Vienišumas yra subjektyvus jausmas, susijęs su socialine izoliacija ir socialinių ryšių trūkumu. Šis jausmas gali paveikti įvairaus amžiaus žmones, tačiau ypač aktualus jaunimui ir suaugusiems, patiriantiems socialinius pokyčius, tokius kaip nuotolinis darbas ar studijos. Šiame straipsnyje apžvelgsime psichologinę vienišumo skalę, jos naudojimą, sąsajas su psichologine savijauta ir psichoaktyviųjų medžiagų vartojimu, atsižvelgiant į naujausius tyrimus.
Vienišumo Skalės Apžvalga
Vienišumo jausmo skalė yra psichologinis instrumentas, skirtas įvertinti subjektyvų vienišumo patyrimą. Vienas iš plačiausiai naudojamų įrankių yra UCLA vienišumo skalė (angl. UCLA Loneliness Scale), kuri matuoja vienišumo ir socialinės izoliacijos jausmus. Skalė yra sudaryta iš klausimų, į kuriuos respondentai atsako, įvertindami savo patirtį tam tikru laikotarpiu.
UCLA Vienišumo Skalė (3 Versija)
UCLA vienišumo skalės 3 versija yra dvidešimties klausimų skalė, matuojanti subjektyvų vienišumo bei socialinės izoliacijos jausmą. Dalyviai turi įvertinti 20 klausimų balais nuo 1 (niekada) iki 4 (dažnai). Pavyzdžiui: ,,Kaip dažnai jaučiatės, kad Jūsų pomėgiai ir idėjos nesutampa su aplinkinių?“ Aukštesni balai rodo didesnį vienišumo jausmą.
Šiame tyrime nustatytas aukštas skalės patikimumas (Cronbacho α = 0,91). Skalės turinio pagrįstumas (validumas) buvo tikrinamas taikant Spearmano momentinę koreliaciją, siekiant pažiūrėti, ar skalė yra homogeniška - kuria dalimi atskira užduotis matuoja tą patį, ką ir visas testas. Atlikus analizę, nustatyta, kad visi skalės teiginiai statistiškai reikšmingai koreliuoja su bendru skalės balu (visais atvejais p < 0,01), koreliacijos koeficientai (rs) svyruoja nuo 0,42 iki 0,72. Konstrukto pagrįstumui įvertinti atlikta tiriančioji faktorinė analizė su Varimax sukiniu, kurioje išskirtas 1 faktorius, KMO = 0,85. Šis faktorius paaiškina 38,87 proc.
Kitos Vienišumo Skalės:
- De Jong Gierveld Vienišumo Skalė: Matuoja socialinį ir emocinį vienišumą.
- Vienišumo ir Socialinės Izoliacijos Skalė (LSIS): Skirta įvertinti vienišumo ir socialinės izoliacijos patirtį vyresnio amžiaus žmonėms.
Vienišumo Poveikis Psichologinei Savijautai
Vienišumas gali turėti neigiamą poveikį psichologinei savijautai, įskaitant:
Taip pat skaitykite: Socialinio darbo procesas: įvertinimas
- Depresiją ir nerimą: Vienišumas yra susijęs su didesne depresijos ir nerimo rizika.
- Sumažėjusią savivertę: Žmonės, jaučiantys vienišumą, gali turėti žemesnę savivertę ir pasitikėjimą savimi.
- Miego sutrikimus: Vienišumas gali trikdyti miego kokybę ir sukelti nemigą.
Vienišumas ir COVID-19 Pandemija
COVID-19 pandemija ir socialiniai apribojimai padidino vienišumo jausmą daugeliui žmonių. Nuotolinis darbas ir studijos, socialinė izoliacija ir sumažėjęs socialinis kontaktas prisidėjo prie vienišumo jausmo stiprėjimo. Tyrimai rodo, kad studentai, studijuojantys nuotoliniu būdu, patiria stipresnį vienišumo jausmą nei dirbantys ar studijuojantys ir dirbantys tuo pačiu metu suaugusieji.
