Lietuvoje mažas pajamas gaunantys gyventojai, įskaitant pensininkus, gali pretenduoti į įvairias kompensacijas ir paramą, skirtą padengti būsto išlaidas. Ši parama apima subsidijas, fiksuotus įkainius renovacijai, šildymo kompensacijas ir paramą būsto nuomai. Renovacija - tai ne tik būsto atnaujinimas ar estetinis pagerinimas, bet ir svarbi investicija į energinį efektyvumą bei mažesnes sąskaitas už šildymą. Valstybė, siekdama skatinti senų daugiabučių ir privačių namų atnaujinimą, jau keletą metų teikia finansinę paramą gyventojams, kurie dalyvauja energinio efektyvumo didinimo programose. Ši parama yra itin svarbi mažesnes pajamas gaunantiems žmonėms, senjorams ir socialiai remtiniems asmenims, tačiau ja gali pasinaudoti ir kiti gyventojai, jei atitinka tam tikrus kriterijus.
Kompensacija už renovaciją - tai valstybės arba savivaldybės finansinė parama, skirta gyventojams, dalyvaujantiems daugiabučių ar individualių namų modernizavimo projektuose. Pagrindinis tokios paramos tikslas - užtikrinti, kad renovacija būtų prieinama visiems, nepriklausomai nuo pajamų ar socialinės padėties. Kompensacijų administravimu užsiima Būsto energijos taupymo agentūra (BETA) kartu su savivaldybėmis.
Norint gauti kompensaciją už renovaciją, būtina atitikti tam tikras valstybės nustatytas sąlygas. Šios sąlygos priklauso tiek nuo pajamų dydžio, tiek nuo atnaujinamo pastato tipo ir projekto tikslo. Kompensacija taikoma tik tiems renovacijos projektams, kurie prisideda prie energijos vartojimo mažinimo. Tai reiškia, kad darbai turi būti susiję su šilumos izoliacijos įrengimu, langų, durų, šildymo sistemų ar stogo atnaujinimu.
Renovuotas pastatas po darbų turi pasiekti bent C energinio naudingumo klasę, o pageidautina - B arba aukštesnę. Jei žmogus atitinka šias sąlygas, jam gali būti kompensuojama iki 100 % įmokos už renovaciją. Kitiems, kurių pajamos šiek tiek viršija socialinės paramos ribas, kompensacija gali būti dalinė - pavyzdžiui, 30-50 % įmokos.
Valstybės parama daugiabučių renovacijai
Valstybė teikia paramą daugiabučių renovacijai dviem būdais - subsidijos forma arba taikant fiksuotą įkainį. Šiuo metu taikomas fiksuoto įkainio modelis, kai paramos suma apskaičiuojama pagal kvadratinį namo naudingojo ploto metrą. Pagrindinė sąlyga - pasiekti ne mažesnę kaip B energinio naudingumo klasę ir sumažinti šilumos energijos suvartojimą ne mažiau kaip 40 proc.
Taip pat skaitykite: Mityba socialinėje globoje
Visiems gyventojams, pasirinkusiems renovuoti savo daugiabutį, valstybė 100 proc. kompensuoja projekto parengimo išlaidas, įskaitant investicijų planą, energinio naudingumo sertifikatą, atnaujinimo techninį darbo projektą, projekto vykdymo priežiūros ir ekspertizės atlikimą. Taip pat kompensuojamos projekto administravimo, statybos techninės priežiūros, sandarumo bandymų po statybos rangos darbų ir techninių sprendimų rengimo išlaidos.
Fiksuoto įkainio skaičiavimas
Fiksuotasis įkainis skaičiuojamas pagal namo naudingojo ploto kvadratūrą ir yra padalintas į dvi dalis: įkainis paslaugoms (projekto rengimas, administravimas, techninė priežiūra) ir įkainis energiją taupančioms priemonėms (langų keitimas, sienų šiltinimas ir pan.).
Valstybės parama taikant fiksuotą įkainį apskaičiuojama taisyklėse nurodytą įkainį dauginant iš atnaujinamo namo naudingojo ploto. Taip pat svarbu žinoti, į kokią kategoriją patenka pastatas ir kokios energinės klasės siekiama renovacijos metu.
