Darbuotojų socialinės ir ekonominės teisės aktai Lietuvoje

Darbuotojų socialinės ir ekonominės teisės - tai esminis žmogaus teisių elementas, užtikrinantis orų gyvenimą ir galimybes kiekvienam visuomenės nariui. Lietuvoje šios teisės yra ginamos įvairiais teisės aktais, pradedant Konstitucija ir baigiant Europos Sąjungos direktyvomis.

Valstybinė darbo inspekcija

Pagrindiniai teisės aktai

Lietuvos Respublikos Konstitucija yra pagrindinis šalies įstatymas, kuriame įtvirtinti svarbiausi žmogaus teisių ir laisvių principai. Socialinės ir ekonominės teisės taip pat yra ginamos Konstitucijos nuostatomis.

Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalyje teigiama, kad kiekvienas žmogus gali laisvai pasirinkti darbą bei verslą ir turi teisę turėti tinkamas, saugias ir sveikas darbo sąlygas, gauti teisingą apmokėjimą už darbą ir socialinę apsaugą nedarbo atveju. Šio Konstitucijos straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad priverčiamasis darbas draudžiamas. Tačiau kitose šio straipsnio dalyse įvardyti atvejai, kai darbas nėra traktuojamas kaip priverstinis, t. y. priverčiamuoju darbu nelaikoma tarnyba kariuomenėje ar ją pakeičianti alternatyvioji tarnyba, taip pat piliečių darbas karo, stichinės nelaimės, epidemijos ar kitais ypatingais atvejais.

Teisės į darbą turinį sudaro teisė į darbo laisvę, t. y. galimybę laisvai pasirinkti darbą ir laisva valia jį dirbti. Tie atvejai, kai atskiroms veiklos rūšims ar pareigoms asmenys parenkami konkurso tvarka, negali būti traktuotini kaip laisvės pasirinkti veiklos rūšį ar ir profesiją apribojimai. „Konstitucija skelbia teisę į darbą, bet neužtikrina teisės gauti konkretų darbą pagal pasirinktą profesiją ar veiklos sritį ir negarantuoja asmenims teisės užimti vienas ar kitas pareigas tam tikroje vietovėje, įmonėje, įstaigoje ar organizacijoje“.

Taip pat skaitykite: Darbuotojų teisės Lietuvoje

Teisė į darbą reglamentuojama Darbo kodekse ir kituose teisės aktuose.

Konstitucijos 52 straipsnyje nurodoma, kad „Valstybė laiduoja piliečių teisę gauti senatvės ir invalidumo pensijas, socialinę paramą nedarbo, ligos, našlystės, maitintojo netekimo ir kitais įstatymų numatytais atvejais“.

Teisę į socialinę apsaugą turi visi asmenys vienodais pagrindais, nediskriminuojant dėl rasės, odos spalvos, lyties, kalbos, religijos, politinių ar kitokių įsitikinimų, nacionalinės ar socialinės kilmės, sveikatos būklės, priklausymo nacionalinei mažumai, gimimo ar kitokios padėties.

Socialinė apsauga galėtų būti apibrėžta kaip „įstatymais nustatyta socialinių, ekonominių priemonių sistema, užtikrinanti lėšų ir paslaugų teikimą tiems asmenims, kurie įstatymų numatytais atvejais dėl senatvės, negalios, mirties, ligos, motinystės (tėvystės), artimųjų globos, nedarbo, nepritekliaus ir kitų šeimos aplinkybių praranda pajamas, turi papildomų išlaidų arba negali pakankamai savęs arba savo šeimos aprūpinti iš darbo arba kitokių pajamų“.

Socialinė parama suprantama kaip kompleksas priemonių, apimantis socialines paslaugas ir piniginę paramą.

Taip pat skaitykite: Socialinio darbo terminai

Socialinė apsauga yra svarbus Lietuvos ratifikuotos Europos socialinės chartijos komponentas.

