Šiame straipsnyje aptariamas SSRS tarnybos stažo klausimas ir jo įtaka pensijai Lietuvoje. Nagrinėjami teisiniai aspektai, susiję su tarnybos laiko įskaitymu į stažą pensijai, taip pat atsižvelgiama į Konstitucinio Teismo praktiką ir konkrečius pavyzdžius.
Teisinis reguliavimas
Pagal Lietuvos Respublikos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 16 straipsnio 3 dalį (2007 m. sausio 18 d. redakcija), asmenims, priimtiems tarnauti vidaus reikalų, valstybės saugumo, krašto apsaugos, prokuratūros sistemose, Specialiųjų tyrimų tarnybos, Kalėjimų departamento, jam pavaldžių įstaigų bei valstybės įmonių pareigūnais ir kariais, muitinės pareigūnais, tarnybos laikui pensijai skirti prilyginami tam tikri laikotarpiai, buvę iki 1995 m. sausio 1 d.
Faktinis tarnybos kitų valstybių ginkluotosiose pajėgose, pasienio tarnyboje, vidaus reikalų ir kitose tarnybose (išskyrus tarnybą naikintojų būriuose ir batalionuose) laikas - iki 1990 m. kovo 11 d. buvo įskaitomas į stažą.
Pareigūnų ir karių tarnybos laikas, reikalingas pareigūnų ir karių valstybinei pensijai gauti, iki šiuos klausimus reguliuojančio įstatymo priėmimo buvo nustatytas Vyriausybės 1992 m. birželio 25 d. nutarimu Nr. 490 „Dėl vidaus reikalų sistemos pareigūnų ir karių pensinio aprūpinimo" bei Vyriausybės 1992 m. lapkričio 19 d. nutarimu Nr. 865 „Dėl krašto apsaugos sistemos pareigūnų ir karių pensinio aprūpinimo".
Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutarimo Nr. 490 1.1.3. punktu nustatė, kad iki bus priimti ir įsigalios Lietuvos Respublikos prokuratūros, vidaus reikalų, valstybės saugumo, krašto apsaugos sistemų, Aukščiausiosios Tarybos Apsaugos skyriaus darbuotojų, pareigūnų ir karių pensijų įstatymai vidaus reikalų sistemos pareigūnams ir kariams nuo 1992 m. birželio 1 d. į tarnybos stažą, reikalingą pensijai už ištarnautus metus skirti, įskaitomas tarnybos laikas TSRS ir kitų valstybių ginkluotosiose pajėgose, TSRS pasienio tarnyboje ir vidaus reikalų sistemoje.
Taip pat skaitykite: Ar senatvės pensijos gavėjams priklauso ilgalaikio darbo išmoka?
Pagal Vyriausybės nutarimo Nr. 865 1.1.3. punktą, krašto apsaugos sistemos pareigūnams ir kariams nuo 1992 m. rugsėjo 1 d. į tarnybos stažą įskaitomas tarnybos laikas TSRS ir kitų valstybių ginkluotosiose pajėgose.
1994 m. gruodžio 13 d. buvo priimtas Lietuvos Respublikos vidaus reikalų, valstybės saugumo, krašto apsaugos ir prokuratūros pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymas (toliau - Įstatymas), kuris įsigaliojo 1995 m. sausio 1 d. Šiuo įstatymu buvo nustatyta, kokiems asmenims skiriama ir mokama pareigūnų ir karių valstybinė pensija, šių pensijų skyrimo ir mokėjimo pagrindai, sąlygos, šių pensijų dydžiai.
Įstatymo 16 straipsnio 4 dalies 1 punkte buvo nustatyta, jog asmeninis, priimtiems tarnauti Lietuvos Respublikos vidaus reikalų, valstybės saugumo, krašto apsaugos bei prokuratūros pareigūnais ir kariais, tarnybos laikui pensijai skirti prilyginamas faktinis tarnybos kitų valstybių ginkluotosiose pajėgose, pasienio tarnyboje, vidaus reikalų ir kitose tarnybose (išskyrus tarnybą naikintojų būriuose ir batalionuose) laikotarpis, buvęs iki šio įstatymo įsigaliojimo.
