Daugelis priverstinai tarnavusių sovietų armijoje buvusių lietuvių tokių bilietų neturi.
Jie masiškai jų atsisakė Sausio 13-osios dienomis, kai "Jaunoji Lietuva" surengė protesto akciją prieš okupacinę kariuomenę.
Vieni karinius bilietus degino laužuose prie Seimo ir televizijos bokšto. Kiti tuos bilietus ir sovietinius pasus kabino ant spygliuotų barikadų.
Ką tuo metu bylojo tokia akcija, žmonės nujautė: esant sovietų valdžiai jiems būtų grėsę dideli nemalonumai.
Kodėl tokioje situacijoje atsidūrė buvę okupacinės armijos kariai?
Taip pat skaitykite: 25,5 metų darbo stažas ir pensija
Kodėl nepriklausomoje Lietuvoje pensijos sulaukę vyrai yra priversti varstyti "Sodros" duris vien tam, kad įrodytų, ar tikrai atliko priverstinę tarnybą sovietų armijoje.
Dažnai tokių žygių jiems net nepakanka.
Dėl pažymų yra priversti kreiptis į Karo prievolės centrus ir net rašyti laiškus į Rusiją.
Galime įsivaizduoti, kokia tų asmenų savijauta: kiti numoja ranka į tuos metus ir atsisako kuklios dalies pensijos, nepanorę žemintis prieš buvusį okupantą.
Ar tai nėra pasityčiojimas iš tų žmonių, kurie jų atsisakė dėl laisvos tėvynės?
Taip pat skaitykite: Metai iki pensijos
Vien toks faktas daugelį verčia suabejoti, ar teisingas yra Valstybinio socialinio draudimo pensijų įstatymas, kuris įsigaliojo nuo 2005 metų sausio 1 dienos.
Nuo tų metų, didinant pensijas, į būtinosios karo tarnybos sovietų armijoje laikotarpį buvo atsižvelgiama apskaičiuojant ne tik pagrindinę valstybinio socialinio draudimo pensijos dalį, bet ir papildomą.
Kai "Sodra" pradėjo tikslinti pensijų dydžius, į teritorinius skyrius kreipėsi ne vienas asmuo, teigdamas, kad tokių bilietų neturi.
"Tais metais iš tiesų teko daugeliui žmonių peržiūrėti pensijas, darbo buvo daug ir dirbti buvo nelengva.
Tie asmenys, kurie atliko privalomąją karo tarnybą svetimoje armijoje, atvirai piktinosi, kad iš jų reikalaujame karinių bilietų", - teigė "Sodros" Kauno skyriaus direktoriaus pavaduotoja Jurgita Bumbulienė.
Taip pat skaitykite: Lietuvos socialinių tyrimų instituto istorija
Kauno rajone, Garliavoje, gyvenantis pensininkas Jurgis Adomaitis teigė nesigailintis, kad atsisakė karinio bilieto Sausio 13-osios dienomis.
"Tuo metu negalvojau, kokia gali būti tokios akcijos pasekmė, juolab apie savo pensiją.
Jaučiausi pasielgęs teisingai, kaip ir kiti demonstratyviai įmetęs savo karinį bilietą į laužą prie Seimo.
Tikrai nesitikėjau, kad po kelerių metų man prireiks to bilieto", - aiškino Kauno rajono gyventojas.
Iš dalies jam pasisekė.
Karo prievolės centras išdavė karo tarnybos trukmės pažymėjimą.
Kadangi jam pensija buvo paskirta 2003 metų liepos 6 dieną ir asmens byloje buvo dokumentai, patvirtinantys tarnybos laiką, "Sodra" nereikalavo iš pensijos gavėjo, kad jis pateiktų prašymą.
Taigi pensija dėl būtinosios karo tarnybos sovietų armijoje jam padidėjo 5 litais 84 centais.
"Žinote, tie penki litai nepakeis mano gyvenimo.
Ir be jų pragyvenčiau.
Be laisvos tėvynės - ne.
Man tai yra svarbiau", - sakė pašnekovas.
Sausio 13-osios įvykiai. Šaltinis: lrkm.lt
Savo sovietinį karinį bilietą išsaugojęs kaunietis 54 metų Ričardas Ramanauskas dar nėra pensininkas.
Anot vyriškio, tomis dienomis tvyrojo patriotinės emocijos, todėl suprantama, kodėl daugelis ryžosi pilietinėms akcijoms.
Žmonės parodė savo ryžtą tikėdami, kad Lietuva taps laisva.
"Esu toks pat Lietuvos patriotas, kaip ir kiti.
Sausio 13-osios dienomis budėjau Kaune prie tuometinio telekomo.
Su manimi buvo mažametė dukrelė.
Bet tada susilaikiau ir neišmečiau karinio bilieto.
Mano tėvas sakydavo: "Sūnau, nežinai, kada ko nors prireiks."
Jis iki pat mirties laikė namuose visus savo asmeninius dokumentus ir apdovanojimus.
Gal tuo momentu manyje prabilo tėvo balsas.
Pasirodo, jis buvo visiškai teisus", - sakė Ričardas.
Kaunietis tarnavo dvejus metus Ukrainoje, buvo radistas.
Lietuviui už gerą tarnybą būtų suteikę aukštesnį karinį laipsnį, bet jis atsisakė.
"Žinoma, tai nepatiko mano vadovybei.
Už tokį poelgį buvau nubaustas - manęs neišleido atostogų.
Dėl to labai nesisielojau.
Jaučiausi pasielgęs teisingai.
Man nereikėjo svetimos kariuomenės paaukštinimų", - prisiminė jis.
Apie tarnybą sovietų armijoje Ričardas daug girdėjo iš savo vyresniojo brolio.
Kaunietis buvo pasirengęs viskam, kai pats buvo pašauktas į armiją.
Jam brolis pasakė, kaip armijoje reikia elgtis, kad niekas nedrįstų žeminti ir stumdyti.
"Jei nors kartą būčiau pasirodęs, kad esu už kitus silpnesnis, visko galėjo nutikti, - sakė kaunietis.
Jis pusiau juokais užsiminė, jog į armiją išėjo vien tam, kad jo mergina, kuri vėliau tapo jo žmona, galėtų užbaigti farmacijos studijas.
tags: #ar #armijos #metai #iskaiciuojami #i #pensijinio