Vaikystė - vienas svarbiausių gyvenimo etapų, kai patiriamas saugumas, artimųjų meilė ir rūpestis formuoja vaiko požiūrį į save ir į jį supantį pasaulį. Saugios ir laimingos vaikystės linkime kiekvienam vaikui, tačiau šiandien dar vis daugybė jų gyvena nesaugioje aplinkoje, kur daug barnių, fizinio smurto baimės, alkoholio, nestabilumo. Šiandien daugybė vaikų nežino, kas jų namuose vyks vakare, ar bus išgertuvės, ar reiks saugoti mamą ar tėtį nuo smurto. Laiku suteikta parama vaikui ir jo šeimai - neįkainojama.
Lietuvoje vienišos mamos susiduria su daugybe iššūkių - nuo laiko trūkumo iki finansinių sunkumų, todėl valstybė siekia suteikti papildomą pagalbą per įvairias išmokas. Vienišos mamos išmoka yra viena svarbiausių socialinių garantijų, padedančių užtikrinti stabilumą tiek motinai, tiek vaikui.
Vienišos mamos išmoka - tai valstybės finansinė parama motinoms, kurios vienos augina savo vaikus be kito tėvo ar partnerio dalyvavimo. Ši išmoka yra skirta tam, kad padėtų kompensuoti dalį vaiko auginimo išlaidų ir užtikrintų mažam pajamų šeimos nariui orų gyvenimą. Pagal Lietuvos teisės aktus, vienišos mamos gali pretenduoti į kelias rūšis išmokų, priklausomai nuo situacijos. Teisę gauti išmoką turi moterys, kurios vienos augina vaiką ir neturi kito tėvo dalyvavimo arba kai kito tėvo tapatybė nežinoma ar jis nemoka alimentų.
Norint gauti vienišos mamos išmoką, būtina užpildyti prašymą ir pateikti reikiamus dokumentus. Prisijunkite prie „Sodros“ elektroninės paslaugos sistemos arba e. Išmokos dydis priklauso nuo valstybės nustatytų standartų ir konkrečios situacijos. Pavyzdžiui, vaiko pinigai 2024 metais siekia apie 96 eurus per mėnesį vienam vaikui, tačiau vienišos mamos gali gauti papildomą priedą. Socialinės pašalpos ir kompensacijų dydžiai priklauso nuo šeimos pajamų ir gyvenamosios vietos.
Valstybinės išmokos nėra automatinės ir reikalauja nuolatinio informacijos atnaujinimo. Taip, kai kurios išmokos (ypač socialinės pašalpos) mokamos ribotą laikotarpį ir turi būti periodiškai peržiūrimos. Taip, vieniša mama gali gauti kelias skirtingas išmokas, pavyzdžiui, vaiko priežiūros išmoką ir socialinę pašalpą. Vaiko išmoka paprastai nutraukiama, kai vaikas sulaukia 18 metų. Kiekviena savivaldybė turi savo socialinės paramos skyrių, kuris teikia konsultacijas ir padeda pildyti prašymus. Jei kyla klausimų, verta kreiptis į savivaldybės specialistus, kurie padės pateikti visus dokumentus ir užtikrins, kad pagalba būtų suteikta kuo greičiau. Vienoms vaikus auginančioms mamoms ar tėčiams priklauso išmoka už du papildomus vaiko priežiūros mėnesius, o skirtingos savivaldybės siūlo ir daugiau paramos vienišiems tėvams priemonių.
Taip pat skaitykite: Privalumai ir trūkumai: socialinė medija
Valstybės duomenų agentūros duomenimis, santuokos neįregistravusiems tėvams vėliausiais turimais 2021 m. Vaikų, gimusių ne santuokoje, dalis 2021 m. sudarė 25,57 proc. Maždaug pusė (44,9 proc.) 2021 m. Kaip rodo Europos Sąjungos statistikos tarnybos 2021 m. duomenys, vienišų tėvų šeimos Lietuvoje sudaro apie 25 proc. visų namų ūkių, kuriuose auginama vaikų, ir šis skaičius kasmet auga. ES vidurkis siekia 14 proc. Kaip nurodo Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, šiuo metu bene didžiausias vienišiems tėvams tenkantis iššūkis - didelė skurdo rizika. Skaičiuojama, kad vieno suaugusio asmens su vienu ar daugiau vaikų skurdo rizikos lygis 2021 m. siekė 39,1 proc. Palyginus su 2020 m., šis rodiklis sumažėjo 6,1 proc.
