Benamiai gyvūnai - kol kas opi ir neišspręsta problema Lietuvoje. Nors gyvūnų gerove rūpinasi daugybė organizacijų, įstaigų, atsiranda ir asmeninių iniciatyvų, tačiau šioje srityje dar daug ką reikėtų nuveikti - nuo įstatyminės bazės keitimo iki požiūrio į augintinį. Pastaruoju metu ši problema tapo dar aktualesnė, nes po karantino kelis kartus išaugo beglobių kačių skaičius. Įvestas privalomas ženklinimas ne tik nepagerino gyvūnų gerovės, bet sukėlė dar daugiau problemų.
Benamystės priežastys ir sprendimai
Esu įsitikinusi, kad laiku padėjus turintiems mažas pajamas arba gyvūnų poreikius nepakankamai suprantantiems žmonėms, išvengtume didesnės dalies likusių be namų ar nuskriaustų augintinių. Karantino metu, kai labai daug žmonių liko be pragyvenimo šaltinio, susidūrė su kitomis išgyvenimo problemomis, augintinių gerovės klausimai tikrai jiems nebuvo aktualiausi. Neretai norima atsikratyti sergančiu gyvūnu, nes jų gydymas brangiai kainuoja. Manau, kad laiku padėjus tokiems žmonėms, išgydytas augintinis liktų namie.
Galime išgelbėti gyvūną nuo benamio dalios, jei laiku padėsime jo šeimininkui - neskubėkime jo teisti, juk ne kiekvienas išgali susimokėti už veterinaro paslaugas ar išmaitinti didelį šunį.
VšĮ „Gamtos vaikai“ iškėlė dvi pagrindines veiklos kryptis: įkurti pirmą Lietuvoje gyvūnų socializavimo centrą “Katės Namai”, tobulinti programą „Pagauk-Sterilizuok-Paleisk“ ir teikti pagalbą benamių gyvūnų šėrėjams „Pamaitink“. Norime rasti dialogą ir galimybę bendradarbiauti su visais, kurie tikrai rūpinasi gyvūnais - pavieniais žmonėmis, įmonėmis ir verslo atstovais, net politikais, kurie kuria įstatymus ir turėtų šiais klausimais išmanyti gerokai daugiau.
Sterilizacijos svarba
Mieste katėms sunku susirasti maisto pačioms - nes daug kur įrengti šiuolaikiški šiukšlių konteineriai, iškirsti krūmynai ir nuolat pjaunama žolė, kurioje net vabalų rasti kebloka, ką jau kalbėti apie peliukus, kuriuos galėtų medžioti „laisvos ir nepriklausomos katės“. Jei pasirūpintume visai benamiais gyvūnais, gerokai apribotume erkių ir kitų parazitų bei infekcinių ligų platinimą. Benamiai katinai, dažnai apkibę erkėmis, išbarsto jas besibastydami ir ieškodami maisto. Nuo benamių kačių apsaugotume ir miesto paukščius, nes tūkstančiai jų žūsta, kai katės ieško maisto.
Taip pat skaitykite: Visa informacija apie Kaišiadorių socialinę paramą
Pažangiose ES šalyse nėra valkataujančių gyvūnų. Tokia programa kaip Lietuvoje tinka tik šilto klimato šalyse, be to, katės iš karto po sterilizacijos neišleidžiamos į gatvę.
Gyvūnų socializacijos centras "Katės namai"
Šiuo metu pagal programą, kuri finansuojama iš valstybės biudžeto, benamės katės pagaunamos, sterilizuojamos ir vėl paleidžiamos į lauką. Jei šias kates atiduotų į socializavimo namus, programa veiktų efektyviau. Sulaukėjusi katė vis dėlto yra naminis gyvūnas ir dažniausiai ją galima prijaukinti bei išmokyti gyventi kartu su žmogumi.
„Katės namai“ būtų ta vieta, kurioje atrastume, kaip geriausiai rasti bendrą kalbą su žmonių nuskriaustais gyvūnais. Pasikviestume gyvūnų mylėtojus ir specialistus į pagalbą, sukurtume visiems patogią ir įdomią aplinką. Atsižvelgiant į dabartinę situaciją, kartu turėtų būti steigiama ir kačių prieglauda.
