Neįgaliųjų dalyvavimas politiniame gyvenime: galimybės ir iššūkiai

Negalios politika yra tiesiogiai susijusi su požiūriu į žmones su negalia. Socialinis dalyvavimas yra daugiamatis konceptas, galintis tapti proveržio, arba naujų galimybių neįgalumo situacijose kūrimo, metodologija. Kokios neįgalumą nusakančios paradigmos, visuotinio žinojimo ir socialinių vaizdinių, elgsenos ir sąveikos modeliai dominuoja Lietuvoje?

Neįgaliųjų ir jų šeimų socialinis dalyvavimas yra reflektuoto interesų konflikto sužadintas procesas, numanantis dalyvių tarpusavio supratimą ir lygiavertišką įsitraukimą į įgalinančio projekto konstravimą, socialinių neįgaliųjų tapatumų ir vaidmenų stiprinimą plėtojant neįgaliųjų individuaciją, aktualizuojant jų privalumus ir maksimizuojant jų potencialą.

Paradigmos ir modeliai: nuo medicininio prie socialinio-interakcinio

Negalios sampratos kaita medicininėje sociologijoje. Medicininio ir socialinio negalės modelių požymiai socialinių darbuotojų veikloje. Socialinis-interakcinis modelis: šiuolaikinės teorijos ir praktika.

Kodėl socialinės integracijos idėja tik iš dalies tesuaktyvino neįgaliųjų dalyvavimą visuomenėje, jų įtaką viešosios politikos sprendimams? Kodėl dar labai ryški negalę turinčių asmenų ir kitų socialinės integracijos dalyvių santykių asimetrija, vaidmenų nelygiaver-tiškumas?

Neįgaliųjų orumo samprata ir ugdymas iš skirtingų teorinių perspektyvų: nuo esentializmo iki socialinio konstruktyvizmo. Neįgalaus asmens savarankiškumas: postmodernusis diskursas. Neįgalaus vaiko savarankiškumo ugdymas šeimoje.

Taip pat skaitykite: Iššūkiai neįgaliųjų integracijai

Socialinis negalės vaizdinys ir kontrolė

Socialinis negalės apibrėžties konstravimas. Socialinių nuostatų neįgaliųjų atžvilgiu ypatumai. Socialinė kontrolė ir socialinė lygybė. Neįgaliųjų socialinė atskirtis: sociologinis požiūris.

Negalios socialiniai vaizdiniai Lietuvos dienraščiuose. 2017 metais LNF atliktas žiniasklaidos tyrimas parodė, kad visuomenė nesupažindinama su negalios įvairove, labai dažnai žmonės su negalia vaizduojami skurdo kontekste arba kaip našta savo artimiesiems. Šis tyrimas parodo, kad psichosocialinę negalią turintys žmonės dažniausiai žiniasklaidoje vaizduojami neigiamai.

„Atviras pokalbis“: Ar tinkamai prižiūrime milijardus gynybai?

Teisinis ir politinis dalyvavimas: normos, mechanizmai, realijos

Legal aspects of people with disabilities. Neįgaliųjų socialinės integracijos teisinis reglamentavimas. Neįgaliųjų profesinės reabilitacijos teisinio reglamentavimo ypatumai Lietuvoje.

LNF tikslas - politiniai sprendimai, suteiksiantys lygias teises žmonėms su negalia gyventi savarankiškai drauge su visais, siekis organizuoti globos sistemą, gerinti neįgalių žmonių integraciją darbo rinkoje ir visuomenėje, numatyti pašalpas. Negalios įvaizdis yra formuojamas pačios visuomenės, todėl labai svarbu ją šviesti, organizuoti socialines akcijas, inicijuoti visuomenės tyrimus, rengti straipsnius ir reportažus apie žmonių su negalia galimybes gyventi savarankiškai.

Negalios politikoje yra labai svarbus atsakingų institucijų, organizacijų ir pačios visuomenės dalyvavimas: reagavimas į visuomenės nuomonės formavimą negalios klausimais žiniasklaidoje, esant poreikiui teikti skundus. Bridging yesterday and tomorrow: responses to the new disability rights paradigm in the post-socialist region.

Taip pat skaitykite: Socialinės paslaugos Deltuvoje

Asmeninis atstovavimas ir sprendimų priėmimas

Aš galiu, tik leisk man pačiam spręsti: pagalbos priimant sprendimus atvejo studija. Social empowerment and participation of people with disabilities through NGO activities. Neįgaliųjų socialinis dalyvavimas neįgaliųjų nevyriausybinių organizacijų veiklose.

Neįgalių asmenų įtraukimas į problemų sprendimo procesą NVO veiklose. NVO veiklų, susijusių su neįgalių asmenų kooperavimosi galimybėmis, kryptingumas. Įgalinančio dialogo poreikis ir patirtis plėtojant socialines paslaugas nevyriausybinėje neįgaliųjų organizacijoje.

