Mirus artimam žmogui, svarbu žinoti, kaip teisingai sutvarkyti paveldėjimo dokumentus. Paveldėjimas - tai mirusio asmens turtinių ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba pagal testamentą.
Palikimo priėmimas: svarbūs veiksmai ir terminai
Asmeniui mirus, įpėdiniai palikimo atsiradimo dieną įgyja subjektinę paveldėjimo teisę, tačiau tai dar nereiškia, kad jie perėmė palikėjo teises ir pareigas, t.y. palikimas įpėdiniams nepereina automatiškai. Palikimo priėmimas yra aktyvus veiksmas (vienašalis sandoris), kuris sukelia atitinkamus teisinius padarinius tik tuo atveju, jeigu yra išreikštas (sudarytas) įstatymo nustatyta tvarka ir terminais.
Tam, kad gautų palikimą, įpėdinis turi palikimą priimti, t. y. atlikti įstatyme nustatytus veiksmus: kreiptis į palikimo atsiradimo vietos notarą su pareiškimu apie palikimo priėmimą arba faktiškai pradėti paveldėtą turtą valdyti nesikreipiant į notarą. Šiems veiksmams atlikti įstatyme numatytas 3 mėnesių terminas, skaičiuojamas nuo palikimo atsiradimo dienos, t.y. nuo palikėjo mirties dienos.
Palikimo priėmimas kreipiantis į notarą su prašymu priimti palikimą yra dažniausias palikimo priėmimo būdas. Pagal bendrąją taisyklę, palikimą priėmęs įpėdinis, nepriklausomai nuo palikimo priėmimo būdo (pagal įstatymą ar testamentą), už palikėjo skolas atsako visu savo turtu.
Kitas svarbus aspektas, kai įpėdinis palikimą priima kreipdamasis į notarą, įpėdiniui reikėtų žinoti, kad palikimas gali būti priimamas su palikėjo turto apyrašu arba be jo ir jau pareiškimo pateikimo notarui metu apsispręsti, su apyrašu ar be jo. įpėdinis priima palikimą. Dėl palikimo priėmimo pagal turto apyrašą įpėdinis pareiškimu kreipiasi į palikimo atsiradimo vietos notarą, kuris išduoda įpėdiniui vykdomąjį pavedimą dėl turto apyrašo sudarymo ir įpėdinis ne vėliau kaip per dvi savaites pateikia bet kuriam palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismo veiklos teritorijoje veikiančiam antstoliui. Turto apyrašą antstolis sudaro ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo dokumentų gavimo dienos.
Taip pat skaitykite: 25,5 metų darbo stažas ir pensija
Ką daryti, jei praleistas terminas palikimui priimti?
Jeigu įpėdinis praleido 3 mėnesių terminą palikimui priimti, jis gali kreiptis į teismą su dviem skirtingais prašymais:
- Su prašymu atnaujinti praleistą terminą palikimui priimti.
- Su pareiškimu dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, kad teismo sprendimu būtų nustatyta, jog asmuo palikimą priėmė faktiniu valdymu.
Terminas paprastai atnaujinamas tik tuo atveju, jei teismas nustato, kad termino praleidimo priežastys buvo svarbios ir objektyvios, t.y.
Paveldėjimo pagrindai: testamentas ir įstatymas
Pagal įstatymą paveldima, kada tai nepakeista testamentu ir kiek nepakeista testamentu. Taigi jeigu fizinis asmuo savo turto arba jo dalies nepalieka testamentu, tik tada atsiranda paveldėjimas pagal įstatymą, kada įpėdiniais pagal įstatyme nustatytą eilę tampa asmenys, turintys tokią teisę palikimo atsiradimo momentu. Paveldėjimas pagal įstatymą galimas tuomet, kai palikėjas nesudarė testamento, sudarytas testamentas ar jo dalis pripažinti negaliojančiais, testamentas apima ne visą turtą, įpėdinis atsisakė arba nepriėmė palikimo.
