Nors visi jau seniai suprato, kad vadinamasis amžius pase neturi nieko bendra su biologiniu amžiumi, visgi ne visiems pavyksta išlaikyti kūno ir veido jaunystę iki 40 metų, ką jau kalbėti apie 50 ir 60 metų žmones. Šiame straipsnyje aptarsime senėjimo požymius, kurie gali pasireikšti vyrams jau nuo 30 metų, įskaitant psichologinius, socialinius ir fizinius aspektus.
Psichologinė senatvė
Yra psichologinio žmogaus amžiaus sąvoka, būtent ji lemia išvaizdą ir elgesį ir visiškai priklauso nuo galvos smegenų. Gyvenimo pradžioje mūsų smegenys labai užimtos pasaulio ir savęs pažinimu, žinių ir įvairių išvadų įsisavinimu. Į šį procesą įtrauktas visas organizmas ir dirba visu pajėgumu. Bet vos tik pasaulis tampa nebeįdomus, vos tik nustoji pažinti, plėsti savo kompetencijas, mokytis, iš karto pradedi senti. Svarbu laiku pastebėti psichologinį senėjimą.
Psichologinės senatvės požymiai:
- Vos tik pajuntate, kad visi geriausi gyvenimo įvykiai jau įvyko, o kažką padaryti jau pavėlavote, vadinasi, pradėjote senti. Psichologiškai pasenęs žmogus gyvena prisiminimais, jaunas - planais.
- Psichologinė senatvė tiesiogiai susijusi su gailesčiu sau: „Sulaukęs 50 metų aš jau negaliu daryti to, ką dariau 20-ies". Bet kiekvieną gyvenimo periodą atsiveria naujų galimybių. Mokykitės naujų kalbų, atraskite žygius, lankykite naujas šalis, organizuokite įvairius renginius ir dauguma 20-mečių negalės jūsų nukonkuruoti.
- Šiuolaikinio mokslo ir tūkstantmečius skaičiuojančios išminties įrodyta, kad dėkingi ir laimingi žmonės gyvena ilgiau ir atrodo gražiau. Stabili psichika - jaunystės pagrindas. Matyti gerus dalykus, turėti gerą humoro jausmą ir dėkoti gyvenimui už kiekvieną išgyventą dieną - psichologinės sveikatos pagrindas. Vystykitės, džiaukitės gyvenimu, kad ir kas nutiktų. Svarbiausia - neprisiriškite prie pase nurodytos gimimo datos! Tai - jūsų gyvenimas, jūsų emocijos, galų gale jūsų kūnas.
Socialiniai ryšiai ir senėjimas
Ilgą laiką senyvo amžiaus žmonių socialinės grupės visuomeninis indėlis buvo laikomas neproduktyviu. Tačiau jie puikiai gali save realizuoti per socialius ryšius su aplinkiniais. Socialiniai ryšiai nulemia, kaip mes gyvename ir kaip vertiname savo patirtį, niekas negali paneigti jų vertės ir svarbos. Sutikime, kad toks gyvenimo būdas dažnai stumia žmones į neviltį, kartais jie jau nebetiki, kad kažkas gera ir vertinga įvyks ateityje. Tokiu būdu žmogus praranda gyvenimo džiaugsmą, o savo gyvenimą vadina nekokybišku.
Reikia pastebėti, kad senų ir pagyvenusių asmenų socialiniai ryšiai Lietuvoje dažniausiai analizuojami psichologiniu požiūriu. Tačiau bene daugiausiai dėmesio tam yra skyrusi Skrabienė I. (2008). Tačiau tyrimų, kuriuose būtų tirta senų ir pagyvenusių asmenų socialinis ryšys koreliacija su gyvenimo kokybe nerasta.
Socialinių ryšių teorijos:
- Dž. Homansas (1961) - mainų teorijos atstovas - naudojasi bihevioristinės psichologijos principais. Socialinių ryšių sėkmę jis aiškina pastiprinimo sąvokomis ir teigia, kad žmogus subjektyviai sugretina į veiklą įdėtas tiek materialines, tiek psichologines pastangas ir iš tos veiklos gautą pasitenkinimą.