Švietimas ir kompetencijos kaip politinio dalyvavimo prielaida

Būsimų pedagogų pasirengimas tenkinti mokinių specialiuosius ugdymo(si) poreikius. Attitudes of headmasters and teachers of comprehensive schools towards education of pupils with special needs. Advantages and challenges of inclusive education: analysis of teachers' subjective experiences.

Kokios yra neįgaliųjų asmenų dalyvavimo bendruomenių, institucijų, visuomenės gyvenime proveržių galimybės ir galimi modeliai? The Development of youth participation competencies: social discourse. Models of social participation and students' civic activeness.

„Pradžią turi kurti pats“: neįgaliųjų studentų dalyvavimas aukštosiose mokyklose Lietuvoje. Lietuvos neįgaliųjų įtrauktis į aukštąjį mokslą ir darbo rinką: socialinės atsakomybės aspektas. Studentų įgalinimo dalyvauti aukštosios mokyklos gyvenime problema: situacija ir perspektyva.

Taip pat skaitykite: Reforma Lietuvoje

Nuostatos, stereotipai ir jų kaita

Požiūrio į proto negalę turinčių žmonių stereotipiškumo ir išsilavinimo rodiklių sąsajos. Structure and directiveness of attitudes to disability. Socialinių kampanijų veiksmingumas įveikiant stigmą. Sutrikusios psichikos asmenų įdarbinimo atvejis.

Lietuvoje vis dar gajus nuo sovietinių laikų likęs įsitikinimas, kad žmonės su negalia yra savo negalios įkaitai. Kitaip tariant, negaliai priskiriama medicininė, o ne socialinė kilmė. Požiūris, kad kliūtis sukuria ne tik pati negalia, bet ir nepritaikyta aplinka, paslaugų trūkumas, neprieinama informacija, dar nėra įsitvirtinęs.

Darbo rinka ir ekonominė įtrauktis kaip politinės galios komponentas

Neįgaliųjų integracija į darbo rinką: padėties vertinimas ir užimtumo didinimo galimybės. Asmenų, turinčių fizinę negalią, dalyvavimo užimtumo veiklose subjektyvus vertinimas. Psichikos ligomis sergančių asmenų poreikių tenkinimas dalyvaujant užimtumo veiklose.

Judėjimo negalę turinčių asmenų profesinė motyvacija ir subjektyviai suvokiami (ne)sėkmingos integracijos į darbo rinką veiksniai. Socioedukaciniai tarpininkavimo įdarbinant neįgaliuosius aspektai: neįgaliųjų verslo plėtros centrų konsultantų patirtis. Neįgalumą turinčių asmenų verslumo gebėjimų samprata.

Neįgaliųjų sveikatinimo lūkesčių tenkinimas NVO veiklose. Innovations of the vocational rehabilitation and psychosocial environment of the disabled: what soil for what corn?. Lietuvos neįgaliųjų įtrauktis į aukštąjį mokslą ir darbo rinką: socialinės atsakomybės aspektas.

Gyvenimo kokybė ir saviveiksmingumas

Asmenų, turinčių negalią, gyvenimo kokybė: subjektyvus požiūris. Aspects of life quality of persons with physical disabilities. Fizinę negalią turinčių asmenų saviveiksmingumo ir suvokiamos socialinės paramos sąsajos.

Fizinę negalią turinčių asmenų, dalyvaujančių sportinėje veikloje, gyvenimo kokybė. Empowerment of people with spinal injuries in the process of social integration. Neįgalių asmenų psichosocialinių lūkesčių tenkinimo galimybės sportinėmis veiklomis.

„Atviras pokalbis“: Ar tinkamai prižiūrime milijardus gynybai?

Žiniasklaida, viešoji nuomonė ir politinis balansas

Negalios įvaizdis Lietuvoje: negalios politika, lygiateisis neįgaliųjų dalyvumas socialinėje aplinkoje, LNF veiksmai formuojant visuomenės nuomonę apie negalią. Negalios įvaizdis yra formuojamas pačios visuomenės, todėl labai svarbu ją šviesti, organizuoti socialines akcijas, inicijuoti visuomenės tyrimus, rengti straipsnius ir reportažus apie žmonių su negalia galimybes gyventi savarankiškai.

Psichikos sutrikimų diskursai akademinėje ir profesinėje literatūroje bei žiniasklaidoje. Psichikos negalės vaizdinys visuomenėje. Psichikos negalės vaizdinio visuomenėje ypatumai: darbinių gebėjimų aspektas.

Pilietinė visuomenė : politikos įpilietinimo projekcijos. Socialinės nelygybės perdavimas iš kartos į kartą: politinių sprendimų spindesys ir skurdas. Presumptions of social inequality reproduction: the role of educational institutions.

