Neįgaliesiems asmenims, atleidžiant iš darbo, Lietuvoje yra numatytos įvairios kompensacijos ir paramos priemonės, siekiant užtikrinti jų socialinę integraciją ir finansinį stabilumą. Šiame straipsnyje aptarsime, kokios išmokos, socialinės paslaugos ir teisinė apsauga priklauso neįgaliesiems atleidimo iš darbo atveju.
Finansinė Parama Neįgaliesiems
Atsižvelgiant į negalios sunkumą bei sukauptą darbo stažą, asmenims su negalia yra mokamos negalios pensijos - socialinio draudimo netekto darbingumo pensija arba šalpos neįgalumo pensija. Netekto darbingumo pensija skiriama tiems, kurie neteko 45 proc. ir daugiau darbingumo bei turi įgiję minimalų pensijų draudimo stažą. Šalpos neįgalumo pensija skiriama vaikams ir pakankamai socialinio draudimo pensijų stažo neįgijusiems asmenims, kurie neteko 45 proc. ir daugiau darbingumo dėl ligos ar būklės, atsiradusios iki 24 metų, arba 60 proc. ir daugiau darbingumo - po 24 metų.
Priklausomai nuo individualios negalią turinčio žmogaus situacijos, papildomai jam gali būti mokama našlių pensija, našlaičių pensija, valstybinė pensija ar vienišo asmens išmoka. Nuo 2022 m. pradžios vienišiems pilnamečiams, netekusiems 45 proc. ir daugiau darbingumo, vienišo asmens išmoka skiriama automatiškai.
Įvertinus negalią turinčio žmogaus specialiuosius poreikius, gali būti skiriamos ir mokamos tikslinės kompensacijos slaugos ar priežiūros (pagalbos) išlaidoms padengti. Specialieji poreikiai dėl nuolatinės slaugos, nuolatinės priežiūros (pagalbos) yra nustatomi kompleksiškai vertinant asmens sveikatos būklę ir galimybes būti savarankiškam kasdienėje veikloje. Tokias kompensacijas šalyje gauna apie 94 tūkst. asmenų.
Nuo 2024 metų sausio 1 d. negalią turintys žmonės turės teisę gauti lengvojo automobilio išlaidų kompensaciją ir lengvojo automobilio techninio pritaikymo išlaidų kompensaciją. Svarbu tai, kad žmonėms su negalia nereikės pateikti papildomų dokumentų, susijusių su automobilio vertinimu, o pasibaigus tikslinės kompensacijos skyrimo terminui ir esant pakartotinam kompensacijos poreikiui, atskiro prašymo teikti nereikės.
Taip pat skaitykite: Kompensuojamųjų vaistų tvarkos apžvalga
Nuo ateinančių metų pradžios taip pat bus didinami baziniai socialinių išmokų dydžiai. Bazinė išmoka didės nuo 49 iki 55 eurų, šalpos pensijų bazė - nuo 182 iki 197 eurų, tikslinių kompensacijų bazė - nuo 147 iki 165 eurų, o valstybės remiamų pajamų dydis augs nuo 157 iki 176 eurų. Atitinkamai didės ir negalios pensijos, tikslinės kompensacijos bei kitos negalią turintiems žmonėms priklausančios išmokos.
Norint apskaičiuoti netekto darbingumo pensiją, imamos visos Jūsų nuo 1994 m. sausio 1 d. dokumentus, įrodančius stažą, įgytą iki 1993 m. gruodžio 31 d. Minimalaus ir būtinojo valstybinio socialinio pensijų draudimo stažo reikalavimai nustatomi pagal nedarbingo ar iš dalies darbingo asmens amžių pripažinimo nedarbingu ar iš dalies darbingu dieną, t. y. Iškart, kai Jūs esate pripažintas nedarbingu ar iš dalies darbingu.
1 taškas įgyjamas, jei per metus darbdavys ar žmogus savarankiškai sumoka pensijų draudimo įmokų nuo atlyginimo ar pajamų VERTĖS, kuri yra 12 tais metais nustatytų vidutinių darbo užmokesčių (VDU). Sumokėjus mažiau socialinio draudimo įmokų, įgyjama proporcinga apskaitos vieneto (taško) dalis. 2024 m. Sumokėjus mažiau socialinio draudimo įmokų, įgyjama proporcinga dalis metų stažo. Sumokėjus daugiau įmokų, įgyjama daugiau apskaitos vienetų (taškų).
