Lietuvos pensijų fondų rinka nuolat kinta, o gyventojų sprendimai dėl kaupimo pensijai priklauso nuo įvairių ekonominių ir asmeninių veiksnių. Šiame straipsnyje apžvelgsime SEB banko pensijų fondus, jų veiklos rezultatus, rinkos tendencijas ir ekspertų įžvalgas.
Slapukų naudojimas SEB interneto svetainėje
Savo interneto svetainėje SEB naudoja slapukus ir dalija juos į dvi kategorijas. Privalomieji slapukai yra būtini svetainės veikimui užtikrinti ir yra automatiškai įdiegiami Jūsų įrenginyje, Jums pirmąkart apsilankius mūsų interneto svetainėje. Tam, kad suteiktume Jums geriausią galimą naršymo patirtį, o taip pat personalizuotą informaciją apie mūsų teikiamas paslaugas, mes taip pat naudojame neprivalomuosius slapukus - statistinius, funkcinius ir rinkodaros - slapukus.
Kartu su privalomaisiais slapukais, kurie yra būtini svetainės veikimui užtikrinti, taip pat naudojame statistinius, funkcinius ir rinkodaros slapukus. Šie slapukai ne tik padeda naudotojui lengviau naršyti interneto svetainėje, bet ir suteikia mums informacijos apie tai, kaip ji (interneto svetainė) yra naudojama.
Slapukas - tai nedidelis informacijos failas, susidedantis iš raidžių ir skaitmenų, kurie iš svetainės, kurioje apsilankote, išsiunčiami ir išsaugomi Jūsų įrenginyje, kurį naudojate naršymui. Slapukai veikia kaip techninė pagalba ir įvairiais būdais palengvina naudotojų naršymą svetainėje. Slapukai, naudojami mūsų interneto svetainėje, yra siunčiami SEB ir trečiųjų šalių, ir yra saugomi skirtingais būdais, priklausomai nuo slapuko tipo. Slapukų nustatymus galite valdyti žemiau.
Antros pakopos pensijų fondai Lietuvoje
Praėjusių metų birželio duomenimis, Lietuvoje antroje pakopoje dalyvavo 1,4 mln. kaupė aktyviai, t. y. mokėjo įmokas), rodo Lietuvos banko rengiama apžvalga. Iš viso Lietuvoje veikia 54 pensijų fondai, valdomi 6 pensijų kaupimo bendrovių.
Taip pat skaitykite: Šiaulių banko rezultatai
Besitraukiančių skaičius
Reikia atkreipti dėmesį į tai, kokius besitraukiančių skaičius bendrovės fiksavo per pirmąsias sausio savaites. Tik viena bendrovė - „Allianz“ - sutiko pasidalinti statistiniais duomenimis. „Iki sausio 12 dienos imtinai esame gavę apie 15 tūkst. klientų užklausų dėl kaupimo pensijai antros pakopos fonduose nutraukimo. Mūsų pensijų klientų skaičius 2025 gruodžio 31 dieną buvo apie 229 tūkst., tad dėl kaupimo pensijai nutraukimo kreipėsi 6,6 proc. mūsų klientų“, - sakė „Allianz Lietuva“ Procesų ir pensijų sutarčių skyriaus vadovė Eugenija Tamutienė.
Kiekvienas klientas, anot atstovės, yra svarbus, tačiau suprantama, jog sprendimus klientai priima individualiai, vertindami savo asmeninę finansinę situaciją. Ji akcentavo, kad pasitaiko ir tokių klientų, kurie pateikė prašymą nutraukti kaupimą pensijai, tačiau persigalvoja.
„Klientai persigalvoti ir likti kaupime gali. Svarbu šį prašymą pateikti per tą patį ketvirtį, kai buvo pildytas prašymas nutraukti kaupimą. Tokiais atvejais mūsų klientams tereikia užpildyti prašymo nutraukti dalyvavimą II pakopos pensijų kaupime atšaukimo formą savitarnos svetainėje. Užpildžius šią formą, anksčiau pateiktas prašymas nutraukti dalyvavimą kaupime bus laikomas negaliojančiu, o pensijų kaupimo sutartis galios toliau ir klientas liks kaupime“, - informavo E. Tamutienė.
SEB pozicija
SEB banko komunikacijos projektų vadovė Leontina Lesauskaitė komentuodama „Delfi“ apgailestavo, kad negali pateikti prašomų duomenų apie gautus prašymus. Visų pirma, SEB pagrindinė bendrovė yra listinguojama vertybinių popierių biržoje, laikomasi emitentams numatytų informacijos skelbimo reikalavimų.
„Visų antra, pavieniai bendrovės duomenys neatspindi bendrų rinkos tendencijų, todėl tikslinga laukti apibendrintų ir visą šalies rinką apimančių agreguotų rezultatų“, - nurodė ji.
