„Socialinis taksi“ teikia pavėžėjimo ir asistentų palydėjimo paslaugas neįgaliesiems bei laikiną negalią ar ribotą judumą turintiems piliečiams. Tai patogus ir saugus kelionės būdas negalią turintiems asmenims.
Socialinio taksi paslaugos ir prieinamumas
Keliones su taksi neįgaliesiems automobiliu užsisakyti galima nepriklausomai nuo jų tikslo - vežame į ligonines, mokymosi įstaigas, susitikimus su draugais, parduotuves, traukinių ar autobusų stotį ir net kituose miestuose įsikūrusias įstaigas - pagal asmeninį kiekvieno kliento poreikį.
Specialioms kelionėms pritaikytame transporte yra įrengtos rampos ir saugos diržai vežimėliui. Tinkamai pritaikyti automobiliai leidžia kelionės metu saugiau jaustis vežimėlyje, o asmeniniai asistentai - vairuotojai, kurie ne tik nuveža į reikiamą vietą, tačiau ir suteikia pagalbą išeinant iš namų, nuneša daiktus, suteikia palydą.
Paslaugos teikiamos visą parą tiek darbo, tiek švenčių dienomis, tiek savaitgaliais. Paslauga yra teikiama Vilniuje, Klaipėdoje ir Ukmergėje bet kuriuo paros metu. Paslaugą teikiame: Vilniaus miesto, Klaipėdos miesto ir Ukmergės rajono savivaldybėse.
Pagrindiniai socialinio taksi teikiami privalumai:
- Pavėžėjimas ir asistavimas.
- Saugumas ir patogumas kelionės metu.
- Pritaikytas transportas neįgaliesiems.
- Paslaugos teikiamos visą parą.
Socialinio taksi misija ir tikslai
Esame nevyriausybinė organizacija, kurios tikslas - didinti individualių poreikių turinčių asmenų Lietuvoje savarankiškumą ir pagerinti jų socialinį bei ekonominį gyvenimą. Teikiamos transporto paslaugos yra nukreiptos į neįgalaus žmogaus saugumą ir poreikius.
Taip pat skaitykite: Socialinio darbo raida Lietuvoje
Socialiai atsakingiems verslams siūlome pagalbą susijusią su negalią turinčių žmonių įdarbinimu, integravimu į kolektyvą, darbo vietos pritaikymu. Taip pat siūlome įmonių personalo mokymus negalios etiketo tematika, kurių tikslas - supažindinti su būdais, kurie padės teikti geresnes paslaugas klientams su negalia.
AP reporteris | Vaidas Kuliauskas apie "Asistentinį Taxi"
Kaip veikia socialinis taksi Vilniuje?
Vilniaus mieste vykti į (iš) gydymo ir reabilitacijos įstaigas, į Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybą, į ortopedijos įmones, vykti apsigyventi į socialines globos įstaigas Vilniaus mieste. Paslauga teikiama automobiliais, kuriuose įtaisyti keltuvai, laikikliai salone, galima vežti asmenis vežimėliuose.
Esant pritaikytai aplinkai iki automobilio asmenį gali palydėti vairuotojas, nesant lifto vairuotojas iki automobilio asmenį vežimėlyje gali transportuoti laiptais su vikšriniu kopikliu. Automobiliai nepritaikyti transportuoti asmenį gulimoje padėtyje. Nuvežimas į paskyrimo vietą ir parvežimas atgal, laukiant paskyrimo vietoje ne ilgiau kaip 1 val.
Svarbi informacija Vilniaus gyventojams:
- Paslaugos gavėjai: sutrikusios raidos asmenys (jų šeimos), gyvenantys Vilniuje.
- Vykimo tikslai: Žmonės su negalia vežiojami į dienos globos įstaigų užimtumo programas, t. y. formuoti pradinių socialinių įgūdžių.
Socialinio taksi prieinamumas ir kainos
Socialinis taksi skirtas yra to miesto gyventojams, judantiems vežimėliu ir norintiems lengvai, savarankiškai pasiekti norimą vietą. Registruoti Socialinio taksi vartotojai naudojasi sistema www.socialinistaksi.lt, prisijungdami savo registracijos numeriu. +37068744001 arba rašyti el. Miesto ribose kelionės tikslas nėra ribojamas.
Pasirinkę maltiečių paslaugą klientai galės keliauti drauge (draugai, kolegės, šeimos nariai), tai sutaupys laiko ir išlaidų. Paslauga akcentuota į neįgaliųjų, turinčių fizinę negalią, pavėžėjimą Vilniaus mieste. Vienu metu galima vežti 4 vežimėlius, todėl galima kooperuotis su kolegomis, draugais, kaimynais.
Taip pat skaitykite: Socialinis ir emocinis ugdymas
Paslaugų įkainiai (pavyzdys):
- 0,15 Eur/km (pradedama skaičiuoti nuo Kauno g. 4 iki asmens gyv. vietos).
