Šiame straipsnyje nagrinėjami nuteistųjų įdarbinimo santykių reguliavimo ypatumai ir ar teisės normos, reglamentuojančios nuteistųjų įdarbinimo santykius, atitinka Lietuvos Respublikos Konstituciją.
Nuteistųjų įdarbinimo santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodeksas. Bausmės atlikimo darbas laikomas viena iš pataisos priemonių, kuria siekiama pakeisti nuteistojo elgesį. Tačiau išnagrinėjus bausmės atlikimo darbo sampratą ir išanalizavus praktiką, akivaizdu, kad bausmės atlikimo darbas yra ne tik pataisos priemonė, bet ir ekonominę vertę turintis produktas.
Palyginus Lietuvos Respublikos darbo kodeksą ir Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso nuostatas, reglamentuojančias nuteistųjų įdarbinimo santykius, akivaizdūs skirtumai. Visų pirma, nuteistieji ne visada turi teisę pasirinkti darbą, priklausomai nuo bausmės rūšies. Nuteistieji, esantys areštinėje, gali dirbti už atlygį, jei pataisos įstaigos administracija tai pasiūlo ir nuteistasis pareiškia sutikimą. Nuteistieji areštinėje įtraukiami į nemokamą darbą be atskiro nuteistųjų sutikimo, bet ne ilgiau kaip tris valandas per dieną.
Taip pat reikėtų pabrėžti dirbančių nuteistųjų darbo užmokesčio ir privalomų atskaitymų klausimą. Remiantis naujausiais duomenimis, vidutinis nuteistųjų darbo užmokestis 2018 m. sudarė 169,92 EUR, o Lietuvoje tuo metu minimalus mėnesinis darbo užmokestis sudarė 361 EUR. Aktualus ir dirbančių nuteistųjų valstybinio socialinio draudimo stažo klausimas. Šiuo metu, norint būti apdraustam valstybiniu socialiniu draudimu, asmuo arba asmens draudėjas turi mokėti valstybinio socialinio draudimo įmokas. Paprastai asmenys, dirbantys pagal darbo sutartį Lietuvoje, yra apdrausti darbdavio sąskaita. Dirbantys nuteistieji yra apdrausti tik socialiniu draudimu nuo nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų.
Kadangi nuteistieji nėra apdrausti visų rūšių valstybiniu socialiniu draudimu, jų darbo stažas atliekant bausmę neįskaičiuojamas į valstybinio socialinio draudimo stažą. Reikėtų pabrėžti, kad nuteistieji taip pat nėra apdrausti privalomuoju sveikatos draudimu, jiems reikalinga sveikatos priežiūra suteikiama pataisos įstaigose, tačiau šis darbas yra pavyzdys, kai sveikatos priežiūros sistema pataisos įstaigose nėra tinkamai įgyvendinama.
Taip pat skaitykite: Lietuvos VSD sistema
Siekiant palyginti vyraujantį teisinį nuteistųjų įdarbinimo santykių reguliavimą su užsienio šalių reguliavimu, buvo atlikta lyginamoji analizė ir pasirinktos Kroatijos Respublika bei Čekijos Respublika. Kroatijos Respublikoje bausmių vykdymo įstatymas yra nacionalinės teisės dalykas, kuriam taikomas Įkalinimo bausmės vykdymo įstatymas. Šis įstatymas numato, kad viena iš kalinių teisių yra teisė dirbti. Kroatijos Respublikos atvejis išsiskiria tuo, kad, skirtingai nei Lietuvoje, dirbančių nuteistųjų kasmetinės atostogos reglamentuojamos taip pat, kaip ir laisvų piliečių.
Kroatijos Respublikoje nustatytas nuteistųjų įdarbinimo santykių reguliavimas yra panašus į Lietuvos tuo, kad nuo kompensacijos, lygiavertės dirbančių nuteistųjų uždarbiui, neatimami privalomi mokesčiai ir įmokos, o nuteistieji privalomai draudžiami tik nuo profesinių ligų ir nelaimingų atsitikimų darbe. Čekijoje nuteistųjų įdarbinimo santykius reglamentuoja Įkalinimo įstatymas. Čekijoje dirbantys nuteistieji turi daugiau teisių, t. y. jie yra apdrausti socialiniu draudimu ir sveikatos draudimu, o jų darbo sąlygos ir darbo laikas yra tokie patys kaip ir laisvai dirbančių piliečių.
Išnagrinėjus Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnio 1 dalies nuostatą, reglamentuojančią asmenų lygybę prieš įstatymą, Konstitucinio Teismo nuostatas, kad asmenų grupės negali būti diskriminuojamos dėl rasės, tautybės, lyties, socialinės ar teisinės padėties ir kitų lyginamųjų kriterijų su prigimtinėmis teisėmis, kurias asmenys, esantys skirtingose situacijose, turi teisę įgyvendinti vienodai. Tačiau Konstitucinis Teismas išskiria atvejį, kai nevienodas teisinis reguliavimas asmenų grupėms, esančioms skirtingose situacijose, gali būti pateisinamas, jei siekiama visuomenei naudingų tikslų.