Savanorių veikla ir parama
Kurdama įmonę karantino metu, atkreipiau dėmesį į nuotolinio darbo galimybes. Galite susipažinti su mūsų tinklapyje skelbiama savanorio anketa. Tai labai įdomi laisvalaikio praleidimo forma: galite rašyti ir versti straipsnius, kurti youtube kanalą, globoti gyvūnus savo namuose ir t.t.
Ateityje planuojama daugiau veiklos, kurios įgyvendinimui kurtume atskirus projektus ir kviestume bendradarbiauti savivaldybių socialines paramas teikiančius padalinius. Turime ir „komercinių“ pasiūlymų: gaminti rankdarbius mūsų kuriamai labdaringai parduotuvėlei. Taip pat labai reiktų vadybininko, galinčio sudominti ir pritraukti rėmėjus, pagalbos.
Taip pat skaitykite: Socialinė parama
Svarbu tai, kad planuojame paskatinimo ir premijavimo programas visiems savanoriams, o vadybininkams norėtume mokėti sutartą procentą nuo gautos sumos.
VšĮ „Gamtos vaikai“ siūlo pasinaudoti galimybe prekiauti tinklapio parduotuvėje ir kitiems verslams - šiuo metu jau pradėjome prekybą UAB „Amber Area“ sertifikuoto gintaro gaminiais augintiniams. Taip pat siūlome internetinių svetainių kūrimo ir administravimo, Photoshop’o darbus bei kitas paslaugas.
Asmeninė patirtis
Esu tiesiogiai susidūrusi su visais klausimais, kuriuos bandau išspręsti įsteigusi všį „Gamtos Vaikai“. Benamius gyvūnus teko ir gaudyti su gaudykle sterilizavimui, socializuoti labai piktus ir nedraugiškus kačiukus, ieškoti jiems namų ir organizuoti saugų katinėlių perdavimą (suženklintus ir paskiepytus) sugriežtinto karantino metu, kai dauguma prieglaudų nutraukė darbą.
Susipažinau su gyvūnų šėrėjais registruotose šėryklose, kai kuriems stengiausi bent kiek pagelbėti dar prieš įmonės kūrimą. Pati maitinau savo kieme nuostabią katinų porelę, kol vieno iš jų kaimynai nenunuodijo... Teko daug bendrauti ir su valdininkais.
Prisišaukti, kad atvyktų sugauti laukines kates, kurių skaičius jau apie 20 ir greitu laiku dar padidės, įmanoma tik su sąlyga, kad jie atveža gaudyklę, o tu pats ją pastatai, pagauni ir paprašai, kad atvažiuotų pasiimti. Sulaukėjusių gyvūnų maitintojai yra registruojami, bet juos maitina savo lėšomis.
Taip pat skaitykite: Birštono savivaldybės iniciatyvos
Bandžiau sužinoti, kiek Kaune yra registruotų gyvūnų šėryklų ir kur jos įsteigtos, tačiau ši informacija yra neviešinama. Būtų šaunu, jei žmonės susiektų patys ir kartu išspręstume šią problemą. Viena moteris pasakojo, kad ji išleidžia nemažiau 150 eur per mėnesi laukinių katinų maitinimui.
Visuomenės požiūris į benamystę
Pastarąjį dešimtmetį benamystė tiek Lietuvoje, tiek kitose Europos šalyse tapo augančia problema. 2023 m. mūsų šalyje žmonių, kurie neturėjo nuolatinės gyvenamosios vietos, buvo daugiau nei 4 tūkst. Visgi kalbant apie statistiką svarbu nepamiršti, kad benamystės priežastys dažnai yra tokios pat įvairios, kaip ir patirtys, kuriose glūdi dar daugiau visuomenės bėdų.
Daug kas prisimena, kad sovietmečiu požiūris į benamystę buvo itin neigiamas. Tačiau ir šiandien atjautos benamystę patirtiems asmenims vis dar stokojame - juos neretai ignoruojame, nuvertiname, o tai nė kiek neprisideda prie problemos sprendimo.
Sovietmečiu su jam būdinga planine ekonomika, kolektyvine darbo aplinka, visuotinio užimtumo idėjomis, požiūriu į asmenį benamystė buvo sunkiai suderinama. Iš to laikotarpio kilęs ir menkinantis benamio įvardijimas bomžu. Tai - tiesioginis santrumpos vertinys iš rusų kalbos: bomž - bez opredelionnogo mesta žitelstva („be nuolatinės gyvenamosios vietos“).
