Buvęs Jurbarko rajono savivaldybės tarybos narys, Viešvilėje veikiančių vaiko globos namų direktorius ir Lietuvos vaikų globos įstaigų direktorių asociacijos prezidentas Algimantas Liaudaitis liepto galą priėjo prieš kelerius metus. Visą Lietuvą ir vaikų globos sistemą sukrėtusi istorija į viešumą iškilo 2015-ųjų kovo mėn.
Viešvilės vaikų globos namai
Visuomenė pastebėjo, kad kažkas ne taip, kai Viešvilės vaikų namų auklėtiniai būriais buvo pradėti vežti į Jurbarko r. Netrukus paaiškėjo, kad pareigūnai aiškinosi informaciją apie tai, kiek ir kaip A. Liaudaitis galėjo seksualiai išnaudoti vaikus.
Tyrimo Pradžia Ir Įtarimai
Gavus signalų, kad Viešvilės globotiniai seksualiai išnaudojami, teisėsaugos pareigūnai pradėjo tyrimą. Tyrimą Kauno apygardos prokuratūros 1-asis baudžiamojo persekiojimo skyrius pradėjo po to, kai į teisėsaugą kreipėsi tuomet globos namuose dirbęs žmogus. Buvusio darbuotojo surinktos medžiagos pakako, kad įstaigą užgriūtų policijos tyrėjai ir kitos tarnybos.
Ėmus narplioti aplinkybes, bendraujant su pačiais vaikais, ėmė aiškėti tai, kuo mažai kas tikėjo - juos tvirkinti galėjo pats globos namų vadovas. Kilus skandalui A. Liaudaitis neteko direktoriaus posto, tapo įtariamuoju. A. Liaudaičiui buvo pareikšti įtarimai įvykdžius eilę seksualinio pobūdžio nusikaltimų.
Taip pat skaitykite: Istorinė apžvalga: Viešvilės globos namai
Teismo posėdis
Teismo Procesas
Byla buvo nagrinėjama uždaruose teismo posėdžiuose, joje nukentėjusiais pripažinti šeši nepilnamečiai globotiniai. Bylą pardavus nagrinėti Jurbarko rajono apylinkės teismui, buvęs globos namų direktorius pradžioje su pareikštais kaltinimais sutiko, tačiau vėliau juos ėmė neigti. Prasidėjus teismo procesui A. Liaudaitis vėl apsigalvojo.
Ikiteisminio proceso metu buvęs globos namų direktorius savo kaltę pripažino, tačiau per teisminį procesą parodymus kardinaliai pakeitė ir neigė, jog tvirkino savo globotinius, esą visą šią istoriją, ketindami susidoroti su juo, sugalvojo vaikų namų darbuotojai bei auklėtiniai.
Jurbarko rajono apylinkės teismas nagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje anksčiau neteistam A.Liaudaičiui pateikti kaltinimai dėl jaunesnio negu 16 metų asmens tvirkinimo, seksualinio priekabiavimo, vaiko įtraukimo girtauti bei disponavimo pornografinio turinio dalykais.
Teismas pripažino penkiasdešimt devynerių Algimantą Liaudaitį kaltu ir skyrė trejų metų ir dešimties mėnesių laisvės atėmimo bausmę ją atidedant. Tai reiškia, kad savo globotinius tvirkinęs vyras kalėjimo išvengs ir bausmę atliks būdamas namuose. Bausmės vykdymą teismas atidėjo atsižvelgęs, kad A.Liaudaitis buvo teisiamas pirmą kartą, bylos nagrinėjimo metu naujų teisės pažeidimų nepadarė. Vyras dirba ir būdamas laisvėje galės greičiau atlyginti nukentėjusiems asmenims priteistą žalą.
Taip pat skaitykite: Viešvilės globos namų dabartis
Teismo nuosprendį išgirdo buvęs Jurbarko Viešvilės vaikų globos namų direktorius, seksualiai išnaudojęs net šešis globos namų auklėtinius. Teismas jį pripažino kaltu. Savo kaltės vaikus tvirkinęs direktorius nepripažįsta ir sako, jog pedofilijos istoriją išsigalvojo buvę kolegos ir globotiniai, norėdami apšmeižti.
Kaip skelbia teismas, bausmės vykdymas atidėtas trejiems metams, skiriant nuteistajam įpareigojimus ir baudžiamojo poveikio priemones. Visą bausmės atidėjimo laiką A.Liaudaitis negalės išeiti iš namų nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu, išvykti už gyvenamosios vietos rajono ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo ilgiau kaip vienai parai.
