Priklausomybė yra psichikos sveikatos sutrikimas, nuo kurio kenčia nemaža dalis visuomenės. Ši diagnozė paliečia ir visus šeimos narius, kurie dažnu atveju tampa priklausomo žmogaus būklės įkaitais ir tuo pačiu palaikymo, pagalbos šaltiniu.
Žmonės, kurių artimieji (šeimos nariai ar kitais artimais ryšiais susiję asmenys) kenčia nuo kažkurios iš priklausomybių (nuo alkoholio, narkotinių medžiagų, azartinių lošimų ir kt.), dažnai patys jaučiasi įtraukti į priklausomybės ratą, išgyvena įtampą, intensyvius (kaltės, gėdos, bejėgiškumo ir kt.) jausmus.
Kaip padėti žmogui (esančiam priklausomybę), kuris nenori pagalbos?
Kopriklausomybė: kas tai?
Kovodami su savo šeimos narių priklausomybėmis, artimieji, vėliau ar anksčiau kreipiasi pagalbos į specialistus iš kurių išgirsta žodį “kopriklausomybė”. Jie būna nustebę, kad ne tik jų šeimos nariai yra apimti priklausomybės ir patiria su ja susijusių sunkumų, bet ir jie patys yra įsipainioję į šį tinklą.
Specifinė terminologija labiau reikalinga specialistams, negu žmonėms, kurie kreipėsi pagalbos, tačiau sunku išvengti terminologijos bandant susikalbėti tarpusavyje, todėl šiuo straipsniu siekiu, supažindinti skaitytojus su tuo, ką turime mintyse, kai kalbame apie kopriklausomybę.
Kopriklausomybė - tai labai nevienareikšmiškas, populiarioje ir akademinėje literatūroje plačiai tyrinėjamas reiškinys. Šie tyrimai sukelia daug prieštaravimų ir ginčų tarp autorių. Literatūroje pateikiama daug ir įvairių kopriklausomybės apibrėžimų, tačiau nėra nei vieno bendrai priimto ir universalaus, taip pat nėra ir diagnostinių kriterijų, rašė Bacon (2014). Kopriklausomybė oficialiai nepripažįstama kaip sutrikimas, ji neįtraukta į sisteminį ligų sąrašą (TLK-10).
Taip pat skaitykite: Palaikymo trūkumo poveikis
Literatūroje galima sutikti ne tik sąvoką “kopriklausomybė”, bet ir kitaus šį reiškinį apibūdinančius žodžius: “priklausomas elgesys”, “priklausomi santykiai”, “netiesioginė priklausomybė”, “ko-alkoholikai”.
Priklausymo ir meilės poreikis, vienas iš svarbiausių žmogaus poreikių. Žmogus nuolatos siekia mylėti, būti mylimu, priklausyti ir būti priimtu, tokiu būdu jis siekia išvengti vienatvės ir vienišumo.
Chižniak (2016) rašė kad jokie žmogaus pasiekimai neįmanomi be kitų žmonių, žmogaus gyvenimui būdinga tarpusavio priklausomybė. „Tarpusavio priklausomybė - tai žmogiškųjų santykių fenomenas “(Chižniak, 2016, p.193). Apie priklausomybės neigiamą pusę santykiuose galime kalbėti tada, kai yra paklūstama kitam, atsisakant savo savarankiškumo ir laisvės.
Oksfordo žodyne, sąvoka “kopriklausomybė” (codependency, codependence) aiškinama kaip “pernelyg didelė emocinė ar psichologinė priklausomybė nuo partnerio, paprastai nuo to, kuriam reikia palaikymo dėl ligos ar priklausomybės”. Etimologiniame žodyne, terminas kopriklausomybė (co+dependent), aiškinamas kaip “disfunkcinis kito palaikymas santykyje su priklausomybe ar kitu save griaunančiu elgesiu”. Priešdėlis “co” reiškia “kartu, bendrai”.
Bulotaitė (2009), naudojo “netiesioginės priklausomybės” sąvoką ir pateikė tokį apibrėžimą: "tai savo individualybės, asmenybės praradimo liga…tai ypatinga priklausomybė (emocinė, socialinė, kartais net fizinė) nuo kito žmogaus" (Bulotaitė, 2009, p. 129).