- Tinklo teorijoje socialinių santykių egzistavimo pagrindas yra mainais paremta sąveika. Kaip teigia E. Janikėnienė (2007), socialinis tinklas - tai tarpusavio ryšiais susietų individų, jų grupių ar organizacijų darinys.
Fizinis aktyvumas ir vaisingumas
Reguliarus mankštinimasis ne tik teigiamai veikia bendrą sveikatos būklę, bet ir gali padidinti testosterono kiekį bei pagerinti vaisingumą. Tyrimai rodo, kad reguliariai sportuojančių vyrų testosterono lygis yra aukštesnis ir spermos kokybė geresnė nei fiziškai pasyvių vyrų. Treniruotės su svoriais, bėgiojimas, joga, važiavimas dviračiu - visos veiklos yra naudingos, stiprina kūną ir atpalaiduoja, kartu padeda kontroliuoti ir išlaikyti optimalų kūno svorį. Tyrimai rodo, kad nutukusių ir antsvorį turinčių vyrų spermatozoidų skaičius gali būti mažesnis nei normalaus sudėjimo jų bendraamžių.
Taip pat skaitykite: Pensijų indeksavimas dirbantiems senjorams
Sveikas vyras kasdien pagamina nuo 60 iki 100 milijonų spermatozoidų, tačiau su amžiumi šis skaičius mažėja. Taip pat tyrimai parodė, kad, lyginant vyrus nuo 30 iki 35 metų su vyresniais nei 55 metų, pastebėtas ne tik mažėjantis spermatozoidų skaičius, tačiau ir spermatozoidų judrumas (t. y. kaip greitai spermatozoidai gali judėti link kiaušinėlio) pastarojoje amžiaus grupėje buvo 54 proc. mažesnis.
Statistiškai vyro vaisingumo pikas yra nuo 25 iki 30 metų. Tai laikas, kai spermos kokybė yra geriausia - idealiu atveju tai tinkamiausias laikas šeimos pagausėjimui. Nuo 35-erių stebimi neigiami spermatozoidų kiekio ir judrumo pokyčiai. Prie to prisideda daug su amžiumi susijusių veiksnių, pavyzdžiui: sumažėjęs testosterono kiekis ir kraujo tiekimas dubens srityje, sėklidžių susitraukimas arba minkštėjimas, taip pat dažnai vyrus kamuojanti liga - gerybinė prostatos hiperplazija (GPH arba padidėjusi prostata), žalingi įpročiai.
Dažnos ligos
Pasaulyje Parkinsono liga serga apie 3 proc. vyresnių nei 65 metų žmonių, tai sudaro 0,3 proc. bendros populiacijos. Ši liga - viena iš dažniausių degeneracinių nervų sistemos ligų, kuria serga apie 10 mln. žmonių visame pasaulyje ir apie 1 mln. 2013 m. Lietuvoje Parkinsono liga sirgo daugiau nei 11 tūkstančių žmonių, iš jų 67 proc. moterų ir 33 proc. vyrų. Vidutinis pacientų amžius, kai atsiranda pirmieji šios ligos simptomai - 55 m., tačiau 5-10 proc. atvejų liga pasireiškia iki 40 metų. Gerėjant ligos diagnostikos galimybėms pastebima ligos jaunėjimo tendencija - ji nustatoma vos 30 m. ar jaunesniems asmenims. Itin retai Parkinsono liga gali būti diagnozuojama vaikams.