Įstatyme nustatytos šešios įpėdinių eilės paveldėti pagal įstatymą. Esant galiojančiam testamentui, paveldima pagal testamentą, kuriame testatorius laisva valia numato, kam ir kokį turtą jis nori palikti po savo mirties. Jei testamentu paskirtas visas palikimas, paveldėjimas pagal įstatymą neatsiranda.
Pagrindinis paveldėjimo pagal įstatymą principas yra palikimo išsaugojimas šeimoje, jo perėjimas nuo tėvų vaikams. Įstatyme yra įvirtintos šešios įpėdinių eilės, kiekvienos žemesnės eilės įpėdiniai paveldi, jeigu nėra aukštesnės eilės įpėdinių, arba jie atsisakė palikimo, arba nepriėmė jo per įstatyme numatytą 3 mėnesių terminą, arba neturi teisės paveldėti (pavyzdžiui, tyčia atėmė palikėjui ar jo įpėdiniui gyvybę).
Taip pat skaitykite: Kaip gauti nedarbingumo išmoką su invalidumu?
Sutuoktinių paveldėjimo teisė
Su pirmos eilės įpėdiniais jis paveldi vieną ketvirtadalį palikimo, jeigu įpėdinių ne daugiau kaip trys, neįskaitant sutuoktinio. Jeigu sutuoktinis paveldi su antros eilės įpėdiniais, jam priklauso pusė palikimo. Turtas, įgytas santuokos metu, pripažįstamas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, kol jis nėra padalytas arba kol bendrosios jungtinės nuosavybės teisė nėra pasibaigusi kitokiu būdu, įstatyme įtvirtinta prezumpcija, jog sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios.
Mirus vienam iš sutuoktinių, t. y. pasibaigus bendrajai jungtinei sutuoktinių nuosavybei, notaras pagal rašytinį pergyvenusio sutuoktinio prašymą išduoda nuosavybės teisės į dalį bendro sutuoktinių turto liudijimą dėl pusės bendro turto, įgyto santuokos metu.
Santuoka gali būti pripažinta negaliojančia, jeigu buvo pareikštas ieškinys dėl santuokos pripažinimo negaliojančia.
Nepilnamečių ir neveiksnių asmenų paveldėjimo teisės
Siekiant išvengti galimų neigiamų turtinių padarinių nepilnamečio vaiko atžvilgiu, taip pat vadovaujantis įtvirtintais prioritetiniais vaiko teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principo turiniu ir tikslais (CK 3.3 str. 1 d.), teismo leidimas yra būtina sąlyga tėvams nepilnamečio vaiko vardu tiek atsisakyti priimti palikimą, tiek palikimą priimti, nepriklausomai nuo nepilnamečio vaiko amžiaus. Tik teismas gali leisti nepilnamečio vaiko vardu priimti ar atsisakyti priimti palikimą. Be išankstinio teismo leidimo tėvai neturi teisės savo nepilnamečių vaikų vardu priimti ar atsisakyti priimti palikimą (CK 3.188 str. 1 d.). Analogiškai įgyvendinama ir pilnamečių neveiksnių asmenų paveldėjimo teisė.
Neveiksnių asmenų interesų apsaugai yra sukurtas teismo leidimų institutas. Įstatyme tiesiogiai nėra įtvirtinta, kad tais atvejais, kai palikimą paveldi pilnametis neveiksnus asmuo, yra būtinas teismo leidimas sudaryti palikimo priėmimo ar palikimo atsisakymo sandorį, kaip tai yra reglamentuojama, kai paveldi nepilnamečiai. Tačiau Civiliniame kodekse (CK 3.244 straipsnio 3 dalyje) yra nurodytos kelios grupės sandorių, kuriems sudaryti reikalingas teismo leidimas (CK 3.244 str. 3 d.). Visi šie sandoriai susiję su globotiniui nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo daikto valdymu, naudojimu bei disponavimu juo, taip pat su kitu turtu, jeigu sudarius sandorį turtas sumažėtų arba būtų kitaip suvaržytos globotinio teisės.
