Lietuvos valstybėje veikia įrankiai, kurie yra skirti mažinti socialinę atskirtį ir neturtą. Socialinė piniginė pašalpa arba kompensacija už būsto šildymą ir/ar geriamą/ karštą vandenį padeda sunkiai besiverčiantiems gyventojams ar šeimoms lengviau sudurti galą su galu. Lietuvos Respublikoje yra numatyta kompensacijų teikimo sistema, kuria siekiama padėti šeimoms ir namų ūkiams, kurių pajamos nepasiekia numatytos ribos. Tačiau apie šią galimybę nežino ar nepasinaudoja nemaža dalis gyventojų, nes paprasčiausiai netinkamai vykdo savo pajamų apskaitą. Šiame straipsnyje aptarsime, kas laikoma turtu ir pajamomis skiriant socialinę pašalpą, kokios kompensacijos priklauso nepasiturintiems gyventojams ir kaip apskaičiuojamos vidutinės pajamas.
Socialinės Paramos Sistema Lietuvoje
Socialinės paramos sistema Lietuvoje siekiama padėti nepasiturintiems gyventojams, teikiant piniginę socialinę paramą (socialinę pašalpą, būsto šildymo ir vandens išlaidų kompensacijas). Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) primena, kad mažas pajamas gaunantys gyventojai turi teisę į papildomą piniginę paramą. Ji skiriama tiek vieniems gyvenantiems asmenims, tiek šeimoms, kurių pajamos neviršija nustatytų ribų.
Ministerija dalijasi, kad nepasiturintiems bendrai gyvenantiems asmenims ir vieniems gyvenantiems asmenims skiriama socialinė pašalpa. Teisę į ją bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo turi, jei kreipimosi metu pajamos, tenkančios vienam asmeniui per mėnesį, yra mažesnės nei 1,1 valstybės remiamų pajamų (nuo 2026 m. sausio 1 d. VRP - 256,3 euro) dydis. Taip pat svarbu, kad paramos prašančio asmens nuosavybės teise turimo turto vertė neviršytų turto vertės normatyvo.
Kas Laikoma Turtu?
Nustatant teisę į piniginę socialinę paramą, vertinamas gyventojų nuosavybės teise turimas turtas. Kreipiantis dėl piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams, vertinama turimo turto visuma - nekilnojamasis ir kilnojamasis turtas, finansinis ir kitas vertingas turtas (bankuose, kitose kredito įstaigose turimos piniginės lėšos, pasiskolintos ir negrąžintos lėšos, vertybiniai popieriai ir panašiai).
Paskolos
Gauta paskola, jeigu jos suma viršija 580 eurų, laikytina turtu, išskyrus aukštųjų mokyklų studentams teikiamas valstybės paskolas arba valstybės remiamas paskolas, kreditus būstui atnaujinti (modernizuoti), jeigu daugiabučio namo butų savininkai įgyvendino ar įgyvendina valstybės ar savivaldybės remiamą daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) projektą. Taip pat turtu nelaikomos gautos (negrąžintos) paskolos nekilnojamajam turtui pirkti (statyti). Tuo atveju, jei paskolos suma neviršija 580 eurų, šios lėšos laikomos pajamomis, kurios įskaitomos į pajamas skiriant piniginę socialinę paramą.
Taip pat skaitykite: Įsigykite nekilnojamąjį turtą
Parama Iš Kitų Gyventojų
Jeigu lėšos yra gautos iš kitų gyventojų kaip finansinė parama, skiriant piniginę socialinę paramą, į pajamas įskaitoma tik ta lėšų dalis, kuri viršija 221 eurą.
Kada Vertinamas Turtas, Kada Tik Pajamos?
Turtas yra vertinamas tik skiriant socialinę pašalpą ir būsto šildymo, karšto ir geriamojo vandens išlaidų kompensacijas pagal Socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymą. O štai socialinė parama mokiniams, papildomai skiriama išmoka vaikui, parama užsienyje mirusių (žuvusių) Lietuvos piliečių palaikams parvežti yra skiriama vertinant tik pajamas (turtas nevertinamas). Nemokami pietūs priešmokyklinukams, pirmokams ir antrokams skiriami nevertinant nei turto, nei pajamų.
