Socialinių mokslų tyrimai remiasi dviejomis pagrindinėmis metodologinėmis prieigomis - kiekybine ir kokybine. Kiekybinė metodologija paprastai remiasi pozityvistiniais metodais ir dedukcine tyrimo proceso logika, pasitelkiant empirinius duomenis pasirinktai teorijai patikrinti, o kokybinė - siekia gilintis į suvokimus ir detaliai analizuoti tikslinių grupių santykius su nagrinėjamu reiškiniu. Pastaraisiais metais kokybinės duomenų rinkimo strategijos stiprėja socialiniuose moksluose ir suteikia galimybę išsamiau pažinti socialinius reiškinius per žodžius ir jų kontekstą.
Nominalių grupių metodas (NGM) yra kokybinio tyrimo technika, plačiai taikoma socialiniuose tyrimuose, kai reikalingas dalyvių požiūrių, idėjų ar nuomonių išskleidimas ir struktūravimas grupiniame kontekste. Šis metodas sujungia tiek individualią refleksiją, tiek grupinį diskursą, kas leidžia tyrėjui išgauti tiek unikalų kiekvieno respondento matymą, tiek įvairovę ir bendrus bruožus visoje grupėje. Tai naudinga, kai reikia svoriuoti ar vertinti socialinius aspektus ir jų santykius.
Nominalių grupių metodo esmė ir etapai
Nominalių grupių metodas dažnai apibrėžiamas kaip struktūruotas grupinis diskusijų procesas, kurio tikslas yra problemos nustatymas, idėjų generavimas ir jų prioritetų nustatymas. Tyrimo dalyviai pirmiausia individualiai generuoja idėjas raštu, vėliau vyksta jų aptarimas grupėje, o galų gale kiekvienas dalyvis balsuoja ar reitinguoja pateiktas idėjas.
- Individuali idėjų generacija: kiekvienas dalyvis savarankiškai užrašo savo mintis ar idėjas, susijusias su aptariama problema ar klausimu.
- Grupinis aptarimas: dalyviai pasidalina savo idėjomis, kurios yra užfiksuojamos ir aptariamos, siekiant aiškumo ir papildomos informacijos.
- Idėjų klasifikavimas ir prioritetų nustatymas: grupės nariai vertina ar balsuoja už svarbiausias idėjas, o tyrėjas apibendrina rezultatus.
Tokiu būdu, nominalių grupių metodas leidžia išvengti dominuojančių asmenybių poveikio ir užtikrina, kad į problemos sprendimą būtų įtrauktos kuo platesnės nuomonės. Tai ypač svarbu socialiniuose tyrimuose, kur dažnai tenka spręsti apie bendruomenių ar organizacijų socialines problemas, vertinti paslaugas ar politines iniciatyvas.
Nominalių grupių metodas socialiniuose tyrimuose
Socialiniuose tyrimuose nominalių grupių metodas plačiai naudojamas siekiant įsivertinti įvairių socialinių grupių požiūrius, motyvacijas, veiksnius, kurie veikia elgseną ar sprendimų priėmimą. Tai ypač aktualu projektais, kuriuose nagrinėjamas socialinės politikos, švietimo, sveikatos priežiūros ar bendruomenių vystymo klausimai.
Taip pat skaitykite: Atsiliepimai apie ergoterapijos studijas LSMU
Nominalių grupių metodas, kaip ir kiti kokybiniai tyrimai, siekia išsiaiškinti esminius socialinės realybės aspektus ne išoriškai, o per vidinę žmogaus patirtį, jo santykį su nagrinėjamu reiškiniu. Šis metodas leidžia gauti didesnę duomenų įvairovę ir laisvesnį jų interpretavimą, taip pat galimybę iliustruoti duomenis konkrečiais pavyzdžiais ar atsakymais. Jis ypatingai vertingas, kai reikia išryškinti įvairias nuomones ir išskirti svarbiausias tarp jų.
Methodologiniai privalumai
- Dalyvių įtrauktis ir aktyvumas: nominalių grupių metodas įtraukia visus dalyvius, mažindamas pasyvumą ir vienpusį dominuojančių asmenų poveikį.
- Struktūrėtas ir sistemingas procesas: aiškiai apibrėžtas metodikos etapas leidžia rinkti kuo objektyvesnius ir išsamesnius duomenis.
- Sprendimų ir prioritetų nustatymas: dalyviai patys įvertina idėjų svarbą, kas leidžia tyrėjui pamatyti aktualiausias problemas ar sprendimo būdus.
