Lietuvos socialinių mokslų centro Sociologijos institutas (LSMC SI) yra valstybinio mokslinių tyrimų instituto - Lietuvos socialinių mokslų centro - filialas. LSMC yra viešasis juridinis asmuo, veikiantis kaip valstybės biudžetinė įstaiga ir vykdantis valstybei, visuomenei, tarptautiniam bendradarbiavimui ar ūkio subjektams svarbius ilgalaikius mokslinius tyrimus ir eksperimentinę (socialinę, kultūrinę) plėtrą.
LSMC Sociologijos instituto veiklos ištakos siekia 1964 m., kada Lietuvos SSR mokslų akademijos Ekonomikos institute buvo įkurtas Sociologijos ir teisės sektorius. Šis 1969 m. buvo padalintas į du atskirus sektorius, kurie buvo įjungti į Filosofijos, teisės ir sociologijos skyrių prie Istorijos instituto. 1974 m. greta Sociologijos sektoriaus buvo įkurta Sociologinių tyrimų laboratorija. 1977 m. minėto skyriaus pagrindu buvo įkurtas Lietuvos TSR mokslų akademijos Filosofijos, sociologijos ir teisės institutas.
Lietuvai atkūrus valstybingumą 1991 m. Lietuvos mokslų akademija buvo paskelbta savarankiška akademija, o jos sudėtyje buvusios mokslo įstaigos, įskaitant Lietuvos filosofijos ir sociologijos institutą (LSFI) ir atsiskyrusį Teisės institutą, tapo savarankiškomis mokslo institucijomis. 2002 m. LSFI buvo reorganizuotas į Socialinių tyrimų institutą, o šis 2010 m. performuotas į Lietuvos socialinių tyrimų centrą.
Vizija - remiantis fundamentinių ir taikomųjų tyrimų vienove, analizuoti socialinius ekonominius, politinius ir demografinius procesus, siekiant naujomis mokslo žiniomis grįstų sprendimų, glaudžiai bendradarbiauti su Lietuvos Respublikos Vyriausybe, valdžios, mokslo ir studijų institucijomis bei socialiniais partneriais Lietuvoje ir užsienyje.
LSMC Sociologijos instituto organizacinė struktūra susideda iš administracijos personalo ir mokslo tyrimų skyrių. Nuo 2022 m. gegužės institutui vadovauja dr. Andrius Marcinkevičius, o vadovo pavaduotojos pareigas užima dr. Monika Frėjutė-Rakauskienė. Prie sklandžios instituto veiklos užtikrinimo prisideda finansų kontrolės, raštinės, viešųjų pirkimų, mokslo reikalų koordinavimo, komunikacijos, IT sistemų administravimo ir ūkio specialistai.
Taip pat skaitykite: LSMU katedros veikla
Pagrindinės veiklos kryptys
Institutas įgyvendina fundamentinius mokslinius tyrimus, finansuojamus iš biudžeto per ilgalaikes institucines MTEP programas ir per mokslinių tyrimų konkursinio finansavimo programas laimėtus tarptautinius ir nacionalinius projektus. Sėkmingai įsiliejusios į tarptautinių konsorciumų veiklą Instituto mokslininkų komandos vykdo tyrimus pagal ES finansuojamas „Europos Horizonto“, „Erasmus+“ mokslo ir taikomųjų tyrimų programas, taip pat Europos socialinio fondo agentūros (ESFA), Europos gyvenimo ir darbo sąlygų gerinimo fondo („Eurofound“), kitus Europos Komisijos finansuojamus projektus.
Atliepiant aktualias su Lietuvos socialine raida susijusias problemas ir efektyvių jų sprendimo būdų paiešką, Institutas šiuo metu vykdo tyrimus pagal tokias Lietuvos mokslo tarybos (LMT) finansuojamas konkursinio mokslinių tyrimų programas kaip „Mokslininkų grupių projektai“, DUT (Driving Urban Transitions) ir Reikminių tyrimų projektai.
