Paliatyvioji pagalba - tai ligonio, sergančio nepagydoma, progresuojančia liga, priežiūra. Siekiant kuo geresnės pacientų ir jų artimųjų gyvenimo kokybės, stengiamasi sumažinti pacientų socialinę izoliaciją, susijusią su ligos progresavimu, nerimą ir baimę, leisti žmogui paskutinį laiką praleisti oriai, o jo artimiesiems tuo metu suteikti reikiamą pagalbą.
Paliatyviosios pagalbos poreikis ir kriterijai
Gydytojas, atvykęs į paciento namus, sudarys paciento priežiūros ir gydymo planą. Paliatyviosios pagalbos poreikis nustatomas pagal tam tikrus kriterijus, įvertinus paciento būklę pagal įvairius indeksus:
- Bartelio indeksas ne didesnis kaip 40 balų arba pagal Glazgo komos skalę.
- Rezistentiškas gydymui širdies nepakankamumas - IV funkcinė klasė, kai Bartelio indeksas ne didesnis kaip 40 balų.
- Progresuojantis, gydymui atsparus kvėpavimo nepakankamumas, kai Bartelio indeksas ne didesnis kaip 40 balų.
- Lėtinio, greitai progresuojančio kepenų nepakankamumo terminalinė stadija ir gyvybei pavojingos komplikacijos, Bartelio indeksas ne didesnis kaip 40 balų.
Kriterijai pagal ligos pobūdį:
- Dvipusė hemiparezė ir (ar) smegenėlių ir smegenų kamieno pažeidimo simptomai, ir (ar) recidyvuojanti pneumonija, ir (ar) pseudobulbarinis ir (ar) bulbarinis paralyžius, Bartelio indeksas ne didesnis kaip 40 balų.
- Progresuojantis raumenų silpnumas ir (ar) sąmonės sutrikimai, ir (ar) pulmokardialinis nepakankamumas, ir (ar) kvėpavimo sutrikimas, Bartelio indeksas ne didesnis kaip 40 balų.
- Chirurgiškai negydoma liga, hemiplegija, paraplegija arba tetraplegija, smegenų edema ar koma, Bartelio indeksas ne didesnis kaip 40 balų.
Slaugos poreikių nustatymas
Paciento slaugos poreikių nustatymas ir jų įgyvendinimas (gyvybinių veiklų vertinimas ir stebėjimas, paciento slaugos plano sudarymas, paciento asmens higiena, pragulų profilaktika ir kt.), kaip yra reglamentuota Ambulatorinių slaugos paslaugų namuose teikimo reikalavimų apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2007 m. gruodžio 14 d. įsakymu Nr.
Dvasinė pagalba
Pacientui ir (ar) jo artimiesiems pageidaujant, pacientui ir (ar) jo artimiesiems gali būti teikiama dvasinė pagalba. Esant poreikiui ši pagalba taip pat teikiama paliatyviosios pagalbos sveikatos priežiūros specialistams.
Mokymo programos paliatyviosios pagalbos specialistams
Mokymų kursas (trukmė 96 val.) skirtas asmenims tiesiogiai susijusiems su paliatyvių pacientų priežiūra/slauga ir visiems, norintiems įgyti žinių ir praktinių įgūdžių šioje srityje. Mokymo programos tikslas - suteikti žinių ir praktinių įgūdžių paliatyvius pacientus prižiūrintiems ir slaugantiems asmenims.
Taip pat skaitykite: Plačiau apie specialiuosius poreikius
Mokymosi programos trukmė: 96 akad. val.
- Praktinio kontaktinio darbo trukmė: 70 akad. val.
- Teorinio kontaktinio darbo trukmė: 26 akad. val.
- Savarankiško darbo trukmė: 0 akad. val.
Temoje aptariama praktiniai mitybos būdai, priežiūra ir naudojami metodai. Slaugančiųjų profesinis perdegimas. Skausmo malšinimo metodas gali skirtis priklausomai nuo situacijos ir individualių paciento poreikių, todėl svarbu atidžiai įvertinti ir pritaikyti tinkamą gydymo planą kiekvienam pacientui.