Minėtą tvarką Vyriausybė nustatė 1995 m. sausio 20 d. nutarimu Nr. 83 „Dėl Vidaus reikalų, valstybės saugumo, krašto apsaugos bei prokuratūros sistemų pareigūnų ir karių valstybinių pensijų skyrimo bei mokėjimo nuostatų patvirtinimo ir tarnybos laiko, kurio reikia procentiniam priedui už ištarnautus metus gauti, nustatymo".
Šių nuostatų 6.1 punkte nustatyta, kad į tarnybos laiką, nurodytą įstatymo 16 straipsnyje, iki 1995 m. sausio 1 d. taip pat įskaitomas faktinis tarnybos laikas visų valstybių įvairių rūšių ginkluotosiose pajėgose, TSRS valstybės saugumo sistemoje iki 1990 m. kovo 11 d., Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Apsaugos skyriuje ir kitose tarnybose, kuriose tarnyba organizuota statutiniais pagrindais.
Taip pat skaitykite: 25,5 metų darbo stažas ir pensija
LR Seimo 2005 m. gegužės 19 d. priimto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų, Specialiųjų tyrimų tarnybos, valstybės saugumo, krašto apsaugos, prokuratūros, Kalėjimų departamento, jam pavaldžių įstaigų bei valstybės įmonių pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo pakeitimo įstatymo, įsigaliojusio 2005 m. liepos 1 d., 1 straipsniu įstatymas buvo pakeistas ir išdėstytas nauja redakcija.
Įstatymo 16 straipsnio 3 dalies 1 punkte (2005 m. gegužės 19 d. redakcija) buvo nustatyta, jog asmenims, priimtiems tarnauti vidaus reikalų, valstybės saugumo, krašto apsaugos, prokuratūros sistemos, Specialiųjų tyrimų tarnybos, Kalėjimų departamento, jam pavaldžių įstaigų bei valstybės įmonių pareigūnais ir kariais, tarnybos laikui pensijai skirti prilyginamas faktinis tarnybos kitų valstybių ginkluotosiose pajėgose, pasienio tarnyboje, vidaus reikalų ir kitose tarnybose (išskyrus tarnybą naikintojų būriuose ir batalionuose) laikas - iki 1990 m. kovo 11 d.
Palyginus teisinį reguliavimą, nustatytą Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatyme (2005 m. gegužės 19 d. redakcija su vėlesniais pakeitimais ir papildymais), su nustatytu Vidaus reikalų, valstybės saugumo, krašto apsaugos ir prokuratūros pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatyme (1994 m. gruodžio 13 d. įstatymo Nr. I-693 redakcija), kuris galiojo iki 2005 m. liepos 1 d., nagrinėjamos administracinės bylos kontekste, inter alia stažo nustatymo, teisės į pensiją atsiradimo aspektais, matyti, kad pagal teisinį reguliavimą, įsigaliojusį nuo 2005 m. liepos 1 d., į tarnybos laiką pensijai skirti įskaičiuojamas tik faktinis tarnybos laikas kitų valstybių ginkluotosiose pareigose iki 1990 m. kovo 11 d.
Tuo metu pagal ankstesnį, iki 2005 m. liepos 1 d. galiojusį, teisinį reguliavimą į tarnybos laiką pensijai skirti turėjo būti įskaičiuojamas visas faktinis tarnybos laikas kitų valstybių ginkluotosiose pajėgose, t. y. tarnybos laikas kitų valstybių ginkluotosiose pajėgose galėjo būti įskaičiuojamas nepriklausomai nuo to, ar šie laikotarpiai buvo iki 1990 m. kovo 11 d.
Apibendrinus šį teisinį reguliavimą, darytina išvada, kad Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo (2005 m. gegužės 19 d. redakcija) pakeitimas įvedė naują ribojimą dėl tarnybos laiko įskaitymo į stažą pensijai.
Taip pat skaitykite: Kaip sužinoti savo pensiją per EGAS?
Konstitucinio Teismo pozicija
Pažymėtina, kad pensinio aprūpinimo ir socialinės paramos pagrindai nustatyti Lietuvos Respublikos Konstitucijos 52 straipsnyje. Pagal Konstituciją įstatymu gali būti nustatytos ir kitokios, ne tik Konstitucijos 52 straipsnyje nurodytosios pensijos ar socialinė parama. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas taip pat yra konstatavęs, kad įstatymu taip pat gali būti nustatytos ir pensijos už tam tikrą tarnybą Lietuvos valstybei.
Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2003 m. liepos 4 d. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra nurodęs, kad Konstitucijos 52 straipsnio nuostata „valstybė laiduoja" inter alia reiškia, kad įstatymu nustačius tam tikrą pensinį aprūpinimą valstybei kyla pareiga jį garantuoti nurodytiems asmenims tokiais pagrindais bei dydžiais, kurie nustatyti įstatyme, o asmenys, atitinkantys įstatyme nustatytas sąlygas, turi teisę reikalauti, kad valstybė jiems skirtų šią pensiją ir ją mokėtų.
Taigi minėta Konstitucijos 52 straipsnio nuostata suponuoja įstatymų leidėjo pareigą, įstatymu nustatant tam tikrą pensiją, įtvirtinti tokį teisinį reguliavimą, kuris užtikrintų šios pensijos mokėjimą asmenims, atitinkantiems įstatyme nustatytas sąlygas (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2003 m. liepos 4 d.
Įstatymų leidėjas, nustatydamas valstybines pensijas už tarnybą, yra saistomas Konstitucijos normų ir principų, taip pat jos preambulėje įtvirtinto atviros, teisingos, darnios pilietinės visuomenės ir teisinės valstybės siekio. Neatsiejami teisinės valstybės principo elementai yra teisėtų lūkesčių apsauga, teisinis tikrumas ir teisinis saugumas. Šie principai suponuoja tai, kad valstybė privalo vykdyti prisiimtus įsipareigojimus asmeniui. Neužtikrinus asmens teisėtų lūkesčių apsaugos, teisinio tikrumo ir teisinio saugumo, nebūtų užtikrintas asmens pasitikėjimas valstybe ir teise.
Vidaus tarnybos statuto 3 straipsnio 8 dalis nustatė, jog pagal teisėtų lūkesčių ir pagarbos įgytoms teisėms principą preziumuojama, jog asmenys, pasirinkdami vidaus tarnybą, yra įsitikinę, kad valstybė užtikrins savo pačios nustatytas pareigūnų teises ir socialines garantijas, todėl pagal šį Statutą bei kitus įstatymus pareigūnų teisėtai įgyta teisė į tam tikras socialines garantijas turi būti taikoma visam jų tarnybos laikui.
Teisėjų kolegijos manymu, teisinis reguliavimas, nustatytas nuo 2005 m. liepos 1 d., galėjo sukelti galimai neproporcingų ir neteisingų neigiamų padarinių asmenims, kurie dėl objektyvių priežasčių pradėjo ir atliko privalomąją karinę tarnybą ne Lietuvoje, t. y. priverstinės tarnybos TSRS kariuomenėje laikas nepriklausė nuo jų valios ir jie negalėjo laisvai bei nevaržomai pasirinkti pasitraukimą iš tarnybos TSRS kariuomenėje (atliekamos ne Lietuvoje), grįžti į Lietuvą ir stoti į tarnybą Lietuvai.
Teisėjų kolegija pastebi, jog įstatymų leidėjas turi plačią diskreciją, pasirinkdamas priemones, kurios būtų tinkamos pasiekti numatytus tikslus socialinės politikos srityje. Karių ir pareigūnų pensija, suteikiama tik aiškiai apibrėžtam asmenų ratui, neabejotinai įgyvendina teisės aktų leidėjo tikslą finansiškai remti ilgą laiką vienoje sistemoje išdirbusius asmenis. Tačiau pagal teisinio saugumo principą, net ir teisėtiems tikslams pasiekti tinkamos bei būtinos priemonės neturi sukelti nepatogumų, kurie būtų neproporcingi nurodytiems tikslams. Kitaip tariant, įstatymų leidėjo iškelti socialinės politikos tikslai turi būti kuo labiau suderinti su teisingumo, proporcingumo, teisinio saugumo principais.
