Po insulto patys svarbiausi pirmieji mėnesiai. Trečią ar ketvirtą mėnesį žmogaus pažeistos smegenys pamažu ima atsistatyti, tačiau po to procesas žymiai sulėtėja, todėl svarbi kiekviena diena. Jeigu anksčiau insultą patyrę žmonės netekdavo gyvybės, tai dabar daugelis iš jų išgyvena. Tačiau po insulto dažniausiai visko tenka mokytis iš naujo: judinti rankas, kojas, vaikščioti, netgi kalbėti. Kaip žmonėms padėti šiuo itin sunkiu periodu ir ką daryti, kad reabilitacija būtų sėkminga?
Prieš pacientui grįžtant namo svarbu suprasti, kokio tipo insultas jį ištiko, kokio tipo slauga po insulto gali būti/yra reikalinga, kokie fiziniai pratimai, mankštos ir masažai reikalingi, kaip galima jam pritaikyti aplinką.
Kad žmogus po insulto grįžtų į vėžės, jam turėtų padėti tam tikros srities specialistai: neurologas, kineziterapeutas, logopedas, fizioterapeutas ir kt. „Socialinių paslaugų informacijos centre“ dirbanti kineziterapeutė teigia, jog viena svarbiausių sveikimo sėkmės sąlygų - veiksmų tęstinumas ir atkaklumas.
Namų aplinkos pritaikymas
Namų aplinkos pritaikymas yra svarbus žingsnis prieš pacientui grįžtant namo iš ligoninės, kad žmogus juose jaustųsi saugiai ir patogiai. Insultą patyrę žmonės dažnai turi didesnę kritimų riziką dėl hemiplegijos (vienos kūno pusės silpnumas/paralyžius), pusiausvyros problemų ar vienos kūno pusės neglekto, taip pat pasikeitusio judėjimo dėl naudojamų techninių priemonių (ramentų, vaikštynių, neįgaliojo vežimėlio).
Kad žmogus laisvai judėtų savo namuose, gali prireikti perstumdyti baldus, pritvirtinti daugiau vietų paciento prisilaikymui, rekomenduojama pašalinti bet kokius daiktus, už kurių jis galėtų užkliūti ar atsitrenkti, pravartu būtų sušvelninti aštrius kampus, o dažnai jo naudojamas priemones padėti lengviau pasiekiamose vietose.
Taip pat skaitykite: Artimųjų poreikių vertinimas paliatyviojoje pagalboje
Reabilitacijos procesas namuose
Vienas svarbiausių aspektų norint padėti ir tęsti reabilitacijos procesą namuose, tai fizinių gebėjimų ir kalbos atkūrimas. Svarbu tęsti specialistų nurodytus pratimus, nes mankšta po insulto gali padėti atkurti turėtus įgūdžius. Paciento artimiesiems vertėtų nepamiršti padėti jam atlikti pratimus, kuo daugiau bendrauti su ligoniu, lavinti jo kalbą.
Atsižvelgdamas į paciento problemas ir poreikius, kineziterapijos specialistas sudaro planą, kuris skirtas pasiekti tam tikrus tikslus. Visų pirma - sustiprinti kojų ir rankų raumenis, jėgą jose, o vėliau ne tik padėti žmogui ir vėl atsistoti ant kojų, bet ir vaikščioti be pagalbinių priemonių. Jeigu paciento būklė leidžia, reikia kuo anksčiau pradėti žmogų mokyti vaikščioti. Kineziterapeutas pradeda nuo paprastų pratimų - gulinčio žmogaus ant nugaros kojų judinimo taip, kad pėdos slidinėtų lova. Pratimų sudėtingumas ir intensyvumas vis didėja. Kad užsibrėžtų rezultatų būtų pasiekta kuo greičiau, kineziterapeutas naudoja įvairią papildomą techniką - pavyzdžiui elektrostimuliatorių, kuris valdo skausmą, pagerina raumenų aktyvumą, judesius ir yra tinkamas naudoti po įvairių traumų ir insulto.
Insulto gydymas naujausiomis technologijomis
Kineziterapija
Viena iš reabilitacijos formų - kineziterapija. Jos tikslas padėti insultą patyrusiam pacientui vėl pradėti naudoti nusilpusiomis ar paralyžiuotomis galūnėmis. Paralyžiuotų galūnių treniravimas pagerina ne tik kraujotaką smegenyse, tačiau ir funkcijas, kurios gali bent iš dalies atsistatyti. Taip pat, anot kineziterapeutės, pratimus būtina atlikti sąžiningai kiekvieną dieną, o reabilitacijos trukmė itin svarbi. „Net jeigu jau atrodo, kad situacija gerėja, užsiėmimų nutraukti nederėtų.“
Reabilitacija po insulto yra labai svarbi. Kuo anksčiau pradedama lankyti kineziterapijos užsiėmimus, tuo greičiau smegenyse pradeda atsinaujinti smegenų ląstelės. Kineziterapeutė dirbdama klientų namuose sako, jog „svarbiausia nereikia nuleisti rankų ir prarasti vilties. Po insulto, kasdien dirbant, viskas įmanoma, o išlikę padariniai gali išnykti visiškai. Tačiau specialistas gali tik prisidėti prie sveikimo proceso.