Vienišumas ir Psichoaktyviųjų Medžiagų Vartojimas
Yra ryšys tarp vienišumo jausmo ir psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo.
Socialinių ryšių stiprinimas: Dalyvavimas socialinėse veiklose, savanoriavimas, prisijungimas prie klubų ar organizacijų.
Psichologinė pagalba: Konsultacijos su psichologu ar psichoterapeutu, dalyvavimas grupės terapijoje.
Sveikos gyvensenos įpročiai: Fizinis aktyvumas, sveika mityba, miego higiena.
Taip pat skaitykite: Socialinio darbo metodai priklausomybėms įveikti
Technologijų naudojimas: Socialinių tinklų naudojimas palaikyti ryšius su draugais ir šeima, dalyvavimas virtualiose bendruomenėse.
Savęs Atskleidimas ir Vienišumas
Savęs atskleidimas, arba dalijimasis asmenine informacija, gali būti svarbus socialinių santykių formavimo ir palaikymo elementas. Tačiau savęs atskleidimo ir vienišumo santykis yra sudėtingas.
Savęs Atskleidimo Poveikis Patrauklumui
Tyrimai rodo, kad optimalus savęs atskleidimo kiekis gali padidinti patrauklumą. Moterys vyrą, pateikusį optimalų informacijos apie save kiekį, vertino kaip fiziškai patrauklesnį nei tą, kuris pateikė perteklinį informacijos apie save kiekį. Tačiau per didelis ar per intymus savęs atskleidimas gali sumažinti suvokiamą patrauklumą.
Vienišumas ir Atsiskleidimas Internete
Vieniši žmonės dažnai naudojasi internetu kaip priemone sumažinti vienišumo jausmą. Jie gali būti linkę daugiau atsiskleisti internete, nes jaučiasi stokojantys komunikacijos gebėjimų ir bendraujant internete kitų atstūmimas nėra toks bauginantis. Tačiau svarbu atsiminti, kad perteklinis savęs atskleidimas internete gali turėti neigiamų pasekmių, tokių kaip kaltės jausmas ir sumažėjusi psichologinė gerovė.
Streso Skalės
Stresas - tai neišvengiama šiuolaikinio gyvenimo dalis. Nors trumpalaikis stresas gali būti naudingas, padedantis susikaupti ir veikti ekstremaliose situacijose, ilgalaikis stresas gali turėti neigiamų pasekmių sveikatai ir gerovei. Todėl svarbu suprasti streso sampratą, jo priežastis ir pasekmes, taip pat mokėti įvertinti savo streso lygį ir valdyti jį. Šiame straipsnyje aptarsime įvairias streso lygio vertinimo skales, kurios padeda nustatyti ir įvertinti streso intensyvumą, bei pateiksime streso valdymo būdus.
Taip pat skaitykite: Europos sveikatos draudimo kortelė
Kas Yra Stresas?
Stresas yra normali žmogaus organizmo reakcija į įvairius išorinius ir vidinius dirgiklius, vadinamus stresoriais. Stresoriai gali būti įvairūs: fiziniai (pvz., liga, trauma), psichologiniai (pvz., darbo krūvis, santykių problemos) ar socialiniai (pvz., finansiniai sunkumai, socialinė izoliacija). Reakcija į stresą yra individuali ir priklauso nuo daugelio veiksnių, įskaitant asmenybės tipą, patirtį, socialinę paramą ir kt. Nors stresą dažnai suvokiame kaip neigiamą dalyką, iš tiesų pagrindinė jo funkcija yra mus apsaugoti.
Streso Priežastys
Streso priežastys gali būti labai įvairios ir priklauso nuo individualių aplinkybių. Holmes’o streso skalė apibrėžia streso šaltinį. Streso lygis priklauso nuo kultūros ir asmeninės vertybių skalės. Artimo žmogaus netekimas neabejotinai bus pačiame sąrašo viršuje. Daugiausia streso sukelia gyvenimo sąlygų neužtikrintumas ir negalėjimas išspręsti kai kurių gyvenimiškų situacijų.
