Kas yra smurtas? Apibrėžimas ir formos

Smurtas - tai veikimu ar neveikimu asmeniui daromas tyčinis fizinis, psichinis, seksualinis, ekonominis ar kitas poveikis, dėl kurio asmuo patiria fizinę, materialinę ar neturtinę žalą.

Smurtas artimoje aplinkoje yra esamo / buvusio partnerio, sutuoktinio, globėjo ar kito artimo asmens sisteminė prievarta, kurios tikslas - įbauginti ir kontroliuoti kitą asmenį. Smurtas artimoje aplinkoje yra esamo ar buvusio partnerio, sutuoktinio ar globėjo sisteminė prievarta, galinti pasireikšti įvairiomis formomis (fiziniu, psichologiniu, seksualiniu ar ekonominiu smurtu). Šios prievartos tikslas - įbauginti ir kontroliuoti artimais ryšiais susijusį asmenį. Paprastai smurtą patiria silpnesni, priklausomi šeimos nariai - moterys, vaikai, seneliai. Smurtas artimoje aplinkoje suprantamas kaip bet koks fizinis, seksualinis, žodinis, emocinis, ekonominis smurtas, kai smurtiniai veiksmai yra padaromi esant santykiams tarp partnerių arba buvusių partnerių, nepaisant to ar tokie santykiai yra (buvo) formalizuoti, taip pat tarp pirmos eilės giminų (vaikų ir tėvų), antros eilės giminų (anūkų, senelių, brolių, seserų).

Smurtas artimoje aplinkoje dažnai yra nematomas, neigiamas ar pateisinamas, o smurto žymės - ne visada akivaizdžiai pastebimos. Smurtas - tai ne tik fizinis kito žmogaus sužalojimas. Jis gali pasireikšti įvairiomis formomis: fiziniu, psichologiniu, ekonominiu, seksualiniu smurtu ar nepriežiūra.

Smurto artimoje aplinkoje problema turi būti sprendžiama plačiau, nei tik sprendžiant smurto apraiškas santykiuose, nes tai nėra pagrindinė problema. Smurtas artimoje aplinkoje yra fizinio, seksualinio, žodinio, emocinio ar ekonominio smurto ciklas, kuris kartojamas vis dažniau ir dažniau. Galia ir aukos kontrolė smurto artimoje aplinkoje situacijoje yra specialūs bruožai, kurie padeda šias smurto apraiškas išskirti iš kitų.

Smurto rūšys

Smurtas turi daugybę veidų: fizinis, seksualinis, psichologinis, ekonominis. Gali būti naudojamas vienos formos smurtas, tačiau dažniausiai pasitaiko keleto jų kombinacija, pavyzdžiui, fizinis smurtas naudojamas kartu su psichologiniu ir seksualiniu ir pan. Čia aptarsime dažniausiai sutinkamas smurto formas.

Taip pat skaitykite: Teisinis ir socialinis psichologinio smurto aspektas

Fizinis smurtas

Lengviausiai atpažįstama bei pripažįstama smurto forma yra fizinis smurtas. Tai tyčinis fizinės jėgos panaudojimas prieš asmenį, sąmoningai siekiant jį sužeisti ar sužaloti, padaryti neįgaliu ar nužudyti. Fizinio smurto veiksmai gali būti įvairūs: mušimas, stumdymas, kratymas, daiktų mėtymas, griebimas už plaukų, smaugimas, dusinimas, kandžiojimas, spjaudymas, izoliavimas, grasinimas ginklu, deginimas, kankinimas ir kt.

Fizinio smurto samprata apima plakimą, deginimą, spardymą, stumdymą, kandžiojimą, žalojimą arba žudymą naudojant įvairius daiktus ar ginklus. Fizinis smurtas yra veiksmas, kuriuo siekiama sukelti skausmą ir (arba) sužaloti. Kaip ir kitų smurto formų atveju, pagrindinis tikslas yra ne tik sukelti fizinį skausmą, bet ir apriboti kito asmens apsisprendimo laisvę. Fiziniu smurtu siunčiama aiški žinutė nukentėjusiam asmeniui: „Galiu tau daryti tai, ko nenori.“ Tokiu smurtu išryškinami socialinės galios skirtumai arba siekiama prievarta patenkinti konkrečius smurtautojo poreikius.

