Šiandien Jūsų sprendimas pradėti papildomai kaupti pensijai - pirmas žingsnis link didesnių pajamų senatvėje. Lietuvoje pensijų kaupimo sistemą sudaro trys pakopos, kurios leidžia pasirūpinti oria senatve.
Pensijų Sistemos Pakopos Lietuvoje
- I pensijų pakopa - tai valstybinio socialinio draudimo pensija, mokama iš "Sodros".
- II pensijų pakopa - tai papildomas kaupimas pensijai privačiame pensijų fonde.
- III pensijų pakopa - tai savarankiškas kaupimas pensijai, pasirenkant papildomus instrumentus.
I Pensijų Pakopa: Valstybinė Pensija
Svarbu: dėl ilgėjančios vidutinės gyvenimo trukmės mūsų šalies visuomenė „sensta“ - būsimų pensininkų skaičius auga smarkiau nei būsimų mokesčių mokėtojų, todėl „Sodros“ mokama pensija mažėja. Tikėtina, kad kaupdami I ir II pakopoje gautumėte apie 45 proc. dabartinių pajamų.
II Pensijų Pakopa: Papildomas Kaupimas
„Sodros“ į pensijų fondą pervedamą pensijų įmoką sudaro dvi dalys: įmoka nuo Jūsų atlyginimo ir skatinamoji įmoka iš valstybės biudžeto. Dalyvavimas šioje pakopoje yra savanoriškas, bet antrosios pakopos pensijų fondų dalyviais gali būti tik senatvės pensijos amžiaus nesulaukę fiziniai asmenys, apdrausti pensijų socialiniu draudimu visai pensijai.
III Pensijų Pakopa: Savarankiškas Kaupimas
Atidėdami periodiškai ir kaupdami III pakopos fonduose, iki pensijos galite sukaupti pakankamai, kad gyventumėte patogiau. Visą ar dalį įmokos gali mokėti Jūsų darbdavys. I, II ir III pakopos kartu leistų senatvei sukaupti apie 70 proc. dabartinių pajamų. Jei norite senatvėje išlaikyti dabartinį pragyvenimo lygį, Jūsų pajamos pensijoje turėtų sudaryti 70 % dabartinių pajamų. Pasiskaičiuokite, ar suma, kurią kaupiate III pensijų pakopoje, Jus tenkina.
Nuo 2026 m. Peržiūrėkite pateiktas įvairių kaupimo scenarijų prognozes - pagal jas bus lengviau įsivertinti savo kaupimo situaciją ir nuspręsti, kaip kaupti ateityje.
Taip pat skaitykite: Slaugos namų sąlygos Lietuvoje
Kas Yra Pensijų Fondas?
Peñsijų fòndas - pensijų veiklą vykdanti institucija ar bendrovė; tokios bendrovės valdomos lėšos, skirtos jos dalyvių pensijoms mokėti. Pensijų fondas veikia kaip kaupiamąjį ar einamąjį finansavimą vykdanti pensinio socialinio draudimo valstybinė institucija ar pensijų kaupimą vykdanti privati bendrovė.
Pensijų fondo lėšas sudaro jo valdomų viešųjų ar privačių (paties pensijų kaupimo dalyvio, jo darbdavio arba kito fizinio ar juridinio asmens) lėšų visuma, skirta pensijų išmokoms. Pensijų fondas gali būti atviras, kai jo dalyviais gali tapti visi fiziniai asmenys, siekiantys sukaupti lėšų pensijai, arba uždaras, kai dalyviais gali būti, pavyzdžiui, tik vienos įmonės ar ūkio šakos darbuotojai.
Kaupimo principu veikiančio pensijų fondo surinktos lėšos investuojamos į vertybinius popierius, nekilnojamąjį ir kitą turtą siekiant kuo labiau padidinti jo dalyvių lėšas. Kuo daugiau metų dalyviui lieka iki senatvės pensijos amžiaus, tuo rizikingesnį (ir dėl to duodantį daugiau pajamų) pensijų fondą jam rekomenduojama rinktis.
LIETUVOJE pensijų fondas suprantamas kaip pensijų turtas, patikėtas valdyti pensijų kaupimo bendrovei ir bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantis jos dalyviams (fiziniams asmenims). Pensijų kaupimo bendrovė renka dalyvių įmokas, o gautas lėšas investuoja ir reinvestuoja į diversifikuotą finansinių priemonių portfelį, laikydamasi pensijų fondo taisyklių, kurias tvirtina šių bendrovių veiklos priežiūros valstybinės institucijos.
