Socialiniai mokslai yra socialinės tikrovės dalis, visuomenės savivokos dalis; skatina visuomenės refleksiją. Socialiniai mokslai yra socialinės tikrovės dalis, visuomenės savivokos dalis; skatina visuomenės refleksiją. Niekas to negalėtų pasakyti apie gamtą, kuri yra stulbinamai abejinga tam, ką apie ją galvoja žmonės. Kadangi žmonių veikloje žymus subjektyvumo, vertybiškumo veiksnys, socialiniai mokslai nėra nomotetiniai (graikiškai nomos įstatymas, taisyklė), griežtąja prasme, jie - tiek pat ir ideografiniai. Tai nereiškia, kad socialiniai mokslai neformuluoja dėsnių, tačiau socialinių mokslų formuluojamų dėsnių veikimas nėra universalus, jis situacinis, t. y. lokalus ir laikinas.
Socialinių mokslų teorijos dažniausiai sugyvena viena su kita. Socialinių mokslų vystymasis nėra vienos teorijos pakeitimas kita. Socialiniai mokslai vadovaujasi ne tiek aiškinimo, kiek supratimo principu. Paaiškinti, vadinasi nurodyti priežastinius ryšius (suformuluoti dėsnį, vadinasi nurodyti pasikartojančius priežastinius ryšius). Suprasti, vadinasi, susitarti dėl prasmės.
TOMAS LAGŪNAVIČIUS: Kaip atsiranda socialiniai psichopatai
Socialinių mokslų struktūra
Socialinių mokslų struktūra:
- Antropologija
- Edukologija
- Ekonomika
- Sociologija
- Komunikacija
- Psichologija
- Politologija
- Socialinė geografija
- Teisė
- Vadyba
- Viešasis administravimas
Negalėtume pasakyti, kad socialiniai mokslai nesuformuluoja dėsningumų. Tačiau tokių dėsningumų veikimas nėra universalus, jis daugiau lokalus ir laikinas. Visuomenei būdingas ir objektyvus faktiškumas ir veikla, išreiškianti subjektyvią prasmę. Socialinė tikrovė egzistuoja kaip objektyvi ir subjektyvi tikrovė.
Taip pat skaitykite: Globos įstaigos Lietuvoje
Santykis tarp tiriamo objekto ir tyrėjo gamtos ir socialiniuose moksluose
Gamtos mokslai suformulavo pozityvistinę pasaulio pažinimo kultūrą, kurios pagrindinis principas yra fizinio pasaulio objektyvumas ir dėsningumas. Newtono fizika ilgam tapo moksliškumo etalonu. Pozityvizmas yra vertybiškai neutralaus mokslo pažiūros. Pozityvus žinojimas - žinojimas, pagrįstas faktais, fizinio pasaulio objektyvios realybės pripažinimu. Yra dėsniai, kurie valdo žmonių veiksmus, ir šie dėsniai egzistuoja nepriklausomai nuo žmonių, t. y. jie objektyvūs. Tokiu būdu žmonių elgesys traktuojamas kaip kažkokių tai išorinių jėgų poveikio išdava, o išorinės jėgos neprieinamos žmonėms. Anot pozityvistų, moksliškas tik tikrovės tyrimas, o tikrovė yra tai, ką galima tirti empiriškai. Tokiu būdu pozityvizmas susiaurina socialinių mokslų tyrimų objektą; vertybės , emocijos, lūkesčiai ir pan. moksliškai netyrinėtini. Gamtos mokslai formuluoja empiriškai patikrinamas hipotezes ir remiasi jų empirinio tikrinimo metodais. Nors ir gamtos mokslai, kaip anksčiau pastebėjome, susiduria su savo metodų patikimumo ir tiriamos tikrovės dėsningumo problema. Gamtos moksluose teiginių tikslumas (patikimumas) tikrinamas empiriškai; tikslumas reiškia teiginių ir empirinio eksperimento duomenų sutapimą. Tačiau eksperimento kartojimas nėra rutininis dalykas, ypatingai tada, kai eksperimentas yra sudėtingas, reikalaujantis daug lėšų ir laiko.
