Būtų puiku, jei įsimylėjimas tęstųsi visą gyvenimą. Deja, realybė yra kitokia: santykių puoselėjimas yra sunkus ir daug laiko reikalaujantis darbas. Kartais net ir dedant milžiniškas pastangas nepavyksta pasiekti pageidaujamų rezultatų: porų psichologai teigia, kad kai kuriais atvejais geriausia tiesiog pasukti skirtingais keliais. Naudinga žinoti, kokie požymiai išduoda, kad santykiai yra toksiški: nutraukus tokią sąjungą gyvenimas gali nušvisti visai kitomis spalvomis.
Požymiai, rodantys, kad santykiai yra toksiški
Šiame straipsnyje aptarsime pagrindines smurto rūšis, jų požymius ir kodėl svarbu apie tai kalbėti.
Nuolatinė įtampa
Jei būdami toje pačioje patalpoje nuolat jaučiate, kad tarp jūsų tvyro įtampa, tai gali būti ženklas, kad jūsų santykiai toksiški. Būdami su savo partneriu ar partnere neturėtumėte bijoti išsakyti savo minčių: jei nuolatos vengiate tam tikrų temų ar paprasčiausiai bijote kažką pasakyti „ne taip“, vertėtų pagalvoti, kas tam turi įtakos, ir ar tokią situaciją apskritai galima išspręsti. Vertėtų nepamiršti, kad atvirumas ir pasitikėjimas yra kiekvienų santykių pagrindas.
Nevaldomas pyktis ir agresija
Visi turime teisę pykti, tik klausimas, kaip mes tą pyktį išreiškiame? Fizinis, seksualinis ar psichologinis smurtas reiškia, kad santykiai tikrai toksiški.
Nuolatinė kritika
Santykių pradžioje dažniausiai vengiame kritikos: kiekvieno susitikimo metu sulaukiame komplimentų ir tai leidžia patirti malonias emocijas. Šis santykių etapas anksčiau ar vėliau pasibaigia ir tuomet tarsi sugrįžtame į realybę. Neretai nutinka taip, kad santykių pradžioje partneris yra idealizuojamas, o vėliau paaiškėja, kad jis nėra toks tobulas, kokiu jį įsivaizdavome. Tada pasipila kritika ir kaltinimai, ir tai smarkiai kenkia tarpusavio santykiams. Toks partnerio elgesys verčia jaustis nesaugiai, todėl nuolatinė kritika taip pat yra laikoma toksiškų santykių bruožu.
Taip pat skaitykite: Vyro senėjimas nuo 30 metų
Bloga savijauta po barnio
Nėra namų be dūmų, tad barniai dažnai būna neišvengiami. Kivirčų metu siekiame išsakyti savo nepasitenkinimą ir galiausiai ieškome kompromiso, tačiau taip nutinka ne visada. Jei po barnių vis dar lieka daugybė neišsakytų dalykų ir jaučiatės dar prasčiau nei ginčo pradžioje, turėtumėte gerai pagalvoti, ar tikrai verta tęsti tokius santykius.
Partnerio kontrolė
Partnerio suteikiama laisvė sėkmingiems santykiams yra tiesiog būtina. Jei antroji pusė jus nuolatos kontroliuoja, tikrai verta pagalvoti, ar tokie santykiai yra perspektyvūs. Kontroliavimas gali pasireikšti labai įvairiai: partneris nuolatos kalba apie tai, kaip „turėtumėte“ apsirengti, ką „turėtumėte“ pasakyti ar padaryti, reikalauja, kad atsilygintumėte už malonias staigmenas, ir t.t. Turbūt suprantate, kad nuolatinė partnerio kontrolė tikrai nėra normalių santykių savybė, todėl vertėtų pagalvoti ar jums pakeliui.
Paslaptys nuo partnerio
Jei nuo savo partnerio ką nors nuolat slepiate, tikėtina, kad juo nepasitikite, ar paprasčiausiai baiminatės, kad dėl atskleistos paslapties jūsų santykiai gali nutrūkti. Net jei to nejaučiate, saugomos paslaptys gali kaip reikiant apnuodyti kasdienybę ir smarkiai pakenkti santykiams.
Kaltė leidžiant laiką atskirai
Abiem partneriams yra naudinga bent šiek tiek laiko praleisti atskirai. Jei susitinkant su savo draugais ar kolegomis jaučiate kaltę, vertėtų pamąstyti, kodėl taip yra. Galbūt baiminatės, kad partneris gali nuobodžiauti? Be savo antrosios pusės jaučiatės nepilnavertis? Bijote, kad jus apkaltins neištikimybe? Kaltės priežasčių gali būti tikrai nemažai, tačiau gana dažnai tai tik parodo, kad jūsų santykiai yra toksiški.