Tai lengviausiai atpažįstama smurto forma, nes dažniausiai palieka žymes ant žmogaus kūno - mėlynės, sumušimai, nubrozdinimai, kraujosruvos ir netgi kaulų lūžiai. Kalbant apie smurtą patiriančius vaikus, dažnai susiduriama su ausies įplėšimu, galvos praskėlimu. Fiziniam smurtui priskiriamos ir įvairios vaikams skirtos bausmės - statymas į kampą ir liepimas ilgai stovėti, klūpėti ar sėdėti nepatogia poza. Taip pat uždarymas patalpoje - rūsyje, sandėliuke, tamsioje vonioje ar kitoje ankštoje tamsioje vietoje.

Net jei smurtą patiriantys vaikai vengia ar bijo apie tai kalbėti ir papasakoti,neretai apie fizinį smurtą, fizinę traumą galima spręsti iš pasikeitusio elgesio ar emocijų: vaikai tampa baikštūs, užsisklendę, arba atvirkščiai - agresyvūs, smurtaujantys prieš silpnesniuosius, gyvūnus.

Psichologinis smurtas

Psichologinis smurtas - tai sąmoningas, tyčinis poveikis kito žmogaus psichikai, siekiant priversti asmenį paklusti smurtautojo reikalavimams. Tai yra veiksminga priemonė paveikti kitą asmenį bei gauti norimą rezultatą. Dažniausiai grasinama žodžiu, mostais, ginklo ir kitų daiktų demonstravimu sukuriant neišvengiamo susidorojimo įspūdį. skambučių ar el. pašto tikrinimas, persekiojimas, atskyrimas nuo draugų ar šeimos, manipuliavimas ir kt.

Taip pat skaitykite: Psichologinio smurto požymiai ir apibrėžimas

Psichologinis smurtas gali būti susijęs su nukentėjusio asmens aplinka, pavyzdžiui, religija, kultūra, kalba, (numanoma) lytine orientacija ar tradicijomis. Psichologinis smurtas apima izoliavimą, pajuokimą, žeminimą, pravardžiavimą, kontroliavimą, su kuo asmuo gali matytis, ką dėvėti. Šis smurtas gali būti kitų jo formų pasekmė arba priežastis.

Psichologinis smurtas - tai sudėtingiausia atpažinti smurto rūšis. Psichologinis smurtas gali pasireikšti įvairiomisformomis. Pavyzdžiui, nuolatinė kritika, asmenybės ir pasiekimų menkinimas, riksmai ir barniai, veiksmų laisvės varžymas, jausmų ignoravimas, manipuliavimas asmeniu, viešas žeminimas, grasinimas nužudyti, sužaloti ir pan. Visais atvejais psichologinis smurtas sukelia nemalonius jausmus, mažina savivertę ir verčia nuolat jaustis kaltu, daro ilgalaikę psichologinę ir emocinę žalą, kurią atitaisyti prireikia ne vienerių metų.

Visaverčius santykius puoselėjantys partneriai žino ir pripažįsta vienas kito jautrias vietas ir imasi atsargumo, kad neįskaudintų. Tačiau smurtautojas ypač stengiasi užgauti žodžiais ir tonu. Užgauliojimai apima žeminimą (privačiai ar prieš kitus), šaipymąsi, keiksmažodžių, kuriuos ypač nepatogu girdėti kitiems, vartojimą, blogų dalykų kitam apie jo artimus žmones (šeimos narius, draugus) sakymą, grasinimus panaudoti įvairias smurto formas prieš auką arba prieš jai brangius žmones. Dažnai manoma, kad žodžiai nežeidžia. Verbalinius išpuolius dažnai mokoma ignoruoti.

Ekonominis smurtas

Lietuvoje tik neseniai pradėta kalbėti apie ekonominį smurtą. Tai viena iš smurto šeimoje rūšių, kuri sukuria finansinę priklausomybę. Labiausiai paplitusios ekonominio smurto formos: draudimas dirbti, pinigų atėmimas verčiant jų prašyti, lėšų nedavimas būtiniausiems dalykams (maistui, medicinos pagalbai), šeimos biudžeto kontroliavimas; vienvaldiškai priimami finansiniai sprendimai ir kt.