Tačiau eksperimento kartojimas nėra rutininis dalykas,ypatingai tada,kai eksperimentas yra sudėtingas, reikalaujantis daug lėšų ir laiko. Net “objektyvūs” statistiniai duomenys yra įvairiai interpretuojami, jiems gali būti suteiktos netapačios prasmės. Jau nekalbant apie tai, kad tokio populiarus socialinių tyrimų metodo, kaip apklausa, taikymas kuria kitokią socialinę tikrovę, ir tiria ne tą, kuri realiai egzistuoja. tiria nuo jo ir aplinkos priklausomą reiškinį, kuris savo ruožtu keičia tyrime naudojamus metodus. tiriamą reiškinį dažniausiai keičiančiais tyrimo metodais.
Lietuvos mokslo tarybos reikalavimai socialiniams mokslams
Lietuvos mokslo tarybos (LMT) keliami reikalavimai eliminuoja šalies socialinių mokslų atstovus iš mokslo tyrimų finansavimo. Seimo ir Vyriausybės įgaliotoji institucija LMT, įgyvendindama šalies mokslo skatinimo politiką, yra atsakinga už visų mokslo sričių tyrimų ir kitos mokslinės veiklos finansavimą. Šiais metais LMT paskelbus mokslininkų grupių finansavimo konkursą, nemaloniai liko nustebinti socialinių mokslų atstovai. Šios srities projektų vadovams keliamas naujas griežtas tarptautiškumo reikalavimas - Clarivate Analytics (buv. Toks LMT sprendimas akademinei bendruomenei sukėlė abejonių - ar iš tikrųjų LMT neapriboja socialinių mokslų (vadybos, filosofijos, ekonomikos, teisės, politikos mokslų) galimybių pretenduoti į valstybės paramą jų tyrimams vykdyti? Daugiau kaip 300 socialinių mokslų atstovų pasirašė kreipimąsi į LMT dėl mokslo darbuotojų kvalifikacinių reikalavimų, kritikuodami tokią tvarką, tačiau LMT pozicija nesikeičia - vienas iš kriterijų mokslininko kompetencijai įvertinti yra jo mokslo darbų sklaida prestižinėse duomenų bazėse.
Atsižvelgdamas į mokslininkų išdėstytas abejones, Seimo narys Stasys Šedbaras kreipėsi į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą (LVAT) prašydamas ištirti, ar 2016 m. gruodžio 12 d. LMT paskelbto 7-ojo kvietimo teikti paraiškas mokslininkų grupių projektams įgyvendinti 2017-2020 m. konkursų sąlygų nuostatos atitinka Mokslo ir studijų įstatyme įtvirtintus kūrybos ir mokslinių tyrimų laisvės, lituanistikos prioriteto, lygių galimybių bei sąžiningos konkurencijos principus bei konstitucinį teisinės valstybės principą. Teismas sutiko nagrinėti LMT konkursų sąlygų teisėtumą. Be to, atsižvelgiant į tai, jog nesiėmus užtikrinimo priemonių gali būti padaryta sunkiai atitaisoma didelė žala, teismas uždraudė LMT atlikti pateiktų paraiškų vertinimą iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo, o Švietimo ir mokslo ministerijai iki 2017 m. vasario 28 d.
„Tokių Lietuvos mokslo tarybos paskelbtų konkursų reikalavimų projektų vadovams - mokslininkams nustatymas, nepateikiant kitų alternatyvių reikalavimų, prieštarauja ne tik sveikam protui, bet ir Lietuvos teisei bei Konstitucinio Teismo išaiškinimams, pateiktiems (2007 m. gegužės 5 d. bei 2008 m. vasario 1 d.) Konstitucinio Teismo doktrinoje”, - teigia Seimo narys S. Šedbaras. Pasak VU profesoriaus V. Nekrošiaus, dar senovės romėnai suformavo visuotinai pripažįstamą principą, kad prievolės įvykdymo neįmanomumas daro ją nebegaliojančią. „Akivaizdu, kad LMT nustatyti reikalavimai objektyviai negali būti įgyvendinti labai plačioje Lietuvos socialinių mokslų srityje, todėl šie mokslininkai akivaizdžiai diskriminuojami. Tokie reikalavimai turėtų būti pakeisti,”- teigė Lietuvos Mokslo Akademijos tikrasis narys prof. habil. dr.
