Šiuolaikiniame pasaulyje, kuriame technologijos sparčiai žengia į priekį, kompiuteriai ir išmanieji įrenginiai tapo neatsiejama vaikų gyvenimo dalimi. Nors technologijos suteikia daug galimybių mokytis, bendrauti ir pramogauti, besaikis naudojimasis jomis gali sukelti priklausomybę, kuri turi neigiamų pasekmių vaikų fizinei ir psichinei sveikatai, socialiniams santykiams bei mokymuisi. Šiame straipsnyje aptariama vaikų priklausomybė nuo kompiuterių, jos statistika, priežastys ir galimi sprendimo būdai.
Kompiuterinių žaidimų kultūros augimas ir prieinamumas
Lietuvoje, kaip ir visame pasaulyje, žaidimų kultūra sparčiai auga. Tai rodo tokie renginiai kaip žaidimų kultūros paroda „GameOn“, kurioje susirenka minios paauglių, apsuptų kompiuterių, išmaniųjų telefonų ir kitos žaidimams reikalingos technikos. Vis lengviau prieinami kompiuteriniai žaidimai, kartu su socialinių tinklų programėlėmis, greitai įtraukia vaikus. Jei tėvai neprižiūri, besaikis sėdėjimas prie kompiuterio ar išmaniojo telefono kartais perauga į rimtesnes problemas.
LSMU tyrėjas Prof. Kastytis Šmigelskas teigia, kad vienas iš 7 vaikų jau yra priklausomas nuo bendravimo programėlių ar žaidimų. Tyrimai rodo, kad apie 10-15 procentų jaunuolių turi didelę riziką, kad jie jau yra priklausomi nuo socialinių tinklų. Apskritai socialiniai tinklai kaip į priklausomybes įtraukianti problema labiau būdinga mergaitėms, o berniukams - žaidimai.
2005 metais kompanijai „Factus Domius“ atlikus tyrimą, paaiškėjo, kad Lietuvoje internetu naudojasi 73 proc. 7-18 metų vaikų. Tuo metu jie sudarė apie 35 proc. mūsų šalies internautų. Tyrimai rodo, kad didžiausia tikimybė atsirasti priklausomybei nuo kompiuterinių žaidimų tenka 12-25 metų žmonėms, o pastaraisiais metais nustatyta 50 priklausomybės nuo žaidimų atvejų.
Priklausomybės požymiai ir pasekmės
Tyrėjai aiškina, kad priklausomu laikomas tas vaikas, kuris negali ištverti nė kelių minučių be išmanaus įrenginio, programėlės ar žaidimo. Psichologas Olegas Mackevič teigia, kad priklausomybę pirmiausia išduoda elgesys. Jeigu netikėtai paprašius vaiką sustabdyti žaidimą ir mes sulaukiame kažkokios agresyvios emocijos, išraiškos, nervo, isterijos, mes galime daryti prielaidą, kad būtent būti tame virtualiame pasaulyje vaikui yra gerokai svarbiau.
Taip pat skaitykite: Socialinio darbo metodai priklausomybėms įveikti
Prof. K. Šmigelskas teigia, kad požymiai, rodantys, jog žmogus nebevaldo savo kompulsyvumo šitoje sferoje, yra tokie: žmogus negali ilgai nepasižiūrėti į telefoną, ar jam atėjo žinutė, ar neatėjo, nesureagavęs, patiktuko neparodęs būti. Ir net jam pasakius: gal tu sumažink, jam gali būti labai sunku.
Pagrindiniai priklausomybės požymiai - vaikas tampa agresyvus, piktas, nekantrus, pavargęs, atsikalbinėja, netenka susidomėjimo mokslu ir kitais laisvalaikio praleidimo būdais. Tokiems moksleiviams sunkiau sekasi mokytis, pablogėja santykiai šeimoje.