Gimus vaikui, jeigu vaiką augina tik vienas iš tėvų, jis turi teisę gauti vaiko priežiūros išmoką už papildomą 2 mėnesių trukmės vaiko priežiūros atostogų dalį. Per papildomus du mėnesius, kai vaiką augina tik vienas iš tėvų, galima ir dirbti, ir gauti viso dydžio vaiko priežiūros išmoką, kuri siekia 78 proc.
Atsižvelgiant į šeimos ar vieno gyvenančio asmens gyvenimo sąlygas šiais atvejais: ligos, nelaimingo atsitikimo, netekus maitintojo, kai motina ar tėvas vieni augina vaiką (vaikus), kai šeima augina tris ir daugiau vaikų ar bent vienas iš šeimos narių ar vienas gyvenantis asmuo yra neįgalus, mokiniai turi teisę į nemokamą maitinimą ir paramą mokinio reikmenims įsigyti esant didesnėms pajamoms, t. Pavyzdžiui, Vilniaus miesto savivaldybė, kai vaiką augina vienišas tėvas ar mama, teikia prioritetą priimant į ikimokyklinio, priešmokyklinio ir bendrojo ugdymo įstaigas. Kaip akcentuoja savivaldybė, toks prioritetas gali būti taikomas tik tada, kai vienas iš tėvų yra miręs, nenurodytas vaiko gimimo liudijime, teismo pripažintas neveiksniu, dingusiu be žinios arba nežinia kur esančiu. Tėvams išsiskyrus toks prioritetas būtų taikomas tik tuo atveju, jeigu vienam iš tėvų teismo sprendimu buvo apribotos tėvystės teisės. Taip pat savivaldybės taiko papildomą paramą šeimoms, gaunančioms mažas pajamas. Statistikos duomenimis Lietuvoje skursta apie 610 tūkst. gyventojų, iš kurių viena labiausiai vargstančių grupių yra vieniši asmenys su vaikais. Skaičiuojama net apie 56 tūkst. šeimų, kuriose vaikai auga tik su mama ir patiria skurdą.
Socialinės paramos akcijos „Mama, Tu NE viena“ tikslas − padėti vienišoms mamos užauginti vaikus, kad kuo mažiau vaikų patektų į globos institucijas ir jie galėtų užaugti pilnaverčiais Lietuvos piliečiais.
Caritas Lietuvoje šiuo metu padeda 1540 šeimų, kurias sudaro vienišos mamos su vaikučiais. Tai yra 2,7% ! Tačiau labai daug yra dar mamų, kurių pagalba nepasiekia.
Taip pat skaitykite: Socialinės atskirties iniciatyvos Lietuvoje
Teikiame psichologinę pagalbą ne tik sunkumų patiriantiems vaikams, bet ir jų šeimos nariams. Padedame ugdyti su sunkumais susiduriančių šeimų socialinius įgūdžius, organizuojame reikiamą pagalbą, konsultuojame bei atstovaujame įvairiose institucijose. Įvairiapusę pagalbą šeimoms, susiduriančioms su įvairiausiais iššūkiais ir rūpesčiais, teikiame Vaiko ir šeimos centre „Duok ranką“. Individualios priežiūros darbuotojai ugdo tėvų gebėjimus rūpintis mažamečiais vaikais bei užtikrinti tinkamą jų priežiūrą. Be to, dažnai pasitelkiame ir kitus specialistus - raidos specialistus, psichoterapeutus, priklausomybės ligų specialistus, mediatorius ir kt.
Prieš kelis metus Vita su vyru ir devyniais vaikais, iš viso 11-os asmenų šeima, glaudėsi vos 50 kv. metrų bute. Daugiabučio sprogimas Vilniuje, viesulas, griovęs namus Pakruojo rajone, lėktuvo katastrofa, kuri ne tik pareikalavo vieno žmogaus gyvybės, bet ir sunaikino dviejų šeimų namus.
Asta (vardas pakeistas) ilgai gyveno su vyru, kuris jos negerbė, piktnaudžiavo alkoholiu, kėlė prieš ją ranką. Ji ne kartą svarstė kraustytis gyventi kitur, tačiau buvo baisu, nežinojo, ar pajėgs viena išlaikyti būstą bei tris vaikus. Viena iš Astos atžalų lankė „Gelbėkit vaikus“ dienos centrą. Šiuo metu Asta su vaikais nuomojasi dviejų kambarių butą. Naujuose namuose saugu, nebėra didžiulės kasdienės įtampos. „Neįsivaizduoju, kaip būčiau drįsusi žengti tokį gyvenimo žingsnį be nuolatinio „Gelbėkit vaikus“ darbuotojų palaikymo ir organizacijos skirtos finansinės paramos.
