Bazinės pensijos ir einamųjų metų draudžiamosios pajamos: santykis ir analizė

Pensijų sistema - tai vienas iš socialinės apsaugos elementų. Šiuolaikinė rinkos ekonomika sukuria gyventojų socialinės apsaugos sistemą, kurioje svarbiausias aspektas yra pensinis aprūpinimas senatvėje. Socialinis draudimas yra pagrindinis institutas, apsaugantis pilietį rinkos ekonomikos sąlygomis.

Pensijų sistemos visose šalyse formavosi ilgą istorinį laikotarpį, jos buvo veikiamos skirtingų socialinių, ekonominių, politinių bei kultūrinių sąlygų. Atsižvelgiant į visuomenės senėjimą yra vykdomos pensijų reformos, kai greta arba vietoj valstybinio socialinio draudimo sistemos, paremtos einamojo finansavimo principu, yra kuriamos pinigų kaupimo senatvei ir jų investavimu paremtos pensijų sistemos. Nuo 2004 metų pensijų reforma pradėta vykdyti ir Lietuvoje.

Valstybės įvaizdis priklauso ir nuo to, kaip ji gali pasirūpinti senais ir neįgaliais savo šalies gyventojais. Pastaruoju metu viešasis pensijų dėka industrinėse šalyse senatvė jau nebetapatinama su skurdu. Įvairios šalys palaiko pensijų sistemą.

Pensijų sistemos reforma turi įvertinti socialines pasekmes ir rizikos veiksnius, be to, ji turi atitikti socialinio teisingumo principams. Temos aktualumą pagrindžia Lietuvos mokslininkai, kurie kritiškai vertina dalinį valstybinio socialinio draudimo privatizavimą.

P. Gylys teigia, kad reformuota pensijų sistema nėra teisinga. Daugiausiai nuo jos nukentės dabartiniai pensininkai bei vyresni dabartiniai darbuotojai, nepatenkantys į sistemą. R. Lazutka pažymi, kad pensijų reformos tikslai buvo ideologizuoti ir nėra pasiekiami. A. Monkevičienės nuomone, pensijų sistemos tikslas užtikrinti pensijų pakankamumą.

Taip pat skaitykite: Vaikų globos namai: adaptacijos procesas

Valstybinio socialinio draudimo pensijų garantijos Lietuvoje vaidina svarbų vaidmenį renkantis tarp valstybinio socialinio draudimo sistemos ir privataus pensijų draudimo schemos. Taip pat A. Monkevičienė analizuoja kaupiamąsias pensijų schemas. ES valstybėse pensijų sistemų reformų tendencijos, A. Bitino teigimu, yra didinti užimtumą ir skatinti asmenis rūpintis savo gerove, skatinant papildomą savanorišką pensinį draudimą.

A. Guogio nuomone, pensijų reforma ir pensijų sistema turi būti valdoma siekiant socialinio teisingumo įgyvendinimo. Tam neužtenka vien tik formalūs pensijų reformos rezultatai - jog pensijų fondai įkurti ir veikia. Turi būti nagrinėjama, kokį socialinį poveikį pensijų sistema turės ateityje. K. Leščauskaitė ir J. Stankūnienė analizuoja pensijų sistemos transformaciją Lietuvoje. Profesorius J. Tartilas analizuoja visą socialinės apsaugos sistemą.

Be teigiamo Valstybinio socialinio draudimo sistemos dalinio privatizavimo poveikio gali būti ir neigiamas: gali padidėti diskriminacija, pensininkų gyvenimo lygio diferenciacija. Taip pat profesorius pažymi, jog abiejų pensijų sistemų kaupiama pensijų suma gali būti didesnė už galimas pensijas tik tuo atveju, jeigu pensijoms teks didesnė nei dabar bendrojo vidaus produkto dalis.

Jiems prieštarauja Laisvosios rinkos instituto ekspertai, kurie teigia, kad norint išgelbėti žmonių pensijas, o ne dabartinę socialinio draudimo sistemą, reikia esminių reformų, kurių galutinis tikslas būtų paties privalomo valstybinio socialinio draudimo atsisakymas.