Pasak Mindaugo Jasulaičio, priklausomybės simptomai gali pasireikšti įvairiais būdais - jie apima emocinius, elgesio, fizinės sveikatos, darbo, funkcionavimo ir santykių aspektus. Vienas ryškiausių signalų - kontrolės praradimas. Pavyzdžiui, planuojate praleisti tik 10 minučių socialiniuose tinkluose, tačiau pastebite, kad praėjo valanda ar daugiau. Dažnai imama vengti atsakomybės: neatlikti darbai, praleisti susitikimai, atidėta namų ruoša. Kai kurie žmonės taip įsitraukia į žaidimus ar socialinius tinklus, kad palaipsniui apleidžia pomėgius, laiką gryname ore ar bendravimą su artimaisiais.
Būdingi ir psichologiniai požymiai. Nerimas, dirglumas ar net pyktis gali pasireikšti, kai nėra galimybės naudotis ekranu. Sugrįžus prie įrenginio, nuotaika staiga pagerėja. Daugelis žmonių jaučia kaltę dėl pernelyg ilgo laiko prie ekranų, tačiau nesugeba pakeisti savo elgesio.
Ilgas laikas prie ekranų gali sukelti įtampą santykiuose. Stresą patiriantys žmonės neretai ieško nusiraminimo internete.
Taip pat skaitykite: Kaip atpažinti priklausomybę nuo muzikos
Vienas pacientas praleisdavo daugiau nei 12 valandų per dieną internete. Tai kėlė nuolatinį nerimą, kaltės jausmą ir sumažino gebėjimą atlikti darbo užduotis, tačiau jis negalėjo sustoti, kol priklausomybė rimtai nepakenkė jo gyvenimo kokybei.
Taip, priklausomybė nuo ekrano nėra susijusi su konkrečiu įrenginiu - telefonu ar kompiuteriu. Pavyzdžiui, žmogus gali retai naudotis telefonu, tačiau valandas praleisti žaisdamas strateginius žaidimus ar žiūrėdamas serialus prie kompiuterio.
Visų pirma, jauni žmonės. Jie yra viena labiausiai pažeidžiamų grupių dėl impulsyvumo ir intensyvaus skaitmeninių platformų naudojimo. Jie dažnai per daug laiko skiria žaidimams, socialiniams tinklams ar serialams žiūrėti, o tai neigiamai veikia jų miegą ir mokymąsi. Galima išskirti ir kitas potencialias žmonių grupes. Pavyzdžiui, introvertai dažniau renkasi internetinį bendravimą, nes tai padeda išvengti socialinio nerimo. Impulsyvūs žmonės greičiau pasiduoda priklausomybei, nes žaidimai ar socialiniai tinklai suteikia greitą pasitenkinimą. Emocinį stresą patiriantys žmonės neretai ieško nusiraminimo internete.
Specialistai pabrėžia, kad priklausomybė nuo azartinių lošimų yra tokia pat sudėtinga kaip ir nuo narkotikų. Skaitmeninių veiklų, tokių kaip žaidimai ar socialiniai tinklai, metu išsiskiriantis dopaminas skatina pasikartojantį elgesį. Šios priklausomybės pasireiškia nesugebėjimu kontroliuoti savo elgesio, nepaisant neigiamų pasekmių.
Statistika apie priklausomybę nuo interneto
2020 m. atlikta metaanalizė parodė, kad apie 7 proc. pasaulio gyventojų susiduria su probleminiu interneto naudojimu (PIN). Probleminio interneto naudojimo rizika atsiranda vaikams, jeigu ikimokykliniame amžiuje naudojamasi bet kokiais įrenginiais, turinčiais ekranus, kasdien daugiau nei 1 valandą, o paauglystėje - jei daugiau nei 3 valandas. Mokyklinio amžiaus vaikams ir paaugliams probleminio interneto naudojimo riziką rodo didesnė nei 2 val. naudojimosi internetu laisvalaikiui ir pramogoms trukmė arba didesnė nei 4 val. naudojimosi bet kokiais ekranais bet kokiais tikslais trukmė.
Taip pat skaitykite: Kainų analizė
2023 m. Atėnuose atliktas tyrimas atskleidė, kad net 99,9 proc. studentų jaučia nomofobiją, arba baimę likti be mobiliojo telefono.