Vieniša mama Sigita (vardas pakeistas), pabėgusi nuo girtaujančio vyro, įsikūrė sename, didmiesčio rajone esančiame name. Netikėtai užklupus sunkiai ligai, Sigita nebegalėjo dirbti. Dėl ligos teko parduoti net karvę - gyvuliu nebebuvo kam tinkamai pasirūpinti. Iki ligos Sigitos menko uždarbio užtekdavo maistui ir drabužiams, o šiuo metu beliko tik socialinės išmokos, kurių dalį ji yra priversta išleisti vaistams. Svarbiausia, kad mokymų poveikį netrukus pajuto ir vaikai. Artūras dalinosi vaikų nustebimu: „Tėtis kažkoks geresnis, nebešaukia”.
Lietuvoje vienišos mamos, kaip ir kitos mažesnes pajamas gaunančios šeimos, turi galimybę gauti paramą būstui įsigyti ar išsinuomoti. Ši parama teikiama įvairiomis formomis, įskaitant valstybės iš dalies kompensuojamą būsto kreditą, subsidijas ir būsto nuomos kompensacijas.
Taip pat skaitykite: Dalyvaukite socialinėje akcijoje
Parama Būstui
Mažesnes pajamas gaunantys asmenys gali gauti paramą būstui išsinuomoti - pasinaudoti būsto nuomos mokesčio dalies kompensacija, kuri mokama vadovaujantis LR paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymu. Šios būsto nuomos kompensacijos dydis negali viršyti nuomos mokesčio dydžio.
Taip pat Vilniaus miesto savivaldybės taryba prie mokamos LR Vyriausybės nustatyto dydžio nuomos mokesčio dalies kompensacijos nusprendė skirti ir kompensacijas tam tikroms asmenų grupėms iš Vilniaus miesto savivaldybės biudžeto: 200 Eur skiriama likusiems be tėvų globos vienišiems asmenims, kurie yra įrašyti į Asmenų ar šeimų, turinčių teisę į paramą būstui išsinuomoti, sąrašą; 300 Eur skiriama asmenims su negalia, kurie turi teisę socialinį būstą išsinuomoti ne eilės tvarka.
Valstybės iš dalies kompensuojamas būsto kreditas - kredito davėjo, įrašyto į viešąjį kredito davėjų sąrašą, pagal kreditavimo sutartį asmenims ir šeimoms, atitinkantiems Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatyme (toliau - Įstatymas) nustatytus reikalavimus, skolinami pinigai būstui įsigyti - būstui pirkti ar (ir) statyti - arba nuosavybės teise turimam būstui rekonstruoti.
Subsidija būstui įsigyti - viena iš paramos būstu formų. Asmenims suteikta subsidija gali būti panaudota būsto kredito pradiniam įnašui ar jo daliai padengti.
Jei asmuo ar šeima turi teisę į paramą būstui įsigyti, tai gali gauti valstybės iš dalies kompensuojamą būsto kreditą.
Kas gali pretenduoti į paramą?
Parama būstui skiriama asmenims ir šeimoms, atitinkantiems tam tikrus reikalavimus, nustatytus Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatyme.
Vienas iš reikalavimų - asmuo ar šeima: turi ar turėjo nuosavybės (bendrosios nuosavybės) teise būstą, kurio naudingasis plotas (visų Lietuvos Respublikoje nuosavybės teise turimų ir (arba) vienu metu turėtų būstų naudingųjų plotų suma), tenkantis (tenkanti) vienam asmeniui ar šeimos nariui, yra mažesnis (mažesnė) kaip 14 kvadratinių metrų, arba turimas būstas, neatsižvelgiant į jo naudingąjį plotą, Nekilnojamojo turto kadastro duomenimis, yra fiziškai nusidėvėjęs daugiau kaip 60 procentų.
Neįgalusis ar šeima, kurioje yra neįgalusis, nuosavybės teise turi būstą, nepritaikytą neįgaliųjų poreikiams.
Svarbu žinoti
Prašymų suteikti paramą būstui įsigyti (gauti valstybės iš dalies kompensuojamą būsto kreditą ir (ar) subsidiją) teikimas šiuo metu gali būti sustabdytas. Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija įvertina skirtų lėšų poreikį pateiktiems prašymams dėl subsidijos patenkinti. Skirtos lėšos subsidijoms mokėti yra rezervuotos. Asmenys, kuriems nepakako lėšų artimiausiu metu bus informuoti raštu.