Taip pat skaitykite: Goindex analizė: bankas ar pensijų fondas?
Pagal galiojantį reglamentavimą pensijų kaupimo bendrovės su kitomis periodinėmis ataskaitomis teikia duomenis priežiūros institucijai - Lietuvos bankui, kuris yra atsakingas už jų akumuliavimą, analizę ir viešinimą.
Kiti rinkos dalyviai taip pat laikėsi panašios pozicijos, pabrėždami, kad duomenys yra teikiami Lietuvos bankui ir galutines išvadas daryti dar anksti.
Trečios pakopos pensijų fondai
Pristatome jums jau tradicine tapusią trečiosios pakopos pensijų fondų veiklos rezultatų apžvalgą. Kaupimas trečiosios pakopos pensijų fonduose - tai savarankiškas, savanoriškas papildomas kaupimas pensijai. Įmokas, tam galima skirti norimą sumą, į asmeninę sąskaitą pensijų fonduose galite mokėti patys, bet tai daryti gali ir jūsų sutuoktinis, darbdavys ar kiti asmenys.
Šiuo metu mūsų šalyje investuoti į trečiosios pakopos pensijų fondus siūlo keturi didžiausi Lietuvoje veikiantys bankai, t.y. SEB (SEB investicijų valdymas - keturi fondai: SEB pensija 58+, SEB pensija 50+, SEB pensija 18+ bei SEB index.
Trečiojo šių metų ketvirčio pabaigoje, remiantis Lietuvos banko pateikta naujausia informacija, bendra apžvelgiamos pakopos pensijų fondų valdomų grynųjų aktyvų vertė jau siekė beveik 500 milijonų eurų (482,71 mln. eurų) bei nuo metų pradžios ūgtelėjo virš aštuoniolikos procentų, o per pastaruosius trejus metus - net daugiau nei dvigubai, t.y. 130 procentų.
Taip pat skaitykite: Lietuvos Banko priežiūra
Pagal turimo turto vertę tarp trečiosios pakopos fondų valdytojų lyderiauja Artea Asset Management su 193,01 mln. eurų, 40 procentų visų aktyvų (prieš metus - 41,9 procento), kurie šiais metais pakilo virš penkiolikos procentų, o lyginant su 2022 metų trečiojo ketvirčio pabaiga, pašoko net 133,5 procento.
Pažymėtina, jog ši kompanija pagal klientų skaičių yra antroje pozicijoje (23,6 procento visų dalyvių), o štai daugiausiai jų šiuo metu turi Swedbank investicijų valdymas, t.y. beveik 67 tūkstančius, arba 36,9 procento visų dalyvių, kai prieš metus buvo atitinkamai 26,1 bei 32,5 procento, o tai reiškia, jog pirmu atveju turima rinkos dalis krito, o antruoju - ūgtelėjo.
Sparčiau nei Swedbank banko antrinė įmonė tiek savo valdomo turto vertę, tiek klientų skaičių per minimus laikotarpius didino tik Goindex trečiosios pakopos pensijų fondų valdytoja, tiesa, jos dalis ir toliau išlieka labai maža, bet per metus pašoko atitinkamai beveik dvigubai ir net 2,6 karto.
Pabrėžtina, kad tarp penkių trečiosios pakopos pensijų fondų valdytojų tiek šiais metais, tiek per pastaruosius trejus metus tik Luminor investicijų valdymas fiksavo klientų skaičiaus mažėjimą, t.y. atitinkamai 2,3 procento ir devyniais procentais.
Atskirų fondų apžvalga
Kalbant apie atskirus Lietuvoje veikiančius trečiosios pakopos pensijų fondus, rugsėjo pabaigoje pagal valdomų grynųjų aktyvų vertę, kuri jau siekia beveik 115 mln. eurų, ir toliau akivaizdžiai lyderiauja Artea Ambicingas 16+. Ji nuo 2025 metų pradžios paaugo 12,5 procento, o nuo 2022 metų trečiojo ketvirčio pabaigos - net 151,3 procento. Tuo tarpu pagal dalyvių skaičių minimas fondas yra tik trečioje pozicijoje su 21,675 tūkstančiais, o jų padaugėjo atitinkamai tik apie vieną procentą ir 31 procentu.
Absoliučiai daugiausiai klientų (daugiau nei 42 tūkstančiai) tarp apžvelgiamo tipo fondų ir toliau turi Swedbank Pensijos fondas 18+. Šiais metais jų kiekis ūgtelėjo dar kiek daugiau nei penktadaliu, o per paskutinius trejus metus - net virš aštuonių kartų.
Kaip matome pateiktame paveikslėlyje su diagramomis, pagal turimą turtą tarp apžvelgiamų fondų antroje pozicijoje rugsėjo pabaigoje buvo SEB pensija 18+, o po to seka Luminor ateitis 50-58. Jo vertė šiais metais paaugo atitinkamai virš vienuolikos procentų bei apie keturis procentus, o per trejus metus - beveik dvigubai ir 37,8 procento.