Taip pat skaitykite: Psichiatrijos įtaka socialinei kontrolei
Natūralu, kad siekiant mokslo kokybės, reikalavimai mokslinius projektus vykdantiems vadovams turi būti dideli. Bet ar visada adekvačiai įvertinami tam tikros mokslo srities - šiuo atveju socialinių mokslų - tyrinėjimo objektas ir specifika? „Pastaruoju metu pastebime ne visada geras tendencijas mokslo politikos srityje, - teigia VU Filosofijos fakulteto docentas dr. Antanas Kairys. - Iš vienos pusės, pagaliau rimtai susirūpinta aukštųjų mokyklų tinklo pertvarka. Kita vertus, matome daug nerimą keliančių ženklų. Be to, socialiniuose moksluose tyrimai paprastai trunka keletą metų - planavimas, duomenų surinkimas, analizė. Kai taip staigiai, nesuteikiant pakankamo pereinamojo laikotarpio, keičiami reikalavimai, didelė dalis tyrėjų atsiduria keistoje situacijoje - vykdo tyrimus, kurie, anot naujų reikalavimų, yra beverčiai.
Lietuvos mokslininkų įsitikinimu, sprendžiant dėl socialinių mokslų tyrimų konkursų sąlygų, būtina įvertinti, kad socialinių mokslų tyrimų objektas lemia publikavimo specifiką, artimą humanitariniams mokslams. Tokio diferencijavimo būtinybės neįžvelgė ir Lietuvos Respublikos Konstitucinis teismas, jau nagrinėjęs lietuviškų reikalavimų mokslininkams teisėtumo klausimą. Tuo metu lietuviškumą ir regioninę tyrimų specifiką atspindintys socialiniai ir humanitariniai mokslai buvo apginti - mokslininko kvalifikaciją nulemia jo publikacijos kokybė, o ne formalus įtraukimas į komerciniais pagrindais veikiančias užsienio duomenų bazes. Šių mokslo sričių rezultatai dažnai nėra taip universalizuoti, kaip fizinių, biomedicinos ar technologijų. Todėl apsisprendžiant, kokios tarptautinės duomenų bazės yra laikomos pripažintomis Lietuvoje, turi būti atsižvelgiama ir į mokslo sričių bei krypčių, ypač humanitarinių ir socialinių mokslų, specifiką.
„Nesakome, kad, pavyzdžiui teisės moksle, mums neįdomi bendrosios teisės šalių teisinė praktika - akivaizdu, kad vyksta šių dviejų teisinių sistemų suartėjimas. Tačiau niekaip negalima sutikti su tuo, kai tokiu šiurkščiu būdu Lietuvos mokslininkams peršamas reikalavimas publikuotis JAV privačios įstaigos, imančios nemažus pinigus, leidiniuose”, - teigia Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininko pavaduotojas S. Šedbaras. “Konstituciškai nepagrįstas toks teisinis reguliavimas, kai mokslininkams ar tyrėjams, jeigu jie nori tęsti savo mokslinę veiklą arba siekti karjeros moksle (pavyzdžiui, eiti tam tikras pareigas mokslo ar studijų institucijoje), būtų nustatomos tokios su jų mokslinio tyrimo rezultatų skelbimu susijusios sąlygos, itin sunkiai įvykdomos dėl priežasčių, kurių pašalinti pačios Lietuvos valstybės galimybės yra menkos arba kurių pašalinti ji nemėgina“, - situaciją apibendrina S. Šedbaras.
„LMT nustatytos mokslininkų grupių konkurso sąlygos, kuriomis reikalaujama, kad pretendentų moksliniai tyrimai būtų privalomai skelbiami tik tam tikrose tarptautinėse duomenų bazėse, vienareikšmiškai prieštarauja 2007 m. Konstitucinio teismo doktrinai, - teigė VU Teisės fakulteto profesorius habil. dr. Vytautas Nekrošius. - Šie reikalavimai praktiškai užkerta kelią kai kurių krypčių (pvz.
Taip pat skaitykite: Kontaktai ir informacija apie Visagino globos namus
tags: #1 #institucija #socialiniu #mokslu #kontekste