Jei norite gauti paramą būstu kitame mieste, turėtumėte kreiptis į to miesto savivaldybę.
Kur kreiptis?
Dėl išsamesnės informacijos galima kreiptis į Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Ekonomikos ir turto valdymo skyrių (Vilnius, Rinktinės g. +370 5 240 0290, el. 50, dokumentų priėmimo 2-asis langelis 1 aukšte, pirmadieniais-ketvirtadieniais 7.30-16.30 val., penktadieniais 7.30-15.15 val.), per kurjerį arba atstovą, kurio teisė atstovauti turi būti patvirtinta notaro ar kito asmens, įgalioto atlikti notarinius veiksmus, patvirtintu įgaliojimu, elektroniniu paštu (jeigu prašymas ir papildomi dokumentai siunčiami elektroniniu paštu, prašymas turi būti pasirašytas kvalifikuotu elektroniniu parašu).
Prašymą teikiant paštu (Rinktinės g. 50, Vilnius, LT-09318).
Paramos forma Aprašymas
- Valstybės iš dalies kompensuojamas būsto kreditas Kreditas, skirtas būstui įsigyti ar rekonstruoti, kurį dalinai kompensuoja valstybė.
- Subsidija būstui įsigyti Finansinė parama, skirta būsto kredito pradiniam įnašui padengti.
- Būsto nuomos kompensacija Parama, skirta dalinai padengti būsto nuomos išlaidas.
Pagrindinės sąvokos
- Jauna šeima - šeima, kurioje kiekvienas iš sutuoktinių ar asmenų, sudariusių registruotos partnerystės sutartį, yra iki 36 metų, taip pat šeima, kurioje motina arba tėvas, globėjas (rūpintojas) vieni augina vieną ar daugiau vaikų arba (ir) vaiką (vaikus), kuriam (kuriems) nustatyta nuolatinė globa (rūpyba), ir yra iki 36 metų.
- Likęs be tėvų globos asmuo - asmuo iki 18 metų, kurio abu tėvai yra mirę arba turėtas vienintelis iš tėvų yra miręs ir (arba) kuriam yra nustatyta laikinoji ar nuolatinė globa (rūpyba).
- Naudingasis būsto plotas - bendras gyvenamųjų kambarių ir kitų būsto patalpų (virtuvių, sanitarinių mazgų, koridorių, įmontuotų spintų, šildomų lodžijų ir kitų šildomų pagalbinių patalpų) plotas. Į naudingąjį būsto plotą neįskaitomas balkonų, terasų, rūsių, nešildomų lodžijų plotas.
- Negalią turintis asmuo - asmuo, kuriam Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo nustatyta tvarka nustatytas arba sunkus ar vidutinis neįgalumo lygis, arba 40 proc.
Parama Daugiavaikėms Šeimoms
Daugiavaikė šeima - tai šeima, kurioje auginami trys ir daugiau vaikų. Lietuvoje tokios šeimos turi teisę į įvairią paramą, kuri padeda užtikrinti vaikų gerovę ir palengvina finansinę naštą tėvams.
Vaiko Pinigai: Didesnės Išmokos Daugiavaikėms Šeimoms
Kiekvienam vaikui Lietuvoje kas mėnesį mokama išmoka, vadinama vaiko pinigais. Ši išmoka priklauso visiems vaikams iki 18 metų, o tam tikrais atvejais - ir iki 23 metų, jei vaikas mokosi pagal bendrojo ugdymo programą, įskaitant ir besimokančius profesinio mokymo įstaigose, kai į mokymąsi įtraukta bendrojo ugdymo programa.
Nuo 2025 m. vaiko pinigai sieks 122,5 euro per mėnesį. Tačiau vaikams iš gausių ar nepasiturinčių šeimų, taip pat vaikams, turintiems negalią, skiriama papildoma 72,1 euro išmoka per mėnesį. Taigi, daugiavaikės šeimos vaikas kas mėnesį gaus 194,6 euro.
SVARBU: Papildomai skiriant išmoką vaikui gausiai šeimai, pilnamečiai vaikai iki 24 metų, kurie mokosi pagal bendrojo ugdymo programą, profesinio mokymo programą ar studijuoja aukštojoje mokykloje, yra įskaitomi į savo šeimos sudėtį, nevertinant jų gaunamų pajamų.