Nuo 2023 m. Kartų ir lyčių programa įgyvendinama institute kaip Gimstamumo ir šeimos tyrimo mokslinių tyrimų infrastruktūra (GGP-LT) pagal konsorciumo sutartį tarp Vytauto Didžiojo universiteto ir Lietuvos socialinių mokslų centro. GGP LT renka, tvarko, teikia duomenis apie gimstamumo ir šeimos demografinius procesus, juos lemiančius veiksnius ir pasekmes. Be to, vykdo mokslinius tyrimus, susijusius su šeimų, jų gerovės ir gimstamumo problemomis bei prisideda prie įrodymais grįstos viešosios politikos plėtros Lietuvoje, o taip pat Lietuvos socialinių mokslų tarptautiškumo ir konkurencingumo didinimo. GGP-LT mokslinių tyrimų infrastruktūros vadovė - dr.
Nuo 2024 m. instituto mokslininkai dalyvauja SHARE Lietuva konsorciumo, atstovaujančio Lietuvą tarptautinėje mokslinių tyrimų infrastruktūroje „Europos sveikatos senėjimo ir išėjimo į pensiją tyrimo - Europos tyrimų infrastruktūros konsorciumas (SHARE-ERIC)“, veiklose. SHARE yra longitudinis tyrimas, vykdomas 27 Europos šalyse ir Izraelyje, siekiant suprasti vyresnio amžiaus žmonių (50+) sveikatos, ekonominę situaciją, gerovę ir kitas gyvenimo sritis. Šio konsorciumo Lietuvoje partneriai - Vilniaus universitetas, Kauno Technologijos universitetas, Lietuvos socialinių mokslų centras ir Vytauto Didžiojo universitetas. LSMC konsorciume atstovauja dr.
Pagrindinės tyrimų kryptys ir tematikos
Instituto mokslininkai tyrinėja sritis, kurių gilus supratimas yra būtinas norint spręsti pagrindinius visuomenės raidos iššūkius. Pagal galiojančius LSMC įstatus tyrimų kryptys yra visuomenės raida ir socialinė nelygybė, socialinė politika, gerovės valstybė ir darbo rinka, demografinės struktūros ir procesai, regionų socialinė ir ekonominė raida.
Taip pat skaitykite: Karjeros formavimas ir žalioji ekonomika
Šių tyrimų kontekste nagrinėjamos tokios su politika susijusios temos kaip gimstamumas, mirtingumas, šeimos gerovė, senėjimas, socialinės apsaugos sistema, gerovės valstybės transformacijos, būsto ir šeimos politika, globos sektorius, lygios galimybės, etniškumas, etninių, migrantų ir kitų pažeidžiamų grupių padėtis, regioninio vystymosi netolygumai, kaimo erdvės transformacijos, miestų erdvės transformacijos ir segregacijos, jaunimo gyvenimiškosios galimybės, gyventojų užimtumas ir nedarbas, darbo sąlygos, darbo santykiai ir apmokėjimas, žmogiškųjų išteklių plėtra, socialinis draudimas, socialinė parama ir kt.
Instituto mokslininkai yra Tarptautinės sociologų asociacijos (ISA[A1] ), Europos sociologų asociacijos (ESA), Regioninių studijų asociacijos (RSA), Europos profesinių sąjungų instituto (TURI), Europos būsto tyrimų tinklo (ENHR), Mažėjančių miestų tyrimų tinklo (SCIRN) ir kitų tarptautinių tinklų komitetų ar valdybų nariai, nacionaliniai ekspertai. Be to, yra sėkmingai įsilieję į tarpdisciplininio mokslinių tyrimų tinklo COST veiklas, kviečiami būti ekspertais į kitų šalių mokslo institucijas.
Institutas turi savo gretose Lietuvos mokslų akademijos (LMA) tikrųjų ir LMA Jaunoji akademijos atstovų, LMT ekspertų, Lietuvos sociologų draugijos ir Lietuvos geografų draugijos narių.
Reikšminga LSMC Sociologijos instituto veiklos kryptis - sociologijos mokslo krypties jaunųjų mokslininkų rengimas įgyvendinant valstybės lėšomis finansuojamą jungtinės doktorantūros studijų programą (kartu su Vytauto Didžiojo universitetu ir Kauno Technologijos universitetu). 2025 m. vasario 1 d. sociologijos mokslo krypties doktorantūros studijose studijavo iš viso 24 doktorantai.
Pagal skiriamų sociologijos mokslo krypčiai doktorantūros vietų skaičių LSMC pirmauja tarp doktorantūros teisę turinčių institucijų Lietuvoje.