Taip pat skaitykite: Socialiniai įgūdžiai vaikų dienos centruose
Kopriklausomybės fenomenas neatskiriamas nuo priklausomybės, kuri sisteminiame ligų sąraše (TLK-10), yra išskirtinai siejama tik su cheminių medžiagų vartojimu: „Tai grupė elgesio, pažinimo ir psichologinių reiškinių atsiradusių reguliariai vartojant medžiagą. Paprastai susiformuoja stiprus potraukis vartoti narkotikus, sunku kontroliuoti jų vartojimą, vartojimas tęsiamas nepaisant žalingų pasekmių, narkotikų vartojimui suteikiama pirmenybė lyginant su kitomis veiklomis ar įsipareigojimais, padidėjusi tolerancija medžiagai ir kartais fizinės abstinencijos būklė.“
Kunigas Kęstutis Dvareckas priklausomybę vadina “vidine žmogaus emigracija”, kai žmogus siekia “patogesnės tikrovės” ir pasiduoda iliuzijai, kad gali visiškai kontroliuoti pasaulį. Apie svaigalus jis rašo taip: "tai tėra tvarstis ant pūliuojančios žaizdos, kuris leidžia nebematyti gąsdinančio žaizdos vaizdo" (Dvareckas ir kiti, 2014, p. 23).
Priklausomybės ir kopriklausomybės simptomai labai panašūs, todėl verta pakalbėti apie juos. Sidorova (2014) mini tris pagrindinius klinikinius priklausomybės požymius: negalėjimas kontroliuoti savo elgesio santykyje su chemine medžiaga; medžiagos “panaikinimo” sindromas (sunkią fizinę būklę nuo medžiagos galima greitai ir efektyviai panaikinti tik vėl pavartojus tos medžiagos); asmenybės interesų sumažėjimas ir apsiribojimas tik kontaktais su medžiaga (ieškojimas, pirkimas, kalbėjimas apie tai). Visi šie požymiai pasireiškia kopriklausomų žmonių santykiuose su kitais. Priklausomų nuo cheminių medžiagų žmonių artimieji negali nustoti kontroliuoti savo šeimos narių, negalėdami kontroliuoti, jie patiria nerimą, kuris sumažėja vėl atsiradus galimybei kontroliuoti vartojantį šeimos narį. Kopriklausomų žmonių interesų ratas labai stipriai susiaurėjęs, dažniausiai jie neskiria laiko niekam kitam.
Bulotaitė (2009) aprašo paraleles tarp priklausomybės ir kopriklausomybės. Beveik veidrodiniu principu atsikartoja priklausomybe sergančių ir kopriklausomų žmonių elgesys, mintys bei jausmai. Tiek vieniems, tiek kitiems būdinga “sąmonė užvaldyta objekto”, kopriklausomų žmonių mintys nuolatos sukasi apie priklausomybės užvaldytą asmenį. Toks žmogus nebegali išsivaduoti ir nustoti galvoti apie priklausomą šeimos narį, o priklausomas asmuo nebegali kontroliuoti medžiagos vartojimo. Taip pat abiem pusėms pasireiškia: neigimas, žodinė ar fizinė agresija, žema savivertė, panašūs vyraujantys jausmai (pyktis, kaltė, gėda, baimė); sutrikusi fizinė sveikata (širdies ligos, nemiga, skrandžio skausmai); panašūs psichiniai susirgimai (depresija, mintys apie savižudybę) bei vienodas požiūris į gydymą (pagalbos atsisakymas). Matome kad kopriklausomybė ir priklausomybė yra dvi to paties medalio pusės.
Siaurąja prasme, kopriklausomais vadinami priklausomų nuo cheminių medžiagų žmonių šeimos nariai. Tačiau žvelgiant plačiau, rašo Beattie (1992) kopriklausomybė apima ir tokias žmonių grupes, kaip suaugę alkoholikų vaikai, emociškai ar psichiškai nestabilių žmonių artimieji, lėtinėmis ligomis sergančiųjų artimieji, elgesio problemų turinčių vaikų tėvai, neatsakingų žmonių artimieji. Kopriklausomybė ypač dažnai pasireiškia slaugytojams, socialiniams darbuotojams ar žmonėms, teikiantiems pagalbą kitiems. Taip pat pastebėta kad kopriklausomybė pasireiškia ir sveikstantiems priklausomiems nuo alkoholio ar narkotikų, žmonėms. Psichologai taip dažnai persiima priklausomų klientų gelbėjimu, vadinasi “suserga” kopriklausomybe. Toks personalo elgesys yra žalingas klientams.