Kita vertus, nemažai šiuolaikinės visuomenės, kurioje yra gajus neoliberalus, individualistinis požiūris, vyrauja sėkmės, įvaizdžio kultas, atstovų taip pat gana kritiškai, kaltinamai ar nuvertinamai žvelgia į sunkesnėmis aplinkybėmis gyvenančius asmenis - kaip į tuos, kuriems mažiau pasisekė, kurie laiku nepriėmė vieno ar kito sprendimo, kuriems reikia valstybės paramos ir pagalbos. Taigi, nors laikai keičiasi, pats požiūris į asmenį, kuris vienaip ar kitaip neatitinka visuomenės normų, lieka kritiškas.
Prieš 10-15 metų apie benamius galėdavome paskaityti iš esmės tik kriminalinių naujienų skiltyse, o pastaraisiais metais viešojoje erdvėje, žiniasklaidoje matyti daugiau įvairių benamystės istorijų, galima išgirsti pačių šių asmenų pasakojimų. Tai rodo po truputį kintantį benamių reprezentavimą viešojoje erdvėje, augantį supratimą.
Pastaruoju laikotarpiu gajus požiūris, kad asmens vertę apibrėžia jo turima nuosavybė, išsilavinimas, atsidavimas darbui. Taigi visi tie asmenys, kurie stokoja tam tikrų ekonominių, socialinių ir kitų resursų, visuomenės akimis matomi kaip tingūs, negebantys pasirūpinti savimi, ir taip yra ignoruojamos struktūrinės aplinkybės - nedarbas, socialinės apsaugos spragos ir kt.
Toks požiūris lemia, kad benamiai asmenys tampa dar labiau nugalinti, stigmatizuoti ir nesąmoningai perima bei stengiasi atliepti jiems primetamus elgesio modelius, tokius kaip bejėgiškumas, savęs nuvertinimas ir nugalinimas.
Visuomenės nuostatos, apimančios benamių kaltinimą ar gėdinimą dėl tam tikrų jų asmeninių savybių ir gyvenime padarytų pasirinkimų, atvedusių į tokią situaciją. Šie asmenys neretai kaltinami tingumu, nenoru dirbti, lengvo gyvenimo siekiu, bandymu pasipelnyti iš valstybės ir visuomenės. Gana gajus ir požiūris į benamius kaip visuomenei pavojingus asmenis.
Negatyvios visuomenės nuostatos benamių ar skurstančių asmenų atžvilgiu prisideda prie didesnio skirtingų visuomenės grupių atotrūkio.
Statistika
Benamystės reiškinys - gana kompleksinis, tad svarstant benamystės klausimą apie tikslią statistiką ir jos pokyčius kalbėti gana sudėtinga. Jeigu žvelgtume į oficialius kas dešimt metų vykstančių gyventojų ir būstų surašymų duomenis, benamių asmenų skaičius auga: 2011 m. benamiai buvo 857, o 2021 m. - 1 380 asmenų.
Tiesa, pastarojo surašymo duomenys pasitelkti remiantis 24 šalyje veikusių įstaigų, teikiančių nakvynės paslaugas, t. y. nakvynės namų, informacija. Tai rodo, kad kaip benamiai traktuoti tik tie asmenys, kurie buvo priskirti nakvynės namams, taigi į šią statistiką nepateko tie, kurie nesilanko nakvynės namuose ir gyvena, pavyzdžiui, apleistuose būstuose ar kitos paskirties statiniuose, glaudžiasi pas kitus asmenis ir pan.
Benamių skaičius Lietuvoje pagal surašymo duomenis:
| Metai | Benamių skaičius |
|---|---|
| 2011 | 857 |
| 2021 | 1380 |
Nors tenka girdėti, kad su benamyste susiduria ir mažesnės savivaldybės, visgi ji labiau išlieka didžiųjų miestų problema. Kodėl taip yra? Didžiuosiuose miestuose veikia daugiau įvairias socialines paslaugas benamiams teikiančių organizacijų. Mažesniuose miestuose su benamystės rizika susiduriantis žmogus, tikėtina, gali sulaukti didesnio asmeninio socialinių darbuotojų ir kitų specialistų dėmesio, pagalbos iš aplinkinių. Bendruomenė čia yra glaudesnė, socialinė izoliacija - mažesnė, būsto pasiūla - didesnė, o prieiga prie jo - lengvesnė nei didžiuosiuose miestuose.