Kas Laikoma Pajamomis?
Lietuvoje pajamos apibrėžiamos kaip visos piniginės ir natūrinės vertybės, kurios pripažįstamos asmens turtu ar turto padidėjimu. Tai gali būti finansinis ar turtinis naudos gavimas, dažniausiai apmokestinamas pagal Lietuvos teisės aktus.
Apmokestinamos Pajamos:
- Pajamos iš darbo santykių
- Pajamos iš individualios veiklos (įskaitant verslo liudijimą)
- Pajamos iš turto pardavimo
- Dividendai
- Palūkanos
- Motinystės/tėystės išmokos
- Vaiko priežiūros išmokos
- Pajamos už parduotas/nuosavybėn perleistas atliekas
Neapmokestinamos Pajamos:
- Įstatyme numatytos pašalpos ir kompensacijos
- Draudimo išmokos
- Pensijų išmokos ir pensijų anuitetai
- Įstatyme numatyta palūkanų rūšis
- Labdara
- Dovanos iš artimųjų (vaikai, tėvai, broliai/seserys, seneliai)
- Dovanos be giminystės ryšio iki 2 500 Eur per metus
- Darbdavio dovanos (suma iki 200 Eur per metus)
- Paveldėjimo būdu gautos pajamos
- Pajamos iš žemės ūkio veiklos (numatyta įstatymo)
- Teismų priteistos sumos
- Stipendijos
- Prizai, premijos ir loterijų laimėjimai
- Politinės kampanijos metu gautos ir pagal paskirtį panaudotos aukos/dovanos
- Religinių bendrijų aptarnaujančio personalo pajamos
- Pajamos kaip atlygis gautos teikiant paslaugas pagal paslaugų kvitą
- Tam tikros jūrininkų pajamos ir kt.
Kompensacijų Rūšys Ir Kam Jos Teikiamos?
Kompensacija gali būti piniginė socialinė parama nepasiturintiems gyventojams ir/arba kompensuojamos būsto šildymo, geriamojo ir karšto vandens išlaidos.
Nepasiturinčiu gyventoju laikomi bendrai gyvenantys asmenys ar vienas gyvenantis asmuo, kuris, įvertinus jo pajamas ir turtą, turi teisę gauti socialinę paramą. 2023 metais Lietuvoje buvo 211 tūkst. nepasiturinčių šalies gyventojų, kurie gavo socialinę paramą.
Taip pat skaitykite: Kada reikia teismo leidimo?
Vienas gyvenantis asmuo įgija teisę į socialinę pašalpą, jei vidutinės mėnesio pajamos vienam asmeniui neviršija 1,1 valstybės remiamų pajamų (VRP) dydžio. Nuo 2024 m. sausio 1 d. VRP dydis yra 176 Eur, todėl pajamų riba socialinei pašalpai gauti yra 193,60 Eur per mėnesį vienam asmeniui.
Socialinės Pašalpos Dydis:
Socialinės pašalpos dydis priklauso nuo to - kiek laiko ji yra gaunama:
- Iki 6 mėnesių: skirtumas tarp 1,4 VRP (246,40 Eur) ir vidutinių pajamų per mėnesį.
- Nuo 6 iki 12 mėnesių: skirtumas tarp 1,2 VRP (211,20 Eur) ir vidutinių pajamų per mėnesį.
- Ilgiau nei 12 mėnesių: skirtumas tarp 1,1 VRP (193,60 Eur) ir vidutinių pajamų per mėnesį.
Socialinės pašalpos dydis šeimai, turinčiai teisę ją gauti, sudaro:
- pirmam šeimos nariui - skirtumą tarp 1,1 VRP dydžio ir vidutinių pajamų vienam šeimos nariui per mėnesį - 193,60 Eur);
- antram šeimos nariui - 90 proc. skirtumo tarp 1,1 VRP dydžio ir vidutinių pajamų vienam šeimos nariui per mėnesį - 174,24 Eur);
- trečiam ir paskesniems šeimos nariams - 70 proc. skirtumo tarp 1,1 VRP dydžio ir vidutinių pajamų vienam šeimos nariui per mėnesį - 135,52 Eur).
