Senatvė galėtų būti tas metas, kai palikęs darbą ir turėdamas pakankamai gerą sveikatą žmogus mėgautųsi kiekviena šiame pasaulyje likusia diena. Tačiau tam reikalinga finansinė laisvė. Jei ne laisvė, tai bent ramybė, kad mėnesio pabaigoje bus ko pavalgyti ar už ką nusipirkti būtinų vaistų.
Lazutka apie pensijų indeksavimo pakitimus: tikslas ne tik sumažinti skurdą, bet ir išsaugoti susikl
Pensijų dydžiai Lietuvoje
Kaip skaičiuoja „Sodra“, šių metų rugpjūčio mėnesį Lietuvoje mažesnę nei 200 eurų senatvės pensiją Lietuvoje gavo 52 tūkst. šalies gyventojų. Džiugesio nesuteikia ir 200-300 eur senatvės pensiją gaunančių žmonių būrys. Jų Lietuvoje šiuo metu yra net 230 tūkst. 300-400 eur pensijos skiriamos 190 tūkst. Lietuvos pensininkų, o 400-500 eur gauna beveik 60 tūkst. pensijos amžiaus sulaukusių gyventojų.
Nuo 500 iki 600 eurų siekiančiomis pensijomis gali džiaugtis jau tik 14 tūkst. gyventojų, 600-700 eur - 5 tūkst. Maždaug šalies vidutinį atlyginimą siekiančias 700-800 eur pensijas gaunančių žmonių kategorijoje - vos 2,5 tūkst. pensininkų visoje šalyje. Iš jų didesnę nei 1 tūkst. eur pensiją gauna 80 Lietuvos gyventojų.
Šiuo metu vidutinė pensija Lietuvoje siekia apie 337 eur arba 46,66 proc. vidutinio darbo užmokesčio į rankas šalyje. Kaip kis vidutinės pensijos ir darbo užmokesčio santykis ateityje sunku pasakyti, tačiau demografinė šalies situacija įtakos tam tikrai turės.
Pensijų dydžiai Lietuvoje
Taip pat skaitykite: Kaip skaičiuojama kompensacija už nepanaudotas atostogas?
„Jei žmogaus senatvės pensija nesiekia 130 eurų ir jis negauna jokių kitų išmokų, jis gali kreiptis ir gauti šalpos pensiją. Šalpos pensijos bazinis dydis šiuo metu yra 130 eur“, - aiškino „Sodros“ atstovas spaudai Saulius Jarmalis. Pavyzdžiui, jei žmogus sulaukė pensijos amžiaus, o senatvės pensija yra 100 eur, tokiu atveju jam primokama 30 eurų. Tai reiškia, kad žmogus bent minimaliai gaus 130 eur per mėnesį.
Primename, kad pernai skurdo lygis Lietuvoje buvo 307 eur.
Pensijų dydžių statistika
| Pensijos dydis (eur) | Gyventojų skaičius |
|---|---|
| Mažiau nei 200 | 52 000 |
| 200-300 | 230 000 |
| 300-400 | 190 000 |
| 400-500 | 60 000 |
| 500-600 | 14 000 |
| 600-700 | 5 000 |
| 700-800 | 2 500 |
| Daugiau nei 1000 | 80 |
Skurdo rizikos lygis ir socialinė parama
Skelbiama, kad pernai metais Lietuvoje skurdo rizikos lygis tarp vyresnių nei 65 m. amžiaus gyventojų siekė 33,4 proc (2016 m. buvo 5,7 proc. punkto mažesnis). Bendrai žemiau skurdo ribos pateko 22,9 proc. šalies gyventojų. Kaip pastebi Statistikos departamentas, 2016 m. vidutinė senatvės pensija buvo 255,3 eur, o tai buvo mažiau nei rizikos riba šalyje (307 eur).
„Vidutinė senatvės pensija jau kelerius metus yra mažesnė už skurdo rizikos ribą ir šis skirtumas kasmet didėja. Vieni gyvenantys senatvės pensininkai, gaunantys vidutinę ar šiek tiek didesnę už vidutinę senatvės pensiją ir neturintys kitų pajamų, atsiduria žemiau skurdo rizikos ribos“, - yra konstatavęs Statistikos departamentas.
Socialinė parama visose gyventojų grupėse reikšmingai prisidėjo prie skurdo mažinimo. Statistikos departamento skaičiavimais, iš disponuojamųjų pajamų atėmus socialines išmokas (išskyrus senatvės ir našlių pensijas), skurdo rizikos lygis padidėtų iki 30,9 proc. Socialinių išmokų įtaka skurdo rizikos lygiui, palyginti su ankstesniais metais, padidėjo nuo 8,7 iki 10,9 procentinio punkto.