Kalbant apie klientų skaičių, tarp trečiosios pakopos pensijų fondų antroje pozicijoje yra Luminor ateitis 50-58, kai SEB pensija 18+ rikiuojasi ketvirtas.
Šiais metais visų mūsų šalyje veikiančių trečiosios pakopos pensijų fondų grąža yra teigiama, kas yra pozityvu. Daugiausiai uždirbo kaip įprasta investuojantys į akcijas.
2025 m. Trečios pakopos pensijų fondų grąža:
- Goindex pasaulio akcijų fondas: 8,34%
- SEB pensija 18+: 8%
- Artea Ambicingas Active 16+: 7,5%
- Artea Ambicingas 16+: 7,5%
Goindex pasaulio akcijų fondas su 8,34 procento grąža lyderiauja. Po to seka SEB pensija 18+ su aštuonių procentų uždarbiu bei du Artea banko antrinės įmonės valdomi fondai, t.y. Ambicingas Active 16+ bei Ambicingas 16+ su 7,5 procento investicine grąža, kai bendras vidurkis sudaro kiek mažiau nei penkis procentus.
Kalbant apie vidutinį laikotarpį, t.y. pastarųjų trejų metų investicinę grąžą, čia vėl didžiausiu uždarbiu gali pasigirti tas pats Goindex pasaulio akcijų trečiosios pakopos pensijų fondas, tiesa, labai nedaug atsilieka SEB index. Klimato ateitis. Abiejų, tik į akcijas investuojančių, grąža viršija 52 procentus, kai visų fondų bendras vidurkis siekia 33,29 procento.
Tarp apžvelgiamų fondų, kurie veiklą vykdo penkerius ar daugiau metų, bendras investicinės grąžos vidurkis šiuo metu sudaro beveik keturiasdešimt procentų, o jį daugiau nei dvigubai lenkia Artea Ambicingas Active 16+ su įspūdingu 91,09 procento uždarbiu. Nuo minimo fondo pagal investicinę grąžą per pastaruosius penkerius metus gan nemažai atsilieka antroje ir trečioje pozicijoje esantys Artea Ambicingas 16+ (75,03 procento) bei SEB pensija 18+ (74,18 procento) trečiosios pakopos pensijų fondai.
Ką daryti finansų rinkų svyravimų metu?
Kai vyksta finansų rinkų svyravimai, svarbiausia išlikti ramiems ir vengti spontaniškų sprendimų. Tai yra cikliškas ir normalus procesas, kai rinkų pakilimus lydi nuosmukiai, ir atvirkščiai. Atminkite, kad investicinės vertės sumažėjimas nėra reikšmingas ilguoju laikotarpiu - finansų rinkos atsigauna ir laikui bėgant kaupiamų lėšų vertė vėl padidėja. Kaupiant II pakopos pensijų fonde, kuris atitinka jūsų gimimo metus, jums nereikia keisti pensijų fondo per visą kaupimo laikotarpį.
Ar galima padidinti įmokas į II pakopos pensijų fondą?
Taip, galite padidinti savo įmokas į II pakopos pensijų fondą. Prisijunkite prie savo SEB interneto banko ir pasirinkite „Mokėjimai“ → „Periodiniai pervedimai“. Atsiverkite savo sutartį ir, spustelėję „Keisti duomenis“, laukelyje „Įmoka“ įrašykite norimą įmokos sumą. Tada spustelkite mygtuką „Keisti“→ „Patvirtinti“.
Ar turėčiau imtis veiksmų?
Ne, jokių veiksmų jums imtis nereikia. Mes ir toliau investuosime jūsų kaupiamas lėšas pagal jūsų fondo investavimo strategiją, siekdami jas padidinti. Reguliariai kaupiant lėšas II pakopos pensijų fonde ilgą laiką, jūsų pensija galėtų siekti iki 50 proc.1 jūsų šiandienos pajamų. O nuo 2026 m. lankstesnės sąlygos - išsamiau apie jas skaitykite šio puslapio skiltyje „Po reformos dar lankstesnė II pensijų pakopa“.
Kokia nauda toliau kaupiant II pakopos pensijų fonde?
Toliau kaupdami II pakopos pensijų fonde, jūs kaupsite papildomas lėšas savo ateičiai prie savo „Sodros“ pensijos. Prie jūsų kaupimo prisideda ir valstybė, skirdama papildomai 402 eurus2 per metus. Lietuvos banko duomenimis, kaupiant pensijai II pakopos pensijų fonduose, II pakopoje sukauptos lėšos kartu su „Sodros“ pensija galėtų sudaryti net iki 50 proc. to, ką uždirbate šiandien.