Taip pat skaitykite: Kaip vyksta turto dalybos skyrybų atveju, kai yra vaikų?
Testamentas: kam galima palikti turtą?
Pagal testamentą įpėdiniais gali būti tie patys asmenys kaip ir pagal įstatymą, tik potencialių įpėdinių ratas daug platesnis, kitaip nei paveldint pagal įstatymą, nėra įtvirtinto įpėdinių pagal testamentą sąrašo.
Testamento ginčijimas
Taip, testamentą galima ginčyti teismo tvarka ir tik testatoriui mirus, nes tik nuo testatoriaus mirties testamentas įgyją teisinę galią. Ieškinį dėl testamento ar jo atskirų dalių pripažinimo negaliojančiomis gali pareikšti ne bet kurie asmenys, o tik kiti įpėdiniai pagal įstatymą ar testamentą, kurie paveldėtų, jei testamentas ar jo dalis būtų pripažinta negaliojančiomis.
Dažniausiai pasitaikančių ginčo atvejų, kai ginčijamas testamentas tuo pagrindu, kad testamentas sudarytas neveiksnaus šioje srityje asmens, t.y. dėl testatoriaus valios trūkumų. Nebūtinas teismo sprendimas dėl asmens pripažinimo neveiksniu. Įpėdinių pagrįstos abejonės dėl veiksnumo gali būti pakankamas pagrindas.
Kas atitenka testamentu nepaskirta turto dalis?
Testamentu nepaskirtą likusią palikimo dalį paveldi įpėdiniai pagal įstatymą, pagal anksčiau minėtą įpėdinių eilę, o jei įpėdinių pagal įstatymą nėra, paveldi Lietuvos valstybė.
Kai yra keletas įpėdinių, jų paveldėtas turtas yra visų šių įpėdinių dalinė nuosavybė, jeigu testamentu nenustatyta kitaip. Iki įpėdinių teisių į daiktus įregistravimo viešame registre, įpėdiniai gali bendru sutarimu pasidalinti paveldėtą turtą. Dalijantis nekilnojamuosius daiktus padalijimas įforminamas notarinės formos sutartimi, kuri registruojama NTR.
Parama vaikams testamentu
Kiekvienas iš mūsų gali testamentu savo turtą palikti fiziniams ar juridiniams asmenims. Skirti vaikams paramą galite ir savo testamentu. Organizacijai „Gelbėkit vaikus“ galite palikti konkrečią savo turto dalį, pvz., tik pinigus (ar konkrečią nurodytą sumą) banko sąskaitose arba tik konkretų nekilnojamąjį turtą (butą adresu Gatvės g. 10, Vilnius) ir pan. Kitą konkretų turtą arba neįvardintą turtą - kitiems fiziniams ar juridiniams asmenims. Taip pat galima likusio testamentu nepaskirto turto konkrečiai nevardinti ir jo paveldėjimo nenumatyti. Tokiu atveju jis būtų paveldimas pagal įstatymą.
Testamento sudarymas
Rekomenduojame sudaryti oficialųjį testamentą (pas notarą). Taip sudarytas testamentas nepasimes bei bus sudarytas teisingai. Atkreipiame dėmesį, kad namų sąlygomis be notaro surašomi testamentai (asmeniniai testamentai) ne visada galioja, nes rašantieji dažnai pamiršta nurodyti testamento oficialumui ir galiojimui būtiną informaciją - testamento sudarymo laiką, vietą ir pan.