Remiantis mokslininkų tyrimais, su darbu susijęs stresas gali paveikti bet ką, nepaisant tautybės. 44% respondentų iš Prancūzijos teigė, kad kelionė į darbo vietą yra didžiausias kasdieninio streso šaltinis. Savo ruožtu kas dešimtas britas kenčia nuo lėtinio streso, susijusio su darbinėmis pareigomis. Švedijoje atlikto tyrimo duomenimis, širdies smūgiai tarp dirbančių žmonių dažniausiai būna pirmadieniais. Streso priežasčių gali būti daugybė, jos ne visada kyla iš neigiamų situacijų. Galų gale mes patiriame stresą, kai keliaujame į namus, aplikuodami paskolos, siųsdami vaiką į mokyklą ir net atostogaudami.
Stresas Šeimose, Auginančiose Raidos Sutrikimų Turinčius Vaikus
Pastaruoju metu daugėja šeimų, auginančių raidos sutrikimą turinčius vaikus. Bendras raidos sutrikimų lygis didėja dėl dėmesio trūkumo ir hiperaktyvumo sutrikimo, autizmo ir protinio atsilikimo sutrikimų augimo. Tokiose šeimose stresas gali būti ypač didelis dėl papildomų iššūkių, susijusių su vaiko priežiūra, ugdymu ir socialine integracija.
Apie tėvų, auginančių vaiką su raidos sutrikimais, psichologinę sveikatą
Streso Fazės
Stresas nėra vienalytė būsena. Jis gali būti skirstomas į kelias fazes, priklausomai nuo trukmės ir organizmo reakcijos į stresorius.
- Aliarmo fazė: Tai pirminė organizmo reakcija į stresą. Patiriamas šokas, budrumas padidėja. Streso hormonai (adrenalinas, katecholaminai) suaktyvina visą organizmą, parengia jus instinktyviai išlikti.
- Priešinimosi fazė: Atėjus šiai fazei prisitaikymas užtrunka ilgiau, jūsų kūnas įsitempęs, kad pajėgtų atlaikyti patiriamą šoką. Be adrenalino, jūsų kūnas dar išskiria ir kitų streso hormonų - kortikosteroidų ir kortizono. Kortikosteroidai veikia kaip stiprus priešuždegiminis vaistas, apsaugantis jus nuo skausmo ir daugybės ligų. Esant priešinimosi fazei nemažai žmonių daug valgo, kad atlaikytų stresą. Jis trukdo jums miegoti, todėl nuovargį kompensuojate maistu.
- Išsekimo fazė: Kad ir kokį stiprų stresą patyrėte, išsekimą pajusite tik po kelių savaičių, o gal net po ne vieno mėnesio. Šioje fazėje organizmas nebepagamina pakankamai kortikosteroidų, dėl to pajuntate skausmą. Dažniausiai pradeda skaudėti galvą, atsiranda migrena. Sudirgęs žarnynas sukelia storosios žarnos spazmus (dirgliosios žarnos sindromas), skrandžio susitraukimus.
Streso Poveikis
Per didelis stresas gali ilgam pakenkti jūsų sveikatai. Dėl streso maistas tampa paguoda. Kai kuriuos maistas ir alkoholis veikia kaip raminamieji! Kol neperprasite „streso ir maisto paguodos“ mechanizmo, svorio metimas bus laikinas ir tikrai turės grįžtamąjį pobūdį. Dauguma antsvorio kamuojamų žmonių yra itin jautrūs, jie sunkiai ištveria patiriamą stresą.
Streso Skalės
Norint įvertinti streso lygį, naudojamos įvairios streso skalės. Kai kurios iš jų yra skirtos bendram streso lygiui įvertinti, o kitos - konkrečioms streso sritims, tokioms kaip tėvystės stresas ar darbo stresas.
