Priklausomybių rūšys ir jų poveikis žmogaus gyvenimui

Priklausomybė - tai pirminė, lėtinė, neurobiologinė liga, kurios vystymąsi ir išraišką lemia genetiniai, psichosocialiniai ir aplinkos faktoriai. Tarptautinės statistinės ligų ir sveikatos sutrikimų klasifikacijoje (TLK‑10 AM, 2008) priklausomybės sindromas apibrėžiamas kaip fiziologinių ir kognityvinių reiškinių kompleksas, kuriame medžiagos arba medžiagų klasės vartojimas individui yra daug svarbesnis nei kitas elgesys, anksčiau labiau vertintas.

Kai kurios ligos, turinčios priklausomybės požymių, ligų klasifikacijoje įvardijamos kaip įpročių ir potraukių sutrikimai. Ši kategorija apima tam tikrus elgesio sutrikimus, kurie nepriskiriami kitiems kodams. Jiems būdingi pasikartojantys veiksmai, kurie neturi aiškios racionalios priežasties, yra nekontroliuojami ir dažniausiai kenkia paties paciento ar kitų žmonių interesams.

Priklausomybių įvairovė ir šiuolaikinės tendencijos

Nemaža dalis žmogaus elgesio sutrikimų, anksčiau įvardintų kaip žalingi įpročiai, šiandien pervardijami į priklausomybes. Tokių naujų priklausomybių sąrašas susidaro gana ilgas: darbomanija, telemanija, priklausomybė nuo mobilaus telefono, socialinių tinklų, pirkimo (šopomanija), sekso, maisto ir maisto priedų, saldumynų, nuo meilės (santykių), nuo įvaizdžio, tikslo siekimo. Taip pat nuo sektų, plastinių operacijų, švarinimosi, destruktyvių santykių, stimuliuojančių medžiagų (tarp jų - ir kofeino).

Dar 1999 m. vokiečių psichologas Ulrick Giesekus teigė: „Aiškių ribų tarp „blogų įpročių“ ir „sunkios priklausomybės formos“ nėra. Reikia vadovautis tuo, kad sunkūs priklausomybių sutrikimai visuomenėje tiek pat dažni, kaip ir „menki kasdieniški potraukiai“. Šiuo požiūriu mes tikrai esame priklausomybių visuomenė“.

Psichoaktyviųjų medžiagų ir elgesio priklausomybių ypatumai

Opioidai, kokainas, nikotinas - tai medžiagos, nuo kurių greičiausiai tampama priklausomais. Pasak mokslininkų, priklausomybė tam tikrai cheminei medžiagai išsivysto, kai negrįžtamai pakinta žmogaus smegenų veikla ir dėl to parandama elgesio kontrolė, o pati priklausomybė diagnozuojama tada, kai pasireiškia bent trys iš keliolikos simptomų.

Taip pat skaitykite: Sodros Trakų skyrius: Telegramos rašymo eiga

Smegenyse yra atlygio sistema, susijusi su malonumo suvokimu. Kai darome dalykus, kurie padeda mums išlikti sveikiems ir gyviems, nervinės ląstelės išskiria specialias chemines medžiagas - neuromediatorius. Vienas iš neuromediatorių, dalyvaujančių šiame procese, yra dopaminas. Dopamino išsiskyrimas paskatina mokymosi procesą (t. y. mokomės kartoti veiksmus, susijusius su maloniu pojūčiu).

Psichoaktyviosios medžiagos imituoja natūralų smegenų atlygio sistemos aktyvavimą ir skatina mokymosi procesą, užtikrinantį, kad su jų vartojimu susiję veiksmai bus kartojami. Dėl to natūralūs atlygiai kontroliuoja mus silpniau nei psichoaktyvios medžiagos, o žmogui, turinčiam genetinį polinkį tapti priklausomam, labai sunku atsisakyti psichoaktyviųjų medžiagų.

Fizinė ir psichologinė priklausomybė

Psichologinė priklausomybė - stiprus psichologinis pripratimas, galintis išsivystyti bet kokiai malonumą teikiančiai veiklai. Įprasta psichologinės priklausomybės sąvoką vartoti toms priklausomybės formoms, kurios nesusijusios su fizinių medžiagų vartojimu ir abstinencijos sindromu.