Socialinis draudimas yra gerovės valstybės raidos rodiklis, už kurį atsako valstybė. Pensijų sistemos kartu su sveikatos apsauga paprastai laikomos gerovės valstybės aširdimi. Todėl viešasis pensijų sistemos valdymo efektyvumas gali būti didinamas įvedant naujus administravimo metodus. 2008 metų Nobelio ekonomikos premijos prizininkė Ilinojaus JAV universiteto profesorė p. Ostrom paneigė tradicinę nuostatą, kad bendra nuosavybė būna prastai valdoma ir turi būti privatizuojama. Vadovaujantis daugelio tyrimų p. Ostrom padarė išvadą, kad dažniausiai toks valdymas būna efektyvus. Svarbu sukurti tokius sprendimų priėmimo ir valdymo mechanizmus, kurie padeda suvaldyti interesų prieštaravimus. Mokslininkė taip pat aprašė taisykles, kurios tokiais atvejais būna sėkmingos.

Taip pat skaitykite: Lietuvos socialinis modelis: tikslai ir perspektyvos

Pensijų kaupimo sistemos įvedimas neabejotinai buvo susijęs su pozityviais ketinimais. Tačiau šioje sistemoje egzistuoja dar labai daug problemų. Šios sistemos naudą ilgalaikėje perspektyvoje prognozuoti itin sunku. Prieš pradedant pensijų sistemos reformą ir jai prasidėjus buvo atlikta agresyvi ir neatsakinga reklaminė kompanija, kurioje buvo perrašoma informacija apie prabangią senatvę, pasirinkus dalyvavimą pensijų reformos antroje pakopoje. Tačiau buvo visiškai nutylima apie galimas pensijų reformos pasekmes.

Darbo autorės nuomone, kaupiamosios pensijų sistemos efektyvumu ir optimistiniais rezultatais Lietuvoje leidžia suabejoti ir netobula teisinė bazė šioje srityje. Nėra apibrėžtas rizikos valdymas ir atsakomybė už pervestas Valstybinio socialinio draudimo fondo įmokas. Nėra numatytas privalomas pensijų fondų pelningumo rodiklis ir jų konkretūs įsipareigojimai ir garantijos pensijų fondo dalyviui. Kelia abejonis ir pensijų kaupimo sistemos įvedimo tikslų įgyvendinimas.

Darbo tikslas - išnagrinėti valstybinio socialinio draudimo pensijų sistemą, atskleisti šios sistemos pranašumus ir problemas. Išanalizuoti ir nustatyti pensijų kaupimo sistemos įvedimo tikslus jų įgyvendinimo aspektu.Hipotezė - Pensijų kaupimo sistemos veikla pensijų fonduose nuo pat pensijų fondų įkūrimo iki 2008 metų nėra efektyvesnė, palyginus su Valstybinio socialinio draudimo fondo veikla, ir deklaruoti pensijų sistemos reformos tikslai yra neįgyvendinti.Darbo struktūra - Darbą sudaro įvadas, penkios dalys ir išvados. Pirmoje dalyje aptariama Lietuvos Respublikos pensijų sistema. Statistinių duomenų analizės pagalba nagrinėjamos valstybinės ir šalpos pensijos bei jų skyrimo kriterijai, o taip pat ir valstybinio socialinio draudimo pensijų sistema. Antroje dalyje statistinių duomenų analizės pagrindu keliamos valstybinio socialinio draudimo pensijų sistemos problemos. Nagrinėjamas valstybinio socialinio draudimo biudžetas ir nustatomos jo kitimo priežastys per 1991 - 2008 metų laikotarpį. Ketvirtoje dalyje literatūros šaltinių sisteminės analizės ir apibendrinimo pagrindu nagrinėjama pensijų sistemos reforma.Darbo praktinis reikšmingumas - Darbo praktinis reikšmingumas pasireiškia bandymu objektyviai įvertinti Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo pensijų sistemos reformą, dėl kurios valstybinis socialinis draudimas buvo dalinai privatizuotas. Priešingai kai kurių specialistų ar suinteresuotų asmenų pateikiamai optimistinei propagandai, darbe bandoma identifikuoti pensijų kaupimo sistemos įvedimo tikslus ir jų įgyvendinimą, tiksliau neįgyvendinimą, per 2004-2008 laikotarpį. Darbo autorė tikisi, kad darbas bus naudingas ir paskatins susimąstyti bet kurį skaitytoją, kuris skaitys šį darbą.