Taip pat skaitykite: Metodai, ugdantys vaiko socialinius ryšius
Programa skirta Lietuvos gyventojų grupių socialinės stratifikacijos ir socialinių iššūkių pažinimui, atskleidžiant gyventojų grupių gyvenimo kokybės pokyčius besikeičiančiose socialinėse erdvėse. Tai tiriama išskiriant naująsias socialines erdves (kultūriniu, teritoriniu, ekonominiu, ir kitais aspektais) ir nustatant jų darną su individų identitetais, vertinimais, suvokimais. Tai siejama su naujo turinio viešosios politikos formavimu (regioninės politikos, socialinės sanglaudos, migracijos, etninės, socialinės politikos ir kitomis).
Lietuvos socialinių tyrimų centro išleisti leidiniai:
- Lietuvos socialinė raida: tęstinis recenzuojamas mokslo leidinys, skirtas aktualių socialinių problemų Lietuvoje vertinimui ir jų sprendimų paieškai.
- Etniškumo studijos: tęstinis recenzuojamas mokslinis leidinys, skirtas etniškumo problematikai ir tyrimų metodologijai.
- Socialiniai tyrimai trumpai: skirtas skleisti Lietuvos socialinių tyrimų centro naujausių mokslinių tyrimų rezultatus.
Lietuvos socialinių tyrimų centras aktyviai bendradarbiauja su kaimyninių šalių mokslo institucijomis, kadangi panaši istorinė patirtis ir geografinė erdvė sąlygoja esminių problemų panašumus. Iš kitos pusės esami kultūriniai, konjunktūriniai, ekonominiai ir politiniai skirtumai sudaro geras sąlygas palyginamiesiems tyrimams bei bendriems renginiams. Tradiciškai intensyviausias bendravimas, paremtas tiek asmeniniais kontaktais, tiek tarp instituciniais ryšiais susiklostė su Latvijos Universitetu Rygoje, Tartu Universitetu Estijoje, Baltstogės aukštąja ekonomikos mokykla, Varšuvos Universitetu, Lenkijos mokslų akademijos Geografijos ir teritorinio planavimo institutu, Lodzės Universitetu, Sankt-Peterburgo universitetu.
Etninių tyrimų institutas tęs dalyvavimą jau esamose tarptautinėse tyrimų programose, o taip pat rengs ir teiks paraiškas naujiems tarptautiniams projektams vykdyti. Nuo 2010 m. vykdomas tarptautinis projektas „Europos integracijos interneto svetainė”, kurį inicijavo Europos komisija ir koordinuoja Migracijos politikos grupė (Migration Policy Group, Belgija). Europos integracijos svetainė yra migrantų integracijos specialistus ir politikus ES jungianti grandis. Nuo 2011 m. Etninių tyrimų institutas vykdo Europos pagrindinių teisių agentūros (FRA) (Viena, Austrija) koordinuojamą tarptautinį projektą FRANET.
Institutas leido tęstinius mokslo leidinius Etikos etiudai (nuo 1977), Lietuvos filosofijos istorija: paminklai ir tyrinėjimai (nuo 1990), išleido daugiau kaip 370 knygų (iš jų daugiau kaip 90 monografijų), teminių rinkinių.
Svarbiausi instituto tikslai ir uždaviniai:
- Nustatyti Lietuvos gyventojų grupių transformacijas, išskiriant joms būdingas socialines erdves.
- Atskleisti jų tarpusavio darną naujų socialinių iššūkių sąlygomis.
- Apibrėžti visuomenės etninės struktūros kaitos ir etninio nepakantumo iššūkius darniai visuomenės raidai ir sumanios visuomenės valstybės kūrimui.
Institutas siekia sudaryti sąlygas kiekvienam mokslo darbuotojui išnaudoti visą savo potencialą ir kartu suteikti geriausius įmanomus akademinius įgūdžius pradedantiesiems mokslininkams.
2012 02 06 posėdžio protokolo Nr. 1. Programa atspindi Lietuvos darnios plėtros poreikius. Programoje nagrinėjamas ekonominis, socialinis, kultūrinis ir žmogiškasis kapitalas. Plėtojama socialinės stratifikacijos bei Lietuvos žmogiškojo potencialo praradimo kontekstas. Bendros socialinės erdvės skatina atskirų gyventojų grupių naudojimąsi jomis, gyventojų elgesio bendrumą ir tapatinimosi tendencijas pagal skirtingas socialines grupes.