Fizinė priklausomybė - organizmo pripratimas prie tam tikrų (psichoaktyviųjų) medžiagų vartojimo ir dėl tų medžiagų negavimo išgyvenamu abstinencijos sindromu. Abstinencija: kai žmogus įpranta vartoti kokią nors medžiagą ir jei tos medžiagos nebegaunant atsiranda fizinių ar psichinių simptomų - tai laikoma abstinencijos požymiais.

Konkrečios priklausomybių rūšys

1. Alkoholis. Alkoholizmas - viena labiausiai paplitusių priklausomybių. Mokslininkai nustatė, kad priklausomais nuo alkoholio tampa kas dešimtas alkoholinius gėrimus vartojantis žmogus.
2. Rūkymas (nikotinas). Rūkalius būna priklausomas ne nuo pačių cigarečių, o nuo jose esančio nikotino. Nikotinas labai stipriai sukelia priklausomybę.
3. Narkotikai. Narkotinių medžiagų priklausomybė sukelia panašias problemas kaip ir priklausomybė nuo vaistų, jei jie vartojami netinkamai.
4. Azartiniai lošimai. Potraukis žaisti ir tikėtis laimėti gali tapti įkyria veikla, kuri naikina gyvenimą ir finansus.
5. Maistas. Žmonės, priklausomi nuo maisto, tam tikrais laikotarpiais nesugeba kontroliuoti valgymo; maistas tampa priemone slopinti emocijas.
6. Kompiuteriniai žaidimai ir internetas. Kompiuteriniai žaidimai ir internetas gali tapti priklausomybėmis, kai žmogus nori visą laiką juos naudoti ir tai trukdo gyvenimui.
7. Seksas ir pirkimas. Priklausomybė nuo sekso ir nuolatinis apsipirkinėjimas (šopomanija) - elgesio modeliai, kurie žaloja santykius, finansus ir integraciją į visuomenę.
8. Darbomanija. Obsesinis-kompulsinis sutrikimas, kai žmogus įsitraukia vien tik į darbą, atsisakydamas daugelio kitų gyvenimo sričių.

Priklausomybės požymiai ir pasekmės

Priklausomas asmuo tampa savotišku iššūkiu specialistams, nes yra žmonių, kurie, pvz., nuo priklausomybės alkoholio gydosi po 10, 20 ar net 100 kartų per 10-15 metų, tačiau rezultato nėra. Priklausomybė įvardijama kaip lėtinis sutrikimas, kuriam neretai būdingi atkryčiai (recidyvai). Dalį žmonių sveiksta sėkmingai ir susitvarko gyvenimą, kiti sveiksta mokindamiesi iš savo klaidų, dar kiti - taip ir neišsikapsto.

Taip pat skaitykite: Socialinio darbuotojo motyvacinis laiškas: patarimai

Kol žmogus nepripažįsta ir nesusitaiko su priklausomybe, jis visiškai yra priklausomas nuo savo „šeimininko“. Priklausomybė yra labai susijusi su neigimu ir perdėtu pasitikėjimu savo jėgomis. Iš pradžių žmogus priešinasi, sako, kad jis neturi jokios priklausomybės, vėliau ieško priežasčių ir pasiteisinimų arba kaltina aplinkybes ir kitus žmones. Jei ima pripažinti, bando save suimti į rankas, ieško valios ar vidinių jėgų, kad nutrauktų žalojančią jį elgseną. Deja, tai dažnai yra saviapgaulė.

Ilgalaikis psichoaktyviųjų medžiagų vartojimas sukelia smegenų struktūros pokyčius, ypač tose srityse, kurios atsakingos už sprendimų priėmimą, mokymąsi, atmintį ir elgesio kontrolę. Tokiam žmogui pasakyti „nebegerk“ - tas pats, kaip kariaujančioje šalyje gyvenančiam žmogui pasakyti „nebijok“; tai yra neįmanoma, nes veiksmingai pakeisti elgesį sunku dėl smegenų pokyčių.