Pasaulio ekonomikos tendencijos rodo, kad vienas iš neoliberalios globalizacijos rezultatų yra skurdo feminizacija (moterys būna labiau ekonomiškai pažeidžiamos nei vyrai). Šeimoje moterys taip pat būna labiau ekonomiškai pažeidžiamos. Ekonominis smurtas yra nuosavybės užgrobimas, būtinų išteklių atėmimas, uždarbio kontroliavimas, draudimas dirbti ir asmens pašalinimas iš sprendimų priėmimo proceso.

Taip pat skaitykite: Pagalba seksualinio smurto aukoms

Ekonominis smurtas susijęs su šeimos finansais. Jis gali būti įvairių formų, pavyzdžiui, partneriui neleidžiama dirbti, iš jo atimamas uždarbis, verčiama prašyti pinigų savo ir vaikų reikmėms, neduodama pinigų būtiniausiems dalykams, atsisakoma išlaikyti vaikus tiek gyvenant santuokoje, tiek skyrybų atveju ir panašiai. Siekdamas kontroliuoti savo auką, smurtautojas tikslingai kuria aukos ekonominę priklausomybę nuo jo, taip atimdamas galią aukai pasipriešinti, priimti savarankiškus sprendimus ar nutraukti smurtinius ryšius su smurtautoju

Seksualinis smurtas

Seksualinis smurtas yra kėsinimasis ne tik į asmens gyvybę, sveikatą, kūno neliečiamumą, bet ir socialinę laisvę, asmenybės garbę ir orumą. Dažnai dėl gėdos, paniekos, baimės jausmo bei prislėgtumo seksualinę prievartą patyrę asmenys yra linkę tai nuslėpti. Seksualinio smurto veiksmai: vertimas nusirengti, santykiauti prieš asmens valią jam nepriimtinais būdais, nepriimtinu laiku, vertimas naudoti asmeniui nepriimtinus daiktus lytinio akto metu, vertimas stebėti, kartoti pornografinius veiksmus ar dalyvauti pornografijos filmavime ir kt.

Seksualinis smurtas - tai situacija, kai kažkas priverstas dalyvauti nepageidaujamoje, nesaugioje arba žeminančio pobūdžio seksualinėje veikloje. Kalbant apie seksualinę prievartą šeimose - dažniausiai tai yra ne vienkartinis reiškinys, o procesas, kuris tęsiasi ilgą laiką, kartais ir ne vienerius metus. Statistika vėlgi negailestinga - dažniausiai nuo seksualinio smurto kenčia moterys ir vaikai. Seksualinei prievartai šeimoje ir santuokoje pateisinti neretai pasitelkiama argumentacija apie prievolę ,,atlikti žmonos pareigą“ ir pan.

Lytinis santykiavimas su žmogumi prieš jo valią, naudojant fizinį smurtą ar grasinant jį panaudoti, atimant galimybę priešintis arba kitaip naudojantis bejėgiška žmogaus būkle. Angl. Apima bet kokias procedūras nemediciniais tikslais, kurių metu yra dalinai arba pilnai pašalinami arba sužalojami išorininiai moterų lytiniai organai. Tai gali sukelti stiprų kraujavimą, infekcijas, problemas šlapinantis, cistas, komplikuoti gimdymą ir padidinti nėštumo sunkumus. Tai prievartinė seksualinė veikla pasitelkiant grasinimus, apgaulę ar fizinę jėgą. Lytinio potraukio tenkinimas ar lytinis susijaudinimas demonstruojant (apnuoginant) savo genitalijas ar būnant stebimam (-ai) esant seksualiai aktyviam (-iai). Tai piktnaudžiavimas ar bandymas piktnaudžiauti asmens pažeidžiamumu, galia ar pasitikėjimu tikintis seksualinių paslaugų, įskaitant piniginio atlygio ar socialinės, ekonominės, politinės naudos siūlymą.

Nepriežiūra

Pasyvus smurtas dar vadinamas nepriežiūra. Nepriežiūra - nuolatinis šeimos nariui būtinų fizinių, emocinių ir socialinių poreikių netenkinimas ar aplaidus tenkinimas, sukeliantis žalą ar pavojų jo gyvybei, sveikatai, raidai. Nuo nepriežiūros dažniausiai kenčia vaikai, seneliai ir neįgalieji.