Apskaičiuoti, ar jums priklauso socialinė parama galite naudodamiesi SPIS skaičiuokle.
Šildymo Ir Vandens Išlaidų Kompensacija
Šildymas ir geriamasis/karštas vanduo taip pat yra kompensuojamas, jei vienas gyvenantis asmuo ar kartu gyvenantys asmenys nesurenka minimalios pajamų sumos.
Taip pat skaitykite: Teisiniai aspektai
Būsto šildymo išlaidos, kai būsto naudingasis plotas bei atskirų energijos ir kuro rūšių sąnaudos būstui šildyti ne didesni už nustatytus normatyvus, viršija 10 procentų skirtumo tarp bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens vidutinių pajamų per mėnesį ir 2 VRP (nuo 2024 m. sausio 1 d. - 352 Eur) bendrai gyvenantiems asmenims dydžio arba 3 VRP (nuo 2024 m. sausio 1 d. - 528 Eur) dydžio vienam gyvenančiam asmeniui.
- geriamojo vandens išlaidų dalis, viršijanti 2 proc. šeimos (asmens) pajamų;
- karšto vandens išlaidų dalis, viršijanti 5 proc. šeimos (asmens) pajamų.
Pavyzdžiai:
1 Pavyzdys: keturių asmenų šeimos (2 tėvai ir 2 vaikai) darbinės pajamos siekia 1418 Eur (2 MMA**). Būsto šildymo išlaidų kompensuojamosios dalies skaičiavimas:
((1418 Eur - 25 proc. darbinių pajamų (neįskaitytina pajamų dalis) - 1408 Eur (2 VRP* x 4 (šeimos narių skaičius)) x 10 proc. = 0,0 Eur
Tai reiškia, kad šeimai už normatyvinį būsto naudingąjį plotą (70 m2) būtų 100 proc. kompensuojamos būsto šildymo išlaidos.
* Nuo 2024-01-01 Valstybės remiamų pajamų dydis (VRP) - 176 Eur
** MMA -924 Eur (bruto), 709 Eur (neto)
2 Pavyzdys: vieno gyvenančios asmens pajamos siekia 644 Eur (vidutinė senatvės pensija turint būtinąjį stažą). Būsto šildymo išlaidų kompensuojamosios dalies skaičiavimas:
644 Eur - 528 Eur ( 3 VRP*)= 116 Eur
116 Eur x 10 proc. = 11,6 Eur
Tai reiškia, kad asmuo už būsto šildymą pagal savo pajamas už normatyvinį būsto naudingąjį plotą (50 m2) gali mokėti ne daugiau kaip 11,6 Eur. Šią sumą viršijančios būsto šildymo išlaidos bus kompensuojamos.
* Nuo 2024-01-01 Valstybės remiamų pajamų dydis (VRP) - 176 Eur
Kaip Apskaičiuoti Vidutines Pajamas
Vidutinių asmens ir šeimos pajamų apskaičiavimas Lietuvoje atliekamas pagal teisės aktus, susijusius su pinigine socialine parama, šildymo ir vandens kompensacijomis bei kitomis socialinėmis išmokomis.
Pajamų Apskaičiavimo Pagrindas
- Skaičiuojant pajamas, vertinamas pajamų vidurkis per pastaruosius 3 mėnesius prieš paramos gavimo mėnesį arba pagal kitus teisės aktuose numatytus terminus;
- Į pajamas įskaičiuojamos visos gautos pajamos, išskyrus tas, kurios teisės aktais priskiriamos neapmokestinamosioms ar neįtraukiamoms pajamoms.
Į pajamas, skaičiuojant vidutines pajamas, neįtraukiama:
- Vaiko pinigai (universali išmoka vaikui);
- Vienkartinės valstybės ar savivaldybės išmokos;
- Socialinė pašalpa;
- Kompensacijos už šildymą, karštą vandenį ir geriamąjį vandenį;
- Parama daiktais ar kitomis nepiniginėmis formomis;
- Parama studijoms ir stipendijos, kurios nėra apmokestinamos pajamų mokesčiu.