Paprastai turtą testamentu galite skirti tam, kam esate nusprendęs, tačiau, jeigu palikėjas mirties metu turi vaikų, sutuoktinį ar tėvų, kuriems reikalingas išlaikymas, nepaisant to, kas parašyta testamente, šie žmonės gaus bent pusę turto, kurį būtų gavę, jei testamento nebūtų (t. y., galiojant paveldėjimo pagal įstatymą teisei).
Ką daryti, jei nėra vaikų?
Jeigu jūs sudarysite testamentą, jame galėsite konkrečiai nurodyti, kam paliekate savo sukauptą turtą. Jeigu testamento nesudarysite, tuomet jūsų turtas bus paveldimas pagal įstatymą.
Pirmiausia rekomenduojame pasirūpinti savo vaikais ir artimaisiais. Visgi, jeigu manote, jog jūsų artimieji gali pasirūpinti savimi patys, dalį turto (ar visą) galite testamente palikti kitiems fiziniams ar juridiniams asmenims. Šiuo atveju, patartina šalia testamento palikti paaiškinamąjį raštą arba vaizdo medžiagą, kurioje nupasakotumėte, kodėl priėmėte tokį sprendimą.
Taip, testamentą galite pakeisti bet kada. Galioja paskutinis jūsų sudarytas/pasirašytas testamentas.
Už testamento patvirtinimą notaras turi teisę imti nuo 5,79 iki 28,96 EUR atlygį. Atlygis skirtinguose notarų biuruose gali svyruoti, tačiau neturėtų viršyti nustatytų maksimalių ribų.
Testamentas: ar visais atvejais palikėjo valios laikomasi besąlygiškai?
Paveldėjimo teisės ir pareigos
Priimant paveldėjimą sutinkate su visomis teisėmis ir pareigomis, prisiimate atsakomybę (skolas jeigu tokių yra). Taip pat svarbus etapas, kurį privalote žinoti, apie mokesčius paveldėjus būstą. Notaro mokesčiai - notarui mokėti turėsite visuomet, į tuos mokesčius įeina dokumentai, patikros registrų centre, bei notaro atlygis, kurį sudaro 0,1 proc. VMI mokesčiai - šie mokesčiai apskaičiuojami nuo pavedimo turto apmokestinamosios vertės (70proc. viso turto vertės).
Paveldimo turto apmokestinamoji vertė, neviršija 3 tūkst. Skaičiuojant mokėtino gyventojų pajamų mokesčio dydį, pirmiausia aktuali yra paveldimo turto vertė, nuosavybės įgijimo momentu, nuo kurio būtų skaičiuojami mokesčiai pardavus turtą.
Paveldėtojas turi teisę pasirinkti vieną iš šių turto vertės nustatymo būdų. Registrų centro nustatoma turto vertė dažnai gali būti kur kas mažesnė negu reali rinkos vertė, tad jeigu planuojama paveldėta būstą parduoti ir sumokėti kuo mažiau mokesčių, paveldėtojui vertėtų rinktis individualų turto vertinimą.
Taigi apibendrinant, jeigu planuojate parduoti būstą po paveldėjimo, priimkite palikimą pagal atliktą nepriklausomą turto vertinimą ir joje nurodytą kainą, o ne rinkos nustatytą.
Turto "perrašymas": dovanojimas ir išlaikymas iki gyvos galvos
Jeigu kalbama apie tam tikrus sandorius, kuriais turtas perleidžiamas esant asmeniui gyvam, dažnu atveju naudojamas terminas „perrašymas“, tačiau įstatymas nenumato tokios „perrašymo“ sutarties. Jeigu asmuo kreiptųsi į notarą, norėdamas turtą „perrašyti“, notaras pirmiausiai išsiaiškintų, kokios yra tokio turto „perrašymo“ sąlygos ir nuo to priklausys, kokia sutartis bus sudaryta.
Jeigu asmuo nori turtą „perrašyti“ neatlygintinai, gali būti sudaromos dovanojimo arba išlaikymo iki gyvos galvos (rentos) sutartys.