Skirtingi siekiai ir vertybės
Partneriai turėtų žiūrėti ne vienas į kitą, bet viena kryptimi. Jei jūsų ir partnerio siekiai bei vertybės smarkiai skiriasi, natūralu, kad gyvenimas kartu gali būti labai sudėtingas. Nors tam tikrais klausimais galima ieškoti kompromiso, tačiau dažniausiai skirtingos vertybės lemia labai komplikuotus santykius: pavyzdžiui, jei vienas iš partnerių žvelgia į giliau į ateitį, turi planų ir stengiasi taupyti pinigus, o kitas gyvena vien tik šia diena, natūralu, kad tai gali lemti nuolatinius nesutarimus.
Taip pat skaitykite: Vyro psichologinio smurto pasekmės
Neištikimybė
Jei taip nutiko vieną kartą, nėra jokių garantijų, kad tai nepasikartos. Visai nesvarbu, kuris iš partnerių buvo neištikimas: bet kuriuo atveju tai neigiamai atsiliepia pasitikėjimui antrąja puse. Net ir tada, jei už neištikimybę atleidote, pamiršti tai bus labai sunku.
Smukdoma savivertė
Kartais būnant poroje nepavyksta įgyvendinti savo ambicijų arba jų paprasčiausiai nebelieka. Taip gali nutikti dėl įvairių priežasčių: galbūt partneris nuolat kartoja, kad jūs kažko nesugebėsite, nepadarysite, kad jums nepasiseks, skatina susitelkti į „žemiškesnius“ dalykus, ir t.t.
Smurto atpažinimas
„Jaunimas jau gyvena kitaip“. Šiuo teigimu, anot D.Baranauskės, save guodžia nemaža dalis visuomenės, taip pat ir politikai, kurių sprendimai turi didžiulę įtaką smurto aplinkoje mažinimo programoms. Tačiau tyrimai rodo liūdnas prognozes - kol kas net ir jaunesnio amžiaus, dar tik pradedančios romantiškus ir intymius santykius, moterys nemoka atpažinti smurto. Taigi, negali ir nuo jo apsisaugoti.
Kai kalbame apie smurtą, dažniausiai iškyla fizinio smurto vaizdinys, nes jis akivaizdžiausias, tačiau smurto rūšių yra ir daugiau. Bendrai smurtas artimoje aplinkoje pasižymi galios disbalansu, nelygybe, kai partneris tampa stipresnis, kontroliuoja savo partnerę. Ši galia gali būti demonstruojama fiziškai smurtaujant, seksualiai išnaudojant (fizinis ir seksualinis smurtas) arba žeminant, įtarinėjant, kontroliuojant savo partnerę stengiantis apriboti jos bendravimą su aplinkiniais ar net šeimos nariais (psichologinis smurtas). Taip pat plačiai paplitusi ir ekonominio smurto forma, kai vyras draudžia savo partnerei įgyti išsilavinimą ar dirbti, atima iš jos pinigus arba neduoda jų būtinoms reikmėms. Visi šie elgesio būdai padeda vyrui įtvirtinti savo galios poziciją taip kontroliuojant savo partnerę“, - sakė A.Bakaitytė.
Su smurto lyties pagrindu tema ji susiduria ir kaip tyrėja, ir kaip Krizių įveikimo centro savanorė-psichologė. Pasak jos, suvokimas ir pripažinimas pirmiausia sau, kad prieš mane yra smurtaujama, yra vienas svarbiausių veiksnių, galinčių vesti prie išėjimo iš tokių santykių. Be to, čia didelę reikšmę turi aplinkiniai žmonės.
Taip pat skaitykite: Visuomenės nuomonė apie smurtą artimoje aplinkoje
Tyrimai ir praktika rodo, kad moterų išėjimo iš smurtinių santykių procesas pasižymi tam tikru pasikartojimu. Kai moteris nusprendžia santykį nutraukti, vyras manipuliacijomis prisivilioja ją atgal žadėdamas pasikeisti, kol galiausiai vėl įvyksta smurto protrūkis, po kurio moteris vėl nori palikti partnerį. Toks ciklas paprastai kartojasi kelis kartus kol priimamas galutinis sprendimas. Svarbu pažymėti, kad šis ciklas kartojasi ne dėl moters neapsisprendimo ar neryžtingumo, o dėl sudėtingos smurtinių santykių dinamikos, kurioje smurtautojas užima galios poziciją, geba manipuliacijomis ir įvairiais subtiliais būdais įtraukti moterį atgal į savo gyvenimą, kas apsunkina galutinį santykių nutraukimą“, - pasakojo mokslininkė.