Taip pat skaitykite: Dalyvaukite socialinėje akcijoje
Nacionalinio skurdo mažinimo organizacijų tinklo vadovė Aistė Adomavičienė teigė, kad socialinė pašalpa yra paskutinis apsaugos nuo skurdo garantas, tačiau ir jis žmonių nuo skurdo negelbsti. Vidutinė socialinė piniginė parama 2021 m. siekė 107 Eur per mėnesį vienam asmeniui. Asmenys, kurių pajamos per mėnesį nesiekia šio dydžio, laikomi gyvenantys absoliučiame skurde.
Šis dydis taip pat naudojamas kaip atskaitos rodiklis apskaičiuojant įvairias socialines išmokas. MPVD šiemet siekė 267 eurus. Pasak A. Adomavičienės, yra būtina peržiūrėti MPVD apskaičiavimo ir indeksavimo metodiką. Paskutiniais metais šis rodiklis augo tik 2 proc., o infliacija per metus pasiekė 20 proc. Tai reiškia, kad ir socialinių išmokų augimas ženkliai atsilieka nuo infliacijos, todėl pažeidžiamiausi žmonės atsiduria dar sudėtingesnėje padėtyje.
Lyčių nelygybė ir skurdas
Kaip pastebi asociacijos Moterų informacijos centro atstovė socialinių mokslų daktarė Giedrė Purvaneckienė, moterų skurdo rizikos lygis yra daug didesnis. 2021 m. moterų skurdo lygis siekė 22,4 proc., vyrų - 17,1 proc. Vyresnio amžiaus žmonių grupėje šie skaičiai dar didesni: 65 metų ir vyresnio amžiaus vyrų skurdo rizikos lygis, 2021 metų duomenimis, siekė 24,3 proc., o moterų - net 42 proc.
Lyčių nelygybė ir skurdas
Paradoksalu, tačiau kuo šalies ekonomika geresnė, tuo skirtumas tarp vyrų ir moterų uždirbamų pajamų didesnis. Tai atsispindi ir pensijų struktūroje: „Sodros“ duomenimis, moterų pensijos yra 15 proc. mažesnės nei vyrų.
Taip pat skaitykite: Moraliniai aspektai slaugoje
Anot G. Purvaneckienės, vyriškos specialybės suteikia didesnes uždarbio galimybes. Be to, moterys daug dažniau užima žemesnes pareigas, daugiau moterų dirba ne visą darbo dieną. Jos turi trumpesnį socialinio draudimo stažą dėl vaikų auginimo atostogų. Skurdą daug dažniau moterys patiria ir dėl kitų faktorių - smurto artimoje aplinkoje.
„Bendroji moterų skurdo priežastis - lyčių nelygybė, tad norint mažinti moterų skurdą reikia mažinti lyčių nelygybę“, - sakė G. Purvaneckienė.
Energetinis skurdas ir viešojo transporto trūkumas
Vartotojų aljanso viceprezidentas Kęstutis Kupšys atkreipia dėmesį, kad 2021 m. prasidėjęs energetikos kainų šuolis labiausiai paliečia pažeidžiamiausius visuomenės narius - jau dabar daugybė šeimų patiria energetinį skurdą. Per metus (2022 m. rugpjūčio mėnesį, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai) kietasis kuras pabrango 166,3 proc., šilumos energija - 89,1 proc., elektros energija - 62,7 proc., dujos - 59,8 proc. Šios kategorijos prekių brangimas turi tiesioginės įtakos ir kitų produktų bei paslaugų brangimui.
Didelė dalis Lietuvos gyventojų susiduria su nepakankamu viešųjų susisiekimo paslaugų užtikrinimu, ši problema itin opi regionuose ir kaimiškose vietovėse. Dažnai autobusai važiuoja tik keletą kartų per dieną ir yra suderinti tik su vaikų grįžimu iš mokyklos, todėl susisiekimo stoka užkerta kelią dirbti, naudotis socialinėmis, švietimo, sveikatos, kultūros, finansų ir kitomis paslaugomis.
Aplinkosaugos koalicijos pirmininkė Lina Paškevičiūtė teigė, kad įsisukus į skurdo ratą tapti 'žalesniu' išties nėra lengva, nors nuo taršos labiausiai kenčia pažeidžiamiausi visuomenės nariai.
tags: #apie #skurstancius #anglijos #pensininkus