Taip pat skaitykite: Psichologinė savijauta ir socialinis palaikymas
Ingrid Bacon (2014) fenomenologinėje studijoje išsamiai aprašė kopriklausomybę ir pateikė šio reiškinio tyrimų istorinę apžvalgą. Kopriklausomybės fenomeno tyrinėjimų pradžia siejama su 40-aisias XX amžiaus metais ir Karen Horni vardu. Ji tyrinėjo alkoholikų žmonų elgesio modelius. Vėliau, 50-aisiais metais AA (anoniminių alkoholikų) judėjimas padarė įtaką tolimesniems šio fenomeno tyrimams. Amerikos sveikatos profesionalai sukūrė terminus “ko-alkoholikai”, “ko-priklausomieji”, taip pat šiuo dešimtmečiu susikūrė Al-Anon grupės (anoniminės alkoholikų šeimos narių grupės). 60-aisiais metais prasidėjo klinikinių kopriklausomybės fenomeno tyrimų epocha, o 80 - aisiais metais susikūrė CODA grupės, tai yra kopriklausomų anonimų grupės. Visos minėtos savipagalbos grupės veikia ir Lietuvoje.
Ingrid Bacon pateikė išsamią kopriklausomybės apibrėžimų analizę, keletą jų čia pateiksiu:
- pagal Wegscheider-Cruse (1981) “tai priklausomybė nuo asmens ar objekto, kuri gali tapti patologinė ir turinti įtakos visiems asmens santykiams”;
- pagal Whitfield (1984) tai “liga ir neadaptyvus elgesys, kuris išsivysto kartu gyvenant, dirbant ar esant artimuose santykiuose su žmogumi, priklausomu nuo cheminių medžiagų ar turinčiu lėtinių sutrikimų”;
- pagal Hemfelt et al (1989) tai “sutrikimas, sukeltas nesėkmingų individo bandymų kontroliuoti savo jausmus, kontroliuojant žmones, daiktus ar įvykius esančius ne savyje, kopriklausomas žmogus gali būti priklausomas nuo kito žmogaus, kuris yra apibrėžiamas kaip priklausomas nuo santykių ar prisirišęs prie cheminių medžiagų (alkoholio, narkotikų, vaistų), ar pinigų, sekso ar darbo”.
Taip pat kopriklausomybė minima kaip asmenybės sutrikimas, kuriam būdingas polinkis kontroliuoti, savo poreikių nepaisymas, iškreiptos ribos, neigimas, depresija, su stresu susiję psichologiniai susirgimai. Kaip pagrindinis gynybos mechanizmas akcentuojamas neigimas, kuris atitolina kopriklausomuosius nuo realybės suvokimo. Jiems būdingas elgesys - kitų kontroliavimas, tokiu būdu siekiant pakelti savo savivertę (Cermak, 1986, cit. pagal Bacon, 2014).
Weinhold autorių duetas įvardina kad “kopriklausomybė - tai įgytas disfunkcinis elgesys, kylantis kaip vienos ar daugiau, asmenybės vystymosi ankstyvoje vaikystėje, užduočių neužbaigimo pasekmė”. (B. Weinhold, J. Wеinhold, 2002, p. 5). Milushyna (2015), atliko išsamią literatūros apie kopriklausomybę apžvalgą ir pateikė tokį kopriklausomybės apibrėžimą: "tai tokia psichologinė būsena, kuriai būdingas stiprus nerimas, ir ekstremali emocinė, socialinė ir kartais fizinė priklausomybė nuo asmens ar objekto. Dėl šios priežasties tokia priklausomybė tampa patologine būsena, kuri paveikia visus asmens santykius" (Milushina, 2015).
Dear, et al (2004), (cit. pagal Bacon, 2014), atliko sisteminę įvairių apibrėžimų analizę ir išskyrė keturis, kopriklausomybei būdingus, pasikartojančius komponentus: "fokusavimasis į išorę, pasiaukojimas, tarpasmeniniai konfliktai ir kontrolė, emocinis ribotumas".
Daugumoje šių apibrėžimų akcentuojamas santykių aspektas. Remiantis aukščiau pateiktais apibrėžimais, kopriklausomybė: "turi įtakos visiems asmens santykiams", išsivysto "esant artimuose santykiuose", "paveikia visus asmens santykius", o žmogus apibrėžiamas kaip "priklausomas nuo santykių". Būtent per santykių aspektą, kopriklausomybė tampa labai plati, sunkiai aprėpiama sąvoka.