Formulė Vidutinėms Pajamoms Apskaičiuoti
3 Pavyzdys: Šeima per pastaruosius 3 mėnesius gavo šias pajamas:
- Darbo užmokestis: 1 200 Eur/mėn.
- Pensija: 400 Eur/mėn.
- Vaiko pinigai: 100 Eur/mėn.
Šeima sudaryta iš 3 asmenų. Vaiko pinigai neįtraukiami, todėl:
Kokios Pajamos Įtraukiamos Į Kompensacijos Apskaičiavimą?
Lietuvos respublikos piniginės socialinės paramos mažas pajamas gaunančioms šeimoms (vieniems gyvenantiems asmenims) įstatymas numato, kad skiriant piniginę socialinę paramą, į šeimos (vieno gyvenančio asmens) pajamas įskaitomos šios šeimos narių (vieno gyvenančio asmens) gaunamos pajamos:
- su darbo santykiais susijusios pajamos;
- autorinis atlyginimas;
- pensijos;
- dividendai;
- palūkanos;
- individualios (personalinės) įmonės savininko pajamos, gautos iš šios įmonės apmokestinto pelno;
- pajamos iš žemės ūkio veiklos;
- išmokos žemės ūkio veiklai;
- piniginės lėšos, gautos vaikui (įvaikiui) išlaikyti (alimentai);
- stipendijos;
- socialinio pobūdžio pajamos, išskyrus vienkartines pašalpas ir kompensacijas, transporto bei specialių lengvųjų automobilių įsigijimo, jų techninio pritaikymo išlaidų kompensacijas invalidams, kompensacijas diabetikams, donorams ir slaugos pašalpą visiškos negalios invalidams, draudimo išmokas, mokamus alimentus.
Skiriant šeimai (vienam gyvenančiam asmeniui) socialinę pašalpą, į šeimos (vieno gyvenančio asmens) pajamas neįskaitoma gauta socialinė pašalpa bei šiuo Įstatymu nustatytos kompensacijos; išeitinė pašalpa arba kompensacija, išmokama, kai darbo sutartis nutraukiama; išeitinė išmoka arba kompensacija atleidžiamam iš pareigų valstybės tarnautojui; ligos, motinystės ir motinystės (tėvystės) pašalpa; turtinės ar neturtinės žalos atlyginimas (iš jų vienkartinė netekto darbingumo kompensacija); labdara piniginėmis lėšomis, kurios bendra suma viršija 4 valstybės remiamų pajamų dydžius; gautos dovanų piniginės lėšos; paveldėtos piniginės lėšos; užsienyje ar iš užsienio valstybės gautos piniginės lėšos; valstybės kompensacija už visuomenės poreikiams paimtą turtą; turto pardavimo pajamos; turto nuomos pajamos; loterijų ar kitų žaidimų laimėjimai, prizai.
Būsto Šildymo Ir Vandens Kompensacijos Skaičiuoklė
Norint sužinoti ar jums priklauso kompensacija, pasinaudokite socialinės paramos šeimai informacinėje sistemoje (SPIS) www.spis.lt esančia Būsto šildymo išlaidų kompensacijos skaičiuokle.
- Pasirinkite, ar nurodysite paskutinių trijų mėnesių ar vieno paskutinio mėnesio pajamas:
- Nurodykite šildymo kainos vidurkį per mėnesį. Jei nežinote einamojo sezono kainų, nurodykite to paties mėnesio įmokos dydį už praėjusį sezoną:
- Paspaudus Pirmyn matysite, kokia išlaidų dalis jums kompensuojama. Atitinkamai galite užpildyti prašymą kompensacijai gauti.
Kokius Dokumentus Pateikti Šildymo Kompensacijai Gauti?