Nepriežiūra - viena smurto prieš asmenis su negalia formų. Socialinės globos institucijos, savarankiško ar grupinio gyvenimo namai yra juose gyvenančių asmenų su negalia „artima aplinka“. Todėl, kai kalbama apie smurtą artimoje aplinkoje, kurį patiria asmenys su negalia, tikslinga aptarti ir institucinį smurtą. Šiame kontekste, instituciniu smurtu galėtume pavadinti atsainų valstybės įstaigų darbuotojų elgesį, kurį lemia neigiamos nuostatos apie žmones su negalia.

Nepriežiūra pasireiškia šiomis formomis:

• Fizinė nepriežiūra - kai nėra tinkamo būsto, maisto ar drabužių.
• Medicininė - kai nesirūpinama sveikata, nesuteikiama pagalba susirgus.
• Pedagoginė - kai vaikas nemokomas, neleidžiamas į mokyklą.
• Socialinė - kai nesudaroma galimybė socializuotis, asmuo įkalinamas namuose, draudžiama bendrauti; neįgaliam asmeniui nepritaikoma aplinka, kad jis galėtų bendrauti.
• Psichologinė-emocinė - abejingumas, asmens emocinių poreikių neatliepimas.

Smurto ratas

Dažniausiai smurtas šeimoje linkęs pasikartoti ir dažnėti. Pasikartojančių smurtinių veiksmų ciklas vadinamas smurto ratu, kurį sudaro trys etapai. Ilgainiui pirmieji etapai ilgėja, jų pasekmės rimtėja, o „medaus mėnesio“ etapas trumpėja. Šis pasikartojančių veiksmų ciklas tęsis tol, kol moteris pasiryš nutraukti smurtinius santykius. Jei reikia palaikymo ir pagalbos tokiam žingsniui - kreipkis į Specializuotos kompleksinės pagalbos centrą.

1 etapas - Įtampos augimas

Dažnai smurtas prasideda, rodos, nekaltai, tarsi parodant vyrišką rūpestį. Partneris pradeda pavyduliauti, kontroliuoti susitikimus su artimaisiais ar draugais, tikrina žinutes, kritikuoja moters išvaizdą ar gebėjimus, reikalauja daugiau dėmesio sau.

Moteris stengdamasi išvengti galimų konfliktų bijo išreikšti savo jausmus ir mintis. Ji renkasi tenkinti smurtautojo reikalavimus, tikėdama, kad jei ji prisitaikys, vyro elgesys pasikeis. Prasideda pirmasis etapas - įtampos augimas.

Dažnai auka bando pateisinti smurtautojo elgesį sakydama „Jis tiesiog per daug rūpestingas“, „Tokį elgesį iššaukia įtampa darbe, nuovargis“. Moterys, patiriančios smurtą ne pirmą kartą, jau žino, kad konfliktai dažnės ir stiprės. Tačiau jos viliasi ir tikina save, kad pasistengus galima išvengti smurto proveržio.

2 etapas - Smurto proveržis

Moters pastangos prisitaikyti ir išvengti konfliktų nepasiteisina, jos savivertė menkėja, o partnerio pykčio priepuoliai dažnėja. Kai įtampa tampa nebepakeliama, įvyksta smurto proveržis. Tai gali būti smūgiai, grasinimas, seksualinė prievarta ar kitokie veiksmai, kuriais partneris bando „pamokyti nepaklusnią moterį“.

Smurtinį įvykį partneris gali bandyti teisinti: „Aš tau nieko nedariau, per jautriai reaguoji“, „Tu pati kalta“, „O kaip kitaip su tavimi susikalbėti?“, „Aš tau tik gero noriu“. Dažnai moteris netiki tuo, kas įvyko, neigia incidento rimtumą ir vengia kreiptis pagalbos.

3 etapas - Medaus mėnuo

Smurtautojui nurimus prasideda trečias etapas - susitaikymas, dar vadinamas „Medaus mėnesiu“. Smurtautojas būna geras, mylintis, rodo dėmesį, stengiasi išpirkti kaltę dovanomis, žada, kad tai, kas įvyko, nepasikartos. Moteris jaučiasi laiminga, nori tikėti partnerio pažadais.

Tačiau kartą pasireiškęs smurtas linkęs pasikartoti ir dažnėti. Nejučia grįžtama į pirmąjį etapą - įtampa, kontrolė, žeminimas tęsiasi iki kito smurto proveržio, kuris vėl baigiasi atsiprašymais ir pažadais, kad tai paskutinis kartas.