Išimtiniais atvejais: ligos, nelaimingo atsitikimo, netekus maitintojo, kai motina ar tėvas vieni augina vaiką (vaikus), kai šeima augina tris ir daugiau vaikų ar bent vienas šeimos narys yra su negalia, patikrinus šeimos gyvenimo sąlygas, nemokamas maitinimas ir parama mokinio reikmenims įsigyti gali būti skiriama, kai vidutinės mėnesio pajamos asmeniui yra mažesnės kaip 442 eurai.
Mokiniams, kurių vidutinės mėnesio pajamos asmeniui mažesnės nei 331,5 euro (išimtiniais atvejais - 442 eurai), gali būti skiriamas nemokamas maitinimas vasaros atostogų metu mokyklų organizuojamose vasaros poilsio stovyklose.
Apskaičiuojant vidutines mėnesio pajamas, tenkančias asmeniui, į pajamas nėra įskaitomi vaiko pinigai (tiek universali, tiek papildomai skiriama išmoka vaikui) ir, priklausomai nuo šeimos sudėties ir vaikų skaičiaus, 25-40 proc. su darbo santykiais susijusių pajamų, nedarbo socialinio draudimo išmokos.
Šeimos Kortelė: Lengvatos ir Nuolaidos
Gausios ar auginančios vaiką su negalia šeimos gali pasinaudoti Šeimos kortele, užtikrinančia specialias vienkartines ar daugkartines lengvatas, paslaugas, privilegijas ar nuolaidas partnerių suteikiamoms prekėms, paslaugoms, renginiams.
Mamadieniai/Tėvadieniai: Papildomos Poilsio Dienos
Kiekvienam iš tėvų, auginančių 3 ir daugiau vaikų iki 12 metų, priklauso 2 papildomos poilsio dienos per mėnesį (atitinkamai 16 valandų), už kurias mokamas jo vidutinis darbo užmokestis. Šios dienos dar vadinamos mamadieniais arba tėvadieniais.
Pagal susitarimą su darbdaviu mamadieniai ar tėvadieniai gali būti paskirstomi ir kitaip: pavyzdžiui, mama ar tėtis tam tikrą savaitės dieną gali dirbti 4 valandomis trumpiau arba keturias dienas per savaitę po 1 valandą trumpiau.
Parama Būstui: Subsidijos ir Socialinis Būstas
Daugiavaikės šeimos gali pretenduoti į įvairią paramą būstui:
- Subsidijos pirmam būstui įsigyti: Šeimoms, auginančioms 3 ar daugiau vaikų ir (ar) 3 ar daugiau vaikų, kuriems (ar vienam, ar keliems iš jų) nustatyta nuolatinė globa (rūpyba), jeigu jos gavo valstybės iš dalies kompensuojamą būsto kreditą, teikiama 30 proc. dydžio subsidija valstybės iš dalies kompensuojamo būsto kredito daliai apmokėti - kredito likučiui ar kredito pradiniam įnašui padengti.
- Socialinis būstas be eilės: Šeimoms, auginančioms 5 ar daugiau vaikų ir (ar) vaikų, kuriems nustatyta nuolatinė globa (rūpyba), taip pat šeimoms, kurioms vienu kartu gimsta trys ar daugiau vaikų, savivaldybės tarybos nustatyta tvarka socialinis būstas gali būti išnuomojamas ne eilės tvarka.
- Būsto nuomos kompensacija: Daugiavaikėms šeimoms taip pat gali būti mokama būsto nuomos ar išperkamosios būsto nuomos mokesčio dalies kompensacija, jeigu šeimos atitinka kitus reikalavimus. Būsto nuomos ar išperkamosios būsto nuomos sutartis turi būti sudaryta ne trumpesniam kaip vienerių metų laikotarpiui ir privalo būti įregistruota Nekilnojamojo turto registre.