Lietuvos Respublikos pensijų sistema buvo pradėta kurti dar tarpukario laikais. Buvo mokamos pensijos netekusiems sveikatos kariams, Lietuvos kariuomenės invalidams, bei žuvusiųjų šeimoms, taip pat ir valstybės tarnautojams. Lietuva planavo visų žmonių apsaugą nuo skurdo senatvėje, tai ir buvo įtvirtinta 1922 m. Konstitucijoje. Tačiau iki Nepriklausomybės praradimo 1940 metais nespėjo įgyvendinti savo ketinimų. Penkiasdešimt metų Lietuvai buvo taikoma Sovietų Sąjungos pensijų sistema.

Atkūrus Nepriklausomybę, Lietuva pertvarkė sovietiniais laikais galiojusią pensijų sistemą. Pertvarkytos pensijų sistemos tikslas - atkurti socialinį teisingumą. Nuo 1995 m., Lietuvos gyventojams pensijos buvo pradėtos skirti pagal 1994 m. liepos 18 d. priimtą Valstybinio socialinio draudimo pensijų įstatymą. 1995 m. įstatymas įteisino pensijų skyrimą pagal socialinio draudimo principus ir reikalavimus. Greta valstybinės socialinio draudimo pensijų išliko ir valstybinės bei šalpos pensijų sistema.

Taip pat skaitykite: Ar senatvės pensijos gavėjams priklauso ilgalaikio darbo išmoka?

Valstybinės pensijos ir valstybinės šalpos išmokos

Lietuvoje yra skiriamos įvairių rūšių valstybinės pensijos, tarp jų:

• Nukentėjusių asmenų valstybinės pensijos
• Pareigūnų ir karių valstybinės pensijos
• Mokslininkų valstybinės pensijos
• Teisėjų valstybinės pensijos
• Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarų valstybinės pensijos

Nukentėjusių asmenų valstybinės pensijos skiriamos asmenims, nukentėjusiems nuo 1939-1990 metų okupacijų, pasipriešinimo dalyviams, tremtiniams, politiniams kaliniams ir kitiems asmenims, kuriems pripažintas atitinkamas statusas.

Pareigūnų ir karių valstybinės pensijos skiriamos asmenims, tarnavusiems krašto apsaugos, vidaus reikalų ir kitose statutinėse tarnybose, sukakusiems įstatymuose arba statutuose nustatytą išleidimo į atsargą amžių (jei toks amžius nenustatytas, - senatvės pensijos amžius) ir ištarnavusiems vidaus reikalų, valstybės saugumo, krašto apsaugos, prokuratūros sistemose, Specialiųjų tyrimų tarnyboje, Kalėjimų departamente ar jam pavaldžiose įstaigose ir valstybės įmonėse, muitinės sistemoje (dirbusiems muitinės mobiliosiose grupėse ar muitinės postuose arba atlikusiems operatyvinę veiklą ir (arba) ikiteisminį tyrimą) 5 ir daugiau metų.

Mokslininkų valstybinės pensijos skiriamos mokslinį vardą ar laipsnį ir ne mažesnį kaip 10 metų daktaro ar habilituoto daktaro darbo stažą turintiems asmenims, sulaukusiems senatvės pensijos amžiaus arba yra pripažinti nedarbingais ar iš dalies darbingais, netekusiais 60 procentų ir daugiau darbingumo (iki 2005 m. liepos 1 d. - I ar II grupės invalidais). Šios pensijos dydžio matas taip pat yra valstybinė pensijos bazė (200 Lt). Už kiekvienus visus daktaro stažo metus kiekvieną mėnesį mokama 10 proc. to mėnesio valstybinės pensijos bazės. Už kiekvienus visus habilituoto daktaro stažo metus kiekvieną mėnesį papildomai mokama 5 proc. to mėnesio valstybinės pensijos bazės.