„Nuteistajam skirti įpareigojimai bei baudžiamojo poveikio priemonės, pirmiausia, būti namuose nuo dvidešimtos iki šeštos valandos, neišvykti iš savo gyvenamosios vietos daugiau nei vienai para, be institucijos, prižiūrinčios vykdymą, leidimo, nebendrauti su nukentėjusiais asmenimis, nesiartinti arčiau kaip per dešimt metrų, neieškoti su jais ryšių“, - sakė teisėja Jūratė Lukšienė.
A.Liaudaitis taip pat negalės artintis prie nukentėjusių arčiau kaip per 100 metrų ir jokiomis priemonėmis negalės bendrauti su jais, ieškoti ryšių, lankytis tose vietose, kuriose būna nukentėję asmenys, vartoti, įsigyti ir turėti alkoholio. Per 3 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos nuteistasis turės sumokėti daugiau nei 753 eurų įmoką į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą.
Nuosprendžiu A.Liaudaičiui uždrausta dirbti bet kokį darbą valstybinėse ir privačiose ugdymo bei globos įstaigose, būti kitų asmenų globėju ar rūpintoju 5 metus nuo nuosprendžio įsigaliojimo dienos.
Taip pat skaitykite: Kineziterapija vaikams LSMU
Nukentėjusiesiems buvo skirta specialistų pagalba bei valstybės advokatai.
Apie tai, kad vaikų namų direktorius priekabiavo prie nepilnamečių berniukų, paliudijo visi šeši vaikų namų globotinai. Vaikai neslėpė, kad direktorius siuntė jiems pornografinio turinio nuotraukas iš jų reikalaudamas to paties ir kitaip seksualiai išnaudojo.
A.Liaudaitis du kartus ėjo Jurbarko rajono savivaldybės tarybos nario pareigas - 1990-1992 m.
Teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, vertino byloje ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu surinktus įrodymus, nukentėjusiųjų, liudytojų, specialistų, ekspertės parodymus, duomenis, surinktus telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolės ir įrašų darymo metu, ekspertizės išvadą.
„Byla išnagrinėta uždarame teismo posėdyje, visa bylos medžiaga paskelbta ne vieša, taip siekiant apsaugoti nukentėjusių asmenų privatų gyvenimą“, - rašoma teismo pranešime. Byla apie pusantrų metų nagrinėta uždaruose teismo posėdžiuose, apklausti liudytojai, nukentėjusieji, kaltinamajam atlikta psichiatrijos ekspertizė. Ji parodė, kad A.Liaudaitis gali atsakyti už savo veiksmus.
A.Liaudaičiui pripažinus kaltę, Kauno prokurorė pasiūlė jį nubausti paprastesne, baudžiamojo įsakymo tvarka. Kaltę pripažinusiam vyrui buvo siūloma 5650 eurų piniginė bauda ir neatlygintini darbai globos įstaigose. Teismas su tuo nesutiko.
Nukentėjusiųjų civiliniai ieškiniai teisme buvo patenkinti iš dalies - jiems priteista po 5 tūkst. eurų neturtinei žalai atlyginti. Be to, nuteistasis turės atlyginti valstybės patirtas išlaidas, susijusias su teisinės pagalbos teikimu nukentėjusiems asmenims.
Pasak teismo, nustatant priteistinos neturtinės žalos atlyginimo dydį buvo atsižvelgta ne tik į bylos nagrinėjimo metu surinktus duomenis, bet ir į aukštesnės instancijos teismų formuojamą praktiką priteisiant neturtinės žalos atlyginimą panašaus pobūdžio bylose, kaltinamojo galimybes atlyginti žalą. Žalos atlyginimui užtikrinti byloje buvo taikytos nuosavybės teisių apribojimo priemonės, kurios lieka galioti iki galutinio žalos atlyginimo.
Bandymas Parduti Automobilį Ir Teismo Sprendimas
Nors teismo nuosprendis A. Liaudaičiui jau senokai įsiteisėjęs, neseniai teismai vėl prisiminė skandalingai „išgarsėjusį“ buvusį Viešvilės vaikų globos namų direktorių. Jis šių metų birželio pradžioje kreipėsi į Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmus bei prašė panaikinti nuosavybės teisės apribojimą jo automobiliui „Peugeot 407“. Vyras minėjo ketinantis automobilį parduoti, kad tai galėtų padaryti, būtina gauti apribojimą skyrusio teismo leidimą.
Tačiau teismas šio A. Liaudaičio prašymo netenkino. Nutartyje konstatuota, kad jis dar nėra atlyginęs žalos trims buvusiems globotiniams, o nuosavybės teisių apribojimas galėtų būti panaikintas tik tada, kai priteista žala atlyginta. Taip pat akcentuota, jog nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos ( 2017 m. balandžio 27 d.) dar nėra praėję penkeri metai, taigi, nukentėjusieji nėra praleidę įstatymo termino pateikti vykdomuosius raštus dėl neturtinės žalos atlyginimo priverstinio išieškojimo iš nuteistojo A. Liaudaičio.