Nagrinėjamos bylos faktinių aplinkybių kontekste teisėjų kolegijai kyla abejonių, ar nėra pažeista pusiausvyra tarp egzistuojančių skirtingų interesų ir ar įstatymų leidėjas, keisdamas teisinį reguliavimą, t. y. nustatydamas papildomą sąlygą pareigūnų ir karių valstybinei pensijai gauti, tinkamai atsižvelgė į asmenų, kurie privalomąją karinę tarnybą pradėjo iki 1990 m. kovo 11 d.
Socialinio draudimo pensijų įstatymas
Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymas nustato socialinio draudimo pensijų rūšis ir jų skyrimo, apskaičiavimo bei mokėjimo sąlygas.
Šis įstatymas taikomas asmenims, atitinkantiems šio įstatymo nustatytus pensijų socialinio draudimo stažo reikalavimus atitinkamos rūšies socialinio draudimo pensijai skirti ir sukakusiems šio įstatymo nustatytą senatvės pensijos amžių, pripažintiems nedarbingais arba iš dalies darbingais, o tokiems asmenims mirus, - jų sutuoktiniams ir vaikams (įvaikiams).
Šis įstatymas nustato iki 1994 m. gruodžio 31 d. paskirtų pensijų mokėjimo tvarką, iki pasibaigs jų mokėjimo terminas ar bus paskirta pensija pagal šį įstatymą, ir kompensacijų už ypatingas darbo sąlygas skyrimo, apskaičiavimo bei mokėjimo tvarką.
Socialinio draudimo pensiją sudaro bendroji ir individualioji dalys.
Kiekvienais metais nuo sausio 1 dienos bazinės pensijos ir apskaitos vieneto vertės dydžiai ir našlių pensijos bazinis dydis, kurie naudojami skiriant ir mokant šiame įstatyme nustatytų rūšių pensijas, indeksuojami pagal praėjusiais metais apskaičiuotą ir patvirtintą indeksavimo koeficientą (toliau - IK).
Nuo šio įstatymo įsigaliojimo į stažą įskaitomi visi kalendoriniai metai, jeigu tais metais priskaičiuota pensijų socialinio draudimo įmokų suma (įskaitant kaupiamąją pensijų įmokų dalies sumą) yra ne mažesnė, negu per tuos kalendorinius metus turėjo būti priskaičiuota asmens pensijų socialinio draudimo įmokų suma (įskaitant kaupiamąją pensijų įmokų dalies sumą) nuo tais metais galiojančios minimaliosios mėnesinės algos dirbant pagal darbo sutartį per visus mėnesius sumos. Jeigu yra nustatyti skirtingi šios algos dydžiai, stažui apskaičiuoti taikoma mažiausia pagal dydį minimalioji mėnesinė alga. Jeigu šia tvarka priskaičiuota pensijų socialinio draudimo įmokų suma yra mažesnė, įskaitoma proporcingai mažesnė stažo dalis.
Laikotarpiai, buvę iki Pensijų įstatymo įsigaliojimo, tai yra iki 1994 m. gruodžio 31 d., kurie yra prilyginami stažui, skiriant senatvės pensiją ar netekto darbingumo pensiją pagal šio įstatymo nuostatas ir tikslinant iki šio įstatymo įsigaliojimo paskirtų senatvės ir netekto darbingumo (invalidumo) pensijų dydžius (šio įstatymo 50 straipsnis), nurodyti šio įstatymo 2 priede.
Už kiekvienus kalendorinius pensijų socialinio draudimo metus asmeniui apskaičiuojami apskaitos vienetai dviejų skaitmenų po kablelio tikslumu. Per kalendorinius metus įgytų apskaitos vienetų skaičius negali būti didesnis kaip 5.
Senatvės pensijos amžius nuo 2026 m. sausio 1 d. nustatomas 65 metai.
Būtinasis stažas senatvės pensijai yra 35 metai.
Praktiniai pavyzdžiai
Žemiau pateikiami keli pavyzdžiai, kaip būtinosios karinės tarnybos sovietinėje armijoje laikotarpis buvo įskaičiuotas į stažą pensijai:
- Asmeniui pensija paskirta 2001 m. sausio 13 d. Būtinosios karinės tarnybos laikas sovietinėje armijoje 3 metai 5 mėnesiai 14 dienų skiriant pensiją buvo įskaitytas į stažą, įgytą dirbant savarankiškai. Nuo 2005 m. sausio 1 d. tarnybos sovietinėje armijoje laikas įskaičiuotas į darbo stažą dirbant pagal darbo sutartį, narystės ar tarnybos pagrindu. Pensija dėl būtinosios karinės tarnybos sovietinėje armijoje padidėjo 34,94 Lt.