Institucinė atskirtis ir kontrolės laukai

Psichoneurologiniai pensionatai: socialinio darbo ar disciplinarinės visuomenės institutas?. Socialinė psichikos negalią turinčių asmenų sveikatos dimensija: socialinės politikos atspindžiai. Socialinių procesų kaitos vaidmuo socialinio darbo raiškai Lietuvoje.

Socialinė rizikos grupė: socialinio dalyvavimo plėtotė vaikų dienos centruose. Socialinio darbo ir edukologijos nuostatų sąsajos neįgaliųjų socializacijos kontekste. Socialinių darbuotojų patirtis teikiant paslaugas tėvams, turintiems negalių ir auginantiems vaikus, neturinčius negalių.

Šeimos ir bendruomenės vaidmuo politinio dalyvavimo grandinėje

Šeima, kaip sistema. Šeimų, auginančių vaikus su negalia, psichosocialinė situacija. Negalios poveikis šeimai. Neįgalaus vaiko savarankiškumo ugdymas šeimoje: tėvų vidinės darnos diskursas.

Alternative support for families with autistic children in Lithuania. Komandos narių bendradarbiavimas teikiant ankstyvąją pagalbą vaikui ir šeimai: atvejo analizė. Family-professional collaboration in teams meeting special educational needs of children in Lithuanian ECEC settings.

Parents as educators for autonomy development of children with disabilities: parents' discourse analysis. Vaiko su negale savarankiškumo ugdymo šeimoje diskursas: monografija. Šeimos išsaugojimo galimybės: sprendimų prėmimas galių santykių kontekste.

Bendruomenių įgalinimas ir savivalda

Bendruomenės indėlis teikiant pagalbą žmonėms turintiems proto negalią. Socialinės partnerystės strategijos specialiųjų poreikių turinčių asmenų socializacijos procese. Social empowerment and participation of people with disabilities through NGO activities.

Neįgaliųjų asmenų sociokultūrinis ugdymas Utenos miesto bendruomenėje. Socialinio dalyvavimo plėtotė vaikų dienos centruose. Neįgaliųjų dalyvavimas sporto klubų veikloje.

„Atviras pokalbis“: Ar tinkamai prižiūrime milijardus gynybai?

Iššūkiai politiniam dalyvavimui: barjerai ir jų įveika

Kodėl socialinės integracijos idėja tik iš dalies tesuaktyvino neįgaliųjų dalyvavimą visuomenėje, jų įtaką viešosios politikos sprendimams? Kuriančios aplinkos trūkumas, paslaugų neprieinamumas ir informacijos barjerai slopina atstovavimą. LNF tikslas - politiniai sprendimai, suteiksiantys lygias teises žmonėms su negalia gyventi savarankiškai drauge su visais.

Neįgaliųjų integracija į darbo rinką: padėties vertinimas ir užimtumo didinimo galimybės. Lietuvos neįgaliųjų įtrauktis į aukštąjį mokslą ir darbo rinką: socialinės atsakomybės aspektas. Socialinių kampanijų veiksmingumas įveikiant stigmą. Sutrikusios psichikos asmenų įdarbinimo atvejis.

Negalės kultūra kaip iššūkis kultūros homogeniškumui. Negalės patirties recepcija krizės kontekste. Gimtis ir susvetimėjimas.

Proveržio galimybės ir diegimo metodai

Kokios yra neįgaliųjų asmenų dalyvavimo bendruomenių, institucijų, visuomenės gyvenime proveržių galimybės ir galimi modeliai? Monografijoje kritiškai reflektuojamos neįgaliųjų socialinės integracijos ir socialinio dalyvavimo paradigmos, nurodomi socialinio dalyvavimo proveržio teoriniai modeliai, diegimo įvairiose praktikose metodai ir galimybės.

The theoretical discourses, practical experience, arguments and facts, presented in the book show that social participation is a multidimensional concept, able to become the methodology for development of new possibilities in disability related situations. Critical discourse for social integration of children with disabilities within the context of human rights. Dalyvaujantis veiklos tyrimas sociokultūriniame besimokančios visuomenės kontekste.

Istorinės prielaidos: vaizdinio raida ir politinės laikysenos

Antika: dievų baimė. Negalė ir Edipo mitas. Klinikinės negalės eksplikacijos antikos laikais. Senasis Testamentas: socialinis tabu. Naujasis Testamentas: gailestingumas. Mistinė etika viduramžiais. Negalės mokslinės koncepcijos užuomazgos.

Negalės archajinės baimės: psichoanalitinis požiūris. Negalės socialinio vaizdinio raida formavo šiuolaikines laikysenas, kurios veikia politinį atstovavimą ir dalyvavimą. Socialinio negalės vaizdinio ir edukacinės pagalbos ryšys.