Šis teismo sprendimas, panašu, labai nepatiko A. Liaudaičiui, jis su apeliaciniu skundu kreipėsi į Kauno apygardos teismą. Skunde jis nurodė, kad žalą atlyginęs ne trims, o keturiems nuo jo nukentėjusiems jaunuoliams. Faktą, kodėl nėra sumokėta 5 tūkst. eurų suma kitiems buvusiems globotiniams, A. Liaudaitis aiškino tuo, kad „jam nuosprendžiu yra uždrausta bendrauti su nukentėjusiaisiais, ieškoti bet kokių ryšių su jais, todėl jis negali imtis jokių aktyvių veiksmų atlyginti jiems priteistą žalą“.
Pasak A. Liaudaičio, jis yra gavęs vieno nukentėjusių laišką, kuriame prašoma sudaryti susitarimą dėl žalos atlyginimo bei nuo šių metų gegužės į nurodytą sąskaitą perveda po 50 eurų.
„Anot nuteistojo, apylinkės teismas neatsižvelgė į tai, kad panaikinus laikiną nuosavybės teisės apribojimą automobiliui „Peugot 407“ jis galėtų parduoti šią transporto priemonę ir gautą pinigų sumą pervesti nukentėjusiam. Automobilio techninė apžiūra baigiasi 2020 m. liepos 10 d. Po šios dienos automobilio vertė gali labai stipriai kristi, kadangi sekančios techninės apžiūros, jo nesuremontavus, automobilis nepraeis ir teks priduoti jį į metalo laužą“, - rašoma Kauno apygardos teismo nutartyje.
Savo skunde A. Liaudaitis negailėjo piktų žodžių jį ne tik nuteisusiam, bet ir parduoti automobilio neleidusiam Jurbarko teismui. „Apylinkės teismas neįsigilino į prašymo esmę, o tendencingai, kaip ir viso teisminio proceso metu, priėmė nutartį atmestinai. Toks „teisingumas“ yra perteklinis, jis užkerta kelią įvykdyti nuosprendį“, - piktinosi leidimo parduoti automobilį negavęs A. Liaudaitis.
A. Liaudaičio apeliacinį skundą nagrinėjęs Kauno apygardos teismas išsiaiškino, kad visą priteistą žalą, po 5 tūkst. eurų, jis yra atlyginęs keturiems buvusiems globotiniams. Sprendžiant iš teismo nutarties, panašu, kad tai A. Liaudaitis padarė toli gražu ne savo noru, o tik po to, kai berniukai kreipėsi į antstolius ir buvo pradėta priverstinio išieškojimo procedūra. Tai patvirtina duomenys iš antstolių informacinės sistemos registro.
„Tačiau byloje nėra duomenų apie likusiems dviem nukentėjusiesiems priteistos neturtinės žalos atlyginimą. Iš jau minėto antstolių informacinės sistemos registro matyti, kad asmenys antstoliams nėra pateikę vykdyti pirmosios instancijos teismo išduotų vykdomųjų raštų dėl neturtinės žalos atlyginimo, o duomenų, kad jiems priteista žalą A. Liaudaitis būtų atlyginęs savanoriškai, t. y. nepradedant priverstinio vykdymo procedūros, į bylą taip pat nebuvo pateikta“, - galutinėje ir neskundžiamoje nutartyje pasisakė Kauno apygardos teismas.
Skundą išnagrinėjęs teismas taip pat atkreipė dėmesį, jog dviem nukentėjusiems jaunuoliams išduoti vykdomieji raštai gali būti pateikti vykdyti antstoliams, nes senaties terminas dar nėra suėjęs. Tai galima padaryti per penkerius metus nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo. Teismas konstatavo, kad A. Liaudaitis iki šiol neatlygino 9 tūkst. 500 eurų žalos dviem iš šešių nuo jo nukentėjusių buvusių globotinių.
“Nors nuteistasis nurodo, jog, pardavęs jam nuosavybės teise priklausančią transporto priemonę, pirkimo-pardavimo sandorio pagrindu gautas lėšas jis panaudos nukentėjusiesiems priteistos neturtinės žalos atlyginimui, tačiau šiuo atveju teismas neturi teisinių instrumentų užtikrinti, kad pačiam nuteistajam savo iniciatyva realizavus jam priklausantį turtą gautos piniginės lėšos būtų perduotos dviem nukentėjusiesiems“, - galutinėje ir neskundžiamoje nutartyje pasisakė A. Liaudaičio skundą atmetęs Kauno apygardos teismas.
Teisingumas
PASIRINKIMŲ ir SPRENDIMŲ PSICHOLOGIJA 2 dalis: ląstelių ir kūno lygmuo, atlygis ir motyvacija.
tags: #viesviles #vaiku #namu #direktorius