Tai, kad asmuo praranda gyvenamąją vietą ir tampa benamis, lemia įvairių priežasčių visuma. Sociologijoje išskiriamos vadinamosios struktūrinės, tokios kaip skurdas, prieinamo būsto stoka, nelygybė, ir individualios benamystę lemiančios priežastys, beje, jos neretai tarpusavyje susipina.
Nedarbas, vaikystėje ar suaugusiojo gyvenime patirtas įvairių formų smurtas, sveikatos problemos, priklausomybė nuo alkoholio, narkotinių medžiagų, taip pat įkalinimo patirtis, asmeninių santykių problemos įprastai yra pagrindiniai benamystės rizikos veiksniai. Susidėjus kelioms aplinkybėms, nesant saugios, palaikančios socialinės aplinkos, žmogus ilgainiui praranda gebėjimą adekvačiai pasirūpinti savimi, nebesiekia atitikti visuomenės normų. Be to, pati visuomenė labai dažnai nėra atvira tokiam žmogui - atmetimu, vengimu, baime, kriminalizavimu jį dar labiau stumtelėja į saviizoliaciją.
Benamystės trajektorijos - gana skirtingos ir kartu panašios. Daugeliu atvejų jos yra pažymėtos tam tikrų lūžių žmogaus asmeniniame gyvenime. Pavyzdžiui, nemažai mano tyrimo dalyvių buvo patyrę sudėtingų išgyvenimų vaikystėje - augo be tėvų globos, patyrė smurtą, anksti pateko į įkalinimo įstaigas. Pavyzdžiui, asmuo tiesiog „užsisuka“ tarp institucijų: patenka į įkalinimo įstaigą, grįžta iš jos, po tam tikro laiko vėl patenka. Neretai vienas iš esminių lūžių, vedančių benamystės link, yra asmeninių santykių griūtis, būsto netekimas, sveikatos problemos, priklausomybė. Šie sunkumai neturint glaudaus socialinių ryšių tinklo neretai tampa kritiniai.
Su atskirtimi dėl benamystės susiduriantys asmenys balansuoja ties išgyvenimo riba, tačiau, pasak dr. R. Indriliūnaitės, benamiams rūpi ne tik baziniai poreikiai - svarbūs yra ir daugybė kitų aspektų. Kiekvienam asmeniui pagalbos poreikis gali būti skirtingas - pradedant pagalba susitvarkant prarastus asmens dokumentus ar registracijos vietos, asmens higienos palaikymo klausimais, baigiant psichologine, socialine ir finansine pagalba. Dažniausiai asmeniui reikia kompleksinės pagalbos, apimančios tiek gyvenamosios vietos klausimą, tiek nuoseklų socialinį, psichologinį žmogaus palydėjimą.
Kai kurios šalys, tarp jų - ir Lietuva, benamystės problemą bando įveikti pasitelkdamos vadinamuosius trumpojo laikotarpio sprendimus, pavyzdžiui, laikinai apgyvendina ar suteikia nakvynę, kitos imasi tvaresnių ir nuoseklesnių būsto politikos sprendimų. Šiandien mūsų šalyje benamiai asmenys gali kreiptis dėl socialinio būsto, taip pat nakvynės namuose yra teikiamos laikino apgyvendinimo ir nakvynės bei socialinių įgūdžių ugdymo paslaugos.
Visgi gana menkas dėmesys skiriamas asmenims, kurie dėl vienokių ar kitokių priežasčių nenori ar negali kreiptis į nakvynės namus. Itin trūksta kompleksinio pobūdžio paslaugų, kurios apimtų tiek apgyvendinimą, tiek socialinę pagalbą. Pastaroji, asmeniui neturint nuolatinės gyvenamosios vietos, nėra veiksminga, nes nepanaikina esminės priežasties. Sprendžiant benamystės problemą Suomija yra minima kaip gerosios praktikos pavyzdys Europoje. Šioje šalyje imtasi įgyvendinti programą „Pirmiausia būstas“ (angl. „Housing First“). Jos esmė - asmeniui suteikti nuolatinį ir saugų būstą ir tik jau po to teikti reikalingas socialines paslaugas, ugdyti savarankiško gyvenimo įgūdžius. Ji prisidėjo prie spartaus benamių skaičiaus mažėjimo.
