Žuvų užsikrėtimo ligos, arba helmintozės, yra ligos, kurias sukelia įvairios kirmėlės, parazituojančios žmogaus organizme. Patekusios į žarnyną, jos žaloja virškinimo sistemą, silpnina imunitetą, blogina maisto medžiagų įsisavinimą, o jų išskiriami toksinai nuodija organizmą. Kirmėlės gali parazituoti ir odoje, kepenyse, plaučiuose, smegenyse, sukelti viduriavimą, svorio pakitimus, bendrą silpnumą.
Tokios parazitinės kirmėlės žmogaus organizme kitaip dar vadinamos helmintais. Simptomai ir ligos sunkumas priklauso nuo į organizmą patekusio parazito rūšies. Yra nuo kelių tūkstančių iki kelių šimtų tūkstančių apvaliųjų kirmėlių rūšių. Joms priskiriamos askaridės, spalinės, trichinelės, toksokaros, plaukagalviai. Yra apie 18 500 plokščiųjų kirmėlių rūšių. Dažniausiai jos yra smulkios, vos kelių milimetrų dydžio (išskyrus kaspinuočius), turi plokščią kūną.
Lietuvoje parazitinės ligos sudaro tik 0,17 proc. visų užkrečiamųjų ligų ir dauguma jų yra helmintozės.
Šiame straipsnyje išsamiau aptarsime keletą dažniausiai pasitaikančių žuvų užsikrėtimo ligų, įskaitant anisakiazę ir difilobotriazę.
Kaip užauginta žuvis?
Anisakiazė
Anisakiazė - parazitinė liga, kurią sukelia apvaliųjų kirmėlių Anisakis šeimos Anisakis simplex ir Pseudoterranova decipiens lervos.
Taip pat skaitykite: Florence Nightingale indėlis
Anisakis simplex
Sukėlėjo vystymasis
Sukėlėjas vystosi stadijomis: suaugusi kirmėlė, kiaušinėlis, lerva. Suaugusios 15 cm ilgio ir 2-4 mm skersmens Anisakis simplex ir Pseudoterranova decipiens kirmėlės aptinkamos jūros žinduolių žarnyne. Patelės išskiria kiaušinėlius, kurie su minėtų gyvūnų fekalijomis patenka į vandenį. Kiaušinėliuose formuojasi I stadijos lervos. Išsilaisvinusias iš kiaušinėlių II stadijos lervas praryja vėžiagyviai. Juose vystosi III stadijos lervos. Užkrėstus vėžiagyvius suėda žuvys ir galvakojai moliuskai (aštuonkojai, kalmarai ir kt.) o juos - jūros žinduoliai.
Kai jūros žinduolių organizme III stadijos lerva virsta suaugusiu kirminu, prasideda naujas sukėlėjo vystymosi ciklas. Žmogus Anisakis lervomis užsikrečia suvartojęs užkrėstą žalią arba netinkamai apdorotą jūros žuvį ar galvakojus moliuskus.
Paplitimas ir savybės
Prancūzijos maisto saugos agentūros (AFSSA) duomenimis, Anisakis simplex ir Pseudoterranova decipiens lervos aptinkamos viso pasaulio jūrose ir vandenynuose. Priklausomai nuo rūšies ir žvejybos zonos, apie 15-100 proc. jūros žuvų yra užkrėstos Anisakis lervomis. Užkrėstų galvakojų moliuskų yra mažiau - 20-35 proc.
Prancūzijoje atlikti dažniausiai vartojamų žuvų tyrimai parodė, kad 80 proc. ančiuvių, 30 proc. skumbrių, 70 proc. menkių bei 90 proc. merlangų yra užkrėsti Anisakis lervomis. Dažniausiai lervos aptinkamos žuvies žarnose, susisukusios į spiralę, apgaubtos kapsule. Mirus žuviai, jos gali migruoti į raumenis.
Taip pat skaitykite: Slaugytojų skaičius Panevėžyje
Anisakis lervos turi savybę išgyventi žemesnėje nei 0°C temperatūroje, druskos tirpale bei acte.
Klinika
Žmogui anisakiazės simptomai gali pasireikšti po kelių valandų nuo užsikrėtimo. Ligoniai dažniausiai skundžiasi pilvo skausmu, pykinimu, vėmimu. Patekusios į žarnyną Anisakis lervos gali sąlygoti eozinofilinių granuliomų susidarymą, dėl to gali atsirasti žarnyno nepraeinamumas. Anisakis lervos žmogaus organizme taip pat gali sukelti alergines reakcijas.
Sergamumas
Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro duomenimis, Lietuvoje 2007-2009 metais žmonių susirgimo anisakiaze atvejų neužregistruota. Ši liga registruojama tose pasaulio valstybėse, kuriose populiaru valgyti žalią arba netinkamai apdorotą (šaldytą, sūdytą, marinuotą, rūkytą) jūros žuvį ar galvakojus moliuskus.
Štai Japonijoje, kurioje įprasta valgyti suši, kasmet registruojama 2500 žmonių susirgimo anisakiaze atvejų. Jungtinėse Amerikos Valstijose kasmet minėta parazitine liga suserga 10 žmonių. Žmonių susirgimo anisakiaze atvejai dažniausiai registruojami šiose Europos valstybėse: Ispanijoje, Norvegijoje, Nyderlanduose ir Jungtinėje Karalystėje. Kasmet kiekvienoje minėtoje valstybėje registruojama apie 20 anisakiazės atvejų.