Parkinsono ligą pirmą kartą aprašė britų gydytojas ir geologas Jamesas Parkinsonas 1817 m. išspausdintoje publikacijoje „Esė apie drebantįjį paralyžių“, kurioje aprašė pacientams būdingą drebėjimą, judesių sukaustymą, sulėtėjimą. Pirmieji ligos simptomai gali būti ir raumenų sukaustymas, sustingimas, judesių sulėtėjimas, nedidelis drebėjimas. Taip pat gali pasireikšti eisenos pasikeitimų, orientacijos, rijimo ir kalbos sutrikimų, mąstymo sulėtėjimas. Pirminiai ligos simptomai gali egzistuoti gana ilgai, kol pasireiškia klasikiniai ligos požymiai. Dažnai šią ligą sunku atskirti nuo savaiminio drebėjimo, taip pat nuo kitų galvos smegenų degeneracinių ligų, todėl būtina atlikti specialius tyrimus.
Parkinsono ligos gydymas individualus kiekvienam pacientui. Dažniausiai liga gydoma vaistais, kurie ne tik pašalina simptomus, bet ir lėtina ligos progresavimą. Staigus vaistų nutraukimas gali sukelti net gyvybei pavojingų komplikacijų. Sergantiesiems būtina ne rečiau nei kas 6 mėn. pasikonsultuoti su gydytoju ir, jam rekomendavus, peržiūrėti gydymo metodus. Tobulėjant medicinai ir gydymo metodams, atsiranda vis naujų Parkinsono ligos gydymo alternatyvų. Sergantiems Parkinsono liga žmonėms tampa sunkiau vykdyti kasdienes užduotis, pasirūpinti savimi. Vartojantiems levodopos preparatus aktuali jų sąveika su baltymais. Ne mažiau nei mityba svarbus ir fizinis aktyvumas bei mankšta. Visais atvejais labai svarbus susitaikymo su liga procesas. Sergantieji šia liga neretai teigia, kad būtina susidraugauti su liga.
Taip pat skaitykite: Pensijos ir pajamų analizė
Gydytojo urologo E. Buržinskio teigimu, vyrams naudinga bent tris mėnesius prieš planuojant kūdikį atsisakyti rūkymo, nesaikingo alkoholio vartojimo, nes tai blogina spermos kokybę. Naudinga atlikti bendrą sveikatos patikrą ir tyrimus, apsilankyti pas gydytoją urologą, kuris apžiūros metu įvertintų lytinius organus, sėklides dėl galimų pakitimų, atliktų spermos kokybės tyrimus.
Jei vyro sveikatos būklė yra gera, tačiau nesisaugant nesiseka pastoti dvylika mėnesių, diagnozuojamas nevaisingumas. Jei matome, kad vyro spermos kokybė yra prasta, pirmiausiai tiriame, ar nėra uždegimų, urologinių ligų, kurios gali sukelti vaisingumo problemas. Jei ligų nerandama, koreguojamas gyvenimo būdas - į kasdienį racioną įtraukiami vaisingumą skatinantys maisto papildai: cinkas, vitaminai D ir E. Jeigu to nepakanka ir problema išlieka, gali būti taikomi dirbtinio apvaisinimo metodai.
Prostatitas
Prostatitas yra viena dažniausių prostatos ligų. Jis gali būti ir ūminės, ir lėtinės eigos. Tinkamai negydomas ūminis prostatitas gali tapti lėtiniu ir tęstis visą vyro gyvenimą, apie tai jam net nežinant.
Vienas būdingiausių prostatito simptomų - skausmas įvairiose dubens srityse. Skausmas gali lokalizuotis ir kirkšnyse, ir apatinėje nugaros dalyje, ir sėklidėse ir kitose netoli prostatos esančiose vietose. Pastebėta, kad skausmas intensyvesnis tampa atsisėdus arba lytinių santykių metu. Prostatitas gali trukdyti dirbti sėdimą darbą, vairuoti, važiuoti dviračiu, nes būtent toks papildomas dirginimas labai paaštrina skausmus ir kitus nemalonius pojūčius.
Prostatitui taip pat būdingas dažnesnis poreikis šlapintis, deginimo pojūtis ar net skausmas šlapinantis, pakitusi šlapimo srovė. Ūminės eigos prostatito metu papildomai gali pasireikšti netgi karščiavimas, šaltkrėtis, bendras silpnumas.