Tyrimas apie onkohematologinėmis ligomis sergančių pacientų poreikius
Atliktas tyrimas, kuriuo siekta ištirti pacientų, sergančių onkohematologinėmis ligomis, ligos suvokimą ir poreikius. Tyrimas atliktas 2024 m. birželio-rugsėjo mėn. Naudotas instrumentas - klausimynas. Anketą sudarė tyrimo autorių sukurti sociodemografiniai klausimai, trumpojo ligos suvokimo skalė (BIPQ), poreikių vertinimo klausimynas (NEQ). Imtį sudarė 266 respondentai. Aprašomoji duomenų analizė atlikta SPSS programa.
Tyrimo rezultatai
Tyrimo rezultatai parodė, kad pacientai yra labai susirūpinę savo liga ir jaučia, kad liga labai stipriai veikia jų gyvenimą, mano, kad gydymas gali jiems padėti, liga netruks ilgai, jaučia negalintys kontroliuoti savo ligos, tačiau teigia, kad gerai supranta savo ligą. Tyrime dalyvavę pacientai labiausiai akcentavo poreikius, susijusius su santykiais, komunikacijos procesu, informacijos gavimu dėl ateities prognozių.
Tyrimo aktualumas
Onkohematologinėmis ligomis sergantys pacientai dažniausiai turi sutrikimų, susijusių su jų fizine, psichologine sveikata ir gerove. Jiems dažnai yra sunku susitaikyti su liga, ją priimti ir būti motyvuotiems. Ligos suvokimo ir poreikių vertinimas yra svarbus slaugai, nes jie siejasi tarpusavyje ir lemia gydymo efektyvumą, pacientų pasitenkinimą.
Taip pat skaitykite: Skyriaus veikla ir nuostatos
Esminis onkohematologinių ligų gydymo ir valdymo bruožas yra priežiūra, apimanti holistinį požiūrį - biopsichosocialinį modelį - į visapusišką pacientų gerovę. Siekiant paciento visapusiškos sveikatos, svarbu, kad slaugytojai patenkintų ne tik jų būtiniausius fiziologinius, bet ir psichosocialinius poreikius.
Tyrimo metodai
Išanalizavus mokslinę literatūrą, tyrimo tikslui įgyvendinti pasirinktas kiekybinis tyrimo metodas, naudojant apklausos raštu metodą. Tyrimui atlikti pasirinkta netikimybinė tikslioji imtis.
Apklausoje dalyvavo 18 metų ir vyresnio amžiaus skyriuje gydomi pacientai, kuriems diagnozuoti įvairūs onkohematologiniai susirgimai. Iš viso buvo išdalintos 275 anketos, į tyrimą įtrauktos 266 tinkamos anketos sudarė 96,73 %. Tyrimo instrumentą sudarė tyrimo autorių parengti sociodemografiniai klausimai, trumpasis ligos suvokimo klausimynas (angl. Brief Illness Perception Questionnaire - BIPQ) ir poreikių vertinimo klausimynas (angl. Needs Evaluation Questionnaire - NEQ).
Ligos suvokimo ir poreikių vertinimo instrumentai
Trumpojo ligos suvokimo klausimyną sudaro 8 uždari ir 1 atviras klausimas. Ligos suvokimo skalių vertinimai buvo nuo 0 iki 10 balų, kur didesnis balas reiškia sunkesnį ligos suvokimą - pacientas labiau suvokia sunkesnius ligos padarinius, ilgesnę ligos trukmę, didesnį susirūpinimą savo liga. Kuo didesnis bendrojo ligos suvokimo balų skaičius, tuo labiau pacientas savo ligą matė kaip grėsmingą, pavojingą, neigiamai paveikiančią.
Poreikių vertinimo klausimyną sudaro 23 klausimai, atskleidžiantys įvairių tipų poreikius, kurie pritaikyti onkologiniams pacientams: informacijos apie diagnozę ir ateities prognozę poreikiai; informacijos, susijusios su gydymu ir tyrimais, poreikiai; komunikacinė sritis; santykiai su kitais žmonėmis; poreikiai, susiję su pagalba ir gydymu; susiję su psichoemociniu palaikymu ir parama; finansiniai poreikiai.
Taip pat skaitykite: Švietimas Lietuvoje: specialieji poreikiai
Duomenų analizės metodai
Tyrimo duomenų analizei buvo naudojama statistinė programinė įranga IBM SPSS 21.0. Buvo atlikta aprašomoji analizė, siekiant parodyti bendrąsias tyrimo dalyvių charakteristikas ir apskaičiuojant ligos suvokimo, poreikių skalių bei jų poskalių lygius. Analizuojant požymių tarpusavio ryšius, priklausomai nuo jų pasiskirstymo ir tipo, naudoti Pearsono (r) ir Spearmano (rs) koreliacijos metodai.
