Lietuvoje socialinę apsaugą sudaro socialinis draudimas ir socialinė parama. Socialinės apsaugos pagrindinė dalis grindžiama vadinamuoju nuopelnų darbo rinkoje principu: teisė į socialinę apsaugą siejama su darbo stažu, nes dirbantieji privalomai draudžiami socialiniu draudimu. Apsaugos lygis siejamas su dėl socialinės rizikos prarasto darbo užmokesčio dydžiu.
Pagal gavėjų skaičių ir išlaidas reikšmingiausios socialinio draudimo išmokos - senatvės, netekto darbingumo, našlių ir našlaičių pensijos.
Valstybinio socialinio draudimo senatvės pensijas gali gauti asmenys, sulaukę pensinio amžiaus ir turintys minimalų socialinio draudimo stažą (15 metų).
Pažymėtina, kad ilgalaikiai bedarbiai, turintys pensijų valstybinio socialinio draudimo būtinąjį stažą, gali pretenduoti į sumažintą išankstinę senatvės pensiją (ne anksčiau kaip likus penkeriems metams iki senatvės pensinio amžiaus).
Senatvės pensiją sudaro bendroji ir individualioji pensijos dalys. Bendroji pensijos dalis lygi valstybinio socialinio draudimo bazinei pensijai, padaugintai iš asmens sukaupto pensijų socialinio draudimo stažo ir padalintai iš pensijų socialinio draudimo būtinojo stažo. Individualioji pensijos dalis susieta su pensininko buvusiu atlyginimu ar kitomis pajamomis, nuo kurių buvo mokamos pensijų socialinio draudimo įmokos.
Taip pat skaitykite: Socialinio darbo raida Lietuvoje
Netekto darbingumo pensija mokama asmeniui, kuris pripažįstamas nedarbingu. Asmeniui, turinčiam teisę ir į senatvės, ir į netekto darbingumo pensiją, mokama tik viena iš jų (didesnė). Našlaičiams, našlėms ir našliams socialinio draudimo pensijos mokamos tik tuo atveju, jei miręs tėvas, motina ar sutuoktinis mirties dieną turėjo teisę į nedarbingumo pensiją.
Socialinės apsaugos sistemai ir ypač socialiniam draudimui didelę reikšmę turi darbo rinka. Susiklostė socialinės apsaugos diferenciacija pagal nuopelnus darbo rinkoje, bet neišvengta visai socialiai neapsaugotų žmonių sluoksnių. Nedarbo atveju išryškėjo tokios apsaugos neigiami padariniai.
Dirbantys žmonės draudžiami nuo pajamų praradimo pavojaus nedarbo atveju, bet reikalavimas gauti išmoką yra labai griežtas, o pačios pašalpos vidutinis dydis ilgą laiką (iki 2004) sudarė tik apie 20 % vidutinės algos.
Socialinio Draudimo Sistema Lietuvoje
Lietuvõs sociãlinės apsaugõs sistemà apima socialinį draudimą ir socialinę paramą. Valstybinis socialinis draudimas finansuojamas darbdavių ir apdraustųjų asmenų įmokomis į Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetą, kurios skaičiuojamos nuo apdraustųjų atlyginimo.
Iki 2000 socialiniam draudimui darbdaviai mokėjo 30 % samdomųjų darbuotojų atlyginimo dydžio įmokas savo lėšomis ir 1 % buvo išskaičiuojamas iš darbuotojų algų. 2000 darbdavių įmokos padidintos iki 31 %, o darbuotojų - iki 3 %.
Taip pat skaitykite: Socialinis ir emocinis ugdymas
2006 darbdavių įmokos suskirstytos į grupes pagal įmonėje, įstaigoje, organizacijoje per metus įvykusių nelaimingų atsitikimų skaičių, įmokų dydis nustatomas kiekvienais metais (2019 buvo keturios darbdavių grupės, kurių nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įmokos sudarė 0,14 %, 0,36 %, 0,7 % ir 1,4 % darbuotojo darbo užmokesčio). Darbdavių lėšomis t. p. finansuojamas nedarbo socialinis draudimas (įmoka sudaro 1,31 % darbuotojo darbo užmokesčio, o sudarant terminuotą darbo sutartį - 2,03 %).
Iš darbuotojų algų išskaičiuojamos socialinio draudimo įmokos nuo 2019 sudaro 8,72 % darbo užmokesčio pensijų socialiniam draudimui, 2,09 % ligos, 1,71 % motinystės socialiniam draudimui ir 6,98 % privalomajam sveikatos draudimui. Kiekvieno apdraustojo įmokų dydis nurodomas Valstybinio socialinio draudimo fondo duomenų bazėje. Pagal šiuos duomenis apskaičiuojamos socialinio draudimo išmokos.