Taip pat nominalių grupių metodas yra puiki priemonė mišriuose tyrimuose, kur jis dažnai derinamas su kiekybiniais metodais, pavyzdžiui, apklausomis. Tokiu būdu galima išgauti ne tik kiekybinius duomenis, bet ir gilesnį jų reikšmių supratimą, įvertinant socialinės realybės įvairiapusiškumą.
Nominalių grupių metodo integracija su kitais tyrimo metodais
Mišrių tyrimų šalininkai pažymi, jog apdairiai parenkant ir derinant tyrimo metodikas, mišrus pobūdis gali būti labai naudingas tiek tyrimo sėkmei, tiek konfliktų tarp paradigmų sprendimui. „Į teoriją orientuotuose tyrimuose mišrūs duomenų rinkimo metodai gali sumažinti įtampą ir konfliktą tarp kiekybinių ir kokybinių tyrimų ir neutralizuoti silpnus pavienių tyrimo metodų aspektus“ (Kessler ir kt., 1998).
Organizuojant sudėtingus socialinius projektus, nominalių grupių metodas yra logiškas pasirinkimas, nes leidžia tiksliai identifikuoti įvairius į tyrimą įtaką darančius veiksnius ir prielaidas. O, priešingai, atliekant paprastesnį tyrimą, neracionalu būtų taikyti platų metodų spektrą - pakanka pasirinkti nuo tyrimo tikslų priklausančią tinkamiausią metodiką.
Nominalių grupių metodo ir kokybinių interviu santykis
Nominalių grupių metodas dažnai derinamas su interviu, kuris socialiniuose tyrimuose yra svarbus metodas informacijos rinkimui. Interviu metu gali būti naudojami struktūruoti ar nestruktūruoti klausimai, priklausomai nuo tyrimo poreikių. Atlikus nominalių grupių diskusiją, gali būti atliekami giluminiai interviu siekiant išplėsti ar patikslinti gautus rezultatus.
Taip pat skaitykite: Jacikevičiaus įžvalgos apie socialinę psichologiją
Interviu metodas, be kita ko, padeda patvirtinti ar papildyti nominalių grupių metu išryškintas problemas ir idėjas, tuo pačiu suteikdamas galimybę išgirsti individualią patirtį ir emocinį foną. Abejų metodų lankstumas yra viena iš priežasčių, kodėl jie dažnai taikomi kartu, ypač kai siekiama ne tik kiekybiškai, bet ir kokybiškai aprašyti socialinę tikrovę.
Dokumentinis tyrimas socialiniuose moksluose ir nominalių grupių metodo papildymas
Be nominalių grupių ir interviu, svarbi metodologinė socialinių mokslų tyrimų dalis yra dokumentinis tyrimas, kuris Lietuvoje dar nėra labai paplitęs, tačiau Vakaruose jis plačiai taikomas. Dokumentinis tyrimas leidžia tirti socialinę realybę per istorinius bei šiuolaikinius dokumentus, kurių analizė suteikia kontekstą ir papildomą informaciją nominalių grupių metu gautiems duomenims.
Dokumentinio tyrimo metodas remiasi socialinės realybės interpretacija, o ne tik istorinių faktų fiksavimu, todėl kartu su nominalių grupių metodu gali suteikti platesnį ir giluminį reiškinių vaizdą.
Duomenų analizė nominalių grupių tyrimuose
Duomenų analizė nominalių grupių tyrimuose apima surinktos informacijos kodavimą, idėjų grupavimą, jų rangų sudarymą ir reikšmingiausių problemų ar sprendimų išskyrimą. Tyrėjui svarbu išlaikyti pusiausvyrą tarp formalizuotos analizės ir kokybinio turinio, kad nebūtų prarastas reikšmingas kontekstas ar subtilios socialinės reikšmės.
Kokybinio pobūdžio tyrimo atveju ypatingai svarbu induktyvi analizė, leidžianti aprašyti procesą vaizdžia kalba, remiantis tyrimo problemos esmę atitinkančiais faktais ir dvasingais dalyvių pasisakymais.
Taip pat skaitykite: Socialinės paramos poreikis vaikų globos namuose
Nominalių grupių metodo rezultatai
Nominalių grupių metodo rezultatai leidžia išskirti pagrindines socialinės realybės problemas, suprasti jų priežastis, įvertinti prioritetus ir pasiūlyti įgyvendinamas rekomendacijas. Tai svarbi priemonė politinių sprendimų priėmėjams, socialiniams darbuotojams ir kitoms suinteresuotoms pusėms, kurios nori gauti kokybišką ir praktiką orientuotą informaciją.
tags: #nominaliu #grupiu #socialiniai #tyrimai