Galios ir kontrolės ratas

Dažniausiai šeimoje patiriamas smurtas - tai ne vienkartinis agresijos protrūkio atvejis, bet pasikartojantis elgesys, vadinamas sisteminiu smurtu. Smurtautojas pasitelkia įvairias galios ir kontrolės taktikas, siekdamas įbauginti partnerę ir priversti paklusti jo valiai. Šių taktikų komplektas vadinamas „Galios ir kontrolės ratu“. Jis paaiškina sisteminio smurto pasireiškimą artimoje aplinkoje.

Galios ir kontrolės rato viduje ratu išdėstytos aštuonios sisteminio smurto taktikos. Naudodamas vieną ar kelias jų, smurtautojas sistemingai stengiasi kontroliuoti partnerės mintis, įsitikinimus ir elgesį, siekia įbauginti.

Kai asmuo, patiriantis smurtą, bando priešintis kontrolei, smurtautojas griebiasi fizinės ar seksualinės prievartos, taip grąžindamas auką į „Galios ir kontrolės rato“ vidų.

Kaip atpažinti smurtą?

Smurtas būna įvairių rūšių, nors daugiausiai kalbama apie fizinį smurtą, kuris dažnai palieka ir plika akimi matomas žymes, tačiau lygiai taip pat paplitęs seksualinis ir psichologinis smurtas, kuomet asmuo verčiamas seksualiai santykiauti ar yra nuolatos engiamas, gąsdinamas, žeminamas. Smurtinį elgesį iš pirmo ne visi atpažįsta, tačiau jei jus verčia daryti tai, ko nenorite, Jūs nuolatos jaučiatės santykiuose blogai, patiriate baimę, o Jūsų savivertė menka - labai tikėtina, kad patiriate smurtinį elgesį. Įvairūs nusistovėję mitai visuomenėje dažnai klaidina žmones, jog tam tikras elgesys yra normalus. Kaip pavyzdys fizinės bausmės vaikams ar pravardžiavimas įvairiais žodžiais. Tai nėra ir negali būti pateisinama auklėjimo forma, kadangi šiais būdais pasitelkiama jėga, kontrolė, baimė išreikšti agresijai prieš kitą asmenį. Lygiai taip pat santuokoje neretai girdimas mitas, jog lytiniai santykiai yra žmonos pareiga, kurie apgaulę, jog seksualinis smurtas yra priimtina. Tačiau, net jei tai yra Jūsų partneris, Jūs neprivalote su juo santykiauti ar atlikti seksualinių veiksmų, kai to nenorite.

Ekonominis smurtas mažiau girdimas už kitas smurto formas, tačiau dažnai persipinantis su psichologiniu ar fiziniu smurtu vyksta tuomet, kai kontroliuojami asmens finansai, santaupos, nusavinamas turtas ar manipuliuojama pinigais tam, kad išlaikyti kito žmogaus kontrolę ar pasinaudoti juo.

Pasitikrinkite, ar nesate smurtiniuose santykiuose

Nuo 2011 m. gruodžio 15 d. Lietuvoje galioja Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymas

PASITIKRINKITE, AR NESATE ĮSTRIGUSI SMURTINIAME RYŠYJE, atsakydama į keletą čia pateiktų klausimų. Jei kils minčių ar pastebėjimų, kuriuos norėtumėte aptarti, skambinkite mums telefonu +370 699 86866, +370 671 80080, +370 675 30038

• Ar Jūs bijote savo partnerio?
• Ar Jums atrodo, kad ir ką besakytumėte ar bedarytumėte, vis tiek sukelsite jo agresiją? Ar Jūs jaučiatės tarsi nuolat vaikščiotumėte peilio ašmenimis?
• Ar Jūs nustojote matytis su savo artimaisiais ir draugais dėl savo partnerio draudimų?
• Ar Jūsų partneris jums draudžia (ar riboja galimybes) eiti į mokslo ar darbo įstaigą (-as)?
• Ar barnio metu jis grasina atimti turtą? Vaikus? Pakenkti jūsų reputacijai? Verslui? Kt?
• Ar jis Jus įžeidinėja ir žemina kritikuodamas vaikų ar kitų akivaizdoje?
• Ar Jūsų partneris primygtinai reikalauja visur eiti kartu su Jumis arba nuolat tikrina Jus, siųsdamas žinutes ar skambindamas?
• Ar Jūsų partneris kada nors tyčia gadino jums priklausantį daiktą(-us), ar grasino nuskriausti jūsų augintinį?
• Ar jūsų partneris jums trukdo/neleidžia laisvai disponuoti savo asmeninėmis pajamomis ir turtu? Šeimos pajamomis ir turtu?
• Ar jaučiatės saugi atsisakydama su juo mylėtis, jei to nenorite?
• Ar jis naudoja seksą tam, kad jus įskaudintų, “nubaustų”?