Išmokų ir kompensacijų dydžiai (nuo 2024 m.)
| Išmoka/Kompensacija | Dydis (eurais) |
|---|---|
| Bazinė išmoka | 55 |
| Šalpos pensijų bazė | 197 |
| Tikslinių kompensacijų bazė | 165 |
| Valstybės remiamos pajamos | 176 |
Socialinės Paslaugos Neįgaliesiems
Atsižvelgiant į individualius negalią turinčio žmogaus interesus ir poreikius, jam gali būti teikiamos bendrosios ar specialiosios socialinės paslaugos, pilnai ar iš dalies kompensuojamos savivaldybės. Bendrosios socialinės paslaugos - informavimo, konsultavimo, tarpininkavimo ir (ar) atstovavimo, transporto organizavimo, maitinimo organizavimo, sociokultūrinės paslaugos ir kt. Specialiosios socialinės paslaugos - socialinė priežiūra arba socialinė globa.
Praėjusiais metais Lietuvoje veikiančiose suaugusiems žmonėms skirtose globos įstaigose buvo apgyvendinta 5600 žmonių su negalia, pagyvenusiems žmonėms skirtose globos įstaigose buvo apgyvendinta 7200 žmonių su negalia, grupinio gyvenimo namuose gyveno 502 suaugę žmonės su negalia, o savarankiško gyvenimo namuose - 725 gyventojai.
Taip pat skaitykite: Kada negauti išmokos?
Šiuo metu maždaug 1200 žmonių su negalia laukia eilėje, norėdami gauti socialines paslaugas savo namuose, ir maždaug 1600 laukia apgyvendinimo socialinės globos namuose. Tai rodo socialinių paslaugų plėtros ir jų prieinamumo poreikį.
Valstybės duomenų agentūros duomenimis, praėjusiais metais negalią turintys žmonės aktyviai naudojosi pagalbos į namus ir socialinės globos paslaugomis asmens namuose, transporto paslaugomis, dienos centruose teikiamomis socialinėmis paslaugomis. Savivaldybių teikiamomis paslaugomis gali pasinaudoti ir artimieji, prižiūrintys negalią turinčius asmenis. Pavyzdžiui, per metus jiems suteikiama 720 val. (30 parų) laikino atokvėpio paslauga, jos formas derinant pagal savo poreikius - renkantis pagalbą namuose, dienos globą arba trumpalaikę globą. Vis dėlto praėjusiais metais šia paslauga pasinaudojo tik šiek tiek daugiau nei 1000 asmenų, prižiūrinčių specialiųjų poreikių turinčius artimuosius.
Tikimės, kad Socialinių paslaugų įstatymo pakeitimai padės užtikrinti didesnį socialinių paslaugų prieinamumą asmenims su negalia bei jų artimiesiems. Priėmus pakeitimus, savivaldybės turėtų teisę ne tik atleisti asmenį nuo mokėjimo, bet ir sumažinti mokėjimą už socialines paslaugas, o jas teikti galėtų ne tik juridiniai, bet ir fiziniai asmenys - tokiu būdu būtų plečiamas socialinių paslaugų teikėjų ratas, didinamas socialinių paslaugų prieinamumas, o pats sektorius taptų atviresnis.
„Skirtingos spalvos“: atstumas tarp negalios ir reikiamos pagalbos Lietuvoje
Teisinė Apsauga Nuo Diskriminacijos
Europos Sąjungoje nėra vieningo termino, kas yra draudimas diskriminuoti dėl negalios. Šiame straipsnyje apžvelgiamos Europos Teisingumo Teismo bylos, kuriose aiškinamas ES direktyvų, reglamentuojančių diskriminacijos draudimą užimtumo srityje, turinys.
Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymą, įsigaliojusį 2005 m. liepos 1 d.: „Neįgalumas - dėl asmens kūno sandaros ir funkcijų sutrikimo bei nepalankių aplinkos veiksnių sąveikos atsiradęs ilgalaikis sveikatos būklės pablogėjimas, dalyvavimo visuomenės gyvenime ir veiklos galimybių sumažėjimas“.
Taip pat skaitykite: Parama daugiavaikėms šeimoms Lietuvoje
Europos Sąjungos lygiu reikšminga byla buvo Chacon Navas prieš Eures Colectividades (pareiškimo Nr. C-13/05), kurią teko nagrinėti Ispanijos teismams. Ji iš esmės nustatė vieningą negalios apibrėžimą, kaip minimalų standartą, kuris turi būti taikomas visoje ES.
Direktyva 2000/78/ET neapibrėžia negalios termino, todėl, pasak teismo, „jos koncepcija turi būti suprantama kaip apibūdinanti apribojimą, kuris atsiranda dėl fizinių, psichikos ar psichologinių pakitimų ir apsunkina tam tikro asmens dalyvavimą profesiniame gyvenime“. Kaip teigė Teismas, vienas iš pagrindinių negalios bruožų yra asmens profesinio gyvenimo ilgalaikis apsunkinimas. Todėl draudimas diskriminuoti dėl negalios negali būti taikomas iškart, kai tik darbuotojas suserga.