Stebint šį intensyvų informacijos, tai yra įvairių mokslinių studijų bei straipsnių srautą, kai kuriems autoriams kilo minčių, kad kopriklausomybės “etiketė” gali būti užklijuota bet kuriam žmogui (Bacon, 2014). Bacon atskleidė kad savęs tapatinimas su kopriklausomybe gali būti naudingas. Tapatinimasis su kopriklausomybės sąvoka suteikia žmonėms realumo ir apčiuopiamumo pojūtį: "kopriklausomybė viską paaiškina"; "kopriklausomybė padeda man save atskleisti"; "padeda rasti prasmę"; ar įvardinti savo būseną.
Būtent šiuo, susitapatinimo, principu veikia visos savitarpio pagalbos grupės, kuriose priklausomų žmonių šeimos nariai gali dalintis savo istorijomis ir išgirsti kitų žmonių pasidalinimų apie savo patirtis.
Žvelgiant iš egzistencinės krypties psichologo pozicijos, kopriklausomybės “diagnozės” suteikimas klientui tolygus “etiketės užklijavimui” ir gali skatinti žmogų neprisiimti atsakomybės už savo elgesį ir santykius su aplinkiniais, viską nurašant “ligai” ar “sutrikimui”.
Dauguma autorių, kopriklausomybę pateikia kaip “ligą” ar “sutrikimą”. Jie siekia suprasti priežastis, stengiasi pateikti apibrėžimų ir ieško būdų kaip “išgydyti” pacientus. Egzistencinės krypties terapeutai nenaudoja žodžio pacientas. Į kliento simptomus ar sutrikimus žvelgiama kaip į jo “buvimo būdą pasaulyje”, rašė Spinelli (2006). Bolšanin (2012) rašė kad šiuolaikinė egzistencinė tradicija atsisako nuo skuboto kliento būsenos vertinimo, diagnozių skyrimo, “akivaizdžių” kliento problemų įvardinimo.
Kuo gali būti naudinga terapija? Egzistencinis požiūris terapijoje padeda kenčiančiam žmogui plačiau pažvelgti į savo gyvenimą ir atrasti jame naujų galimybių. Jis padeda priimti tai, kas neišvengiama, ko neįmanoma pakeisti ir rasti savyje jėgų ir slypinčio potencialo.
“Kopriklausomybė” susiformuoja būnant artimuose santykiuose su kitais žmonėmis, o terapinis susitikimas - tai erdvė, kurioje susitinki su “kitu” žmogumi - terapeutu, tai terapijoje atsirandantis santykis padeda įveikti sunkumus santykiuose su savo šeimos nariais. (Du Plock, 2009) rašė, kad terapija suteikia galimybę klientui įsisąmoninti savo buvimą santykyje su kitais per “atkuriamųjų santykių” galimybę. Spinelli (2006) rašė, kad egzistencinė terapija gali būti suprantama kaip struktūruotas ir rekonstruojantis žmogaus gyvenimo tyrimas, kuris per terapeuto ir kliento bendradarbiavimą ir dialogą “suteikia psichoterapijai transformuojančios patirties” potencialo. Daugiau apie egzistencinį požiūrį į terapiją rasite kituose straipsniuose.
Pagalbos galimybės Lietuvoje
Šiuo metu Lietuvoje jau ruošiami specialistai, dirbantys su CRAFT metodu. Jo pradininkas yra psichologijos mokslų daktaras Robertas J. Myers (JAV, New Mexico universitetas). Jis matydamas, kokią įtaką priklausomų žmonių motyvacijai gydytis turi jų artimieji, sukūrė bendruomenės įgalinimo ir šeimos instruktavimo, pasaulyje atpažįstamą kaip CRAFT (angl. Community Reinforcement and Family Training) metodą.
Didžiausios problemos artimiesiems kyla tuomet, kai priklausomas žmogus neturi motyvacijos gydytis bei keistis ir nenori kreiptis pagalbos. Taip artimieji, norėdami padėti, įsisuka į priklausomų žmonių kasdienybę ir pradeda gyventi ne savo, bet priklausomybę turinčio žmogaus gyvenimo „ritmu“.