Jei paslaugos įsigyjamos pigiau nei numatyta įkainyje, gyventojams vis tiek skiriama visa numatyta suma. Sutaupytą dalį galima panaudoti paskolos kreditui padengti.
100 proc. kompensacija gaunantiems šildymo kompensacijas
Daugeliui mažas pajamas gaunančių gyventojų dalyvauti renovacijoje trukdo finansinių įsipareigojimų baimė. Visgi, verta žinoti, jog tiems, kurie turi teisę į kompensaciją už būsto šildymą, renovacija visiškai nieko nekainuoja. Jei daugiabučio namo buto savininkai įgyvendina arba jau yra įgyvendinę valstybės ir (ar) savivaldybės remiamą daugiabučio namo atnaujinimo projektą, o šio namo buto savininko šeima arba vienas gyvenantis asmuo turi teisę į būsto šildymo išlaidų kompensaciją, šiems asmenims teikiama valstybės parama - 100 proc. apmokamos kredito ir palūkanų įmokos.
Taip pat skaitykite: Šildymo kainos
Remiantis įstatymu, valstybė tokiems gyventojams padengia visas projekto parengimo išlaidas, statybos techninės priežiūros išlaidas, paskolą ir palūkanas už visą kredito laikotarpį, kredito draudimo įmokas. Tiesa, norint gauti šią paramą, būtina ne tik turėti teisę į šildymo kompensaciją, bet ir pritarti daugiabučio renovacijai bei dalyvauti priimant sprendimus.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, gyventojų, besinaudojančių 100 proc. renovacijos paskolos kompensacija, skaičius kasmet auga. Šiai socialinei paramai iš valstybės biudžeto kasmet skiriama apie 223,3 mln. eurų.
Daugiabučių renovacija Lietuvoje – kas naujo po saule?
Kadangi bus organizuojami nauji susirinkimai dėl daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo), tai butų savininkai, kurie turi teisę į šildymo išlaidų kompensaciją, ir dalyvavo ankstesniuose susirinkimuose bei balsavo už namo atnaujinimą (modernizavimą), turi vėl dalyvauti susirinkimuose ir balsuoti už namo atnaujinimą (modernizavimą), jei nori, kad teisė į šildymo išlaidų kompensaciją išliktų.
Palankesnės paskolos sąlygos
Gyventojams, kurie nesinaudoja 100 proc. valstybės kompensacija, taip pat sudaromos palankios sąlygos skolintis. Nereikia nekilnojamojo turto įkeitimo, garantijų ar laidavimo. Jei paskola imama iki 20 metų laikotarpiui, penkerius metus taikomos 3 proc. lengvatinės metinės palūkanos. Be to, paskola ar jos dalis gali būti grąžinta anksčiau, netaikant papildomų mokesčių.
Paskolos grąžinimą ir palūkanų mokėjimą taip pat galima atidėti (paskola pradedama grąžinti tik pabaigus visus rangos darbus ir gavus valstybės paramą). Paskolos lėšomis gali būti apmokamos energinio efektyvumo didinimo priemonės bei kitos pastato atnaujinimo (modernizavimo) priemonės, PVM išlaidos.
Taip pat skaitykite: Kaip gauti kompensaciją už komunalinius?
APVA Daugiabučių namų modernizavimo projektų skyriaus vadovė atkreipia dėmesį, kad šiemet renovacijos tempai akivaizdžiai spartėja - jau dabar matyti, jog renovuotų daugiabučių namų skaičius viršija praėjusių metų rodiklius. Kvietimas galioja iki spalio 1 d., tad kviečiame gyventojus nedelsti, priimti sprendimus ir pasirūpinti savo namo atnaujinimu. Tai galimybė ne tik sumažinti energijos sąnaudas, bet ir pagerinti gyvenimo kokybę.
Daugiau informacijos apie naujo kvietimo sąlygas: www.apva.lrv.lt. Paraiškos teikiamos per APVA informacinę sistemą APVIS. Jeigu kilo neaiškumų ar abejonių, išsamiai apie renovaciją galima pasiskaityti interaktyviame Renovacijos vadove būsto savininkams, patalpintame modernizuok.apva.lt arba pasikonsultuoti telefonu +370 614 99699. Projektas „Daugiabučių namų renovacijos skatinimas“ finansuojamas Sanglaudos fondo lėšomis.