Pabėgimas nuo priklausomybės nuo vaizdo žaidimų: Cam Adair TEDxBoulder konferencijoje
Azartinių lošimų elementai kompiuteriniuose žaidimuose
Situaciją dar labiau apsunkina azartinių lošimų elementai, kurie yra įpinami į kompiuterinius žaidimus. Pavyzdžiui, virtualaus krepšinio žaidime galima ne tik sėkmingai dėtį į krepšį, bet ir naudotis žaidimų automatais ar sukti laimės ratą. Žaidime, kurį gali nusipirkti ir nepilnamečiai, naudojama virtuali valiuta, o ją vaikai gali įsigyti už tėvų pinigus. Žaidimuose taip pat dažnai parduodamos virtualios lobių skrynios, kurios primena loteriją.
Lošimų priežiūros tarnybos duomenimis, užkietėję lošėjai kartais nurodo azartiniais žaidimais susidomėję per kompiuterinius žaidimus.
Priklausomybės priežastys
Seimo narys Mykolas Majauskas teigia, kad priklausomybė nuo žaidimų yra ne priežastis, o greičiau pasekmė ar simptomas socialinių problemų šeimoje, problemų mokykloje, emocinių sunkumų, izoliacijos. Jis siūlo tokius dalykus spręsti nedraudžiant, o investuojant švietimą.
Vaikų psichologė Irina Blažienė teigia, kad vaikai visko mokosi, mėgdžiodami suaugusiuosius, tad nieko nuostabaus, kad jų dėmesį patraukia kompiuteris. Vaikų psichologė Silva Striunga teigia, kad vaikai nori būti suaugusiųjų gyvenimo dalimi, bendrauti su jais. Tai jiems teikia didelį pasitenkinimą. Dėl šios priežasties jie be konkretaus tikslo „slankioja“ po įvairias svetaines, žiūrinėja juose patalpintas nuotraukas, skaito suaugusiųjų pokalbius, palieka savo komentarus.
Internetas gali tapti ir vaikų žaidimo aikštele. Jame klestintis anonimiškumas leidžia pačiam susikurti savo įvaizdį, ir tai labai traukia mažuosius internautus, mano psichologė S. Striunga. Realiame gyvenime tam tikrus sunkumus ir nesėkmes patiriantys nepilnamečiai kartais griebiasi interneto kaip paskutinio šiaudo. Pasak I. Blažienės, vaikams tai tampa vienintele sfera, kurioje jie yra sėkmingi. Psichologių manymu, vaikų priklausomybė nuo kompiuterio prasideda šeimai neribojant jų elgesio. Pasak jų, nenustačius sedėjimo internete normų iš pat pradžių, vėliau galima sulaukti rimtų rūpesčių.
Vaikų priklausomybės priežastys - netikę santykiai už kuriuos atsakingi yra šalia jų esantys suaugusieji. Daugeliui į tokias pinkles pakliuvusių jaunuolių kompiuterinių žaidimų pasaulis tampa vieninteliu, kuriame jie nepatirdami konfrontacijos su savo naujai susikurta savastimi gali būti tokie, kokie yra iš tiesų: nesuvaržyti, smalsūs, džiaugsmingai besimokantys, susižavėję, ištvermingi ir kompetetingi. Virtualiuose pasauliuose jie gali būti savimi. Čia jie pailsi nuo skausmo, kurį išgyvena tikrovėje dėl nutolimo nuo savęs pačių. Čia pagaliau nereikia dėti tiek pastangų savo naujo, patiems sau svetimo „Aš“ įtvirtinimui. Kasdien prisėdus prie kompiuterio patiriamas išsilaisvinimas ir palengvėjimas, kurio vaikai taip paprastai neišsižadės.
Sprendimo būdai
Vaikų teisių apsaugos kontrolierės Rimantės Šalaševičiūtės nuomone, reikia, kad vaikai, tėvai, pedagogai ir kiti visuomenės nariai gautų informaciją apie interneto ir kompiuterinių žaidimų grėsmes ir būdus jų išvengti. Šviesti būtina ne tik vaikus, bet ir tėvus bei asmenis, prižiūrinčius juos prie interneto.