Taip pat skaitykite: 30 metų stažas ir pensijos dydis
Kraujo priemaišos spermoje - ženklas, dėl kurio būtina susirūpinti, nes jis gali pranešti apie dar sunkesnes ligas, pavyzdžiui, prostatos vėžį, o tai juk dažniausia onkologinės ligos diagnozė, kurią išgirsta vyrai.
Ūminio prostatito gydymui dažniausiai skiriama antimikrobinė terapija (jei tai bakterinės kilmės infekcija, mat prostatitas gali atsirasti nebūtinai dėl infekcijos). Jį būtina gydyti, kitaip rizikuojama susirgti lėtiniu prostatitu, kurio gydymas susijęs dažniausiai tik su simptomų kontroliavimu. Jei vyrui skauda, skiriama nesteroidinių vaistų nuo uždegimo, patariama vengti nemalonius pojūčius provokuojančių veiksnių, pavyzdžiui, važiavimo dviračiu. Jei stebima lėtinė infekcija, tuomet gali būti skiriama antimikrobinių preparatų, tačiau jie dažniausiai vartojami gana ilgai. Svarbiausia, kad vyras jaustųsi gerai ir galėtų gyventi pilnavertį gyvenimą.
Gerybinė prostatos hiperplazija
Gerybinė prostatos hiperplazija - tai gerybinės (nepiktybinės) eigos procesas, kai prostata didėja, kinta jos vientisumas ir forma. Šios patologijos dažnis auga su amžiumi. Tarkime, iki 50 metų amžiaus vyrų tarpe ši liga gali būti palietusi apie 30 procentų vyrų, 60-70 metų tarpe šia liga serga net apie 65 procentus vyrų, o nuo 80 metų šios ligos išvengti labai sunku - manoma, kad liga paliečia apie 75-90 procentus tokio amžiaus vyrų.
Prostatos didėjimas sukelia apatinius šlapimo takų simptomus, kurie skirstomi į dvi pagrindines grupes - obstrukcinio ir dirginančio pobūdžio simptomus. Vyrus labai vargina dažnesnis poreikis šlapintis. Ypač sudėtinga gyventi su nikturija, kai bėgioti į tualetą naktį reikia taip dažnai, kad galų gale nukenčia normali nakties poilsio kokybė. Vyrus taip pat kamuoja sunkumai norint pradėti ir baigti šlapintis - pradedant reikia stangintis, srovė neskuba pasirodyti, o baigus dar kurį laiką laša šlapimas. Taip pat būdingas labai staigus ir netikėtas poreikis šlapintis, šlapimo srovės stiprumo ir jos trajektorijos pakitimai, galimas šlapimo nelaikymas, nemalonūs pojūčiai šlapinantis.
Dėl ligos gali atsirasti ir lytinės funkcijos sutrikimų bei psichologinės būklės pablogėjimų. Gaila, kad daugybė vyrų apie ligą sužino tik tuomet, kai sulaukiama skaudžių komplikacijų, pavyzdžiui, ūminio šlapimo susilaikymo, apie kurį praneša visiškas negalėjimas nusišlapinti ir labai stiprus pilvo apačios skausmas, padidėjusi šlapimo pūslė ir kt.
Dėl gerybinės prostatos hiperplazijos labiausiai reikėtų susirūpinti vyresniems nei 45-50 metų vyrams su pakitusia hormonų apykaita ir didesne genetine ligos tikimybe. Iš pradžių gali pakakti tik stebėjimo ir tradicinių augalinių vaistinių preparatų vartojimo (pavyzdžiui, Prostamol Uno). Žinotina, kad dauguma šių simptomų atsiranda todėl, kad padidėjusi priešinė liauka susiaurina šlaplę (per kurią šlapimas išteka iš šlapimo pūslės).
Svarbu! Dėl bet kokio vaisto vartojimo būtina pasitarti su gydytoju ar vaistininku.