- Kelionės kaina priklauso nuo nuvažiuotų kilometrų (1 km = 0,58 Eur + vienkartinė atvykimo kaina (0,87 Eur).
Karjeros galimybės ir darbo specifika
Maždaug pusantrų metų dirbęs vairuotoju, darbštus vyras sulaukė pasiūlymo koordinuoti kitų vairuotojų darbą Vilniaus mieste. Šiandien jam tenka apmokyti naujus kolegas, supažindinti juos su darbo ypatybėmis, o kartais ir pačiam vėl sėsti už vairo, kai nėra kam pavaduoti susirgusį vairuotoją.
E. Kurila pasakoja manęs, jog tai bus paprasčiausias vairuotojo darbas - nuvežti žmones iš taško A į tašką B. Tačiau realybė pasirodė kur kas įdomesnė ir sudėtingesnė. „Jau pirmomis darbo dienomis pamačiau, kokia čia susibūrusi draugiška kolegų komanda. Buvau nuoširdžiai nustebęs, kiek yra gerų žmonių, kurie nori ne tik paprasčiausiai dirbti darbą, bet ir iš visos širdies pagelbėti žmonėms“, - dalijasi prisiminimais pašnekovas.
Dar vienas atradimas jam buvo ir socialinio taksi keleiviai: „Nesitikėjau, kad šiame darbe sutiksiu tiek šiltų ir draugiškų žmonių. Didžiulis atradimas man buvo žmonės su negalia, patyriau, kokie jie yra šilti ir draugiški. Kiekvienas mūsų keleivis laikui bėgant tampa artimas ir savas. Nustebino, kaip gražiai tie žmonės parodo dėkingumą. Vieni duodavo paskaityti knygų, kitus, žiūrėk, nuveži į sodą, o jie braškėmis ar kitokiomis gėrybėmis pavaišina. Laikui bėgant imi bendrauti kaip su šeimos nariais, nes žinai beveik viską apie jų gyvenimus.“
E. Kurila griauna populiarų įsivaizdavimą, jog socialinio taksi paslaugomis naudojasi tik senyvo amžiaus žmonės, keliaujantys pas medikus. Pasak jo, labai sunku būtų apibrėžti tipinį socialinio taksi klientą, kaip ir jo kelionės maršrutą. Tai ir ką tik pilnametystės sulaukę jaunuoliai, ir vyresni, ir labai garbaus amžiaus žmonės.
E. Kurila paneigia stereotipą, jog socialinis taksi skirtas važiuoti tik pas medikus: „Vyksta su juo žmonės ir diplomų atsiimti, ir į oro uostą, nes, pavyzdžiui, susiruošė slidinėti į Alpių kalnus. Išgirdęs apie tokį pageidavimą neįsivaizdavau, kaip žmogus neįgaliojo vežimėlyje gali slidinėti. Pasirodo, gali. Yra tam pritaikyta įranga, ir šiandien žmogaus negalia neriboja jo galimybių net ir keliauti į kalnus.“
Taip pat skaitykite: Socialinio verslo perspektyvos Biržuose
Edgaras pasakoja, jog kaip ir bet kuris iš mūsų, keliaujantis automobiliu, taip ir socialinio taksi keleiviai renkasi šią paslaugą, turėdami tokių pat gyvenimiškų tikslų: norėdami pasivaikščioti parke, aplankyti artimųjų kapus, sudalyvauti draugų ar giminaičių šventėje, pasimelsti bažnyčioje, susitikti su draugais, apsilankyti restorane ar kokiame nors renginyje...
„Mes padedame žmonėms gyventi visavertį gyvenimą ne tik Vilniuje, bet ir kituose Lietuvos miestuose. Jei žmogus negali išeiti iš namų, tam ir yra asistentas vairuotojas, na, kad ir žmogui galėtų nupirkti kokį saldumyną ar atvežti ko nors iš parduotuvės. Atvažiuos ir pagelbės“, - tikina socialinio taksi koordinatorius.
Darbo iššūkiai ir atsidavimas
Pasakodamas apie tai, kaip atrenkami žmonės darbuotis socialiniame taksi, E. Kurila juokiasi, kad be vairuotojo pažymėjimo ir dvejų metų vairavimo patirties žmonių neveši. „Žinoma, apmokome savo darbuotojus, kaip užkelti ir nukelti žmogų su neįgaliojo vežimėliu, leidžiame į įvairius mokymus ir kursus. Tačiau svarbiausia, kad tokį darbą besirenkantis žmogus būtų draugiškas, empatiškas, atjautus kitam, norintis pagelbėti. Tiesiog būtų žmogiškas“, - aiškina pašnekovas.