Dalis socialinio draudimo lėšų skiriama Užimtumo fondui (įkurtas 1991, administruoja Užimtumo tarnyba) ir Privalomojo valstybinio sveikatos draudimo fondui (administruoja Valstybinė ir teritorinės ligonių kasos).
Socialinis draudimas t. p. apima kai kurias valstybines pensijas: nukentėjusiųjų asmenų, mokslininkų, Lietuvos Respublikos pirmojo ir antrojo laipsnio (gauna piliečiai, ypač nusipelnę Lietuvai kurdami ir plėtodami jos valstybingumą, ūkį, kultūrą, mokslą, meną ir sportą, gindami valstybės nepriklausomybę, teritorijos vientisumą ir konstitucinę santvarką, labiausiai pasižymėję pasipriešinimo SSRS okupacijai dalyviai, t. p. motinos, pagimdžiusios ir išauginusios iki aštuonerių metų amžiaus septynis ir daugiau vaikų), pareigūnų ir karių, teisėjų.
Socialinė parama apima piniginę socialinę paramą - socialines, šeimos, laidojimo pašalpas, šildymo, šalto ir karšto vandens, transporto ir kitų išlaidų kompensacijas - ir socialines paslaugas - socialinės globos įstaigas, senelių, neįgaliųjų, našlaičių globos, nakvynės namus, dienos centrus, t. p. pagalbą ir slaugą namuose.
Taip pat skaitykite: Socialinio verslo perspektyvos Biržuose
Pagrindines teises į socialinę apsaugą apibrėžia Lietuvos Respublikos Konstitucija (1992). Ji skelbia, kad valstybė garantuoja piliečių teisę gauti senatvės ir invalidumo pensijas, socialinę paramą nedarbo, ligos, našlystės, maitintojo netekimo ir įstatymų numatytais kitais atvejais. Nustatyta, kad kiekvienas žmogus turi teisę į socialinę apsaugą nedarbo atveju.
Prie Vidaus reikalų ministerijos 1926 buvo įkurta Vyriausioji socialinio draudimo valdyba, kuri steigė ir prižiūrėjo teritorines ligonių kasas, nuo 1936 kuravo ir draudimo nuo nelaimingų atsitikimų kasą, t. p. Per 20 metų socialinę apsaugą mėginta garantuoti pagrindinėms socialinės rizikos grupėms.
SSRS okupacijos metais galiojo Sovietų Sąjungos įstatymai ir veikė centralizuotos socialinės apsaugos institucijos. Industrializacija, kuri laikoma šiuolaikinės socialinės apsaugos sistemos formavimosi pagrindiniu veiksniu, Lietuvoje vyko pokario metais. Nuo 1956 visos gimdančios moterys gaudavo 112 kalendorinių dienų mokamų atostogų, t. p. iš esmės pertvarkyta darbininkų ir tarnautojų pensijų sistema, nuo 1965 pensijos buvo mokamos ir kolūkiečiams. Pensinis amžius buvo 55 metai moterims ir 60 metų vyrams.
Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę paveldėta socialinės apsaugos sistema struktūriškai buvo derinama prie rinkos ekonomikos ir demokratinės politinės sistemos. Privatizuotos įmonės neteko socialinės atsakomybės; tai ypač pajuto kaimo gyventojai, nes iki tol teikta kolūkių socialinė parama jiems buvo labai reikšminga.
1990 Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba priėmė nutarimą socialinį draudimą iš profsąjungų perduoti valstybei, prie Darbo ir socialinio aprūpinimo ministerijos buvo sukurta Vyriausioji valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba (Sodra). Valdybai pavesta vykdyti socialinio draudimo funkcijas. Valdyba ir jos teritoriniai skyriai pradėjo registruoti draudėjus, rinkti įmokas, organizuoti ir kontroliuoti išmokų operacijas, vykdyti Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetą.
1991 priimtas Valstybinio socialinio draudimo įstatymas (nauja redakcija 2017) įtvirtino socialinio draudimo rūšis, finansus ir valdymą. Buvo skubiai parengti ir priimti Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos įstatymai, bet iki 1994 pensijos buvo skiriamos ir mokamos pagal 1956 Pensijų įstatymą (jį nuolat papildant ir taisant).
2003 priimtas Nedarbo socialinio draudimo įstatymas (nauja redakcija 2017).1997 sveikatos draudimo funkcijos atskirtos nuo socialinio draudimo ir perduotos ligonių kasoms. 1999 priimtas Pensijų fondų įstatymas (nuo 2003 Papildomo savanoriško pensijų kaupimo įstatymas; nauja redakcija 2013), sudaręs galimybes steigtis privatiems pensijų fondams, bei Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymas (nauja redakcija 2017).