Sveikatos priežiūra ir rutina
Užtikrinkite, kad žmogus gauna reikiamą medicininę pagalbą ir laikosi gydytojo nurodymų. Stebėkite paciento vaistų vartojimą ir laikykitės jų tvarkaraščio, pasidomėkite, kiek dienų skiriama reabilitacija po insulto ar jau ją esate išnaudoję, ar ji gali būti skirta pakartotinai, jei taip, po kiek laiko.
Taip pat skaitykite: Slaugos tyrimai
Kurkite struktūruotą kasdieninę rutiną, kad žmogus galėtų geriau organizuoti savo laiką ir veiksmus, taip pat svarbu užtikrinti visavertę ir sveiką mitybą, kuri suteiks jėgų ir užtikrins stiprėjimo procesus kūne.
Psichologinė pagalba ir socialiniai ryšiai
Būkite kantrūs ir supratingi. Po insulto žmogus gali jaustis nesaugus, nusiminęs arba būti depresyvios nuotaikos. Neigiamos emocijos neretai pasireiškia mankštinantis ar stengiantis lavinti kalbą, nes ligoniui paprastai nelengva susitaikyti su kūno pokyčiais.
Patyręs insultą žmogus kovoja su daug jausmų, vienas jų - noras pasislėpti, nebesirodyti viešumoje dėl pasikeitusio kūno judesių, kognityvinių gebėjimų ar išvaizdos pokyčių. Svarbu raginti ir motyvuoti žmogų palaikyti savo socialinius ryšius ir išeiti iš namų.
Pagalba ir savarankiškumas
Dažnai gali kilti pagunda viską padaryti už kitą asmenį, nes taip greičiau, lengviau ar paprasčiau. Šiuo atveju svarbu suteikti žmogui, patyrusiam insultą, kuo daugiau galimybių viską bandyti daryti pačiam ir savarankiškai, nes raumenys yra plastiški ir jiems reikia daug judėjimo, tam kad jie galėtų greičiau atsistatyti.
Konsultuokitės su ergoterapeutu, kuris padėtų išsirinkti ar pasigaminti specialias ligoniui pritaikomas priemones, skirtas jam savarankiškai apsirengti, nusiprausti ar pavalgyti.
Taip pat skaitykite: Lietuvos reabilitacijos ir paliatyviosios pagalbos sistema
Rūpinimasis savimi
Vienas svarbiausių punktų - norint kažką duoti, turime turėti, ką ir iš ko. Tad laba svarbu rūpintis savo emocine sveikata, bendrauti su kitais asmenimis, netapti vien tik vieno žmogaus pagalbininku. Svarbu palaikyti ir savo tinkamą psichologinę būklę, nepamiršti rūpintis ir asmenine fizine sveikata bei gerove.
Papildoma pagalba
Jei pajutote, kad negalite skirti tiek laiko kasdien, kad galėtumėte visiškai atliepti žmogaus, patyrusio insultą, poreikius, rekomenduojama kreiptis dėl papildomos pagalbos namuose slaugytojų, kineziterapeutų ar ergoterapeutų paslaugų. Svarbu prisiminti, kad šie specialistai tam ir yra, kad padėtų asmenims, kuriems tos pagalbos reikia, ir jų artimiesiems. Taip pat specialistai turi daug žinių ir praktikos, tad galės suteikti jums nuolatines konsultacijas, kurios palengvins teik jūsų, tiek ligonio kasdienybę. Svarbu žinoti, kad turite kur ir į ką kreiptis.
Palaikomojo gydymo ir slaugos paslaugos
Kasmet apie 28 tūkst. Lietuvos gyventojų gauna palaikomojo gydymo ir slaugos paslaugą gydymo įstaigose. Ji skirta bet kurio amžiaus žmonėms, sergantiems lėtinėmis ligomis, pavyzdžiui, širdies, kepenų, inkstų nepakankamumu, komplikuotu cukriniu diabetu, onkologinėmis ligomis, taip pat negalintiems savęs apsitarnauti po sunkios ligos (pavyzdžiui, insulto, infarkto) ar traumos. Ši paslauga skiriama, jeigu yra aiški diagnozė, nereikia papildomų tyrimų, aktyvaus ligos gydymo ir negali būti taikoma medicininė reabilitacija.