Laboratoriniai tyrimai
Lietuvos Respublikos valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos laboratorijose atliekami neperdirbtų žuvų, vėžiagyvių, moliuskų bei jų gaminių laboratoriniai tyrimai dėl helmintų (Anisakis simplex, Philometra spp. nematodų, Mikrosporų pseudocistų ir kt.).
Taip pat skaitykite: Slaugytojo kursai ir mokymai
2007 metais buvo atlikti 670, 2008 metais - 520, 2009 metais - 392, 2010 metais (sausio - balandžio mėn.) - 93 minėtų mėginių mikrobiologiniai tyrimai. Vykdant valstybinės kontrolės programas, 2009 metais teisės aktų reikalavimų neatitiko 30, o 2010 metais (sausio - balandžio mėn.) - 5 neperdirbtų žuvų, vėžiagyvių, moliuskų bei jų gaminių tyrimų rezultatai.
Remiantis 2009-1010 metų Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto duomenimis, dažniausiai Anisakis simplex nematodai aptinkami sušaldytoje, karštai rūkytoje jūros lydekoje, žuvų konservuose.
Prevencijos priemonės
Siekiant apsisaugoti nuo užsikrėtimo anisakiaze, būtina laikytis šių prevencijos priemonių:
- Sugautą žuvį kruopščiai ir kaip galima greičiau išvalyti, siekiant sumažinti lervų migraciją iš žarnų į raumenis.
- Žuvį tinkamai termiškai apdoroti arba užšaldyti.
Anisakiazės sukėlėjai žūva:
- Kaitinant žuvį 60°C temperatūroje per 10 min.
- Greitai užšaldant -35°C ar žemesnėje temperatūroje per 15 val.
- Užšaldant -23°C temperatūroje per mažiausiai 7 dienas.
Nacionalinis maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institutas informuoja, kad maistui skirtų žuvų mikrobiologinius tyrimus atlieka Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto bei apskričių valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybų laboratorijos.
Difilobotriazė
Difilobotriazė - tai lėtinė parazitinių plokščiųjų kirmėlių sukeliama liga, kurios sukėlėjas yra žuvinis arba dar kitaip vadinamas platusis kaspinuotis Diphyllobothrium latum.
Diphyllobothrium latum
Kaspinuočio kūną sudaro 300-4 000 narelių. Galiniai subrendę nareliai yra pilni kiaušinėlių, kurie iš žmogaus organizmo pasišalina su išmatomis ir plika akimi nematomi. Galutinio šeimininko - žmogaus ar žuvimi mintančio gyvūno - organizme kaspinuotis suauga ir subręsta, todėl jie yra pagrindiniai infekcijos platintojai.
Daugeliu atvejų (apie 80 proc.) infekcija išlieka besimptomė. Bendrieji simptomai yra silpnumas ir galvos svaigimas; prasideda pilvo skausmai, žarnyno nepraeinamumas ir viduriavimas. Žuvinių kaspinuočių vystymasis susijęs su gėlo vandens gyvūnais, todėl šios ligos židiniai formuojasi arti upių ir ežerų.
Pasak ULAC gydytojos A. Bartulienės, dažniausiai žmogus suserga ne iš karto, o praėjus 1,5 mėn. po užsikrėtimo, o klinikinių požymių nebūna arba jie būna labai neryškūs. Ligos simptomai, pasak gydytojos, pasireiškia tik kas penktam užsikrėtusiam, tuomet jie skundžiasi:
- bendru silpnumu;
- galvos svaigimu;
- galūnių tirpimu;
- galvos ir pilvo skausmais;
- alkio pojūčiu;
- pykinimu;
- viduriavimu, kuris gali kaitaliotis su vidurių užkietėjimu;
- gali išsivystyti mažakraujystė.
Sergantis žmogus kiekvieną dieną su išmatomis išskiria daugiau kaip milijoną kaspinuočių kiaušinėlių, kurie, nesilaikant higienos, užteršia aplinką.
Pagrindinė priemonė, apsauganti nuo užsikrėtimo, yra valgyti tik tinkamai termiškai apdorotą žuvį.
ULAC medikų rekomendacijos, kaip tinkamai namų sąlygomis nukenksminti žuvį ir jos produktus:
- kepti ne trumpiau kaip 20 min.;
- žuvį virti 15-20 min. nuo užvirimo momento;
- pyragą su žuvies įdaru kepti 45-60 min.;
- stiprus sūdymas (20 proc. druskos žuvies svoriui) ir 10 dienų laikymas taip pat nukenksmina užsikrėtusias žuvis;
- ruošiant šalto rūkymo žuvį, reikia ją pasūdyti ir užšaldyti 3-4 sav.;
- žuvų užšaldymas -18°C 24 valandoms arba iki -10°C 72 valandoms taip pat jas gali nukenksminti.
Apibendrinant, svarbu paminėti, kad tinkamas žuvies apdorojimas ir asmens higiena yra pagrindinės priemonės, padedančios išvengti užsikrėtimo žuvų parazitais.
tags: #slaugytoju #uzsikretimas #ziv