Ši ir kitos bylos Europos Teisingumo Teisme iš esmės formuoja diskriminaciją užimtumo srityje draudžiančios direktyvos sampratą valstybėse narėse. Byloje Komisija prieš Italiją, Europos Teisingumo Teismas išdėstė, kad valstybės narės privalo reikalauti darbdavių imtis efektyvių praktinių priemonių dėl visų žmonių su negalia (2013 m liepos 4 d. Byloje HK Danmark (2013 m balandžio 11 d.) Teismas dar kartą pakartojo negalios apibrėžimą ir pabrėžė, kad Užimtumo direktyva reikalauja darbdavį imtis „veiksmingų ir praktinių priemonių, skirtų paruošti darbo vietą neįgaliesiems“, kad asmenys su negalia turėtų priėjimą, galėtų dalyvauti ar kilti karjeros laiptais. Teismas pasisakė, kad darbo valandų sumažinimas gali būti laikomas veiksminga praktine priemone pritaikant aplinką tais atvejais, kai sumažinimas padeda darbuotojui tęsti darbą.
Remiantis Europos Teisingumo Teismo byla S. Coleman (2008 m. liepos 17 d. sprendimas byloje Nr. Pareiškėja p. Coleman nuo 2001 m. dirbo teisinėje kompanijoje „Attridge Law“, p. Law, šios kompanijos partnerio (taip pat buvusio darbdavio), teisės referente. 2002 m. 2005 m. kovo 4 d. pareiškėja sutiko su savanorišku išėjimu iš darbo ir nustojo dirbti „Attridge Law“. Tačiau 2005 m. rugpjūčio 30 d. ji pateikė skundą Darbo tribunolui prieš savo buvusį darbdavį dėl netiesioginio atleidimo ir diskriminacijos dėl negalios. Skunde pareiškėja teigė, kad su ja buvo elgiamasi mažiau palankiai nei su kitais darbuotojais, nes ji buvo vaiko su negalia pagrindinė prižiūrėtoja. Pareiškėja savo byloje teigė, kad ET direktyva 2000/78/EC draudžia diskriminaciją ne tik prieš pačius asmenis su negalia, bet ir prieš asmenis, kurie susieti su asmeniu su negalia, todėl nacionaliniai įstatymai taip pat turėtų būti interpretuojami kaip apsaugantys nuo diskriminacijos dėl sąsajos.
Teismas išaiškino, kad tai, jog Direktyvoje įtvirtintos nuostatos, skirtos atspindėti specifiškai žmonių su negalia poreikius, nereiškia, kad lygių galimybių principas turi būti interpretuojamas griežtai, t.y., kad Direktyva draudžia tik tiesioginę diskriminaciją dėl negalios ir susijusi tik su žmonėmis, turinčiais negalią. Lygių galimybių principas, remiantis Direktyvos 2(1) ir 3(1)(c) straipsniais, galioja ne tik asmenims, kurie patys turi negalią. Direktyvos tikslas - kovoti su visomis diskriminacijos formomis, visais (inter alia, negalios) pagrindais darbo ir užimtumo srityse.
Teismas išaiškino, kad direktyvos interpretacija, apribojant jos taikymą tik asmenims, kurie patys turi negalią, gali eliminuoti svarbų direktyvos elementą, užtikrinantį jos efektyvumą, ir sumažinti apsaugą, kurią ji turėtų garantuoti. Teismas taip pat pasisakė, kad, remiantis p. Coleman pateiktais faktais, galima daryti prielaidą, kad ji patyrė tiesioginę diskriminaciją, todėl efektyvus lygių galimybių principo taikymas reikalauja, kad įrodinėjimo našta turėtų būti perkelta darbdaviui. Teismas teigė, kad remiantis Direktyvos nuostatomis (ypač jos 1 ir 2(1) straipsniais), tiesioginės diskriminacijos draudimo taikymas nėra apribojamas tik asmenims, kurie patys turi negalią. Pasak Teismo, remiantis tuo, jog priekabiavimas yra laikomas diskriminacijos forma, Direktyva negali būti ribojama taip, kad numatytų draudimą persekioti tik asmenis, kurie patys turi negalią.