- Asmeniui pensija paskirta 2003 m. liepos 6 d. Būtinosios karinės tarnybos laikas sovietinėje armijoje 1 metai 8 mėnesiai 13 dienų skiriant pensiją buvo įskaitytas į stažą, įgytą dirbant savarankiškai. Nuo 2005 m. sausio 1 d. tarnybos sovietinėje armijoje laikas įskaičiuotas į darbo stažą dirbant pagal darbo sutartį, narystės ar tarnybos pagrindu. Pensija dėl būtinosios karinės tarnybos sovietinėje armijoje padidėjo 5,84 Lt.
- Vyrui (gim. 1975 m. vasario 23 d.) nuo 1993 m. balandžio 1d. iki 1994 m. kovo 31 d. laikotarpiu atliko privalomąją karinę tarnybą Lietuvos kariuomenėje. 1997 m. spalio 6 d. jis pripažintas invalidu. Nuo šios datos jam paskirta invalidumo pensija už 1 metų stažą, įgytą dirbant savarankiškai. Šiam asmeniui paskirtos invalidumo pensijos dydis nuo 2005 m. sausio 1 d., pagal nuo šios datos įsigaliojantį Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 52 straipsnio pakeitimą, neperžiūrimas, nes privalomoji karinė tarnyba Lietuvos kariuomenėje iki 1995 m. sausio 1 d. įskaitoma į asmens stažą, įgytą dirbant savarankiškai.
- Vyrui (gim. 1934 m. lapkričio 15 d.) senatvės pensija paskirta nuo 1994 m. lapkričio 15 d. Dokumentą apie būtinąją karinę tarnybą sovietinėje armijoje jis pateikė 2004 m. gegužės 24 d., tad nuo 2004 m. birželio 1 d. pensija buvo perskaičiuota šį laikotarpį įskaičius į stažą, įgytą dirbant savarankiškai. Nuo 2005 m. sausio 1 d. pensija perskaičiuojama būtinosios karinės tarnybos sovietinėje armijoje laikotarpį įskaitant į stažą, įgytą dirbant pagal darbo sutartį, narystės ar tarnybos pagrindu.
Asmenims, kuriems pensija buvo paskirta po 1995 m. sausio 1 d. ir kurie pensijos skyrimo metu nebuvo pateikę karinio bilieto ar kito dokumento, įrodančio tarnybos sovietinėje armijoje faktą bei laikotarpį, reikia kreiptis į "Sodros" teritorinį skyrių. Pateikus dokumentą, patvirtinantį būtinosios karinės tarnybos sovietinėje armijoje laiką, po 2005 m. sausio 1 d. ir vėliau, naujo dydžio pensija skiriama (perskaičiuojama) nuo kito mėnesio pirmos dienos.
Tiems asmenims, kurie buvo pateikę minėtus dokumentus skiriant pensiją, į "Sodros" teritorinį skyrių kreiptis nereikia, nes jiems pensija jau yra arba artimiausiu metu bus peržiūrėta be atskiro prašymo.
Būtinoji karinė tarnyba sovietinėje armijoje gali būti įrodoma ne tik sovietiniais kariniais bilietais ar Krašto apsaugos ministerijos išduotais kariniais liudijimais (Laikinaisiais atsargos karo prievolininko pažymėjimais) arba karinės trukmės pažymėjimais, bet ir kitais Valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatų 17 punkte išvardintais dokumentais - darbo knygelėmis, jei įrašas apie šią tarnybą joje padarytas remiantis dokumentais (kariniu bilietu ar kt.), bei archyvų išduotais pažymėjimais ar juose saugomų dokumentų nuorašais ar išrašais.