Subjektyviai Suvokto Streso Skalė (PSS)
Subjektyviai suvokto streso skalę (angl. Perceived Stress Scale (PSS) sukūrė ir paskelbė Sheldon Cohen 1983 metais. Ši skalė labiausiai naudojamas psichologinis instrumentas, matuojantis streso suvokimą. Skalė matuoja laipsnį, kuriuo individas įvertina savo gyvenime patiriamą stresą. Suvokiamo streso skalė (PSS-10) - tai savęs vertinimo klausimynas, kuriuo įvertinama, kiek netikėtas, nevaldomas ir sunkus yra jūsų gyvenimas. Paprasčiausiai atsakykite į dešimt klausimų, kad nustatytumėte streso lygį savo gyvenime.
Tėvystės Streso Skalė
Tėvystės streso skalė (angl. The Parental Stress Scale) yra naudojama įvertinti stresą, kurį patiria tėvai, auginantys vaikus. Ši skalė gali būti ypač naudinga šeimose, auginančiose raidos sutrikimų turinčius vaikus, nes padeda nustatyti, kokią paramą tėvai gauna ir kokie yra jų poreikiai.
Kitos Skalės
Be jau minėtų skalių, taip pat naudojamos:
- Generalizuoto nerimo sutrikimo skalė - 7 (angl. Generalised anxiety disorder - 7, santr. GAD-7)
- Socialinio palaikymo klausimynas (angl. The Medical Outcomes Study Social Support Survey)
- Šeimos gyvenimo kokybės klausimynas (angl. The Family Quality of Life Scale)
- Socialinio pageidaujamumo skalė (angl. Marlowe-Crown Social Desirability Scale - Short form, santr. CMSDS-short form)
Streso Valdymo Būdai
Svarbu suprasti, kad kiekvienas žmogus skirtingai reaguoja į stresą, todėl ir streso valdymo būdai turėtų būti individualūs.
Tyrimas apie slaugytojų streso lygį ir darbo organizavimą:
Atliktas tyrimas, kuriame dalyvavo 501 slaugytojas, dirbantis Alytaus apskrities S. Kudirkos ligoninėje, Anykščių rajono savivaldybės ligoninėje, Druskininkų miesto ligoninėje, Pasvalio ligoninėje ir Tauragės ligoninėje, siekiant įvertinti veiksnius, susijusius su slaugytojų darbo organizavimu sveikatos priežiūros įstaigose, ir analizuoti slaugytojų patiriamo su darbu susijusio streso lygį bei veiksnius, susijusius su stresu.
Tyrimo dalyviams buvo pateiktas klausimynas, kurį sudarė:
- Darbo organizavimo klausimynas.
- Streso lygio įvertinimo klausimynas.
- Rosenbergo savęs vertinimo skalė.
Tyrimo rezultatai parodė, kad 86,8 % slaugytojų buvo patenkinti darbo organizavimu ligoninėse, o daugiau nei 50 % slaugytojų pasižymėjo aukštu savęs vertinimu.
| Skalė | Aprašymas | Naudojimas |
|---|---|---|
| UCLA Vienišumo Skalė | Matuoja subjektyvų vienišumo ir socialinės izoliacijos jausmą. | Vienišumo lygiui įvertinti, socialinės izoliacijos tyrimams. |
| De Jong Gierveld Vienišumo Skalė | Matuoja socialinį ir emocinį vienišumą. | Socialinio ir emocinio vienišumo aspektams nustatyti. |
| Suvokiamo Streso Skalė (PSS) | Vertina streso suvokimą. | Streso lygiui įvertinti, streso valdymo programų efektyvumui tirti. |
| Tėvystės Streso Skalė | Matuoja stresą, patiriamą tėvų auginant vaikus. | Tėvų streso lygiui įvertinti, paramos šeimoms poreikiams nustatyti. |
tags: #socialinio #palaikymo #skale