Darbo kodekso nuostatos
Darbo kodekso (DK) nustatyta, kad kasmetinės atostogos darbuotojui suteikiamos už darbą, už kiekvienus darbo metus. Kasmetinės atostogos - tai kalendorinėmis dienomis skaičiuojamas laikotarpis, suteikiamas darbuotojui pailsėti, susigrąžinti darbingumą. Per šį laikotarpį darbuotojui mokamas jo vidutinis darbo užmokestis ir jam paliekama darbo vieta (pareigos). Kasmetinės atostogos darbuotojui suteikiamos už darbą, todėl jų trukmė jokiu pagrindu (pvz., už darbo drausmės pažeidimus ar pan.,) negali būti mažinama. Kai darbas laikinas arba sezoninis, kasmetinės atostogos negali būti suteikiamos.
Yra dar viena išskirtinė atostogų rūšis - nemokamos atostogos. Nemokamos atostogos dėl kitų priežasčių suteikiamos kolektyvinėje sutartyje nustatyta tvarka (DK 185 str.). Remdamiesi šiuo straipsniu, darbdavys ir darbuotojas gali susitarti bei įrašyti į darbo sutartį, kad, pavyzdžiui, darbuotojui pateikus prašymą ir darbdaviui sutikus, papildomos nemokamos atostogos gali būti suteikiamos ir kitais negu DK 184 str. numatytais atvejais. Šiuo atveju svarbu, kad būtų įvardytos priežastys ir aiškiai išreikšta darbuotojo valia dėl nemokamų atostogų suteikimo.
Beje, nemokamos atostogos yra suteikiamos darbuotojo prašymu, o ne darbdavio pasiūlymu. Darbdavys neturi teisės reikalauti, kad darbuotojas išeitų nemokamų atostogų, pavyzdžiui, kad nėra darbo, sumažėjo darbo krūvis ar kitais pagrindais, kai būtų tenkinami ne darbuotojo, o pačio darbdavio tikslai. DK nereglamentuoja nemokamų atostogų pasirinkimo laiko.
Darbdavys, suteikęs darbuotojui nemokamas atostogas arba leidęs jam neatvykti į darbą, privalo pranešti SODRAI apie apdraustojo nedraudiminį laikotarpį.
Pagalba Darbdaviams Įdarbinantiems Neįgaliuosius
Skatindama neįgalius žmones aktyviau dalyvauti darbo rinkoje, o darbdavius - juos įdarbinti, valstybė yra numačiusi nemažai mokestinių lengvatų ir subsidijų. Smulkiau apie jas, steigiant neįgaliam žmogui darbo vietą, jūs galite sužinoti teritorinėje darbo biržoje. Darbdaviams, įdarbinantiems neįgaliuosius asmenis yra taikomos įvairios lengvatos, susijusios su darbo užmokesčio ar jo dalies, darbo vietos steigimo išlaidų kompensavimu darbdaviui.
Darbdaviams, įdarbinantiems tam tikras asmenų grupes, gali būti kompensuojama dalis darbo užmokesčio:
- 75 proc.
- 60 proc.
- 50 proc. nėščias moteris, vaiko motiną (įmotę) arba tėvą (įtėvį), vaiko globėją, rūpintoją ir asmenis, faktiškai auginančius vaiką (įvaikį) iki 8 metų arba neįgalų vaiką (įvaikį) iki 18 metų (iki 2005 m. liepos 1 d. nėščiomis moterimis, vaiko motina (įmote) arba tėvu (įtėviu), vaiko globėju, rūpintoju ir asmenimis, faktiškai auginančiais vaiką (įvaikį) iki 8 metų arba neįgalų vaiką (įvaikį) iki 18 metų (iki 2005 m. liepos 1 d.
Efektyvesnė Pagalba Negalią Turintiems Žmonėms Nuo 2024 Metų
Tam, kad situacija keistųsi, o žmonės su negalia gautų operatyvią pagalbą, nuo 2024 metų negalią ir individualios pagalbos poreikį vertins bei pagalbos teikimo koordinavimą atliks viena įstaiga - Asmens su negalia teisių apsaugos agentūra (Agentūra). Tikimasi, kad savalaikis pagalbos ir paslaugų suteikimas negalią turintiems žmonėms padės aktyviau dalyvauti visose asmeninio ir visuomeninio gyvenimo srityse ir užtikrins, kad mūsų šalies žmonės su negalia turėtų lygias galimybes su kitais bendruomenės nariais.
Nustačius negalią turinčio žmogaus poreikius ir jam sutikus, bus sudaromas individualios pagalbos planas ir apie tai informuojamos atitinkamos institucijos. Agentūroje dirbantis pagalbos vadybininkas stebės ar žmogui tikrai teikiama jo poreikius atitinkanti pagalba, esant poreikiui teiks rekomendacijas pagalbą teikiančioms institucijoms. Agentūra veiks „vieno langelio“ principu, tad žmogui su negalia nebereikės pačiam ieškoti pagalbos skirtingose įstaigose.
tags: #kompensacijos #neigaliesiems #iseinant #is #darbo