Deja, net ir kokybiškos, lengvai prieinamos kompleksinės pagalbos paslaugos tikrai ne kiekvienu atveju padeda išspręsti benamystės problemą. Dera turėti omenyje tai, kad ilgą benamystės kelią nuėjusiems asmenims dažnai būna per sudėtinga laikytis visuomenėje priimtų normų, elgesio modelių, mat jie yra pripratę prie savito gyvenimo būdo, išmokę prisitaikyti prie esamų aplinkybių.
Mūsų visuomenėje dar gerokai per mažai kalbama apie tai, kad gyvenamojo būsto, namų netektis visų pirma asmeniui yra didelė traumuojanti patirtis, su kuria kiekvienas tvarkosi savaip. Man atliekant tyrimą neteko sutikti asmenų, kurie sąmoningai būtų pasirinkę benamystę kaip gyvenimo būdą. Dažniausiai tai būdavo tam tikros gyvenimo įvykių sekos lemta situacija, neretai lydima saviizoliacijos, gėdos - žmonės gėdydavosi, jiems buvo svarbu, kad jų artimieji ar buvę bendradarbiai nesužinotų apie tai, jog jie gyvena nakvynės namuose.
Pagrindiniai dalykai galėtų būti stereotipų, neigiamų nuostatų apie benamius asmenis atsisakymas bei empatijos ir supratimo didinimas. Įvairios bendruomenės, susitelkimą, įsitraukimą, savanorystę, susijusią su benamiais asmenimis, skatinančios veiklos yra gera galimybė keisti nusistovėjusias nuostatas ir plėsti supratimo apie šiuos žmones, jų gyvenimą ribas. Taip pat mes, kaip visuomenė, galėtume prisidėti palaikydami politines iniciatyvas ne tik būsto klausimais, bet ir skirtas smurto prevencijai, psichikos sveikatai gerinti.
Kėdainių situacija
Kėdainiuose, kaip ir visoje Lietuvoje, daug bėdų dėl beglobių gyvūnų. Šią problemą valdyti mėginama įvairiai, tačiau aišku, kad kol nepasikeis visuomenės suvokimas apie atsakingą augintinių laikymą, problemos sprendimui teks investuoti nemažai pinigų. Ir toji pinigų suma kasmet yra auganti.
Kaip teigė Kėdainių rajono savivaldybės Aplinkosaugos skyriui vadovaujanti Gintarė Kundrotaitė-Kozins, sutartys, susijusios su gyvūnų gaudymu ar sterilizacija, buvo pasirašytos dvejiems metams. Kaip ir ankstesnį konkursą, taip ir pernai pavasarį skelbtą, laimėjo UAB „Nuaras“ - sutartis su įmone pasirašyta pernai balandžio pradžioje, 24 mėnesių laikotarpiui. Sutarties vertė siekia kone 35 tūkst. eurų. „Nuaras“ turi gaudyti, paimti, karantinuoti ir, jei reikia, eutanazuoti bešeimininkius gyvūnus.
Bešeimininkes kates Kėdainiuose sterilizuoja ir kastruoja „Pifas“. Pernai balandį jau kelintus metus iš eilės „Pifas“ laimėjo konkursą ir sudarė 24 mėnesių sutartį su savivaldybe dėl šių paslaugų teikimo. Sutarties vertė siekia 12 tūkst. eurų.
Per 2024 m. buvo sugauti 22, iš namų paimti 29 bešeimininkiai ir bepriežiūriai gyvūnai. Per pastaruosius porą metų nereikėjo konfiskuoti ir paimti gyvūnų iš jų laikytojų vadovaujantis Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo nuostatomis.
Pamatę tokius gyvūnus Kėdainių rajono savivaldybės viešosiose vietose gyventojai gali kreiptis telefonu +370 37 33 23 33 arba el. paštu.
Gyvūnų globos organizacijos ieško būdų padėti gyvūnams Ukrainoje
tags: #socialines #problemos #benamiai #gyvunai