Šios taisyklės nustato pensijų įmokų ir išmokų mokėjimo sąlygas bei terminus, pensijų turto investavimo strategiją ir kitas pensijų įmokų mokėtojų, pensijų fondo dalyvių ir jį valdančios bendrovės teises ir pareigas. Kiekvienas pensijų fondas turi savo sutartinius apskaitos vienetus, kurių kiekvieno vertę eurais sudaro pensijų fondo grynųjų aktyvų vertė, padalyta iš bendrojo apskaitos vienetų skaičiaus.
Taip pat skaitykite: Padėkite beglobiams gyvūnams
Pensijų fondo dalyvio piniginė įmoka konvertuojama į apskaitos vienetus pagal einamąją vieneto vertę ir įrašoma į dalyvio asmeninę pensijų sąskaitą, dėl to dalyvio turimi apskaitos vienetai parodo jam priklausančią pensijų fondo turto dalį.
Pensijų Fondų Rūšys Lietuvoje
Įgyvendinant pensijų reformą nuo 2004 šalyje veikia dviejų rūšių pensijų fondai:
- Valstybinio pensijų socialinio draudimo įmokos dalies kaupimo (antrosios pakopos).
- Papildomojo savanoriško pensijų kaupimo (trečiosios pakopos).
Antrosios pakopos pensijų fondo turtas kaupiamas atskaitant iš jo dalyvio pensijų socialinio draudimo privalomųjų įmokų įstatymų nustatytą dalį į jo asmeninę sąskaitą pasirinktame pensijų fonde. Trečiosios pakopos pensijų fondo turtas kaupiamas iš dalyvių įmokų, kurias jie sumoka iš nuosavų laisvų lėšų, gaudami už tai pajamų mokesčio lengvatą.
Pensijų kaupimo bendrovės valdo po kelis pensijų fondus (dažniausiai abiejų pakopų), kurie skiriasi lėšų investavimo strategijomis, rizikos lygiu ir kitais parametrais. Bent vienas iš bendrovės valdomų pensijų fondų turi būti konservatyvaus (saugaus) investavimo pensijų fondas, kuriam neleidžiama investuoti į bendrovių akcijas, o tik į nustatyto sąrašo šalių vyriausybių ir centrinių bankų vertybinius popierius ir kitas mažai rizikingas finansines priemones.
Turite klausimų apie II ar III pakopos pensijų fondus?
Taip pat skaitykite: Socialinio darbuotojo karjera Lietuvoje
Likti ar pasitraukti iš antrosios pensijų pakopos?
Slapukų naudojimas
Savo interneto svetainėje mes naudojame slapukus ir dalijame juos į dvi kategorijas. Privalomieji slapukai yra būtini svetainės veikimui užtikrinti, ir yra automatiškai įdiegiami Jūsų įrenginyje, Jums pirmąkart apsilankius mūsų interneto svetainėje. Kartu su privalomaisiais slapukais, kurie yra būtini svetainės veikimui užtikrinti, taip pat naudojame statistinius, funkcinius ir rinkodaros slapukus. Tam, kad suteiktume Jums geriausią galimą naršymo patirtį, o taip pat personalizuotą informaciją apie mūsų teikiamas paslaugas, mes taip pat naudojame neprivalomuosius slapukus - statistinius, funkcinius ir rinkodaros - slapukus.
Šie slapukai ne tik padeda naudotojui lengviau naršyti interneto svetainėje, bet ir suteikia mums informacijos apie tai, kaip ji (interneto svetainė) yra naudojama.Slapukas - tai nedidelis informacijos failas, susidedantis iš raidžių ir skaitmenų, kurie iš svetainės, kurioje apsilankote, išsiunčiami ir išsaugomi Jūsų įrenginyje, kurį naudojate naršymui. Slapukai veikia kaip techninė pagalba ir įvairiais būdais palengvina naudotojų naršymą svetainėje.
Slapukai, naudojami mūsų interneto svetainėje, yra siunčiami SEB ir trečiųjų šalių, ir yra saugomi skirtingais būdais, priklausomai nuo slapuko tipo. Slapukų nustatymus galite valdyti žemiau.
Siūlome Jums naudotis naršyklėmis „Google Chrome“, „Mozilla Firefox“ ar naujausia „Microsoft Edge“ versija. Вместо браузера Internet Explorer мы рекомендуем использовать браузеры Google Chrome, Mozilla Firefox или Microsoft Edge. Instead, we suggest using Google Chrome, Mozilla Firefox or the newest version of Microsoft Edge.