Valstybinės Pensijos ir Kompensacijos Daugiavaikėms Mamoms ir Tėvams
Lietuvoje numatytos specialios pensijos ir kompensacijos tėvams, išauginusiems didelį būrį vaikų:
- Antrojo laipsnio valstybinė pensija mamoms ar tėvams, išauginusiems 5 ir daugiau vaikų (mirties atveju - iki 8 metų): 147,24 eurų (2025 m.) pensija gali būti skiriama senatvės pensijos amžiaus sulaukusiam ar negalią turinčiam motinai ar tėvui, netekusiems 60 proc. ar daugiau dalyvumo (iki 2023 m. gruodžio 31 d. - darbingumo), jei atitinka įstatyme nustatytas sąlygas (vaikai nepatyrė socialinės rizikos, jiems nebuvo nustatyta laikinoji ar nuolatinė globa, nėra teisti ir kt.). Daugiavaikiam tėvui antrojo laipsnio valstybinė pensija skiriama tik tuo atveju, kai nėra daugiavaikės motinos arba kai daugiavaikė motina neatitinka šiame įstatyme nustatytų antrojo laipsnio valstybinės pensijos skyrimo sąlygų. Pensiją skiria ir moka „Sodra“ , ji gali būti mokama kartu su įprasta senatvės pensija. Dėl šios valstybinės pensijos skyrimo daugiavaikės motinos ar tėvai turėtų kreiptis į „Sodrą“.
- Šalpos senatvės pensija tėvams, išauginusiems 5 ar daugiau vaikų (mirties atveju - iki 8 metų): 372 euro (1,5 šalpos pensijų bazės) pensija gali būti skiriama tėvams, kurie išaugino 5 ar daugiau vaikų, sulaukė senatvės pensijos amžiaus, bet negauna įprastos senatvės pensijos, nes nesukaupė minimalaus stažo. Už išaugintus vaikus šalpos senatvės pensija skiriama ir mokama tik vienam iš tėvų.
- Šalpos kompensacijos mamoms, kurios iki 1995 m. sausio 1 d. pagimdė ir išaugino iki 8 metų 5 ar daugiau vaikų: 372 euro (1,5 šalpos pensijų bazės) dydžio šalpos kompensacijos skiriamos 5 metai iki senatvės pensijos amžiaus sukakties arba netekus 60 proc. ir daugiau dalyvumo (iki 2023 m. gruodžio 31 d. - darbingumo) ir mokamos tol, kol daugiavaikės motinos įgyja teisę gauti kurią nors pensiją: šalpos pensiją, socialinio draudimo pensiją, valstybinę pensiją ir kt., išskyrus socialinio draudimo našlių pensiją ar vienišo asmens išmoką. Jeigu daugiavaikė mama įgyja teisę gauti mažesnio dydžio pensiją, ji vietoj pensijos gali pasirinkti toliau gauti šalpos kompensaciją. Dėl šalpos senatvės pensijos ar šalpos kompensacijos daugiavaikės motinos turėtų kreiptis į „Sodrą“.
Paramos Iniciatyvos ir Bendruomenės
Be valstybės teikiamos paramos, daugiavaikės šeimos gali rasti pagalbos ir įvairiose iniciatyvose bei bendruomenėse. „Keliaujančios mamos” bendruomenė siekia suteikti galimybę vienišoms, daugiavaikėms ar neįgalius vaikus auginančioms mamoms ištrūkti iš rutinos, pajausti bendrystę ir turiningai praleisti laiką su savo vaikais.
Socialinės paramos akcijos „Mama, Tu NE viena“ tikslas − padėti vienišoms mamos užauginti vaikus, kad kuo mažiau vaikų patektų į globos institucijas ir jie galėtų užaugti pilnaverčiais Lietuvos piliečiais. Apie projektą. Caritas Lietuvoje šiuo metu padeda 1540 šeimų, kurias sudaro vienišos mamos su vaikučiais. Tai yra 2,7% ! Tačiau labai daug yra dar mamų, kurių pagalba nepasiekia.
Materialinis (įvairios trūkstamos pagalbos suteikimas (skolų padengimas ir pan.), būsto atnaujinimas (durų, langų, dažų, apšiltinimo medžiagos ir kt. Laikinas būstas (gyvenamosios vietos suteikimas per gyvenimo krizes (būsto nuoma), vaiko gimimas, parduotos aukos įvairioms išnaudojimo formoms, smurtas šeimoje).
Daugiau informacijos rasite čia. Kviečiame visus antrąją Šv. Velykų dieną, balandžio 6-tąją, 19 val. per TV3 televiziją žiūrėti socialinės paramos akcijos koncertą, kuris skirtas mamoms ir jų vaikučiams. Koncerto metu Šv. Velykų džiaugsmu dalinsis žinomiausi šalies žmonės. Lietuvos mamoms, patiriančioms didelius sunkumus, reikia mūsų visų pagalbos!
Šiame straipsnyje išsamiai apžvelgėme, kokia parama priklauso daugiavaikėms šeimoms, kaip ją gauti ir kokie yra svarbiausi aspektai, į kuriuos reikėtų atkreipti dėmesį.