Tiek vienu, tiek kitu atveju turtas pereina kito asmens nuosavybėn nuo sutarties pasirašymo dienos, tačiau išlaikymo iki gyvos galvos sutartimi tam asmeniui, kuriam turtas perleidžiamas, atsiranda tam tikrų įsipareigojimų: aprūpinti jam turtą perleidusį asmenį gyvenamąja patalpa, drabužiais ir kt., aprūpinti maitinimu, o jeigu sveikatos būklė reikalauja - ir sveikatos priežiūra. Šių pareigų nevykdymas turi pasekmes - gali tekti turtą grąžinti buvusiam savininkui pagal jo reikalavimą teisme. Turto grąžinimo atveju visos turėtos išlaikymo išlaidos (pvz. perkant maistą, vaistus, drabužius) nebus atlygintos.
Dovanojimo sutarties atveju įprastai jokių pareigų dovanų gavėjui dovanotojo atžvilgiu neatsiranda. Dovanotojui persigalvojus dėl dovanos, panaikinti dovanojimo sutartį ir susigrąžinti padovanotą turtą būna labai sudėtinga.
Taigi išlaikymo iki galvos sutarties atveju, asmuo, kuris perleidžia turtą, gali būti tikras, kad juo bus pasirūpinta, kad jam neteks atsidurti gatvėje, o jeigu juo nebus rūpinamasi, tuomet galės susigrąžinti perleistą turtą.
Sprendimą, kokią sutartį sudaryti, dažnai gali lemti ir tokios sutarties sudarymo kaštai. Perleidžiant turtą išlaidas paprastai sudaro notarui mokamas mokestis už sandorio patvirtinimą ir galimi mokesčiai valstybei. Turtą perleidžiantis asmuo jokių mokesčių valstybei nemoka. Gi priklausomai nuo to, kas turtą įgyja, tam asmeniui gali tekti susimokėti pajamų mokestį. Pajamų mokestis nemokamas, jeigu turtas yra perleidžiamas sutuoktiniui, vaikui (įvaikiui), tėvams (įtėviams), broliams, seserims, vaikaičiams ar seneliams. Tačiau, jeigu turtas yra perleidžiamas draugui, pažįstamam, toks turto gavėjas turės susimokėti pajamų mokestį valstybei, kuris sudaro 15 proc. nuo įgyjamo turto vertės.
Nekilnojamojo turto vertė įprastai nustatoma pagal Nekilnojamojo turto registre nurodytą vidutinę rinkos vertę. Jeigu vidutinė rinkos vertė, nurodyta Nekilnojamojo turto registre, neatitinka realios nekilnojamojo turto vertės, tokiu atveju galima atlikti individualų turto vertinimą.
Notaro išlaidų dydis taip pat priklauso nuo to, kam yra perleidžiamas turtas. Tiek dovanojimo, tiek išlaikymo iki gyvos galvos sutarties atveju yra mo...
Dovanoto turto pardavimas ir apmokestinimas
Nekilnojamasis turtas, būdamas vertinga ir svarbia investicija, gali būti puiki dovana, kuri gali suteikti daug naudos arba galimybių. Tačiau kartais gavus dovanų nekilnojamąjį turtą, jo pardavimas gali sukelti tam tikrų iššūkių. Dovanų nekilnojamąjį turtą dažniausiai gauname iš artimų giminaičių. Nors būna ir išimčių. Dovanoto turto pardavimas atneša ne tik pajamas, bet kartu ir pareigas bei mokestines prievoles, apie kurias reikia pagalvoti iš anksto. Tokiu būdu įgytas turtas gali būti apmokestintas du kartus: pirmąkart - kaip dovana, o antrąjį - Gyventojų pajamų mokesčiu (GPM) po turto pardavimo. Kaip nepadaryti brangiai kainuojančių klaidų ir ką reikia žinoti apie nekilnojamojo turto dovanojimą bei pardavimą skaitykite palčiau šiame straipsnyje.