Kreipiantis dėl kompensacijos su savimi reikia turėti šiuos dokumentus:
- Asmens dokumentą
- Prašymą socialinei paramai gauti
- Pažymą apie gaunamas pajamas už 3 paskutinius mėnesius
Kai būstas šildomas kitomis energijos rūšimis (pvz., elektra), gyventojai papildomai turi pateikti informaciją apie kuro deginimo įrenginį (t. y. dokumentą, nurodantį šilumos katilo tipą / modelį, jo naudingumo koeficientą), duomenis apie suvartotą elektros energiją (kiekį, elektros tarifus). Jei naudojamas kietasis kuras, gyventojai, kurie kreipiasi būsto šildymo išlaidų kompensacijų už įsigytą kietąjį kurą, pvz., malkas, neprivalo pateikti dokumentų (sąskaitų-faktūrų), įrodančių kuro įsigijimo išlaidas. Išimtiniais atvejais savivaldybės gali paprašyti pateikti kietojo kuro pirkimo dokumentus.
Kur Kreiptis Kompensacijai Gauti?
Gyventojai dėl būsto šildymo, karšto ir geriamojo vandens išlaidų kompensacijų skyrimo gali kreiptis į savo gyvenamosios vietos savivaldybę, taip pat elektroniniu būdu per Socialinės paramos šeimai informacinę sistemą (SPIS) www.spis.lt. Prisijunkite jums patogia identifikavimo sistema ir spauskite Naujas prašymas > Piniginės išmokos. Šioje skiltyje galite pateikti prašymą tiek šildymo kompensacijai, tiek socialinei paramai gauti. Spauskite Toliau ir Pildyti prašymą. Prašymas nebus pradedamas pildyti, jei kontaktiniai duomenys ir banko sąskaita nėra nurodyta ar patikslinta.
SADM nurodo, kokius dokumentus reikėtų turėti, norintiems gauti socialinę pašalpą:
- asmens tapatybę patvirtinantis dokumentas;
- prašymas-paraiška piniginei socialinei paramai gauti;
- pažymos apie pajamas (gautas per 3 praėjusius mėnesius iki mėnesio, nuo kurio skiriama piniginė socialinė parama, arba mėnesio, nuo kurio prašoma skirti paramą), jei informacija nėra gaunama iš valstybės registrų ir žinybinių registrų bei valstybės informacinių sistemų;
- priklausomai nuo aplinkybių, kitos pažymos, reikalingos paramai skirti, jei informacija nėra gaunama iš valstybės registrų ir žinybinių registrų bei valstybės informacinių sistemų.
„Dėl socialinės pašalpos ir kompensacijų bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo turi kreiptis į deklaruotos gyvenamosios vietos savivaldybės arba savivaldybės, kurios teritorijoje yra įtraukti į gyvenamosios vietos nedeklaravusių asmenų apskaitą, administraciją. O, jei bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo gyvenamosios vietos neturi ir nėra įtraukti į gyvenamosios vietos nedeklaravusių asmenų apskaitą, - į savivaldybės, kurios teritorijoje faktiškai gyvena, administraciją“, - nurodė ministerija. Tuo metu būstą nuomojantys bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo dėl piniginės socialinės paramos turėtų kreiptis į savivaldybės, kurios teritorijoje yra nuomojamas būstas, administraciją.
| Paramos rūšis | Kas įskaitoma į pajamas | Kas neįskaitoma į pajamas |
|---|---|---|
| Socialinė pašalpa | Su darbo santykiais susijusios pajamos, autorinis atlyginimas, pensijos, dividendai, palūkanos, pajamos iš žemės ūkio veiklos, stipendijos | Socialinė pašalpa, kompensacijos, išeitinė pašalpa, ligos pašalpa, labdara, dovanos, paveldėtos lėšos, pajamos iš turto pardavimo |
| Šildymo ir vandens kompensacijos | Su darbo santykiais susijusios pajamos, autorinis atlyginimas, pensijos, dividendai, palūkanos, pajamos iš žemės ūkio veiklos, stipendijos | Socialinė pašalpa, kompensacijos, išeitinė pašalpa, ligos pašalpa, labdara, dovanos, paveldėtos lėšos, pajamos iš turto pardavimo |