Kaip atpažinti psichologinį smurtą?
- Žeminimas ir menkinimas: Nuolatinė kritika, pravardžiavimas, įžeidinėjimai.
- Kontrolė: Bandymas kontroliuoti jūsų veiksmus, sprendimus, finansus, bendravimą su kitais žmonėmis.
- Izoliavimas: Ribojimas bendrauti su draugais, šeima, kolegomis.
- Gąsdinimas: Grasinimai, bauginimas, prievartos demonstravimas.
- Manipuliavimas: Bandymas sukelti kaltės jausmą, priversti daryti tai, ko nenorite.
Vieno teisingo scenarijaus nėra
Kiekvienos moters, patiriančios smurtą intymiuose santykiuose, situacija yra labai individuali, todėl ir reikalingos pagalbos priemonės gali būti skirtingos, teigia pašnekovės. Anot A.Bakaitytės, pats bendriausias patarimas, kurį būtų galima duoti, tai išdrįsti ieškoti pagalbos.
Sakau „išdrįsti“ todėl, kad psichologiškai tai padaryti gali būti labai sunku. Didelė dalis moterų išgyvena stiprius gėdos ir kaltės jausmus dėl to, kad prieš jas yra smurtaujama. Be to, moterys bijo prarasti savo vaikus, bijo savo partnerio. Mūsų visuomenėje smurto aukos vis dar stigmatizuojamos, smerkiamos, dėl smurto kaltė dažnai verčiama moterims. Vis tik aplinkinių bei institucijų pagalba kai kuriais atvejais, pvz., itin agresyvaus smurto atvejais, kai kilusi grėsmė moters gyvybei, gali būti net būtina. Tyrimai rodo, kad didžiausias pavojus moters gyvybei kyla būtent paliekant smurtaujantį partnerį, todėl išėjimą reikia kruopščiai ir saugiai apgalvoti bei jam pasiruošti“, - kalbėjo tyrėja.
Didelė dalis moterų išgyvena stiprius gėdos ir kaltės jausmus dėl to, kad prieš jas yra smurtaujama. Pagalbos paiešką galima išskirti į dvi sritis: pagalba siekiant išsivaduoti iš smurtinio santykio (tai pirma ir pagrindinė pagalbos priemonė), ir psichologinė pagalba siekiant įveikti smurto padarytą žalą psichinei sveikatai išėjus iš smurtinių santykių.
Pirmuoju atveju svarbų vaidmenį vaidina Specializuotos pagalbos centrai (SPC), kurie teikia teisinę, psichologinę pagalbą smurto artimoje aplinkoje aukoms. Svarbu paminėti, kad ši pagalba nemokama, o ją teikia specialias žinias turintys ir apmokyti specialistai. Taip pat Lietuvoje veikia moterų krizių centrai, galintys suteikti ir apgyvendinimo paslaugas, jeigu moteris neturi kur išeiti“, - sakė vieno iš Krizių įveikimo centro savanorė.
7 subtilūs emocinės prievartos požymiai
Pagalbos paieška
- Specializuotos pagalbos centrai (SPC): Teikia teisinę, psichologinę pagalbą smurto artimoje aplinkoje aukoms.
- Moterų krizių centrai: Suteikia apgyvendinimo paslaugas, jeigu moteris neturi kur išeiti.
- Emocinės paramos tarnybos: Teikia emocinę paramą telefonu ir internetu.
Ilgas sveikimo procesas
Pasak A.Bakaitytės, psichologinėje literatūroje intymaus partnerio smurtas traktuojamas kaip trauminis patyrimas, paveikiantis ir net iškreipiantis moters savęs suvokimą, sukeliantis įvairius emocinius sunkumus. Kai kuriais atvejais gali pasireikšti ir potrauminio streso sindromui būdingi simptomai, padidėja savižudybės rizika.
Kai išeinama iš smurtinio santykio, emociniai smurto sukelti sunkumai niekur nedingsta, o kartais net ir sustiprėja, todėl labai svarbu kreiptis į psichologą ar psichoterapeutą, kuris galėtų padėti įveikti šiuos sunkumus“, - įsitikinusi ir nuo smurto nukentėjusias moteris konsultuojanti psichologė.