Konstitucijos 53 straipsnyje deklaruojama teisė į sveikatos priežiūrą. Jame gana abstrakčiai suformuluoti kai kurie sveikatos sistemos ir sveikatos priežiūros elementai. Konstitucijos 53 straipsnio nuostatų nereikėtų traktuoti kaip valstybinių gydymo įstaigų absoliučią pareigą teikti išskirtinai nemokamą ir visaapimančią medicinos pagalbą. Konstitucija nenustato nemokamos (finansuojamos iš valstybės biudžeto) medicinos pagalbos apimties, tačiau reikalauja, kad tokia pagalba būtų ir turi būti įstatymu nustatyta jos teikimo tvarka.

Kultūrinės teisės yra minimos keliuose Konstitucijos skirsniuose (II, III, IV), ypač daug dėmesio skiriama asmenų, priklausančių tautinėms bendrijoms, kultūrinių teisių apsaugai. Tai piliečių tautinėms bendrijoms suteikta teisė savarankiškai tvarkyti savo tautinės kultūros reikalus, švietimą, labdarą, savitarpio pagalbą; valstybė teikia tautinėms bendrijoms paramą (Konstitucijos 45 straipsnis). 42 straipsnyje nurodoma, kad kultūra, mokslas, tyrinėjimai ir dėstymas yra laisvi, valstybė remia kultūrą ir mokslą, rūpinasi Lietuvos istorijos, meno ir kitų kultūros paminklų bei vertybių apsauga.

Viena svarbiausių kultūrinių teisių - teisė į mokslą. Konstitucijos 41 straipsnyje visų pirma suformuluota pareiga mokytis iki 16 metų, tas asmenims iki 16 metų mokslas - privalomas. Mokymas valstybinėse ir savivaldybių bendrojo lavinimo, profesinėse bei aukštesniosiose mokyklose yra nemokamas. Aukštasis mokslas pasiekiamas visiems pagal kiekvieno žmogaus sugebėjimus.

Pažymėtina, kad Europos regionui efektyviausias žmogaus teisių užtikrinimo mechanizmas yra įtvirtintas Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje (EŽTK). EŽTK 14 str.

Taip pat skaitykite: Vertybių svarba socialiniame darbe

Europos Komisija, Europos Parlamentas ir Europos Sąjungos Taryba priėmė Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartiją 2000 m. gruodžio 7 d. Europos Vadovų Tarybos susitikime Nicoje. Minėtoje Chartijoje įtvirtinamos pilietinės, politinės, ekonominės ir socialinės piliečių ir kitų asmenų, gyvenančių Europos Sąjungos teritorijoje, teisės. Chartijos 20 str. skelbiama, kad „visi yra lygūs prieš įstatymą“, o 21 str.

Antrosios kartos žmogaus teisės dar vadinamos „raudonosiomis“, jos susijusios su lygybe ir priimtos po Antrojo pasaulinio karo. Jos garantuoja lygias galimybes ir teises kiekvienam visuomenės nariui. Tokios teisės apima teisę į darbą teisingomis ir palankiomis sąlygomis, teisę į maistą, būstą, sveikatos apsaugą, socialinę apsaugą, nedarbo išmokas ir pan. Kaip ir Pirmosios kartos teisės, šios sugulė į Visuotinę žmogaus teisių deklaraciją ir buvo įtvirtintos 1966 m. Tarptautiniame ekonominių, socialinių ir kultūrinių teisių pakte. Šio pakto 1 straipsnyje numatoma, kad „visos tautos turi apsisprendimo teisę. Remdamosi šia teise, jos laisvai nustato savo politinį statusą ir laisvai vykdo savo ekonominę, socialinę ir kultūrinę plėtrą“.

Tarybos direktyva 2000/43/EB, įgyvendinanti vienodo požiūrio principą asmenims nepriklausomai nuo jų rasės arba etninės priklausomybėsŠios direktyvos tikslas - sukurti kovos su diskriminacija dėl rasės ar etninės priklausomybės sistemą siekiant valstybėse narėse įgyvendinti vienodo požiūrio principą.

Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/54/ES dėl priemonių, kad darbuotojai (-os) galėtų lengviau naudotis laisvo darbuotojų judėjimo teisėmisDirektyvos preambulės 3 punkte nurodyta, kad pagal laisvo darbuotojų judėjimo principą kiekvienam (-ai) Sąjungos piliečiui, nepriklausomai nuo jo / jos gyvenamosios vietos, suteikiama teisė laisvai persikelti į kitą valstybę narę tam, kad dirbtų ir (arba) apsigyventų joje darbo tikslu.

Tarybos direktyva 92/85/EEB dėl priemonių, skirtų skatinti, kad būtų užtikrinta geresnė nėščių ir neseniai pagimdžiusių arba maitinančių krūtimi darbuotojų sauga ir sveikata, nustatymoŠios direktyvos tikslas užtikrinti geresnę nėščių, neseniai pagimdžiusių arba maitinančių krūtimi darbuotojų darbo saugą ir profesinę sveikatą. Direktyvoje nustatytas draudimas įpareigoti nėščias ar neseniai pagimdžiusias darbuotojas dirbti nakties metu, taip pat nustatytos garantijos nėščiosioms moterims nuvykti apžiūroms pas gydytoją, neprarandant atlyginimo. Pagal Direktyvos nuostatas darbuotojos turi teisę į bent 14 savaičių nepertraukiamas motinystės atostogas prieš ir (arba) po gimdymo, į kurias turi įeiti bent dviejų savaičių privalomos motinystės atostogos prieš ir (arba) po gimdymo.

Direktyvos tikslas - nustatyti minimalius reikalavimus, kurių paskirtis yra suderinti dirbančių tėvų tėvystės ir profesinės veiklos įsipareigojimus. Direktyva taikoma visiems darbuotojams (-oms), vyrams ir moterims, dirbantiems (-čioms) pagal darbo sutartis arba turintiems (-čioms) kitokius darbo santykius.

Tarybos direktyva 96/97/EB iš dalies keičianti Direktyvą 86/378/EEB dėl vienodo požiūrio į vyrus ir moteris principo įgyvendinimo profesinėse socialinės apsaugos sistemoseDirektyvos tikslas - įgyvendinti vienodą požiūrį į vyrus ir moteris socialinės apsaugos srityje. Ši direktyva taikoma dirbantiems asmenims, įskaitant savarankiškai dirbančius asmenis, asmenis, kurių veiklą nutraukia liga, motinystė, nelaimingas atsitikimas ar priverstinis nedarbas, ir darbo ieškančius asmenis, taip pat į pensiją išėjusius asmenis ar darbingumo netekusius asmenis bei jų vardu veikiančius asmenis, vadovaujantis nacionalinės teisės aktais ir (arba) nacionaline praktika. Ši direktyva taikoma socialinės apsaugos ir paramos sistemoms, kurios apsaugo nuo šių rizikų: ligos, senatvės, nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų, bedarbystės, nedarbo.

Tarybos direktyva 2004/113/EB, įgyvendinanti vienodo požiūrio į moteris ir vyrus principą dėl galimybės naudotis prekėmis bei paslaugomis ir prekių tiekimo bei paslaugų teikimoŠios direktyvos tikslas - sukurti sistemą kovai su diskriminacija dėl galimybės naudotis prekėmis bei paslaugomis ir tiekti prekes bei teikti paslaugas, įskaitant draudimo paslaugas.

Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2006/54/EB dėl moterų ir vyrų lygių galimybių ir vienodo požiūrio į moteris ir vyrus užimtumo bei profesinės veiklos srityje principo įgyvendinimo (nauja redakcija)Direktyvos nuostatos taikomos šiose srityse: galimybių įsidarbinti, įskaitant paaukštinimą, ir siekti profesinio mokymo; darbo sąlygų, įskaitant užmokestį; profesinių socialinės apsaugos sistemų; narystės ir dalyvavimo darbuotojų ar darbdavių organizacijose ar kitose organizacijose, kurių nariai turi tam tikrą profesiją, įskaitant tokių organizacijų teikiamą naudą.Direktyvoje vartojamos sąvokos: tiesioginė diskriminacija, netiesioginė diskriminacija, priekabiavimas dėl lyties, seksualinis priekabiavimas, nurodymas diskriminuoti - taip pat laikomas diskriminacija.