Amžiaus skirtumas tarp partnerių
Žvelgiant į amžiaus skirtumą tarp vyro ir moters pastebimi tiek teigiamų, tiek neigiamų pusių. Subrendusį vyrą žavi moters grožis, pasitikėjimas savimi, džiaugsmas gyvenimu bei jaunatviškumas. Tad, tokios moters pašonėje subrendęs vyresnio amžiaus vyras jaučiasi esantis sveikesnis bei jaunesnis. Svarbu paminėti, kad vyresnio amžiaus vyrui visuomeninis statusas ir bendravimo sugebėjimai yra privalumas. Šios savybės dažniausiai pakeri jaunesnes moteris. Taip pat tokias moteris keri vyrų intelektas, gyvenimiška patirtis, finansinė nepriklausomybė. Daugeliu atveju moteris savo išrinktajame gali matyti tėvo paveikslą, ypač tuomet, kai amžiaus skirtumas tarp porų 30 metų ir daugiau.
Tačiau yra galybė aspektų, kurie gali sugriauti nuostabią tokių žmonių ateitį. Jeigu subrendęs vyras stengiasi sau rasti tik jauną antrąją pusę, gali būti vienas iš išvardintų motyvų:
- Jis konkuruoja su savo draugais (pas kurį draugė jaunesnė - tas laimėtojas, stipresnis ir geresnis patinas);
- Vyras infantilus. Jis nori susieti savo gyvenimą su jauna moterimi tikėdamasis, kad ji jam nuolatos nusileis ir jis galės ją kontroliuoti;
- Vyras nori “nulipdyti” sau idealią moterį, perauklėdamas ją;
- Šalia jaunos žmonos vyras jaučiasi sveikesnis ir jaunesnis.
Psichologiškai bei emociškai subrendusiam vyrui ar moteriai bus jaukiau ir įdomiau, jeigu amžiaus skirtumas tarp jų būtų iki šešerių metų. Tokiu atveju porą sies daugiau bendrų temų, pomėgių, artimesnė gyvenimiškoji pozicija ir patirtis. Kalbant apie seksualinį suderinamumą - seksualinio aktyvumo pikas tarp vyro ir moters yra skirtingi. Vyras lytiškai aktyviausias 19 - 23 metų amžiaus, o moteris - 27 - 30 metų. Iš šių duomenų galima spręsti, kad 6 metų skirtumas yra idealus seksualinio temperamento atžvilgiu.
Svarbiausia yra tarpusavio santykiai poroje. Tik dėl nuoširdaus vidinio poreikio atiduoti save, o ne tik imti, dėl noro dėti daug energijos santykiams, klausyti ir suprasti antrąją pusę galimi ilgalaikiai ir laimingi santykiai. Kuomet santykiuose pradės dominuoti egoistiniai motyvai ir manipuliacinės strategijos, santykiai tampa rizikingi.
Tokiuose santykiuose svarbiausia yra pasitikėti vienas kitu ir nesiklausyti piktų aplinkinių nuomonių bei vertinimų. Svarbu laimę “lipdyti” savomis rankomis. Svarbu yra pamiršti skaičius ir elgtis adekvačiai esamai situacijai. Santykių paslaptis glūdi partnerių asmenybėse, jų pasaulėjautoje “čia ir dabar”. Taip pat svarbu yra pripažinti faktą, kad išrinktasis yra kitos kartos žmogus. Pripažinti, kad asmenys, užaugę skirtingose kartose, prie skirtingos muzikos, filmų, skirtingų požiūrių į gyvenimą, pasižymi ryškesniais vidiniais psichologiniais skirtumais, kuriuos būtina įsisąmoninti.
| Amžiaus grupė | Parkinsono liga sergančių žmonių dalis (apie) |
|---|---|
| Vyresni nei 65 metų | 3% |
| Iki 40 metų | 5-10% visų atvejų |
Apibendrinant, svarbu atkreipti dėmesį į psichologinę, socialinę ir fizinę sveikatą, kad būtų galima laiku pastebėti ir valdyti senėjimo požymius. Reguliarus fizinis aktyvumas, sveika mityba ir stiprūs socialiniai ryšiai gali padėti išlaikyti jaunatviškumą ir gerą savijautą.