Inkstų transplantacija - tai sudėtingas procesas, kuris prasideda nuo tragiškos žinios apie artimųjų sprendimą paaukoti mirusiojo organus. Ši žinia tampa vilties spinduliu tiems, kurių inkstų veikla sutrikusi ir jiems reikalinga transplantacija. Kauno klinikų gydytojai dalijasi patirtimi apie tai, kaip vyksta šis gyvybiškai svarbus procesas, pradedant nuo recipientų atrankos iki sėkmingos operacijos ir tolesnio gyvenimo.
Vitalijus prisimena, kad pirmieji simptomai, rodantys suprastėjusią inkstų veiklą, tęsėsi net apie 3 metus. „Sirgau inkstų akmenlige, turėjau aukštą kraujo spaudimą, jausdavau silpnumą, kankino nemiga, nuovargis, - prisimena vyras. - Atlikus išsamius kraujo tyrimus pastebėta, kad kažkas negerai su inkstų sveikata.
Ig A nefropatija ir hemodializės
Justina Karpavičiūtė, Kauno klinikų Nefrologijos klinikos gydytoja nefrologė, teigia, kad Vitalijui nustatyta Ig A nefropatija (lėtinis glomerulonefritas). „Tai lėtinis inkstų autoimuninis uždegimas, kuris ilgainiui tampa inkstų žuvimo priežastimi, - aiškina gydytoja nefrologė. Ligos pagrindiniai simptomai - būtent tokie, kokius jautė Vitalijus: padidėjęs kraujo spaudimas, bendras nuovargis, silpnumas.
Pacientui, pasiekus galutinį inkstų nepakankamumą, pradėta taikyti pakaitinė inkstų terapija - hemodializės. „Nors hemodializė prailgina gyvenimo trukmę, tačiau jo kokybė, deja, nukenčia - pacientas tris kartus per savaitę turi vykti į hemodializės centrą, prie procedūrų priderinti darbus / atostogas ir bendrą gyvenimo ritmą“, - paaiškina J.
Pacientas prisimena, kad paskutinį mėnesį prieš transplantaciją jo savijauta buvo itin prasta. „Man buvo dingęs šlapimas, jusdavau dusulį, stipriai tino kojos, - sako Vitalijus.
Taip pat skaitykite: Reabilitacijos paslaugų kainos
Sėkminga inksto transplantacija Kauno klinikose
Inksto persodinimo operaciją atliko prof. Mindaugas Jievaltas, Kauno klinikų Urologijos klinikos vadovas, kartu su komanda. Tiek transplantacijos eiga, tiek potransplantacinis laikotarpis buvo sklandus, Vitalijui inkstas pradėjo veikti iškart.
Nuo 2000 m., kai Kauno klinikose pradėtos atlikti pirmosios inkstų transplantacijos operacijos, Ligoninės komanda sparčiai tobulėja profesinėje srityje. „Džiugu, kad per 24 metus kartu su daugiadalyke komanda pavyko pasiekti tiek daug - ne tik atliekamos transplantacijas iš gyvojo ar neplakančios širdies donorų, tačiau praeitais metais pirmąjį kartą Kauno klinikose buvo sėkmingai atlikta inksto transplantacija, kai donoro ir recipiento kraujo grupės skirtingos“, - priduria prof. I. A.
Inkstų transplantacijos animacija
Recipientų atranka ir transplantacijos eiga
Inkstų transplantacijos proceso pradžia - žinia apie artimųjų sprendimą paaukoti mirusiojo organus. Tuomet į Ligoninę skubiai atvykti prašoma šešių recipientų - po tris kiekvienam inkstui. „Iki transplantacijos operacijos gydytojai nefrologai atlieka labai svarbų darbą - atvykę recipientai skubos tvarka ištiriami, multidisciplininio konsiliumo metu, įvertinus tyrimų rezultatus, kontraindikacijas, parenkamas tinkamiausias recipientas donoriniam organui, - sako prof. I. A. Bumblytė. - Deja, likę recipientai išvyksta namo ir toliau laukia skambučio, pranešančio apie šansą gauti donorinį inkstą“.
Atrinkus tinkamą recipientą donoriniui organui, į operacinę siunčiamos dvi gydytojų urologų brigados. „Komandą sudaro 4-6 gydytojai urologai, gydytojai anesteziologai, operacinės slaugytojai. Įprastai transplantacija vyksta 3-4 valandas, jos metu turime susiūti kraujagysles, paruošti naują jungtį tarp šlapimtakio iš šlapimo pūslės, - apie transplantacijos operaciją pasakoja prof. M. Jievaltas. Komanda tiki, kad 700 atliktų inkstų transplantacijų parodo jų profesinę brandą, tačiau nepaisant to, iššūkiai - neišvengiami.