Empiriniai pjūviai: kas rodo praktika

Neįgaliųjų socialinis dalyvavimas neįgaliųjų nevyriausybinių organizacijų veiklose. Neįgaliųjų sveikatinimo lūkesčių tenkinimas NVO veiklose. NVO veiklų, susijusių su neįgalių asmenų kooperavimosi galimybėmis, kryptingumas.

Judėjimo negalią turinčių paauglių patirtys: švietimo socialinis laukas. Judėjimo negalią turinčių paauglių socializacijos patirtys reabilitacinėje įstaigoje. Judėjimo negalią turintis paauglys šeimos socialiniame lauke.

Asmenų, turinčių klausos negalią, vairavimo mokymo ir mokymosi problemos Lietuvoje. Kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų gyvenimo kokybės vertinimas. Socialinė psichikos negalią turinčių asmenų sveikatos dimensija: socialinės politikos atspindžiai.

Strateginės rekomendacijos politiniam dalyvavimui stiprinti

LNF tikslas - politiniai sprendimai, suteiksiantys lygias teises žmonėms su negalia gyventi savarankiškai drauge su visais, siekis organizuoti globos sistemą, gerinti neįgalių žmonių integraciją darbo rinkoje ir visuomenėje, numatyti pašalpas. Negalios politikoje yra labai svarbus atsakingų institucijų, organizacijų ir pačios visuomenės dalyvavimas: reagavimas į visuomenės nuomonės formavimą negalios klausimais žiniasklaidoje, esant poreikiui teikti skundus.

  • Structure and directiveness of attitudes to disability - į nuostatų kaitą orientuotos kampanijos ir švietimas.
  • Social empowerment and participation of people with disabilities through NGO activities - NVO finansavimo ir advokacijos stiprinimas.
  • Neįgaliųjų socialinės integracijos teisinis reglamentavimas - teisinių mechanizmų peržiūra dalyvaujamojo biudžeto ir tarybų kvotų link.
  • Models of social participation and students' civic activeness - pilietinių kompetencijų ugdymas ir mentorystė.
  • Socioedukaciniai tarpininkavimo įdarbinant aspektai - tarpininkų tinklo plėtra savivaldybėse.

Klausimai, kurie turėtų lydėti politinės darbotvarkės įgyvendinimą: kaip pasiekti, kad neįgalieji ir jų šeimos taptų aktyvesni, dalyvaujantys, kuriantys, o socialinės aplinkos - atviresnės, empatiškesnės, įgalinančios?

Duomenų akcentai

SritisAkcentasŠaltinio formuluotė
Viešoji nuomonėNeigiami stereotipai„2017 metais LNF atliktas žiniasklaidos tyrimas parodė...“
TeisėReglamentavimo būtinybė„Neįgaliųjų socialinės integracijos teisinis reglamentavimas“
NVOĮgalinimas„Social empowerment and participation...“
Darbo rinkaĮdarbinimo barjerai„Neįgaliųjų integracija į darbo rinką...“
ŠvietimasKompetencijų stoka„Būsimų pedagogų pasirengimas...“

Which paradigms, expressing disability, models of universal knowledge and social imagery, behaviour and interaction are predominant in Lithuania? Why the idea of social integration has only partially activated the participation of disabled persons in the society and their influence on the decisions of public politics?

The theoretical discourses, practical experience, arguments and facts, presented in the book show that social participation is a multidimensional concept, able to become the methodology for development of new possibilities in disability related situations.

„Atviras pokalbis“: Ar tinkamai prižiūrime milijardus gynybai?

Negalios politika yra tiesiogiai susijusi su požiūriu į žmones su negalia. Negalios įvaizdis yra formuojamas pačios visuomenės, todėl labai svarbu ją šviesti, organizuoti socialines akcijas, inicijuoti visuomenės tyrimus, rengti straipsnius ir reportažus apie žmonių su negalia galimybes gyventi savarankiškai.

Lietuvoje vis dar gajus nuo sovietinių laikų likęs įsitikinimas, kad žmonės su negalia yra savo negalios įkaitai. Požiūris, kad kliūtis sukuria ne tik pati negalia, bet ir nepritaikyta aplinka, paslaugų trūkumas, neprieinama informacija, dar nėra įsitvirtinęs.

Neįgaliųjų ir jų šeimų socialinis dalyvavimas yra reflektuoto interesų konflikto sužadintas procesas, numanantis dalyvių tarpusavio supratimą ir lygiavertišką įsitraukimą į įgalinančio projekto konstravimą, socialinių neįgaliųjų tapatumų ir vaidmenų stiprinimą plėtojant neįgaliųjų individuaciją, aktualizuojant jų privalumus ir maksimizuojant jų potencialą.

tags: #neigaliuju #dalyvavimas #politiniame #gyvenime