Lietuviškas prekybos tinklas „Maxima“ ne tik vykdo prekybos veiklą, bet ir aktyviai dalyvauja socialinėse iniciatyvose, rūpinasi tvarumu ir remia bendruomenes. Bendrovė įsipareigoja skatinti partnerystes, saugoti planetą bei prisidėti prie kovos su klimato kaita. Nors prekybos tinklo prioritetinėmis socialinės atsakomybės kryptimis ir toliau išliko dėmesys tvarumui, socialinėms iniciatyvoms bei bendruomenėms, 2020-aisiais ypač aktualiu tapo COVID-19 pandemijos valdymas.
Apibendrindamas praėjusiųjų metų veiklos rezultatus, lietuviškas prekybos tinklas „Maxima“ išplatino kasmetinę socialinės atsakomybės ataskaitą. Būtent todėl daugelyje parduotuvių buvo įdiegtos pažangios energijos vartojimo stebėsenos, kas penktoje - energetiškai efektyvios šildymo, vėdinimo ir vėsinimo, modernaus apšvietimo sistemos.
Šiandien tvarumas yra kiekvieno socialiai atsakingo verslo sąlyga. Neatsilikdami nuo pasaulinių tendencijų mes kaip prekybos tinklas atsakingai žiūrime į savo veiklą ir norime, kad mūsų veiklos procesai ne tik darniai įsilietų į aplinką, bet ir kurtų jai pridėtinę vertę.
Tradicinės lietuviško prekybos tinklo „Maxima“ stiprybės - mažos kainos ir platus, ypač lietuviškų prekių, pasirinkimas. Tinklą valdanti bendrovė „Maxima LT“ yra didžiausia lietuviško kapitalo įmonė, viena didžiausių mokesčių mokėtojų bei didžiausia darbo vietų kūrėja šalyje.
Šiuo metu Lietuvoje veikia daugiau nei pustrečio šimto „Maximos“ parduotuvių, kuriose dirba apie 13 tūkst. darbuotojų ir kasdien apsilanko daugiau nei 400 tūkst. klientų.
Taip pat skaitykite: Privalumai ir trūkumai: socialinė medija
Parama Darbuotojams ir Organizacijoms
Praėjusiais metais „Maxima“ skyrė ypatingą dėmesį savo darbuotojų finansiniam stabilumui: 44 proc., lyginant su 2019-aisiais, ūgtelėjo darbuotojams išmokamų skatinamųjų premijų dydis. Jų pernai išmokėta už 15 mln. eurų. 2020-aisiais, lyginant su tuo pačiu laikotarpiu užpernai, padidėjo ir „Maximos“ parama įvairioms organizacijoms ir bendruomenėms. Pernai ši suma siekė 801 tūkst. eurų, 2019-aisiais - 770 tūkst.
J. Bivainytė detalizuoja, kad praėjusiais metais „Lietuvos Maximalistai“ sulaukė rekordinio susidomėjimo ir paraiškų skaičiaus. Padidėjo ir stipendijos, ir joms skiriama pinigų suma. 2020-aisiais tam skirta 80 tūkst. eurų suma, o moksleiviams - 170 arba 85 eurų mėnesinės stipendijos. Gabiausių šalies moksleivių 2019-aisiais išrinkta 96, o 2020-aisiais - 98. Rekordinė - 90 tūkst. eurų - suma išdalinta bendruomenių idėjų ir projektų įgyvendinimui per iniciatyvą „Mes - bendruomenė“.
Jau 16 metus iš eilės bendradarbiauta su „Maisto banku“. 2020-aisias organizacijai skirta virš 530 tūkst. eurų, o dėl šios paramos skurdžiau gyvenančius žmones kelis kartus per savaitę pasiekė įvairūs būtini maisto produktai.
Visuomenei susidūrus su karantinu ir COVID-19 grėsme, pagalbos ranka buvo ištiesta tiems, kam paramos reikėjo labiausiai.
„Pernai sutvirtinome draugystę ir su „Maltos ordino pagalbos tarnyba“. Iš viso 2020 m. „Maltiečiams“ perduotos paramos vertė siekė beveik 14 tūkst. eurų. Prisidėjome prie iniciatyvos pagelbėti senoliams bei vaikams per karantiną, prieš šv. Velykas krepšeliai su reikalingiausiais maisto produktais pasiekė 525 „Maltiečių“ globojamus senelius bei 386 mažuosius. Artėjant gražiausioms žiemos šventėms, mūsų administracijos darbuotojai savo kalėdines dovanas paaukojo „Maltiečių“ globojamiems senjorams. Kartu prieš Kalėdas juos pasiekė daugiau kaip 1,5 tonos mėsos“, - detalizuoja „Maximos“ vadovė J. Bivainytė.
Taip pat skaitykite: Socialinės atskirties iniciatyvos Lietuvoje
Be dėmesio neliko ir „SOS vaikų kaimo“ globotiniai. Nuo rudens „Maximos“ pirkėjai jiems gali paaukoti bekontakčiais įrenginiais, o organizacijai per pastaruosius penkerius metus klientų gerumo dėka jau surinkta apie 140 tūkst. eurų.
Bendrovė į savo darbuotojų ir klientų saugumą pernai investavo virš 4 mln.
Tvarumo Iniciatyvos
Vykdydama veiklą, „Maxima“ palaiko Jungtinių Tautų 2015-aisiais priimtus Darnaus vystymosi tikslus, kurie apima socialinės, ekonominės ir aplinkosaugos kryptis. Jomis siekiama iki 2030-ųjų panaikinti skurdą, užtikrinti taiką, visų pasaulio gyventojų socialinę ir ekonominę gerovę.