„Kiekvienas recipientas - unikalus žmogus, turintis savo ligos istoriją. Pastaruoju metu vis dažniau atvyksta pacientai antrai ar trečiai inkstų transplantacijai, - pastebi Urologijos klinikos vadovas. - Jų imunologiniai tyrimai būna dažnai komplikuoti, parinkti jiems tinkamą inkstą - gerokai sunkiau.
Taip pat skaitykite: Jūsų sveikata
„Norisi padėkoti visiems kolegoms, susitelkusiems, kantriai dirbantiems rutinoje. Prieš 24 metus atlikta pirmojo inksto transplantacija Kauno klinikose buvo naujo etapo Ligoninės istorijoje pradžia, nes netrukus pradėtos atlikti ir kitų organų - širdies, kepenų, plaučių persodinimo operacijos.
Smegenų mirtis ir organų donorystė
Šiais laikais medicinos pažanga yra kaip niekad sparti, tačiau išsaugoti žmogaus gyvybę įmanoma ne visais atvejais. Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės gydytoja anesteziologė reanimatologė Julita Meškauskienė sako, kad dirbant Reanimacijos ir intensyvios terapijos skyriuje, tiek jai, tiek kitiems gydytojams, neretai tenka susidurti su pacientų mirtimi.
„Susitaikymas su netektimi yra psichologiškai sunkus tiek paciento artimiesiems, tiek jį gydžiusiam gydytojui. Deja, ne visuomet medicina pajėgi išsaugoti žmogaus gyvybę - ištikus smegenų mirčiai, net jei pacientas kvėpuoja padedamas dirbtinio kvėpavimo aparato - tenka konstatuoti mirtį. Prieš pradedant kalbėti apie paciento mirtį, noriu pabrėžti, kad mirštantį žmogų visuomet gaiviname ir taikome visas įmanomas priemones - krūtinės ląstos kompresijas, defibriliaciją, plaučių ventiliaciją, dirbtinę kraujotaką, vaistus ir kt.
Viena iš mirties priežasčių yra būtent smegenų mirtis - tai yra negrįžtama visų galvos smegenų struktūrų veiklos baigtis, nors žmogaus organai ir jų sistemos dar veikia. Tai atsitinka dėl negrįžtamo smegenų kamieno pažeidimo, esančio apatinėje galvos smegenų dalyje ir atsakingo už svarbiausias organizmo gyvybines funkcijas: kvėpavimą, širdies darbą, kraujospūdį, rijimą.
Smegenų mirtis ištinka dėl įvykusio labai sunkaus galvos smegenų pažeidimo. Dažniausios priežastys yra galvos smegenų trauma, smegenų kraujotakos sutrikimas (išeminis ar hemoraginis insultai), galvos smegenų augliai, smegenų kraujagyslių aneurizmų plyšimai ar buvęs užsitęsęs sunkus deguonies trūkumas smegenyse. Šios priežastys sukelia smegenų išbrinkimą, smegenų kraujotakos sutrikimus.
Taip pat skaitykite: Reabilitacija Kauno Dainavos poliklinikoje
Įvertinus klinikinius požymius ir įtariant smegenų mirtį, paprastai organizuojamas gydytojų konsiliumas, kurį sudaro trys gydytojai: anesteziologas reanimatologas, gydantis ar tuo metu budintis gydytojas ir neurologas arba neurochirurgas. Jau po pirmojo konsiliumo gali būti atliktas vaizdinis tyrimas (cerebrinė angiografija arba kompiuterinė tomografija su kraujagyslių kontrastavimu), galintis įrodyti, kad nėra kraujo tėkmės keturiose pagrindinėse galvos smegenų kraujagyslėse. Kaip alternatyva gali būti naudojama elektroencefalografija, užregistruojanti išnykusią galvos smegenų̨ elektrinę veiklą.
Jei vaizdinis tyrimas neatliekamas, gydytojų konsiliumai vyksta kas 12 valandų tam, kad patvirtintų klinikinius smegenų mirties kriterijus. Labai svarbu pabrėžti, kad gydytojai, prieš nustatydami smegenų mirtį, visuomet įsitikina, kad ligonio būklė nėra sukelta tam tikrų vaistų perdozavimo, pavyzdžiui, opioidų, migdomųjų ar raminamųjų, sušalimo (kai kūno temperatūra nukrenta žemiau 35°C), potencialiai grįžtamos komos būsenos dėl kitų kritinių būklių.
Kiekvienas artimasis tikisi, kad paciento būklė pagerės. Deja, po smegenų mirties vilties, kad ligonis pabus iš komos, nelieka. Pagal Lietuvos Respublikos įstatymus, smegenų mirtis reiškia ir pačio žmogaus mirtį.