Šildymo kompensacijos apskaičiavimas
Šildymo kompensacijos dydis apskaičiuojamas atsižvelgiant į šeimos arba vieno gyvenančio asmens pajamas ir valstybės remiamas pajamas (VRP). Kompensuojama būsto šildymo išlaidų dalis, viršijanti 10 proc. skirtumo tarp pajamų ir 2 VRP dydžių (2024 m. 2 VRP - 352 eurai) kiekvienam šeimos nariui arba 3 VRP dydžių (2024 m. 3 VRP - 528 eurai) vienam gyvenančiam asmeniui.
Pavyzdžiui: Vienas gyvenantis senjoras gauna 644 eurų senatvės pensiją. Jis už būsto šildymą pagal savo pajamas už normatyvinį būsto naudingąjį plotą (50 kv. m.) turėtų mokėti ne daugiau kaip 11,60 euro už būsto šildymą (644 - 528 = 116). Šią sumą viršijančios būsto šildymo išlaidos už normatyvinį būsto plotą (50 kv. m.) jam bus kompensuojamos 100 proc.
Dviejų senjorų šeima bendrai gauna 1288 eurų senatvės pensijos, už būsto šildymą pagal savo pajamas už normatyvinį būsto naudingąjį plotą (50 kv. m.) turėtų mokėti ne daugiau kaip 58,4 euro (1288 - 352 - 352 = 584). Šią sumą viršijančios būsto šildymo išlaidos už normatyvinį būsto plotą (50 kv. m.) bus kompensuojamos 100 proc.
Kompensaciją už šildymą gali gauti ir tie gyventojai, kurie gyvena renovuotame name, jei išlaidos už šildymą viršija 10 proc. jų pajamų (prieš tai atėmus valstybės remiamas pajamas).
Statistika
2023 m. vidutinis būsto šildymo išlaidų kompensacijos dydis vienam žmogui per mėnesį būstą šildant centralizuotai sudarė apie 35,3 euro, būstą šildant kitomis energijos ir kuro rūšimis - 150,5 euro. Vidutiniškai per vieną 2023 metų mėnesį būsto šildymo ir vandens išlaidų kompensacijas gavo 193,3 tūkst. žmonių (6,8 proc. visų Lietuvos gyventojų).
| Metai | Gavėjų skaičius | Vidutinė kompensacija (centralizuotas šildymas) | Vidutinė kompensacija (kitos energijos rūšys) |
|---|---|---|---|
| 2023 | 193,3 tūkst. | 35,3 euro | 150,5 euro |
Būsto nuomos kompensacija
Mažesnes pajamas gaunantys asmenys gali gauti paramą būstui išsinuomoti - pasinaudoti būsto nuomos mokesčio dalies kompensacija, kuri mokama vadovaujantis LR paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymu. Šios būsto nuomos kompensacijos dydis negali viršyti nuomos mokesčio dydžio.
Vilniaus miesto savivaldybės taryba prie mokamos LR Vyriausybės nustatyto dydžio nuomos mokesčio dalies kompensacijos nusprendė skirti ir kompensacijas tam tikroms asmenų grupėms iš Vilniaus miesto savivaldybės biudžeto: 200 Eur skiriama likusiems be tėvų globos vienišiems asmenims, kurie yra įrašyti į Asmenų ar šeimų, turinčių teisę į paramą būstui išsinuomoti, sąrašą. 300 Eur skiriama asmenims su negalia, kurie turi teisę socialinį būstą išsinuomoti ne eilės tvarka.
Nekilnojamojo turto perleidimo lengvatos
Parduodant nekilnojamąjį turtą, gali būti taikomos gyventojų pajamų mokesčio lengvatos:
- Parduodamas gyvenamasis būstas, kuriame buvo deklaruota gyvenamoji vieta pastaruosius 2 metus, arba parduodamame būste gyventojas deklaravo savo gyvenamąją vietą trumpiau nei 2 metus, tačiau per vienerius metus nuo šio būsto pardavimo įsigijo ir deklaravo savo gyvenamąją vietą tame kitame būste.
- Nuo 2026-01-01 parduodamas nekilnojamasis turtas, jeigu jis išlaikytas nuosavybėje 5 metus.