Nekilnojamojo turto dovanojimas (gavimas dovanų) - kuo ypatingas?
Nekilnojamojo ar kilnojamojo turto dovanojimas yra viena iš turto perleidimo formų. Tokių, kaip pirkimas - pardavimas, mainai, renta ar paveldėjimas. Dovanojimo sandoris yra neatlygintinas, tai reiškia, kad už tokiu būdu perleistą turtą nėra gaunamos pajamos. Nepaisant pastarojo fakto, nekilnojamojo turto dovanojimas turi būti patvirtintas notaro bei įregistruotas VĮ Registrų centre. Jei yra dovanojamos piniginės lėšos iki 14 500 Eur, galima laisvos formos dovanojimo sutartis be notarinio tvirtinimo.
Svarbu žinoti, kad dovanos gali būti apmokestintos Gyventojų pajamų mokesčiu po jų gavimo. Tačiau yra taikomos išimtys, atsižvelgiant į tai, koks giminystės ryšys sieja dovanotoją ir apdovanotąjį (dovanos gavėją). Tėvų dovanotas turtas nėra apmokestinamas po jo gavimo, kaip ir kitų pirmos, antros eilės giminaičių dovanos. Tai reiškia, kad už tokią dovaną valstybei nereikia mokėti mokesčių. Deklaruoti tokio turto taip pat papildomai nereikia, po turto įregistravimo VĮ Registrų centre Valstybinė mokesčių inspekcija gaus duomenis apie gautas dovanas.
Nekilnojamąjį turtą galima gauti dovanų ir iš antros eilės bei tolimesnių giminaičių arba visiškai svetimų žmonių. Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas nedraudžia savo turtą dovanoti bet kam. Tai yra visiškai legalus veiksmas. Tačiau tokios dovanos užtraukia mokestinę prievolę. Visos metinės dovanos, kurių bendra vertė viršija 2500 Eur ribą yra apmokestinama GPM mokesčiu. Jei per kalendorinius metus iš antros eilės giminaičių ar kitų asmenų gavote dovanų, kurių bendra vertė neviršija 2500 Eur ribos, tai jokie mokesčiai už šias dovanas taikomi nebus.
Kaip nustatoma dovanojamo turto vertė?
Dovanojamo turto vertė dažniausiai būna VĮ Registrų centro paskaičiuota vidutinė rinkos kaina dovanojimo dienai. Galima į dovanojimo sutartį įrašyti ir abiejų šalių nusistatytą turto kainą. Jei dovana gauta ne iš pirmos eilės giminaičių, tai reiškia, kad jos vertė viršijanti 2500 Eur bus apmokestinama GPM.
Pavyzdys: Dovanų iš dėdės gavote 2 kambarių butą Vilniuje, kurio vertė dovanojimo dienai - 120 000 Eur. Tais pačiais metais daugiau dovanų negavote. GPM apmokestinamos vertės apskaičiavimas: 120 000 Eur - 2500 Eur = 117 500 Eur. Jei ši dovana būtų gauta iš pirmos eilės giminačių, tai jokie mokesčiai taikomi nebūtų.
Kada galima parduoti dovanotą turtą?
Dovanoto turto pardavimas yra logiškas žingsnis siekiant įgyvendinti kitus finansinius planus ateityje. Dažnam tokio turto savininkui kyla klausimas: kada galima parduoti dovanotą turtą? Šia tema visuomenėje sklando daug mitų ir stereotipų, kurie teigia, kad dovanų gautą turtą būtina išlaikyti tam tikrą laiko tarpą ir tik tuomet galimas jo pardavimas. Tačiau tiesa yra tai, kad dovanotą turtą parduoti galite bet kada, nors ir iš karto po to, kai jis tik įregistruojamas jūsų nuosavybe. Šioje situacijoje svarbu pasidomėti mokestinėmis prievolėmis po tokio turto pardavimo.