Donorystės tvarka Lietuvoje
Organų transplantacijos Lietuvoje šiuo metu laukia apie pusė tūkstančio žmonių, o pernai efektyvių donorų skaičius buvo 54. Priminkite, kaip veikia donorystės tvarka?
Lietuvoje galioja informuoto sutikimo donorystės modelis, pagal kurį kiekvienas veiksnus asmuo, būdamas gyvas, gali pareikšti sutikimą arba nesutikimą organų donorystei po savo mirties. Jeigu pacientas nėra išreiškęs savo valios notariškai, sutikimas donorystei gali būti gaunamas iš artimųjų. Svarbu prisiminti tai, kad egzistuoja artimųjų pirmumo tvarka, pagal kurią gali būti gaunamas sutikimas dėl donorystės: sutuoktinis, pilnamečiai vaikai (įvaikiai), tėvai (įtėviai), broliai ir seserys.
Pacientai, kuriems dėl sveikatos būklės būtina organo transplantacija, yra įtraukti į laukiančiųjų sąrašą, kurį prižiūri Nacionalinis transplantacijos biuras prie Sveikatos apsaugos ministerijos. Kitas etapas - vienas sunkiausių emociškai tiek gydytojui, tiek artimiesiems. Kalbamės su mylimo žmogaus netekusiais artimaisiais apie tai, kas ir kodėl įvyko bei klausiame jų sutikimo dėl organų donorystės.
Tik gavus artimųjų sutikimą - ir ne anksčiau, - ištiriami donoro kraujo ėminiai, parenkamas geriausiai tinkantis recipientas. Tada atvyksta transplantacijos komanda, prasideda donoro organų eksplantacija, t. y., „paėmimas“.
Organai, kuriuos galima transplantuoti
Kokius organus galima transplantuoti ir kokiam didžiausiam skaičiui laukiančių pacientų gali padėti vienas organų donoras? Šiuo metu Lietuvoje yra transplantuojami širdis, kepenys, plaučiai, inkstai, inkstų-kasos kompleksas, ragenos, kaulinis audinys ir sausgyslių fragmentai. Vienas žmogus gali suteikti donorinius organus net 7-8 jų laukiantiems pacientams.
Vidutiniškai RVUL per metus paruošiama apie 10-12 efektyvių donorų. Sunkiausia užduotis šioje veiksmų grandinėje yra donoro organų funkcijų išlaikymas, kadangi smegenų mirtis sukelia sunkų kitų organų sistemų funkcijų nepakankamumą, medžiagų apykaitos ir hormonų balanso sutrikimus. Šios funkcijos išlaikomos pasitelkiant medicinines priemones: už pacientą pilnai kvėpuoja dirbtinės plaučių ventiliacijos aparatas, jo kraujotaka palaikoma specialių vaistų infuzija, koreguojamas gliukozės lygis, elektrolitų sutrikimai, hormonų disbalansas (necukrinis diabetas).
Dar vienas iššūkis - trumpas laiko tarpas, per kurį būtina koordinuoti ir suderinti daugybę procesų, nuo eksplantacijos ir transplantacijos komandų, recipiento ir kt. Nors apie donorystę viešojoje erdvėje kalbama nemažai, potencialių donorų skaičiai nėra dideli. Išties, visuomenėje dar sklando daug mitų ir klaidingų įsitikinimų, tačiau visuomet stengiamės kalbėtis su žmonėmis, suprantamai paaiškinti situaciją ir galimybes.
Mirtis - tai vienas iš skaudžiausių gyvenimo patirčių ligonio artimiesiems. Tačiau, kaip teigė japonų rašytojas Haruki Murakami: „Mirtis nėra gyvenimo priešingybė. Tai tik gyvenimo etapas”. Pasibaigęs etapas vienam žmogui gali tapti naujo etapo pradžia kitam žmogui.
Laukiančiųjų sąrašas
Šiuo metu širdies transplantacijos laukia 35 lietuviai. 74 laukia inksto, 8 plaučių, 5 širdies-plaučių komplekso, 51 kepenų, 148 ragenų transplantacijos.
Laukiančiųjų transplantacijos sąrašas (2022 m. rugpjūčio 31 d.):
| Organas | Laukiančiųjų skaičius |
|---|---|
| Širdis | 35 |
| Inkstai | 74 |
| Plaučiai | 8 |
| Širdies-plaučių kompleksas | 5 |
| Kepenys | 51 |
| Ragenos | 148 |
Vienas efektyvus organų ir (ar) audinių donoras galėtų padėti daugiau nei 7 žmonėms.
tags: #reabilitacija #po #eks #implantacijos