Klaipėdiečio Artūro atvejis
Klaipėdietis Artūras jau kurį laiką nesėkmingai siekia, kad tarnybos sovietinėje armijoje metai būtų įtraukti į stažą senatvės pensijai gauti. Prieš kurį laiką su gyventojo prašymu sutikusi „Sodra“ savo sprendimą atšaukė. Klaipėdietis Artūras nusprendė pasitikrinti jo sukauptą senatvės pensijos stažą. LRT jau skelbė, kad pastebėjęs neatitikimus žmogus kreipėsi į uostamiestyje esantį Karo prievolės centrą ir gavo pažymą apie tarnybą armijoje 1985-1987 metais.
Artūras neslepia svarstantis, jog galbūt paini situacija yra susijusi būtent su tuo, kad jis atsisakė vykdyti „Sodros“ nurodymą ir kreiptis į Rusijos Federaciją.
„Sodros“ Komunikacijos skyriaus atstovės Malgožatos Kozič teigimu, būtinosios karinės tarnybos sovietinėje armijoje laikas yra įskaitomas į pensijų socialinio draudimo stažą pateikus tarnybos laiką įrodančius dokumentus. Jei žmogus negali pateikti šių dokumentų, būtinosios karinės tarnybos sovietinėje armijoje laikas gali būti įrodomas archyvų išduotomis pažymomis ar juose saugomų dokumentų nuorašais ar išrašais.
Jei žmogus informuoja, kad pats nepateiks stažą įrodančių dokumentų (pavyzdžiui, pametė darbo knygelę), šių dokumentų gali pareikalauti „Sodra“.
„Ta pati tvarka galioja siekiant įrodyti karinės tarnybos laikotarpį - jei žmogaus pateikti dokumentai neatitinka reikalavimų arba reikia papildomų dokumentų, tikslinančių tarnybos laikotarpį, vietą ar kitas aplinkybes, „Sodra“ gali tarpininkauti kreipiantis į kitas institucijas dėl dokumentų gavimo. Daugumos sovietinių karinių dalinių dokumentai yra saugomi Rusijos Federacijos archyvuose, taigi, žmogaus prašymu, Užsienio reikalų ministerija tarpininkauja gaunant stažui apskaičiuoti reikalingus duomenis.
Pastebima, kad jeigu žmogus nepageidauja teikti prašymo Rusijos institucijoms, jis neprivalo to daryti. Aiškėja, kad dėl poros stažo metų sovietų armijoje jau kreiptasi į Ukrainą, kurios teritorijoje anuomet tarnybą ir atliko Artūras.
Į stažą yra įskaitoma privalomoji karinė tarnyba, tačiau neįskaitomas kursantų mokymosi laikas.
Vis dėlto pastebima, kad šioje situacijoje atkreiptinas dėmesys į tai, kad institucija dar priimdama sprendimą, kad asmuo turi teisę į pareigūnų ir karių valstybinę pensiją, jau buvo nustačiusi objektyvią tiesą, t. y. „Tai reiškia, kad jau tuo metu buvo pakankamai duomenų ir (ar) dokumentų, kuriais remiantis buvo absoliutus teisinis pagrindas spręsti, kad minėtas tarnybos laikotarpis privalo būtų įtrauktas į darbo stažą.
Žmonės vis dažniau susiduria su problemomis dėl stažo pensijai. „Pastaruoju metu daugiausia kreipiasi asmenys, kurie dirbo kitos Europos Sąjungos valstybės darbdaviui. Deja, bet kartais paaiškėja labai karti tiesa, kad užsienio darbdavys ne visada elgėsi sąžiningai įformindamas darbo teisinius santykius ir mokėdamas mokesčius. Ne vienas klientas nustemba, kai įsitikina, kad subendrintas stažas yra kur kas mažesnis, nei buvo galima tikėtis“, - apie praktikoje pasitaikančius atvejus sakė D. Vis dėlto pastebima, kad šioje situacijoje atkreiptinas dėmesys į tai, kad institucija dar priimdama sprendimą, kad asmuo turi teisę į pareigūnų ir karių valstybinę pensiją, jau buvo nustačiusi objektyvią tiesą, t. y. „Tai reiškia, kad jau tuo metu buvo pakankamai duomenų ir (ar) dokumentų, kuriais remiantis buvo absoliutus teisinis pagrindas spręsti, kad minėtas tarnybos laikotarpis privalo būtų įtrauktas į darbo stažą.