Šildymo kompensacijos pokyčiai: atsisakiusiems daugiabučio renovacijos bus išmokama perpus mažiau
Seime priėmus mokesčių reformą, išlaidos šildymui ženkliai kils visiems. Daugiau kaip 160 tūkst. žmonių Lietuvoje gauna šildymo kompensacijas. Tai yra apie 5,6 proc. visų Lietuvos gyventojų. Gyventojai jau užgulė savivaldybes, norėdami pateikti prašymus gauti šildymo kompensaciją. Seime priėmus mokesčių reformą, išlaidos šildymui ženkliai kils visiems. Iki šiol šildymui buvo taikytas lengvatinis 9 proc. Seime priėmus šiuos pakeitimus tuometė socialinės apsaugos ir darbo ministrė, o dabar premjerė Inga Ruginienė sakė, kad mažiausias pajamas gaunantys gyventojai nenukentės, nes valstybės teikiama šildymo kompensacija galės pasinaudoti daugiau žmonių. Ji patikino, kad teisę į kompensaciją turės žmonės, kurie šildymui išleidžia daugiau nei 10 proc. Nuo rugsėjo jau galima teikti tokius prašymus.
Svarbu nepamiršti, kad būsto šildymo išlaidų kompensacija teikiama nepriklausomai nuo šildymo būdo, t.y. Ministerija nurodo, kad nepasiturintiems gyventojams kompensuojama būsto šildymo išlaidų dalis, viršijanti 10 proc. Tai reiškia, kad, apskaičiuojant būsto šildymo išlaidų kompensaciją, iš gaunamų pajamų „į rankas" per mėnesį šeimai atimamas VRP dydis, padaugintas iš šeimos narių skaičiaus - po 2 VRP dydžius kiekvienam šeimos nariui, t.y. po 442 Eur, o iš vieno gyvenančio asmens gaunamų pajamų per mėnesį atimama 3 VRP dydžiai, t.y.
Ministerijos atstovai nurodo, kad skiriant būsto šildymo išlaidų kompensaciją, vertinama asmens turimo turto visuma: nekilnojamasis turtas, kilnojamasis turtas, finansinis turtas (piniginės lėšos, turimos bankuose, kitose kredito įstaigose ar ne bankuose, jeigu jų bendra suma viršija 580 eurų). „Turto vertės normatyvas, o ypač nekilnojamojo turto vertė, nustatant teisę į piniginę socialinę paramą, skirtingose teritorijose - didmiesčiuose, miestuose, miesteliuose ir kaimuose - skiriasi. Pavyzdžiui, 4 asmenų šeima, gyvenanti Vilniuje, Pašilaičiuose, gali pretenduoti į piniginę socialinę paramą, jei bendra turto vertė 2025 m. siekia apie 299 tūkst. Eur, o šeima, gyvenanti Akmenės rajone - apie 59 tūkst.
Nemažai gyventojų įsibaiminę, jog nesutikę su daugiabučio renovacija, gali prarasti teisę į kompensaciją. Toks atvejis galimas. Tačiau ne visada. Kaip nurodo socialinės apsaugos ir darbo ministerija, tai priklauso nuo to, ar gyventojo balsas buvo lemiamas ir dėl to buvo nepritarta renovacijai. Be to, ministerija nurodo, kad šildymo kompensaciją gaunantiems asmenims valstybė padengia renovacijos kreditą: „Parama teikiama tuomet, kai buto savininkas įgyvendina arba jau yra įgyvendinęs daugiabučio namo atnaujinimo projektą ir buto savininko šeima arba vienas gyvenantis asmuo turi teisę į būsto šildymo išlaidų kompensaciją. Šiems asmenims 100 proc. apmokamos kredito ir palūkanų įmokos.
Dažniausios klaidos teikiant paraišką kompensacijai gauti
Nors kompensacijos sistema Lietuvoje veikia aiškiai, daugelis gyventojų vis dar susiduria su problemomis dėl neteisingai pateiktų dokumentų, informacijos stokos arba nesuderintų darbų. Šios klaidos gali ne tik atidėti sprendimo priėmimą, bet ir visiškai panaikinti galimybę gauti paramą.