Medicinos psichologė Eglė Adomavičiūtė tokią situaciją lygina su gyvenimu skęstančiame laive: kai laivo kapitonas yra priklausomas žmogus, o įgula - artimieji. „Įgula turi vilties ir žino, kad kapitonas galėtų priimti sprendimus, kurie laivo nenuskandintų, tačiau nežino kaip to pasiekti. Tuomet įgula (t.y. šeima ir artimieji) patiria neigiamas pasekmes: prastėjančią emocinę savijautą, depresiją, nerimo sutrikimus, nepasitenkinimą savo gyvenimo kokybe ir t.t. Ir ne visi gali bei nori palikti kapitoną (t.y. priklausomybę turintį žmogų), nuskęsti kartu su laivu. Laivo įgula įvairiais būdais stengiasi įkalbėti, motyvuoti kapitoną išgirsti, suprasti ir kreiptis pagalbos. Tik dažnu atveju tos pastangos lieka bevaisės. Tuomet šeimos nariams (laivo įgulai) stiprėja pyktis, spaudimas ir kontrolė priklausomam žmogui (kapitonui).
Mokslinių tyrimų duomenimis net 70 % priklausomybę turinčių žmonių po to, kai artimasis pradeda CRAFT programą, kreipiasi pagalbos į priklausomybių specialistus. Didelė dalis priklausomų žmonių sumažina suvartojamų medžiagų kiekį bei vartojimo dažnumą.
Taip pat, stebimi ryškūs pačių artimųjų žmonių nuotaikos, kasdieninio funkcionavimo ir gyvenimo kokybės gerėjantys rodikliai, nepaisant to ar jų aplinkoje esantis priklausomas asmuo sutiko kreiptis pagalbos ar ne (K.C. Kirby, L. A. Benishek, R. J. "Kartais gali atrodyti, jog viskas padaryta ir belieka tik nuskęsti kartu su laivu. Padėti pačiam priklausomo žmogaus artimajam imtis teigiamų gyvenimo pokyčių, pagerinti psichologinės sveikatos būseną ir gyventi pilnavertį gyvenimą.
Lietuvoje šiuo metu vyksta intensyvi pilotinė CRFAT specialistų ruošimo programa, skirta Vilniui ir Vilniaus regionui. Nemokamus mokymus specialistams organizuoja Respublikinis priklausomybių ligų centras, finansuoja Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija. Mokymus vykdo - VšĮ Neuromedicinos institutas.
Žmonės, kurių artimieji (šeimos nariai ar kitais artimais ryšiais susiję asmenys) kenčia nuo kažkurios iš priklausomybių (nuo alkoholio, narkotinių medžiagų, azartinių lošimų ir kt.), dažnai patys jaučiasi įtraukti į priklausomybės ratą, išgyvena įtampą, intensyvius (kaltės, gėdos, bejėgiškumo ir kt.) jausmus.
Al-Anon šeimos grupės
Al-Anon šeimos grupės - tai alkoholizmu sergančių žmonių artimųjų ir draugų bendrija. Siekdami išspręsti bendras problemas, jie dalijasi vienas su kitu savo patirtimi, ištverme ir viltimi. Al-Anon nesusijęs su jokia religija, sekta ar politine organizacija, nedalyvauja jokiose diskusijose, neremia, bet ir neatmeta jokių visuomeninių procesų. Vienintelis Al-Anon tikslas - padėti alkoholikų šeimoms.
Al-Anon grupės Lietuvoje:
- S. Daukanto a. 1, 01122 Vilnius
- Šv. Laisvės al. 101a, kiemelyje, šalia šv. El. Darželio g. El.
SAV (Suaugę alkoholikų vaikai)
SAV (Suaugę alkoholikų vaikai) - tai vyrus ir moteris, užaugusius priklausomų asmenų ar kitokioje disfunkcinėje šeimoje vienijanti bendrija.
Kita
Dienos programa skirta priklausomiems žmonėms, kurie nori gauti „Aš esu“ bendruomenės specialistų (psichologo, socialinio darbuotojo, sielovadininko) pagalbą.
Integracijos programa leidžia šiame sveikimo etape sveikstančiam priklausom asmeniui likti gyventi bendruomenėje, ieškoti darbo, kurti finansinę gerovę, atstatyti santykius su artimaisiais, gauti bendruomenės specialistų palaikymą ir tęsti darbą su 12 žingsnių programa.
Kviečiame jungtis bent 5 min. Kiekvieną antradienį bei penktadienį 22:00 Lietuvos laiku vyksta uždari Anoniminių alkoholikų grupės „Erdvė” susirinkimai SKYPE.
Psichologinė grupė skirta geriau suprasti savo asmeninius sunkumus bei jų kontekstą. Grupės susitikimai vyksta Raugyklos g. Susipažinti su grupės vedančiosiomis ir apsispręsti dėl grupės lankymo galima individualios konsultacijos metu, dėl kurios galima susitarti telefonu arba el. Artimiausias dalyvių priėmimas - iki kovo 31 d.