Jis priduria, jog žmogiškumo ir supratingumo šiame darbe prireikia kone kasdien: „Mes stengiamės pagelbėti kiekvienam savo klientui, jei reikia, panešame ir rankinę ar krepšį. Tačiau reikia labai jausti ribas bendraujant su žmonėmis: vienas galbūt nesiryžta prašyti pagalbos ir jam reikia pasisiūlyti padėti, o kitas, priešingai, nori ir pats kai ką nuveikti, jaustis visaverčiu, o ne tik pagalbą gaunančiu asmeniu. Reikia tai jausti, ypač bendraujant su naujais klientais. Paskui, kuomet jau susipažįsti, žinai, ar reikės dar jam kokios nors papildomos pagalbos, ar ne.“
Edgaras sako, jog šiame darbe nebūna dviejų vienodų situacijų ir kartais tenka veikti, rodos, neįtikėtinai susiklosčiusiomis aplinkybėmis: „Papasakosiu atvejį ne iš savo patirties, iš kolegų, tačiau šis pasakojimas mane labai sukrėtė. Tai buvo ne Vilniuje, o gerokai mažesniame mieste. Buvo didžiulis snygis, o žmogui būtinai reikėjo patekti į gydymo įstaigą. Privažiavimas iš kaimo buvo labai sudėtingas, o likus kokiems 2-3 kilometrams vairuotojas per pusnis nebegalėjo važiuoti toliau. Įsivaizduokite: dėl oro sąlygų negali pajudėti, o automobilyje - žmogus su negalia, kuriam būtina patekti į gydymo įstaigą, į kurią jis laukė vizito kelis mėnesius! Mūsų vairuotojas sugebėjo staigiai iš kažkur gauti roges ir tą žmogų visgi nutempė iki kelionės tikslo. Rogėmis!“
Pašnekovas prisipažįsta, kad ši istorija jį labai palietė ir sukrėtė gerąja prasme, nes parodė, kiek žmogus gali aukotis, norėdamas pagelbėti kitam: „Supratau, kokie nuostabūs visi mūsų darbuotojai, kaip jie stengiasi pagelbėti žmonėms. Buvo proga susimąstyti ir pačiam, o ką aš tokioje situacijoje daryčiau, ką sugalvočiau.“
Paprašytas prisiminti pirmuosius darbo metus ir palyginti juos su šia diena, E. Kurila sako, jog stipriai didėja besikreipiančiųjų skaičius, nors dirbama ypatingai ir nesireklamuojant: „Paprastai žmonės mus susiranda patys, vieni per kitus. Kartais tenka važiuoti su socialinio taksi automobiliu kad ir techninei apžiūrai, ir vos tik kur stabtelėjus, žiūrėk, prieina kokia močiutė ar žmogus su vežimėliu ir teiraujasi, kaip gauti šią paslaugą. Duodu kontaktus ir, žiūrėk, jau po savaitės ar mėnesio tas žmogus - jau mūsų klientas.“
E. Kurila prisipažįsta, kad jam, kaip socialinio taksi koordinatoriui, atsakingam už paslaugų suteikimą ir kelionių įgyvendinimą, skaudžiausias momentas būna, kai neįmanoma suteikti paslaugos dėl didžiulio jos poreikio. „Ir tada turi rinktis, kurį žmogų nuvežti. Svarstai, giliniesi į konkretų atvejį: gal žmogus pirmą kartą gyvenime kreipėsi prašydamas kelionės, gal jis vyksta į reikšmingą jo gyvenime įvykį“, - apie darbo kasdienybę pasakoja koordinatorius.
Darbo diena čia sustyguota, operatorių centras dirba iki 18 valandos. E. Kurila prisipažįsta, kad prieš porą metų buvo gavęs gana įdomų pasiūlymą keisti darbą. „Nors jį ir rimtai svarsčiau, tačiau apsisprendžiau likti čia. Nes man yra svarbu padėti žmonėms, jausti jų dėkingumą. Ne vien pinigai gyvenime yra svarbu, labai svarbu, kaip jautiesi dirbdamas“, - prisipažįsta pašnekovas. Jis džiaugiasi, kad tokį jo sprendimą palaikė artimieji, ir sako jaučiasi šioje profesinėje veikloje atradęs save.
„Nelabai jau įsivaizduoju save, dirbantį kitur. Kad ir būna dienų, kai labai pavargstu, bet darbo prasmė viską atperka. Greitai bus penkeri metai, kaip čia dirbu, bet esu laimingas, džiugus, o tai viską pasako. Nenusakomas jausmas, kai netikėtai sutinki žmogų gatvėje, o jis tave atpažįsta, apsikabina. Kartais matai net džiaugsmo ašaras, kai vyresni žmonės sako „tu man esi kaip anūkas“. Tos žmonių šypsenos, grįžtamasis ryšys, dėkingumas, kurį jie taip gražiai ir šiltai rodo, yra tai, kas motyvuoja, įkvepia ir verčia stengtis dar labiau“, - atsisveikindamas sako Edgaras ir išskuba prie laukiančių darbų.
tags: #socialinis #taksi #karjera