Kaip minėta įžangoje, kieviena valstybė kuria savo individualią socialinės apsaugos sistemą. Taigi kiekvienoje šalyje socialinės apsaugos lygiai gali skirtis ženkliai. Lietuvoje socialinės apsaugos teisė yra svarbi, nes laiduojama pačioje Konstitucijoje.

Individualios paciento teisės skirtos laisvei apsaugoti ir yra vadinamosios negatyvios prigimties, nes siekia apsaugoti asmenį nuo nepagrįsto visuomenės ir valstybės įsikišimo.

Valstybinės institucijos, reglamentuojančios darbuotojų teises:

• Vyriausiasis valstybinis darbo inspektorius

Vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus įsakymai:

• Dėl Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2020 m. kovo 27 d. įsakymo Nr.
• Dėl Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2017 m. liepos 4 d. įsakymo Nr.
• Dėl Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2022 m. rugpjūčio 16 d. įsakymo Nr.
• Dėl Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2017 m. liepos 4 d. įsakymo Nr.
• Dėl Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2013 m. rugsėjo 11 d. įsakymo Nr.
• Dėl Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2008 m. birželio 28 d. įsakymo Nr.
• Dėl Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2016 m. balandžio 19 d. įsakymo Nr.
• Dėl Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2017 m. liepos 4 d. įsakymo Nr.

Teisės aktų sąrašas pagal sritis

Darbo įstatymų laikymosi kontrolę, darbo teisių įgyvendinimą ir gynimą reglamentuojantys teisės aktai:

• Vyriausiasis valstybinis darbo inspektoriusDėl Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2020 m. kovo 27 d. įsakymo Nr.
• Vyriausiasis valstybinis darbo inspektoriusDėl Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2008 m. birželio 28 d. įsakymo Nr.
• Vyriausiasis valstybinis darbo inspektoriusDėl Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2016 m. balandžio 19 d. įsakymo Nr.

Ūkio subjektų veiklos priežiūrą reglamentuojantys teisės aktai:

• Vyriausiasis valstybinis darbo inspektoriusDėl Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2017 m. liepos 4 d. įsakymo Nr.
• Vyriausiasis valstybinis darbo inspektoriusDėl Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2014 m. liepos 29 d. įsakymo Nr.
• Vyriausiasis valstybinis darbo inspektoriusDėl Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2017 m. liepos 4 d. įsakymo Nr.
• Vyriausiasis valstybinis darbo inspektoriusDėl Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2017 m. liepos 4 d. įsakymo Nr.

Darbo teisės subjektų atstovavimą reglamentuojantys teisės aktai:

• Vyriausiasis valstybinis darbo inspektoriusDėl Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2022 m. rugpjūčio 16 d. įsakymo Nr.

Deklaravimas apie darbuotojų saugos būklę ir darbo vietų atitiktį (EPDS):

• Vyriausiasis valstybinis darbo inspektoriusDėl Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2013 m. rugsėjo 11 d. įsakymo Nr.

Pagrindiniai darbuotojų teises reglamentuojantys dokumentai

Dokumentas	Aprašymas
Lietuvos Respublikos Konstitucija	Pagrindinis šalies įstatymas, įtvirtinantis teisę į darbą, tinkamas darbo sąlygas ir socialinę apsaugą.
Darbo Kodeksas	Reglamentuoja darbo santykius, darbo užmokestį, darbo laiką, poilsio laiką ir kitas darbo sąlygas.
Europos Sąjungos Pagrindinių Teisių Chartija	Įtvirtina pagrindines piliečių teises, įskaitant socialines ir ekonomines teises.
Europos Žmogaus Teisių ir Pagrindinių Laisvių Apsaugos Konvencija (EŽTK)	Užtikrina žmogaus teisių apsaugą Europos regione.

Darbo inspekcija Vilniuje

tags: #darbuotoju #socialinei #ir #ekonominei #teises #aktai