Ką daryti, jei patiriate smurtą?
- Pasipasakokite: Nebijokite kalbėti apie tai, kas vyksta, su patikimais žmonėmis.
- Kreipkitės pagalbos: Kreipkitės į specializuotas tarnybas, teikiančias pagalbą smurto aukoms.
- Susitarkite su kaimynais: Paprašykite, kad jie iškviestų policiją, jei išgirs triukšmą jūsų bute.
- Pasiruoškite "evakuacijos planą": Apgalvokite, kur galėtumėte prisiglausti, jei reikėtų bėgti iš namų.
- Saugokite vaikus: Jei namuose yra vaikų, pasirūpinkite, kad jie būtų saugūs.
Tyrimų duomenys
2019 m. prof. dr. Ritos Žukauskienės vadovaujama tyrimų grupe atliko Lietuvos mokslo tarybos finansuotą tyrimą, kuriuo siekta nustatyti smurto intymiame santykyje paplitimą Lietuvoje. Šiame tyrime dalyvavusi ir A.Bakaitytė teigė, kad tyrimo rezultatai nenustebino.
Tyrimas atskleidė, kad 51,2 proc. moterų bent kartą per savo gyvenimą patyrė intymaus partnerio smurtą, o per pastaruosius 12 mėnesių (nuo tyrimo pradžios) smurtą patyrė 29,2 proc. moterų. Tokie skaičiai rodo, kad kas antra moteris Lietuvoje per gyvenimą yra patyrusi intymaus partnerio smurtą, o kas trečia jį patyrė per pastaruosius metus“, - sakė Mykolo Romerio universiteto doktorantė.
Tyrimas taip pat parodė, kad Lietuvoje labiausiai paplitusi smurto forma yra psichologinis smurtas, mažiausiai - seksualinis smurtas. Tačiau, anot A.Bakaitytės, net ir mažiausi rodikliai kelia susirūpinimą.
Lyginant fizinio ir seksualinio smurto rodiklius su kitomis pasaulio šalimis, Lietuvos situacija kur kas prastesnė už JAV, Australiją ir Ispaniją, taip pat Lietuvos intymaus partnerio smurto rodikliai yra vieni aukščiausių tarp ES šalių“, - teigė mokslininkė.
Anot jos, reikėtų nepamiršti, kad šis tyrimas buvo atliktas 2019 m., kai dar nebuvo pandemijos, dėl kurios tyrimo rodikliai dabar greičiausiai būtų kur kas didesni.
Todėl dabar ypatingai svarbu būti atidiems ir jautriems tam, kas vyksta aplink mus ir nelikti abejingiems. O jeigu jūs patiriate smurtą iš savo partnerio - išdrįskite kreiptis pagalbos. Tikrai yra žmonių, kurie gali jums padėti“, - priminė A.Bakaitytė.
Kur ieškoti pagalbos?
Jeigu patiriate bet kokią smurto formą ar abejoji dėl savo situacijos - pagalba yra pasiekiama.
- Specializuotos pagalbos centrai (SPC): Teikia teisinę, psichologinę pagalbą smurto artimoje aplinkoje aukoms.
- Krizių centrai: Gali suteikti ir apgyvendinimo paslaugas, jeigu moteris neturi kur išeiti.
Taigi, pastebėjusios pirmąsias smurto užuomazgas, norinčios pasikonsultuoti, įtariančios galimą smurto atsiradimą arba pagaliau pasiryžusios susigrąžinti ramų ir laimingą gyvenimą sau ir savo vaikas moterys turėtų nedelsiant ieškoti pagalbos.
Prisiminkite, kad Lietuvoje įsigalėjęs ir vykdomas Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymas, kuris įpareigoja smurtautoją nedelsiant išsikelti iš gyvenamosios vietos (jeigu jis gyvena su smurtą patyrusiu asmeniu) bei nesiartinti prie smurtą patyrusio asmens, su juo nebendrauti, neieškoti ryšių.
Bendrojo pagalbos centro numeris - 112.
Pagalbą smurtą artimoje aplinkoje patyrusiems asmenims visoje Lietuvoje teikia Specializuotos pagalbos cendivai (SPC).
Smurtas plinta visuomenėje tada, kai jam nesipriešinama, todėl labai svarbu laiku atpažinti mažiausias smurto apraiškas ir užkirsti kelią jo plitimui.
tags: #vyras #draudzia #kalbeti #psichologinis #smurtas