Priežastys: genetika, aplinka, traumos ir socialinis kontekstas

Ar kuris nors požiūris priklausomybės priežasčiai yra vienintelis teisingas? Ko gero, visos įžvalgos turi prasmės ir atskleidžia priklausomybės sampratos sudėtingumą. Gydytojai teigia, kad tai smegenų liga, psichologai - vidinių konfliktų pasekmes, egzistencinės filosofijos atstovai - laisvės praradimą ir pan.

Ar asmuo taps priklausomas pavartojęs vienos ar kitos psichoaktyviosios medžiagos, apie 50 proc. priklauso nuo genetinio polinkio ir 50 proc. nuo aplinkos. Vaikystėje patirta psichologinė trauma smarkiai pakeičia neuroninius tinklus, lemiančius elgesį ir reakcijas į aplinkos stimulus. Arba jei žmogus augo tokioje aplinkoje, kur dauguma artimųjų vartojo psichoaktyviąsias medžiagas, jam atrodo, kad tai yra visiškai normalu ir jis pradeda jas vartoti labai anksti.

Visuomenė, prevencija ir gydymo prieinamumas

Priklausomybių paplitimas yra ne tik individuali problema, bet ir visuomenės iššūkis. Specialistai teigia, jog „kiekviena visuomenė turi tiek narkomanų, kiek nusipelno savo abejingumu ir pasyvumu“. Daug žmonių kenčia dėl priklausomybių, o didelė dalis jų net nesikreipia į psichiatrus, nes nesuvokia savo būklės kaip ligos arba tikisi greitų sprendimų.

Taip pat skaitykite: Kaip tinkamai rašyti laiškus neįgaliesiems

Gydymo paslaugos Lietuvoje: valstybės finansuojamą gydymą teikia Respublikinis priklausomybės ligų centras. Šiandien Lietuvoje teikiamas platus gydymo paslaugų spektras - nuo ambulatorinio gydymo medikamentais iki stacionaraus psichosocialinio gydymo, taip pat galima kreiptis į priklausomybių konsultantus.

Gydymo metodai ir iššūkiai

Formalių priklausomybių gydymo ir sveikimo metodų, pagrįstų moksliniais tyrimais ir patirtimi, nėra daug. Populiariausi yra įtaigos metodai ir įvairios netradicinės priemonės, tačiau jų efektyvumas dažnai abejotinas. Priklausomiems žmonėms bandoma taikyti mechaninę ar elektromagnetinę smegenų ir kūno taškų stimuliaciją, kodavimą, hipnozę, vaizdo ir garsinės informacijos infiltravimą į pasąmonę. Priklausomus „gydo“ ekstrasensai, būrėjai, bioenergetikai; dažnai taikomi placebo principu paremti metodai.

Gydytojai dažniausiai gali padėti susitvarkyti su kai kuriomis priklausomybių pasekmėmis - detoksikacija, pažeistų organų funkcijų atkūrimas, bendro fizinio išsekimo ar depresijos gydymas. Tačiau daugeliui priklausomų žmonių būtinas kompleksinis psichosocialinis darbas, reabilitacija ir paramos tinklas.

Artimųjų vaidmuo

Artimųjų vaidmuo priklausomybės gydyme yra svarbus, tačiau artimieji neturėtų imtis atsakomybės už kito asmens elgesio pasekmes. Tyrimais įrodyta, kad norą ieškoti pagalbos sužadina diskomforto jausmas; tai reiškia, kad artimieji turėtų leisti asmeniui patirti natūralias priklausomybės pasekmes, o ne nuolat dangstyti jo elgesį. Priklausomybės kamuojamų asmenų artimieji dažnai tampa patys nukentėjusiaisiais - finansiškai, emociškai ir socialiai.

Sveikimo procesas: kas padeda?

Sveikimo procesas - tai ne vien svaiginančių medžiagų ar destruktyvios elgsenos atsisakymas, tai gyvenimo būdo keitimas, įsitikinimų, mąstymo bei elgesio korekcija, mokymasis kontroliuoti ir reikšti emocijas neapsvaigus, naujų vertybių suradimas ir prarastų susigrąžinimas. Priklausomybės gydymui labai svarbi asmens motyvacija - pripažinimas, kad esi priklausomas ir noras sveikti.