Viena dažniausių klaidų - nepateikiami visi reikalingi dokumentai. Dažnai trūksta pajamų pažymų, šeimos sudėties įrodymų ar informacijos apie būsto nuosavybę. Kai kuriais atvejais gyventojai pateikia senus duomenis, kurie nebeatitinka aktualios situacijos.
Kad išvengtumėte šios problemos, prieš pateikdami prašymą pasitikrinkite dokumentų sąrašą savivaldybėje arba BETA puslapyje. Kompensacija taikoma tik tiems projektams, kurie patenka į valstybės remiamą renovacijos programą. Kita klaida - neatitikimas energinio naudingumo reikalavimams. Kompensacija netaikoma, jei po renovacijos pastatas nepasiekia bent C klasės. Gyventojai, kuriems kompensacija buvo suteikta, turi pareigą informuoti savivaldybę apie pajamų pokyčius ar gyvenamosios vietos pasikeitimą. Kartais gyventojai pasitiki administratoriais, kurie neatlieka visų formalumų tinkamai. Svarbu patikrinti, ar projektas registruotas BETA sistemoje, ar sutartys su rangovais ir bankais sudarytos pagal reikalavimus.
Norint sklandžiai gauti kompensaciją, svarbiausia pasiruošti iš anksto. Prieš pradedant darbus verta pasidomėti reikalavimais ir dokumentais, kad projektas atitiktų visus valstybės nustatytus kriterijus.
DUK: dažniausiai užduodami klausimai apie kompensacijas už renovaciją
- Kas gali gauti kompensaciją už renovaciją? Kompensacija skiriama mažas pajamas gaunantiems gyventojams, socialiai remtiniems asmenims bei tiems, kurie jau gauna būsto šildymo ar vandens kompensacijas. Ji taip pat taikoma daugiabučių namų gyventojams, dalyvaujantiems valstybės remiamuose modernizacijos projektuose.
- Kaip sužinoti, ar man priklauso kompensacija? Reikia kreiptis į savo savivaldybės socialinės paramos skyrių arba Būsto energijos taupymo agentūrą (BETA). Čia specialistai įvertins jūsų pajamas, šeimos sudėtį ir patvirtins, ar atitinkate nustatytus kriterijus. Kai kurios savivaldybės leidžia tai padaryti ir elektroniniu būdu per SPIS sistemą.
- Kokius dokumentus reikia pateikti? Paprastai reikia pateikti prašymą, asmens dokumentą, duomenis apie pajamas ir šeimos sudėtį, bei informaciją apie nuosavybės teises į būstą. Jei renovacija vykdoma daugiabutyje - reikia nurodyti projekto pavadinimą ir administruojančios įmonės kontaktus.
- Kiek kompensacijos galima gauti? Mažesnes pajamas turintiems gyventojams gali būti kompensuojama iki 100 % renovacijos išlaidų. Kitiems gyventojams taikoma dalinė kompensacija - paprastai nuo 30 iki 50 %, priklausomai nuo pajamų ir projekto pobūdžio.
- Ar kompensacija išmokama tiesiogiai man? Ne. Kompensacija pervedama administruojančiai įmonei arba bendrijai, kuri sumažina ar visiškai panaikina jūsų įmokas. Tokiu būdu užtikrinama, kad lėšos būtų panaudotos tik renovacijos darbams.
- Ar galiu prašyti kompensacijos, jei renovaciją atlikau savarankiškai? Ne, kompensacija taikoma tik tiems projektams, kurie patenka į valstybės remiamą renovacijos programą. Savarankiškai atlikti ar nepatvirtinti darbai nėra kompensuojami.
- Ką daryti, jei mano pajamos pasikeitė po kompensacijos gavimo? Apie pajamų pasikeitimą būtina informuoti savivaldybę. Jei to nepadarysite, kompensacija gali būti sustabdyta, o neteisėtai gautos sumos gali tekti grąžinti.
- Ar reikia mokėti už renovaciją, kol sprendžiamas prašymas dėl kompensacijos? Kol savivaldybė vertina jūsų prašymą, mokėjimai gali būti atidedami. Tačiau jei kompensacija nebus patvirtinta, teks padengti susidariusią sumą. Todėl svarbu prašymą teikti kuo anksčiau - dar prieš prasidedant darbams.
tags: #gaunantiems #kompensacijas #i #sildyma #daugiabucio #namo