Teisėjų valstybinės pensijos pradėtos skirti nuo 2003 m. sausio 1 d. Jos skiriamos asmenims, dirbusiems Konstitucinio Teismo, bendrosios kompetencijos ir specializuotų teismų teisėjais bei nuo Lietuvos paskirtais ar išrinktais bet kokio tarptautinio teismo teisėjais.

Nuo 2003 m. spalio 16 d. buvo priimtas LR Lietuvos nepriklausomybės akto signatarų statuso įstatymas, kuriuo remiantis nuo 2004 m. sausio 1 d. pradėtos mokėti valstybinės signatarų pensijos. Be to, signatarams gali būti skiriamas valstybinis signataro rentos, kurios dydis yra 25 procentai valstybinės signataro rentos dydžio.

Didžiausią dalį (80 proc.) iš visų valstybinių pensijų gavėjų per 2000-2008 m. laikotarpį sudarė nukentėjusių asmenų valstybinės pensijos (žr. 1 lent.). Nukentėjusiųjų asmenų skaičius kiekvienais metais augo (išskyrus pastaruosius du metus). Per 2000-2008 m. jų skaičius išaugo beveik 10 proc. Nuo 2003 m. sausio 1 d. išplėstas valstybinių pensijų gavėjų ratas, t. y. valstybinės pensijos pradėtos mokėti teisėjams. Taip pat padidėjo kompensuojamų nukentėjusiųjų asmenų pensijų gavėjų aprėptis. Be to 45 procentais padidėjo valstybinė pensijos bazė (nuo 138 Lt iki 200Lt).

Valstybinės pensijos yra mokamos kartu su socialinio draudimo pensijomis. Tai reiškia, kad valstybinės pensijos gavėjai gauna mažiausiai dvi pensijas. Valstybinės pensijos suteikia nepagrįstas privilegijas jų gavėjams, pažeidžia socialinį teisingumą, pagaliau, sunkina valstybės naštą, didindamos valstybės biudžeto išlaidas.

Šalpos pensijos

Lietuvos Respublikoje taip pat mokamos šalpos pensijos už invalidų slaugą namuose, paskirtos iki 2004m. balandžio 1 d., socialinės pensijos, paskirtos iki 1995 m. Socialinės pensijos nuo šalpos pensijų skiriasi skyrimo laikotarpiu. Nuo 1995 m. sausio 1d. yra skiriamos šalpos pensijos. Šalpos išmokų skyrimą reglamentuoja Valstybinis šalpos išmokų įstatymo pakeitimo įstatymas ir Valstybinis šalpos išmokų skyrimo ir mokėjimo nuostatai.

Teisę gauti valstybinę šalpos (socialinę) pensiją turi tik tie asmenys, kurie neturi teisės gauti didesnės ar tokio ...

1 lentelė. Valstybinių pensijų gavėjų skaičius 2000 - 2008 metais (tūkst.)

Metai	Nukentėję asmenys	Pareigūnai ir kariai	Mokslininkai	Teisėjai	Signatarai	Iš viso
2000	[Duomenys]	[Duomenys]	[Duomenys]	-	-	[Duomenys]
2001	[Duomenys]	[Duomenys]	[Duomenys]	-	-	[Duomenys]
2002	[Duomenys]	[Duomenys]	[Duomenys]	-	-	[Duomenys]
2003	[Duomenys]	[Duomenys]	[Duomenys]	[Duomenys]	-	[Duomenys]
2004	[Duomenys]	[Duomenys]	[Duomenys]	[Duomenys]	[Duomenys]	[Duomenys]
2005	[Duomenys]	[Duomenys]	[Duomenys]	[Duomenys]	[Duomenys]	[Duomenys]
2006	[Duomenys]	[Duomenys]	[Duomenys]	[Duomenys]	[Duomenys]	[Duomenys]
2007	[Duomenys]	[Duomenys]	[Duomenys]	[Duomenys]	[Duomenys]	[Duomenys]
2008	[Duomenys]	[Duomenys]	[Duomenys]	[Duomenys]	[Duomenys]	[Duomenys]

tags: #patvirtintas #naujas #rodiklis #bazine #pensija #einamuju