Pensijų paaiškinimas JK | Pensijų pagrindai visiems
Senatvės Pensijos ir Individuali Veikla
Individuali veikla - savarankiška veikla, kuria versdamasis gyventojas siekia gauti pajamų ar kitokios ekonominės naudos per tęstinį laikotarpį. Vadinasi tai gali būti:
- Savarankiška bet kokio pobūdžio komercinė arba gamybinė veikla, išskyrus nekilnojamųjų pagal prigimtį daiktų pardavimo ir (ar) nuomos veiklą.
- Savarankiška kūryba, mokslinė, profesinė, įskaitant laisvąsias profesijas, ir kita panašaus pobūdžio savarankiška veikla.
- Savarankiška sporto veikla.
- Savarankiška atlikėjo veikla.
Asmenys, vykdantys veiklą pagal individualios veiklos pažymą, privalomai draudžiami valstybiniu socialiniu draudimu: pensijų, ligos, motinystės. Tai reiškia, kad mokėdami valstybinio socialinio draudimo įmokas kaupiate stažą senatvės pensijai bei įgyjate teisę į ligos, motinystės, tėvystės ir kt. išmokas. Įmokos mokamos nuo 90 % apmokestinamųjų pajamų (neatėmus VSD ir PSD įmokų).
VSD Įmokų Dydžiai
Žemiau pateikiami VSD įmokų tarifai, priklausomai nuo to, ar asmuo kaupia pensiją papildomai:
| Pensijų Kaupimas | VSD tarifas |
|---|---|
| Nekaupiate | 12,52 % |
| Kaupiate (3 %) | 15,52 % |
Didžiausia suma, nuo kurios privalu sumokėti VSD įmokas, yra 90 681,84 € per metus (praėjusių metų 43 VDU suma).
Įmokų Lubos
VSD įmokų „lubos“ (43 VDU = 90 681,84 €):
| Pensijų Kaupimas | Maksimali VSD įmoka per metus |
|---|---|
| Nekaupiate | 11 353,37 € |
| Kaupiate (3 %) | 14 073,82 € |
Pasiekus šias sumas, daugiau mokėti nebereikia - tai vadinamosios įmokų lubos.
Įmokų Pateikimo Būdai
- Vieną kartą per mėnesį: Jei įmokas mokate avansu (nuo per tą kalendorinį mėnesį gautų (uždirbtų) pajamų) - VSD įmokos mokamos kartą per mėnesį iki einamojo mėnesio paskutinės dienos. Tokiu atveju reikia pateikti „Sodrai“ SAV pranešimą už ataskaitinį laikotarpį.
- Vieną kartą per metus: Jei VSD įmokų dydis priklauso nuo praėjusiais metais gautų pajamų - VSD įmokos sumokamos ne vėliau kaip iki gegužės 2 dienos.
Jei pasirinksite įmokas „Sodrai“ mokėti tik kartą per metus - Jums priklausančias išmokas „Sodra“ išmokės tik po to, kai deklaruosite savo pajamas VMI ir sumokėsite priklausančias įmokas.
Pavyzdys: GPM311 forma
Kaip Skaičiuojamas Stažas Senatvės Pensijai?
Kada įskaitomas pilnas 1 mėn. stažas?
- Jei VSD įmokos mokamos nuo MMA arba daugiau - įskaitomas vienas pilnas mėnuo.
- Jei VSD įmokos mokamos nuo mažesnės nei MMA sumos - įskaitoma proporcingai mažesnė stažo dalis.
Apskritai paminėtina, kad senatvės pensiją galite gauti, jei:
- Sukakote senatvės pensijos amžių.
- Turite minimalų 15 metų socialinio pensijų draudimo stažą.
Jei susiformavę suvestinę „Rep.02 Informacija apie pensijų socialinio draudimo stažą“ pastebėjote, kad yra pateikiama ne pilna informacija apie Jūsų įgytą stažą pensijai gauti - greičiausiai „Sodrai“ nesate pateikę dokumentų, kurie įrodo Jūsų iki 1994 metų įgytą stažą.
Taip pat paminėtina, kad „Sodra“ duomenis apie Jūsų darbovietes, jose dirbtą laiką ir gautą atlyginimą kaupia nuo 1994 metų. Todėl, jei Jūs dirbote iki 1994 metų ir iki šiol „Sodrai“ nesate pateikę dokumentų, įrodančių Jūsų iki 1994 metų įgytą stažą, tai padaryti galite bet kuriuo Jums patogiu metu atvykę į artimiausią „Sodros“ skyrių.
tags: #kas #yra #socialinis #pensininkas