Jei atsakėte taip į kurį nors iš aukščiau pateiktų klausimų, tai reiškia, kad jūs patiriate smurtą šeimoje/artimuose santykiuose. Įvertinkite šiuose santykiuose jums kylančią grėsmę. Kreipkitės pagalbos!

Jūsų teisės prasidėjus ikiteisminiam tyrimui dėl smurto artimoje aplinkoje:

• Turite teisę reikalauti, kad smurtautojui būtų nurodyta išsikraustyti iš būsto ir nesiartinti prie jūsų, nebendrauti ir neieškoti ryšių su nukentėjusiuoju, t.y. Jumis, ir kartu gyvenančiais asmenims (pvz., vaikais), taip pat nesilankyti nurodytuose vietose, kuriose būna nukentėjusysis, t.y. Jūs, ar kartu gyvenantys asmenys (pvz., Jūsų vaikai), kol vyksta baudžiamoji byla;
• Neprivalote rašyti pareiškimo. Bet koks pareigūnų prašymas ar reikalavimas rašyti pareiškimą yra neteisėtas ir prieštarauja Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymui;
• Neprivalote dalyvauti akistatoje su įtariamuoju (smurtautoju);
• Turite teisę gauti informaciją apie ikiteisminį tyrimą;
• Turite teisę gauti nemokamą pagalbą Jūsų regiono Specializuotos pagalbos centre;
• Turite teisę teikti įrodymus. Buitiniai garso ar vaizdo įrašai, nuotraukos, kt. yra pripažįstami įrodymais ir jums reikalaujant turi būti prijungti prie bylos, taip pat įrodymais laikomi šeimos gydytojo anksčiau padaryti įrašai Jūsų ir Jūsų vaikų medicininėse kortelėse;
• Turite teisę apskųsti policijos pareigūnų, prokuroru ar ikiteisminio tyrimo teisėjo veiksmus, įskaitant sprendimą nutraukti ikiteisminį tyrimą;
• Turite teisę gauti nukreipimą nemokamai kūno sužalojimo ekspertizei (abdukcijai) atlikti. Nukreipimą išduoda policija;
• Turite teisę prašyti, kad visų kontaktų su teisėsaugos institucijomis metu Jus lydėtų asmuo, kuriuo Jūs pasitikite;
• Turite teisę turėti atstovą (advokatą, advokato padėjėją, o ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro ar teismo leidimu - ir kitą aukštąjį teisinį išsilavinimą turinti asmenį, kurį įgaliojate atstovauti Jūsų interesus);
• Turite teisę prašyti, kad Jūsų apklausa vyktų teisme, t.y.

Kur kreiptis pagalbos?

Jeigu patiriate, ar manote, kad patiriate smurtą artimoje aplinkoje, būtinai ieškokite pagalbos! Pasitarti ir pasikonsultuoti, taip pat ir anonimiškai, galite susisiekę el. paštu.

Jei patiriate smurtą ar jo grėsmę, nedelsiant skambinkite 112: Policija privalo atvykti ir pašalinti smurtautoją iš jūsų gyvenamos aplinkos (nežiūrint to, kam priklauso būstas). Specializuotą kompleksinę pagalbą smurto atveju jums suteiksime telefonais +370 699 86866, +370 671 80080, +370 675 30038 darbo dienomis nuo 9 iki 18 val.

Svarbu: Nesvarbu kokios rūšies smurtas tai būtų, jis palieka gilias emocines žaizdas, kurias išsigyti reikia daug laiko. Ne paslaptis, jog smurtas gimdo smurtą taip skatinant smurtinio elgesio tęstinumą.

Jei nukentėjote nuo smurtinio elgesio, ar tai būtų fizinis, psichologinis, ekonominis ar seksualinis smurtas - tikėtina jis ir vėl pasikartos. Todėl labai svarbu laiku užkirsti tam kelią.

tags: #kas #yra #smurtas