Priverstinis gydymas dažniausia nepasiteisina. Gydymo eigoje neapsiribojama priklausomybės objekto atsisakymu, žmogus turi išmokti gyventi nevartodamas psichoaktyvios medžiagos ar nelošdamas. Reabilitacijos programos gali būti mokamos, o tai suvaržo galimybes pradėti gydymą, ypač jei žmogus dėl priklausomybės neturi darbo ar santaupų.

Prevencijos gairės ir asmeninė atsakomybė

• Stebėkite savo savijautą ir venkite streso, daugiau ilsėkitės, dalyvaukite socialinėje veikloje, bendraukite.
• Ribokite lengvai pasiekiamus rizikos veiksnius (pvz., riboti prieigą prie alkoholio, tabako ar kitų medžiagų vaikams).
• Tęskite švietimą: ugdykite jaunus žmones realistiškai apie pavojus, o ne vien gąsdinimais; ugdykite gebėjimą priimti sprendimus ir toleruoti frustracijas.
• Artimieji turi neleisti dangstyti priklausomybės pasekmių ir skatinti asmenį kreiptis pagalbos.

Kas gali tapti priklausomu?

Atsakymas vienareikšmis - bet kas. Paveldimumas, nervų sistemos ypatumai ar gyvenimas vartojimą palaikančioje aplinkoje padidina riziką tapti priklausomu, bet visuomet dalis atsakomybės tenka pačiam asmeniui. Norint suvokti negatyvaus elgesio motyvus, svarbu atsiriboti nuo išankstinių nuostatų bei kaltinimų ir pabandyti įsigilinti: kodėl žmogus taip elgiasi?

Priklausomybės kaip visuomenės problema

Priklausomybė - tai visos visuomenės problema. Narkotikai toli gražu ne tokia dažna mirties priežastis kaip nikotinas arba alkoholis; autoavarijose 50 proc. žmonių žuvo dėl neblaivių eismo dalyvių. Visuomenė dažnai skatina priklausomybes - nuo lengvo prieinamumo iki socialinių normų, kurios romantizuoja tam tikrą vartojimą.

Aiškių ribų tarp „blogų įpročių“ ir „sunkios priklausomybės formos“ nėra, tad svarbu vertinti kiekvieną atvejį individualiai: ar priklausomybinis elgesys gerokai nulemia ir darko aptariamo asmens gyvenimą. Reikia kritiškai vertinti ir priklausomybės sampratos išplėtimą taip, kad jis netaptų moralinio atleidimo priežastimi.

Atpažinimo indikatoriai

• Padidėjusi tolerancija - reikia vis didesnių dozių norimam poveikiui.
• Kontrolės praradimas - nebegalite susilaikyti ar nustatyti ribų.
• Socialinių įsipareigojimų nevykdymas arba alternatyvių interesų neturėjimas.
• Abstinencijos simptomai, jei tai medžiaginė priklausomybė.

Praktiniai patarimai tiems, kurie susiduria su priklausomybe

Kilus įtarimui, kad susiduriate su žalingu vartojimu ar priklausomybe, tiek jūs, tiek jūsų artimieji gali pasikonsultuoti su kvalifikuotu specialistu. Priklausomybę, kaip ir kitas ligas, diagnozuoja gydytojas. Valstybės finansuojamą gydymą Lietuvoje teikia Respublikinis priklausomybės ligų centras.

Maži kasdieniai žingsniai gali padėti: stebėti elgesį, vengti rizikingų aplinkų, ieškoti socialinio palaikymo, dalyvauti reabilitacijos ar savitarpio pagalbos grupėse. Reikėtų vengti greitų „stebuklingų“ sprendimų ir netradicinių metodų, kurių efektyvumas nėra patvirtintas.

Paskutinis pastebėjimas

Priklausomybė - sudėtinga, daugiaveiksmė problema, kuri reikalauja ne vien medicininio, bet ir psichosocialinio, šeimyninio bei visuomeninio atsako. Sveikimas dažnai trunka ilgai ir reikalauja pastangų ne tik iš priklausomo asmens, bet ir iš jo artimųjų bei visuomenės struktūrų.

tags: #parasyti #darbai #apie #priklausomybes