Rytų Europos valstybių virsmas iš planinės į rinkos ekonomiką buvo gana sėkmingas ekonominiu aspektu. Žmogiškojo kapitalo trūkumas lemia tai, kad vienos šalys yra socialine ir ekonomine prasme pažangesnės už kitas. Šalių, kuriose geriau panaudojamas ir vertinamas žmogiškasis kapitalas, socialinė raida yra tolygesnė. Ši sąveika bus nagrinėjama šalies intelektinio, socialinio ir žmogiškojo kapitalo kaitos ir jų perskirstymo kontekste.
Įgyvendinant numatytus tikslus ir uždavinius naudojant jau sukauptą socialinę informaciją ir atliekant teorinius analitinius tyrimus, bus vykdoma nuolatinė kaitos procesų tyrinėjamose srityse stebėsena, plėtojama diskusija apie sumanią visuomenę. Nagrinėjant socialinius pokyčius, lemiančius socialinių identitetų kaitos procesus tyrimuose bus naudojama tarpdalykinė prieiga: socialinė filosofija, socialinė istorija ir socialinė antropologija, dominuojant sociologijai.
| Skyrius | Vadovas |
|---|---|
| Demografinių ir šeimos tyrimų skyrius | Dr. |
| Etninių tyrimų skyrius | Dr. |
| Regionų ir miestų tyrimų skyrius | Dr. |
| Socialinės kaitos tyrimų skyrius | Dr. |
| Užimtumo ir socialinės gerovės tyrimų skyrius | Dr. |
Jei ankstesniuose tyrimuose pagrindinis dėmesys buvo skiriamas socialinės atskirties problemoms, tai šiuose bus siekiama atskleisti socialinės integracijos prielaidas, formuojantis sumaniai visuomenei. Atskleidus probleminius regionus Lietuvoje (2013-2015) ir galimas jų naujas socio-ekonominės raidos tendencijas teikiami siūlymai veiksmingai regioninei bei socialinės sanglaudos politikai formuoti (vadovas dr.
Bus įvertintas įvairių socialinių sluoksnių ekonominis, socialinis, kultūrinis ir žmogiškasis kapitalas Lietuvos socialinės raidos, kultūros ir teritorinių savitumų kontekste. Tiriant žmogiškuosius išteklius bus naudojama ir regioninė analizė. Gauti tyrimų rezultatai galėtų būti panaudoti tobulinant Lietuvos švietimo ir migracijos politiką, rengiant teisės aktus, formuojant institucinę struktūrą.
Įgyvendinus mokslo programos uždavinius bus identifikuoti pastaruoju metu vykstantys pokyčiai visuomenės etninėje struktūroje (vadovas dr. A. Marcinkevičius) ir etninio nepakantumo formos (dr. Monika Frėjutė-Rakauskienė), nustatytas jų poveikis atskiroms etninėms grupėms ir iššūkiai visuomenės raidai (dr. V. Pilinkaitė Sotirovič).
Numatoma nuolat teikti tyrimų analitinę medžiagą migracijos, socialinės apsaugos, užimtumo, švietimo ir kt. politikai formuoti/tobulinti ir pristatyti mokslo renginiuose. Kad parengta medžiaga labiau pasiektų visuomenę, numatoma kiekvieną mėnesį pasisakyti ar pateikti medžiagą (duoti intervių analizuojamais klausimais) nacionalinėje žiniasklaidoje, aktyviai palaikyti ryšius su Lietuvos universitetais bei mokslininkų bendruomenę.
1977 m. institute, greta Sociologijos skyriaus ir Sociologinių tyrimų laboratorijos, pradėjo veikti Jaunimo sociologijos skyrius, o 1989 m. buvo įkurtas Visuomenės nuomonės tyrimo centras.
1992 m. Jaunimo sociologijos skyrius buvo reorganizuotas į Stratifikacijos ir Etnosociologijos skyrius, o iš Ekonomikos instituto į LFSI perėjo Demografinių tyrimų centras.
Po 2021 m. Dabartinis LSMC Sociologijos instituto vadovas yra dr. Andrius Marcinkevičius. Buvę ilgamečiai instituto vadovai: prof. habil. dr. Arvydas Virgilijus Matulionis, prof. habil. dr. Meilutė Taljūnaitė, prof. dr. Sarmitė Mikulionienė ir prof. dr.
Institucija dirba pagal 2009 m. gruodžio 23 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 6.
tags: #socialiniu #tyrimu #institutas #metai