Analizuojant Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies nuostatą, akivaizdu, kad skirtingi teisės aktai, šiuo atveju Lietuvos Respublikos darbo kodeksas ir Bausmių vykdymo kodeksas, nustato skirtingą teisinį reguliavimą darbo teisės srityje asmenims, gyvenantiems ir dirbantiems toje pačioje šalyje. Vienintelis skirtumas tarp asmenų, kuriems skirti tie teisės aktai, yra jų teisinė padėtis. Nors įstatymas nenumato pareigos dirbti, akivaizdu, kad asmuo, kuris nėra įdarbintas arba neturi asmeninio verslo, negalėtų ilgai išsilaikyti negaudamas jokių pajamų. Valstybinis socialinis draudimas užtikrina būsimas pajamas išėjus į pensiją arba įvykus nelaimingam atsitikimui, pavyzdžiui, neįgalumui, todėl valstybinio socialinio draudimo taikymas yra gyvybiškai svarbus kiekvienam asmeniui.
Kadangi dirbantys nuteistieji nėra apdrausti valstybiniu socialiniu draudimu, prarandamas konkretus sukauptas darbo stažas, išskyrus atvejus, kai nuteistasis yra apdraustas savanorišku valstybiniu socialiniu draudimu arba sudaro sutartį su pensijų fondu. Atlikus teisės aktų, reglamentuojančių nuteistųjų įdarbinimo santykius, taip pat kitų šiai temai aktualių teisės aktų - Lietuvos Respublikos darbo kodekso, Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir Konstitucinės doktrinos, taip pat valstybinį socialinį draudimą reglamentuojančių teisės aktų, su šia tema susijusių mokslinių darbų analizę, iš dalies pasitvirtino.
Taip pat skaitykite: Pensijų pasirinkimai Lietuvoje
Tarptautiniai dokumentai, tokie kaip Visuotinė žmogaus teisių deklaracija, Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartija, Europos socialinė chartija, Tarptautinis ekonominių, socialinių ir kultūrinių teisių paktas ir Europos įkalinimo įstaigų reglamentai, numato žmogaus, įskaitant nuteistąjį, teisę į socialinę apsaugą. Asmens (įskaitant nuteistojo) teisę į socialinę apsaugą Lietuvoje reglamentuoja Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos Respublikos penitenciarinis kodeksas ir kiti papildomi teisės aktai.
Dirbantys nuteistieji yra apdrausti tik draudimu nuo nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų, tačiau jie turi galimybę draustis savanorišku pensijų socialiniu draudimu, savanorišku socialiniu draudimu ligos ir motinystės pašalpoms, sudaryti pensijų sutartį (kaupiamojo pensijų susitarimus). Autoriaus nuomone, nuteistieji jau yra nubausti laisvės atėmimo bausme už nusikaltimo padarymą. Todėl tokių asmenų išskyrimas iš bendro socialinio aprūpinimo reiškia, kad nuteistieji nėra apdrausti valstybiniu socialiniu pensijų draudimu, kol dirba įkalinimo įstaigoje. Taigi už tuos darbo laikotarpius valstybinė socialinio draudimo pensija nebus skirta. Tai reiškia, kad nuteistieji du kartus baudžiami už tą patį nusikaltimą.
ES įmonės darbuotojas, komandiruotas į Lietuvą:
Esu ES įmonės darbuotojas, dirbantis pagal neterminuotą darbo sutartį, šios įmonės komandiruotas laikinam darbui į Lietuvą ir apdraustas socialiniu draudimu ES.
Pirmiausia, jūs turite elektroniniu būdu per Lietuvos migracijos informacinę sistemą (MIGRIS) užpildyti prašymą išduoti arba pakeisti leidimą gyventi ir įtraukti skaitmenines dokumentų, pridedamų prie šio prašymo, kopijas.
Taip pat skaitykite: Apie Lietuvos socialinius sluoksnius
Užpildę prašymą ir užsisakę vizito laiką per MIGRIS, per 4 mėnesius nuo prašymo užpildymo per MIGRIS dienos turite asmeniškai kreiptis dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo (pakeitimo) ir pateikti biometrinius duomenis, taip pat originalius dokumentus.
Privataus juridinio asmens, registruoto Juridinių asmenų registre, filialo ar atstovybės, pateikto per Lietuvos migracijos informacinę sistemą (MIGRIS), palengvinimo rašto numeris (nurodomas pildant prašymą dėl leidimo laikinai gyventi per „MIGRIS“).