Kada reikia nuolatinės specialistų priežiūros
„Į Palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninę arba specializuotą skyrių pacientai siunčiami, jei pagal specialų klausimyną jiems nustatomas didelis slaugos paslaugų poreikis. Pavyzdžiui, po to, kai pacientas gavo slaugos paslaugas namuose, bet tokia pagalba buvo neefektyvi. Šią paslaugą taip pat gali gauti žmonės, kuriems po gydymo ligoninėje reikia nuolatinės medicinos specialistų priežiūros gydymo įstaigoje, kad būtų galima pasirūpinti esminiais fiziologiniais poreikiais, taikyti simptominį gydymą ir slaugą, jei nepakanka slaugos namuose“, - paaiškina Valstybinės ligonių kasos Paslaugų kompensavimo skyriaus vyriausioji specialistė Diana Prochorova.
Ligonių kasos duomenimis, dažniausiai palaikomojo gydymo ir slaugos prireikia dėl smegenų kraujagyslių ligų (30 proc. atvejų), dėl įvairių medicininių priežasčių nepakankant slaugos paslaugų namuose (20 proc.), dėl kai kurių širdies ligų formų (16 proc.), psichikos sutrikimų, tokių kaip demencija, onkologinių ligų, klubo ir šlaunies sužalojimų ar kt.
Pagalbą teikia įvairūs specialistai
Palaikomojo gydymo ir slaugos paslaugą teikia specialistų komanda: gydytojas, slaugytojas, slaugytojo padėjėjas, kineziterapeutas, socialinis darbuotojas, medicinos psichologas. Gydymo įstaiga gali skirti ir kitus sveikatos priežiūros specialistus. Paslauga užtikrinama visą parą.
Pasak D. Prochorovos, šie specialistai rūpinasi paciento kasdiene priežiūra, taiko priemones gyvenimo kokybei pagerinti ir ligos simptomams palengvinti. Įprastai malšina skausmą, prižiūri bendrą sveikatos būklę, žaizdas, atlieka pragulų profilaktiką, kineziterapijos ir kitas kasdienės slaugos procedūras, rūpinasi asmens higiena, organizuoja maitinimą. Gali atlikti laboratorinius kraujo tyrimus, elektrokardiografiją, kitus gydančio gydytojo skirtus tyrimus. Jeigu reikia, pacientas gali gauti ir antrinio lygio gydytojų specialistų konsultacijas.
Apmokėjimas už palaikomąjį gydymą ir slaugą
Palaikomąjį gydymą ir slaugą ligonių kasa apmoka iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo - pacientas papildomai mokėti neturi. Fondo lėšomis mokama už faktinį ligonio gydymo laiką, tačiau ne ilgesnį kaip 120 dienų per metus, skaičiuojant nuo gydymo pradžios. Kiek laiko pacientas guli ligoninėje, priklauso nuo jo būklės, ligos eigos ir sunkumo. Kas 30 dienų paciento sveikatos būklė vertinama pildant slaugos paslaugų poreikio vertinimo klausimyną. Jei pagal jį slaugos paslaugų poreikis yra mažas arba vidutinis, pacientui pradedamas organizuoti ambulatorinių slaugos paslaugų teikimas namuose.
Kaip gauti paslaugą
Siuntimą išrašo šeimos gydytojas arba pacientą gydantis gydytojas, kartu išrašydamas ir visus pacientui reikalingus kompensuojamuosius vaistus. Slaugos ligoninę pacientas ar jo artimieji gali išsirinkti patys. Svarbiausia, kad gydymo įstaiga turėtų sutartį su ligonių kasa dėl palaikomojo gydymo ir slaugos. Šią ligonių kasos apmokamą paslaugą šiuo metu teikia 97 gydymo įstaigos.
Štai lentelė, apibendrinanti palaikomojo gydymo ir slaugos paslaugos aspektus:
| Aspektas | Informacija |
|---|---|
| Kas apmoka | Privalomojo sveikatos draudimo fondas |
| Apmokamas laikotarpis | Iki 120 dienų per metus |
| Siuntimas | Išrašo šeimos gydytojas arba gydantis gydytojas |
| Paslaugos teikėjai | 97 gydymo įstaigos Lietuvoje (turinčios sutartį su ligonių kasa) |
| Specialistų komanda | Gydytojas, slaugytojas, kineziterapeutas, socialinis darbuotojas, psichologas ir kt. |