Respondentų charakteristikos
Pacientų pasiskirstymas pagal lytį atskleidė, kad tyrime moterų dalyvavo šiek tiek daugiau nei pusė (56 %), likusi dalis vyrų (44 %). Vertinant pacientų pasiskirstymą pagal amžių nustatyta, kad didžiausia dalis - du penktadaliai (41 %) pacientų sudarė 60-74 m. amžiaus grupei save priskirianys pacientai, trečdalį (30 %) - 75-90 m. pacientai, penktadalį (22 %) - 45-59 m., 5 % - 29-44 m. ir tik 2 % - 18-28 m.
Nustatyta, kad daugiau nei pusė pacientų (58 %) yra vedę / ištekėjusios, beveik penktadalis pacientų (17 %) yra našliai / našlės, dešimtadalis pacientų (12 %) - išsiskyrę (-usios), 11 % nebuvo vedę / ištekėjusios, 3 % nurodė gyvenantys (-čios) su partneriu (-e).
Ligos suvokimo įvertinimas
Vertinant atskiras ligos suvokimo poskales pagal apskaičiuotą vidurkį, labiausiai išsiskyrė susirūpinimo liga (8,07 ± 2,635), gydymo kontrolės (8,02 ± 2,759) ir ligos pasekmių (7,20 ± 2,883) poskalės. Susirūpinimo liga skalė rodo, kiek respondentai jaučiasi susirūpinę dėl savo ligos, o gauta vidurkio reikšmė atskleidžia, kad susirūpinimas dėl ligos yra aukštas. Gydymo kontrolės skalės didesnis vidurkis atskleidžia, kad respondentai tiki, jog gydymas gali padėti pasveikti. Ligos pasekmių skalė atskleidžia, kaip stipriai respondentų gyvenimą veikia liga.
Grėsmingo ligos suvokimo ypatumai
Remiantis pateiktu procentiniu pasiskirstymu grėsmingo ligos suvokimo dalyje matyti, kad labiausiai išsiskyrė grėsmingo ligos suvokimo ypatumai - susirūpinimas liga (82,33 %) ir asmeninė kontrolė (71,05 %), kurie reiškia, kad pacientai yra labai susirūpinę savo liga ir negali patys kontroliuoti savo ligos. Vertinant mažiausią grėsmingumą keliančius aspektus nustatyta, kad tai ligos trukmė (41,73 %), gydymo kontrolė (22,93 %) ir ligos aiškumas (37,59 %).
Svarbiausios ligos atsiradimo priežastys
Vertinant onkohematologinėmis ligomis sergančių pacientų savo ligos suvokimą, respondentų buvo prašoma nurodyti 3, jų manymu, svarbiausias ligos atsiradimo priežastis.
Ligos suvokimo skirtumai pagal socialines-demografines charakteristikas
Iš pateiktų duomenų matyti, kad statistiškai reikšmingai ligos suvokimas skyrėsi pagal lytį ir šeiminę padėtį: moterys pasižymėjo didesniu ligos suvokimo balu, lyginant su vyrais; nevedusių / netekėjusių ligos suvokimo balas taip pat buvo didesnis.
Pacientų poreikių įvertinimas
Tyrimu buvo siekiama išsiaiškinti respondentų poreikius, susijusius su ligos valdymu. Vertinant poreikius pagal socialines-demografines charakteristikas nustatyta, kad informacijos apie diagnozę ir ateities prognozę, finansinius, psichoemocinius palaikymo ir paramos poreikius statistiškai reikšmingiau buvo linkę išskirti vyresni tyrimo dalyviai.
Sąsajos tarp ligos suvokimo ir poreikių
Atsižvelgiant į respondentų ligos suvokimo ir atskirų poreikių tipų sąsajas, labai silpnas, tačiau statistiškai reikšmingas atvirkštinis ryšys nustatytas tarp respondentų ligos suvokimo ir informacijos, susijusios su gydymu ir tyrimais, poreikiais. Šiuo atveju galima teigti, kad didėjant respondentų ligos grėsmingumo suvokimui, mažėja poreikio gauti informacijos apie gydymą ir tyrimus poreikis.