Pragyvenimo lėšų vertė yra vienas minimalus darbo užmokestis per mėnesį. Jo reikės tik tada, kai kreipiatės pirmą kartą dėl leidimo gyventi.
Tai yra kompetentingų užsienio šalių institucijų išduoti pažymėjimai, kuriuose gyvenote prieš atvykdami į Lietuvos Respubliką arba gyvenote pastaruosius 2 metus (išskyrus tuos atvejus, kai užsienio šalyje gyvenote mažiau nei 6 mėnesius per 12 mėnesių laikotarpį), patvirtinantys, kad buvote / nebuvote ten nuteistas.
Į lietuvių kalbą išversti, taip pat legalizuoti ir (arba) patvirtinti (Apostille) pažymėjimai turi būti išduoti ne anksčiau kaip prieš 6 mėnesius iki prašymo dėl leidimo gyventi pateikimo dienos.
Jei kreipiatės dėl leidimo gyventi Lietuvos Respublikoje, savo gyvenamąją vietą galite deklaruoti pasirinktinai:
- Per Migracijos departamentą, rezervuoto apsilankymo metu, pateikiant originalius dokumentus ir biometrinius duomenis, pridėtus prie prašymo dėl leidimo gyventi;
- Savivaldybėje arba savivaldybėje per 1 mėnesį nuo leidimo gyventi atsiėmimo.
Pildydami prašymą dėl leidimo gyventi Lietuvos Respublikoje per Lietuvos migracijos informacinę sistemą (MIGRIS), turite nurodyti, ar norite deklaruoti savo gyvenamąją vietą per Migracijos departamentą, ir patvirtinti, kad įsipareigojate deklaruoti savo gyvenamąją vietą tinkamoje apgyvendinimo vietoje, kur reikia.
Jei pildydami prašymą dėl leidimo gyventi nepatvirtinote, kad įsipareigojate deklaruoti savo gyvenamąją vietą tinkamoje apgyvendinimo vietoje, kur reikia, galite pridėti Įsipareigojimo deklaruoti gyvenamąją vietą formą prie dokumentų, pridėtų prie prašymo, skilties „Komentarai“.
Jei pasirinkote deklaruoti savo gyvenamąją vietą per Migracijos departamentą, kreipdamiesi dėl leidimo gyventi Lietuvos Respublikoje:
- Gyvenamosios vietos duomenys turi būti pateikti pildant prašymą, ir jums nereikia pildyti atskiros gyvenamosios vietos deklaracijos.
- Pildydami prašymą išduoti leidimą gyventi per „MIGRIS“, turite pridėti dokumentus, patvirtinančius jūsų teisę deklaruoti gyvenamąją vietą būste. Tai gali būti:
- Būsto savininko, bendrasavininko ar jų įgalioto atstovo sutikimas gyventi savininkui (bendrasavininkams) priklausančiame būste. Savininko (bendrasavininko) sutikimą turi patvirtinti notaras arba seniūnas.
- Jei pateikiamas nepatvirtintas savininko (bendrasavininko) sutikimas, savininkas (bendrasavininkas) turi atvykti į Migracijos departamentą su jumis už rezervuotą apsilankymo laiką - jūsų prašymą priimantis Migracijos departamento darbuotojas patvirtins savininko (bendrasavininko) sutikimą.
- Jei asmens tapatybės numeris suteiktas užsieniečiui, už kurį kažkas įsipareigoja, Lietuvos Respublikoje sutartis gali būti sudaroma per www.igalojimai.lt. Pasirinkus šį metodą, įgaliojimo tarnybos aprašyme savininkas (bendrasavininkas) turi nurodyti, kad sutinka leisti įsikurti ir deklaruoti gyvenamąją vietą savininkui (bendrasavininkui) priklausančiame būste nuosavybės teise, nurodant būsto adresą. Tokiu atveju Migracijos departamento darbuotojui turėsite nurodyti įgaliojimui suteiktą identifikavimo kodą.
- Sutikimo įsikurti savininkui (bendrasavininkui) priklausančiame būste forma.
- Nuomos arba panaudos sutartis sudaroma su fiziniu arba juridiniu asmeniu.
Prašymas pratęsti leidimą laikinai gyventi su pridedamais dokumentais turi būti pateiktas likus bent 1 darbo dienai iki leidimo laikinai gyventi galiojimo pabaigos, bet ne anksčiau kaip prieš 6 mėnesius. Leidimas laikinai gyventi bus išduotas arba pratęstas jūsų darbo Lietuvos Respublikoje laikotarpiui, bet ne ilgesniam kaip 2 metų laikotarpiui.
tags: #lietuvos #respublikos #apdraustuju #valstybinis #socialinis #draudimas