Vaikams būtina aiškinti ne tik apie interneto teikiamas galimybes, bet ir apie internete kylančius pavojus, kaip yra svarbu pokalbių ir susirašinėjimo metu neatskleisti savo asmens duomenų, nepatikėti jokių slaptažodžių, kreditinių kortelių ir kitokių duomenų. Vaikai turi žinoti apie įvairaus smurto pavojų tiek virtualioje erdvėje, tiek realiame pasaulyje - susitikimų su nepažįstamaisiais internetiniais draugais metu. Vaikas turi suvokti, kad gali lengvai tapti interneto auka.
Siekdami užtikrinti saugų vaikų buvimą internete, tėvai turėtų įsidiegti namų kompiuteriuose technines apsaugos priemones nuo žalingos informacijos, reitinguojami ir žymimi kompiuteriniai žaidimai bei internetiniai tinklapiai, veikia „karštosios linijos“, kuriomis galima pranešti apie žalingą informaciją internete.
Vaikų psichologai pataria tėvams apriboti vaikų buvimą prie kompiuterio. Pasak I. Blažienės, ikimokyklinio amžiaus vaikai neturėtų prie jo sedėti daugiau pusvalandžio. Kiek vyresniam vaikui, pradinių klasių moksleiviui, galima prailginti šį laiką iki 45 minučių.
Daugiausia pagalbos vaikai turėtų sulaukti iš savo artimųjų. Daugiau tėvų dėmesio sulaukiantys nepilnamečiai labiau išvengia internete tykančių nemalonumų. Psichologė S. Striunga pataria tiesiog daugiau laiko skirti “nevirtualiam” bendravimui su savo vaikais.
Svarbu, kad vaikai kiekvieną dieną turėtų pakankamai „gyvo“ bendravimo ir patirtų sėkmę atlikdami savo pareigas. Aptarkite su vaiku, kada ir kur namuose naudojami ekranai.
Jeigu mokote vaiką gyventi be ekranų, patys irgi turite gyventi aiškiai žinodami, kada ir kiek žiūrite į ekraną, ir galėdami paaiškinti savo vaikui, kad pvz. jūs tikrinate feisbuką ar susirašinėjate su draugais tik atlikę visus darbus.
Multidimensinės šeimos terapijos metodas padeda spręsti šių dienų jaunimo bėdas. Terapijos metu dėmesys sutelkiamas ne į virtualių žaidimų trukmę, bet į šeimos ryšio atkūrimą ir santykio gerinimą.
Patarimai tėvams
- Domėkitės, ką vaikas veikia internete. Žinokite, kokius žaidimus jis žaidžia, kokias svetaines lanko. Galbūt net žaiskite kartu su atžalomis.
- Nustatykite aiškias taisykles dėl laiko, praleidžiamo prie kompiuterio. Laikykitės nustatytų normų ir būkite nuoseklūs.
- Skatinkite kitas veiklas. Padėkite vaikui atrasti kitų pomėgių, tokių kaip sportas, menas, muzika, skaitymas ar buvimas gamtoje.
- Bendraukite su vaiku. Skirkite jam dėmesio, kalbėkitės apie jo jausmus, problemas ir rūpesčius.
- Būkite pavyzdžiu. Rodykite vaikui, kad ir jūs patys ribojate laiką, praleidžiamą prie ekranų.
- Kreipkitės į specialistus.
Taip, priklausomybę nuo interneto įmanoma įveikti savarankiškai, ypač jei problema yra lengvos formos ir žmogus yra motyvuotas keisti savo elgesį. Norint įveikti priklausomybę nuo ekranų, kaip ir kitas priklausomybes, reikalinga drausmė, sąmoningumas, kai kuriais atvejais - ir specialistų ar artimųjų pagalba.
tags: #priklausomybe #nuo #kompiuterio #statistika