Mokesčiai po dovanoto nekilnojamo turto pardavimo
Dovanotą nekilnojamąjį turtą galima parduoti iš karto, kai tik jis taps jūsų nuosavybe ir bus įregistruotas VĮ Registrų centre. Prieš imantis pardavimo svarbu išsiaiškinti, kokius mokesčius reikės mokėti po turto pardavimo.
Gyventojų pajamų mokestis (GPM) gautam pelnui bus taikomas jei:
- Turtą parduosite nuosavybės teise neišlaikę 10 m.
- Pelnas apskaičiuojamas iš pirkimo - pardavimo sutartyje nurodytos parduodamo turto kainos atėmus dovanojimo sutartyje nurodytą turto kainą.
Pavyzdžiui: butą pardavėte už 85 000 Eur, o dovanojimo metu jo kaina dovanojimo sutartyje buvo nurodyta 60 000 Eur. 85 000 - 60 000 = 25 000 Eur pelnas. GPM skaičiuojamas taip: 25 000 x 15 proc. = 3 750 Eur.
- Turtą parduosite pigiau arba už tą pačią kainą kaip ir įgijote (gavote dovanų).
- Turtą parduosite brangiau nei įgijote (gavote dovanų), tačiau dovanojimas buvo iš pirmos eilės giminaičių ir pardavimo metu užsisakėte retrospektyvinį vertinimą, kurio metu nustatyta kaina buvo lygi pardavimo kainai arba didesnė.
6 pagrindiniai dovanoto turto pardavimo žingsniai
- Pirmas ir svarbiausias žingsnis yra susipažinti su dovanoto turto detalėmis bei atidžiai išnagrinėti visus dokumentus.
- Antras etapas yra turto įvertinimas. Rekomenduojama pasinaudoti nepriklausomo vertintojo paslaugomis, kad būtų nustatyta sąžininga ir tiksli dovanoto turto rinkos vertė. Jei turtas yra gautas dovanų iš pirmos eilės giminaičių, tai šis vertinimas turėtų būti retrospektyvinis vertinimas, siekiant pasinaudoti išimti dėl taikomo GPM mokesčio po turto pardavimo.
- Kitas žingsnis - reklama ir rinkodara. Siekiant pritraukti potencialius pirkėjus, būtina sukurti aukštos kokybės reklaminius skelbimus, kurie pabrėžtų jūsų turto privalumus ir patrauklumą. Skelbimus galima talpinti internete, socialiniuose tinkluose ir pan. Nekilnojamojo turto agentūros taip pat gali padėti rasti tinkamus pirkėjus ir atlikti visus derybų procesus bei sandorio užbaigimą.
- Kai susidomėjusių pirkėjų jau yra ir prasideda derybos, labai svarbu būti atidiems ir ramiai įvertinti visus pasiūlymus. Jei turite tam tikrą pardavimo kainos ribą, būkite pasirengę deryboms ir gana aiškiai išreikškite savo lūkesčius. Taip pat nepamirškite tinkamai įvertinti pirkėjo patikimumo ir finansinių galimybių.
- Vykstant deryboms, visada būtina pasikonsultuoti su specialistais, tokiais kaip teisininkai ar nekilnojamojo turto brokeriai, siekiant užtikrinti visų teisinių aspektų tvarką ir padaryti teisingus sprendimus pasirašant preliminariąją pirkimo - patrdavimo sutartį.
- Paskitinis etapas - sandorio sudarymas notarų biure. Šiam etapui prireiks visų sandorio sudarymui reikiamų dokumentų, pažymų bei leidimų ir tikslios informacijos apie jūsų ir pirkėjo susitarimą. Daugiau informacijos apie reikalingus dokumentus suteiks sandorį tvirtinantis notaras.
tags: #jeigu #norima #globotines #varu #pirkti #nekilnojama