Grupės vedančiosios:
- Janina Tunevič. Esu baigusi psichologijos bakalauro ir klinikinės psichologijos magistro studijas Vilniaus universitete. Šiuo metu Lietuvos sveikatos mokslų universitete studijuoju kognityvinę ir elgesio psichoterapiją. Užsiimu privačia praktika: teikiu individualias konsultacijas, vedu grupes, psichoedukacinius užsiėmimus, mokymus. Psichologinio darbo patirtį pradėjau kaupti dirbdama savanore emocinės paramos tarnyboje Vaikų linija. Vėliau konsultavimo įgūdžius tobulinau dirbdama psichologe su smurto artimoje aplinkoje aukomis Specializuotos pagalbos centre.
- Ingrida Kiškienė. Esu klinikinė psichologė, Humanistinės ir egzistencinės psichologijos institute siekiu psichoterapeutės kvalifikacijos. Šiuo metu užsiimu privačia praktika: konsultuoju individualiai ir vedu grupes bei mokymus. Dirbau Vilniaus priklausomybės ligų centre, kuriame konsultavau individualiai, vedžiau grupes bei psichoedukacinius užsiėmimus. Savanoriaudama bei atlikdama praktiką Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre įgijau patirties dirbant su psichikos sunkumų turinčiais žmonėmis. Nuo 2015 metų dirbu priklausomybių srityje.
Kviečiame registruotis į nemokamą psichologinę grupę žmonėms, kurie kenčia nuo artimojo priklausomybės.
- I grupė - rugpjūčio 2d.- spalio 11d.
- II grupė spalio 18 d. - gruodžio 27 d.
Dalyvių skaičius: užsiregistravusius asmenis pakviesime pirminiams-atrankiniams pokalbiams. Kiekvienoje grupėje galės dalyvauti 6-10 asmenų. Dalyvavimas nemokamas. Vieta: „Krizių įveikimo centras“, Antakalnio g. Prieš grupę su dalyviais susitiksime įvadiniam pokalbiui individualiai. Psichologinės grupės vyks Krizių įveikimo centre, Antakalnio g.
Sveiki, aš esu Darius Tolušis, priklausomybių konsultantas ir lektorius, keliautojas, aplankęs daugiau nei 50 šalių. Kelionių organizavimas visada buvo mano aistra, tačiau ilgiausios ir sunkiausios kelionės mano gyvenime buvo ne po pasaulį, o kovojant su įvairiomis priklausomybėmis. Per daugybę metų pamačiau ir organizuodamas keliones parodžiau įvairius žemynus ir kultūras kitiems, sutikau neįtikėtinų žmonių, bet susidūręs su priklausomybėmis buvau praradęs beveik viską - tiek versle, tiek asmeniniame gyvenime.
Tačiau būtent praradimai man suteikė galimybę suprasti, ką reiškia pradėti iš naujo. Ir aš pradėjau. Po daugybės klystkelių ir nesėkmių esu sėkmingame ir sąmoningame blaivybės kelyje, kuris tapo ne tik mano asmeniniu išsigelbėjimu, bet ir būdu padėti kitiems. Kviečiu ir Tave nepasiduoti, nenuleisti rankų. Jeigu jau esi čia - reiškia Tau rūpi. Dabar esu įsitraukęs į daugelį socialinių projektų, skirtų padėti žmonėms, susiduriantiems su priklausomybių sunkumais. Esu sertifikuotas teikti pirmąją pagalbą savižudybės krizių atveju ir sudaryti saugos planą (ASIST mokymai). Jei šiuo metu jauti, kad gyvenimas tapo nepakeliamas ir esi slegiamas priklausomybių, noriu Tave paskatinti: yra vilties ir prasmės grįžti į pilnavertį gyvenimą, net jeigu ir viskas atrodo beviltiška. Aš esu čia, kad Tau padėčiau. Jei Tau reikia pagalbos, paramos ar tiesiog ieškai žmogaus, su kuriuo norėtum pasikalbėti apie savo iššūkius, kviečiu susisiekti su manimi.
Nepriklausomai nuo to, kiek sunku ar sudėtinga tau buvo pernai, šiemet ar vakar, šiandien turi galimybę pakeisti savo gyvenimą ir pradėti teigiamus pokyčius.
| Priklausomybės konsultantas | Pagalbos sritys | Kontaktai |
|---|---|---|
| Darius Tolušis | Priklausomybės, savižudybės krizės | Susisiekti asmeniškai |
tags: #palaikymo #grupes #priklausomybes