Todėl daugelyje parduotuvių buvo įdiegtos pažangios energijos vartojimo stebėsenos, kas penktoje - energetiškai efektyvios šildymo, vėdinimo ir vėsinimo, modernaus apšvietimo sistemos. Be to, pernai skirta daugiau nei 0,5 mln. eurų LED apšvietimo sistemoms parduotuvėse bei sandėliavimo patalpose įdiegti, o šie sprendimai leido perpus sumažinti išlaidas, tenkančias patalpų apšvietimui.
Siekiama mažinti maisto švaistymą. „Maxima“ pernai per mėnesį perdirbimui vidutiniškai atiduodavo virš 958 t maisto atliekų, o bendras skaičius sudarė 11,5 tūkst. tonų. Lyginant su 2019-aisiais, maisto atliekų perdirbimui atiduota 12,7 proc. daugiau.
Taip pat skaitykite: Dalyvaukite socialinėje akcijoje
Per praėjusius metus prekybos tinklo parduotuvėse taip pat buvo atsisakyta visų vienkartinių plastikinių produktų. Prekyboje nebeliko plastikinių ausų krapštukų, stalo įrankių, lėkščių, šiaudelių, iš polistireninio putplasčio pagamintos maisto ar gėrimų taros.
Savo ruožtu, rūpindamasi gyvūnų gerove, 2020-ųjų vasarą „Maxima“ atsisakė gyvos žuvies akvariumų visose XX formato tinklo parduotuvėse. Iki metų pabaigos jų nebeliko ir XXX bei XXXX formato „Maximose“.
Plėtra ir Investicijos
2020-ųjų pabaigoje „Maximos“ parduotuvių tinklą sudarė 252 parduotuvės. Iš viso pernai atidarytos septynios naujos parduotuvės, šešios - atnaujintos. Į šią plėtrą investuota 10,3 mln. eurų.
Siekiama koronaviruso prevencijos, „Maxima“ pernai stengėsi užtikrinti dar saugesnį ir greitesnį apsipirkimo procesą. Todėl bendrovė investavo į savitarnos kasų plėtrą: 2020-aisiais jų naujų atidaryta 133, investuota - 1,7 mln. eurų.
Naujovės: Socialinė Kortelė
Nuo 2024 m. sausio 1 d. pradeda veikti socialinės kortelės. Socialinė kortelė yra tokia kortelė, kuria galite atsiskaityti už prekes. Ją turintys galės patys spręsti, ką pirkti. Todėl:
- žmogui nereikės stovėti eilėse ir laukti pagal grafikus dalijamų produktų;
- žmogus galės pirkti tik reikalingus ar patinkančius produktus;
- žmogus galės pirkti jam patogiu laiku.
Kaip gauti socialinę kortelę?
Jeigu norite gauti socialinę kortelę, reikia kreiptis į Šiaulių miesto savivaldybės Socialinių paslaugų centrą. Socialinių paslaugų centro adresas yra Tilžės g. 63 B, Šiauliai.
Kas gali gauti socialinę kortelę?
Asmenys, kurių vidutinės mėnesinės pajamos vienam šeimos nariui neviršija 235,50 euro per mėnesį. Socialinę kortelę gali gauti žmonės, kurie turi mažai pinigų. Žmonės, kurių šeimoje vienam žmogui per mėnesį vidutiniškai tenka 235 eurai 50 centų.
Ką reikia, kai pildote prašymo gauti socialinę kortelę formą?
Kai pildote prašymo formą, yra parašytas parduotuvių sąrašas: IKI, Lidl, Maxima, RIMI. Jums reikia pažymėti tą parduotuvę, kurioje norėsite pirkti prekes. Jūs galite pasirinkti tik vieną parduotuvę.
Kur ir kada atsiimti socialinę kortelę?
Darbuotojas Jums praneš, kur ir kada galite pasiimti socialinę kortelę.
Kada į socialines korteles bus pervedami pinigai?
Pinigai į kortelę bus pervedami 4 kartus per metus:
- kovo 15 dieną,
- birželio 14 dieną,
- rugsėjo 15 dieną,
- ir gruodžio 15 dieną.
Kortele bus galima pradėti naudotis nuo 2024 metų kovo 15 dienos.
Papildoma informacija
Kai pildysite prašymą gauti socialinę kortelę, galite rašyti kitą dokumentą, kad gautumėte maisto prekių. Jei užpildysite sutikimą pasiimti maisto prekes, juos galėsite pasiimti nemokamai. Nemokamai galima pasiimti maisto prekes, kurių galiojimo laikas eina į pabaigą. Maisto prekes galite pasiimti „Maisto banko“ parduotuvėje. „Maisto banko“ parduotuvė yra Šiauliuose, Vilniaus g. 46. Daugiau informacijos galite gauti telefonu +37060468581.
Parama Kauno mieste
Naudodamiesi socialine kortele paramos gavėjai galės atsiskaityti už produktus ir (ar) prekes, įsigytus iš pasirinkto teikėjo Kauno mieste (UAB „Grūstė”, UAB „IKI Lietuva”, UAB „Lidl Lietuva”, UAB „Maxima”, UAB „RIMI Lietuva”. Dėl paramos pagal MNM programą gavimo asmuo turi kreiptis adresu, Partizanų g. 8.00 - 12.00 val.
Darbo laikas:
- Pirmadienis: 8.00 - 12.00 val.
- Antradienis: 8.00 - 12.00 val.
- Trečiadienis: 8.00 - 12.00 val.
- Ketvirtadienis: 8.00 - 12.00 val.