Viešvilė - miestelis Jurbarko rajone, prie kelio Kaunas-Klaipėda, dešiniajame Nemuno krante. Tai vieta, turinti turtingą istoriją ir gamtos grožį. Šiame miestelyje, 1902 m. statytuose Teismo rūmuose, 1956 m. buvo įkurti Viešvilės vaikų namai, palikę gilų pėdsaką miestelio bendruomenėje ir visoje vaikų globos sistemoje.
Įkūrimas ir Pirmieji Metai
Viešvilės vaikų globos namai įsikūrė 1951 m. Karo metais apgriautas pastatas, kuriame anksčiau veikė teismo rūmai, reikalavo remonto. Pirmasis Viešvilės vaikų namų direktorius buvo paskirtas dailininkas, skulptorius, Vinco Grybo mokinys, Juozas Kriaučiūnas. Anot Algirdo Sinkevičiaus, J. Kriaučiūnas prieš tai dirbo Jurbarko gimnazijoje mokytoju, ir švietimo skyriaus nurodymu buvo paskirtas eiti naujas pareigas.
Buvęs teismo rūmų pastatas pasitiko J. Kriaučiūną išdaužytais langais, išlupinėtomis durimis, stovintis tarp griuvėsių. Direktoriui teko viską tvarkyti nuo pat pradžių, pačiam rūpinantis pastato remontu, reikiamomis medžiagomis, komplektuojant darbuotojų kolektyvą. Kol vyko remontai, pirmieji 105 auklėtiniai kurį laiką gyveno keliuose pastatuose.
Vystymasis ir Plėtra
1970 m. vaikų namai buvo išplėsti - pradėta naujo korpuso su sporto sale ir valgykla statyba. 1985 m. čia jau stovėjo pirtis, skalbykla, sandėliai. Prasidėjus nepriklausomybei, vaikų globos namus ėmėsi globoti vokiečių firma „Mister Trucker“, vadovaujama Hanso Delsinggo. Tada atgijo patalpos, rėmėjai skyrė lėšų remontui, inventoriui. Netrukus buvo pakeisti langai, pastatyta nauja kieto kuro katilinė. Gyvenimo sąlygos čia nuolat buvo gerinamos, daug dėmesio skiriama teritorijos tvarkymui ir puošimui.
Pokyčiai ir Pertvarka
Nepaisant „klestėjimo“, vaikų skaičius Viešvilės vaikų globos namuose mažėjo, keitėsi globos formos ir valstybės politika. Kaip rodo statistiniai duomenys, institucijoje globojamų vaikų skaičius kiekvienais metais vis mažėja - 2015 m. vaikų globos namuose buvo globojami 3275 vaikai, 2014 m. - 3562, 2013 m. - 3821. Per trejų metų laikotarpį globojamų vaikų skaičius sumažėjo 16,6 proc.
Taip pat skaitykite: Viešvilės globos namų dabartis
2004 m. čia gyveno 90 vaikų, o po dešimties metų, 2015-aisiais, liko 47. Tais pačiais metais Viešvilės vaikų globos namai buvo pervadinti į Skalvijos vaikų globos namus. 2016 m. sausio mėn. įkurtas bendruomeninio gyvenimo padalinys ir pirmieji 6 ugdytiniai iškelti į gyvenamąjį namą Smalininkuose. Dar dvi šeimynos iškeltos į gyvenamuosius namus Viešvilės miestelyje.
Institucinės globos pertvarka įgyvendinama 2014-2020 m. Europos Sąjungos struktūrinės paramos lėšomis. Įgyvendinant pertvarkos veiksmų planą atrinkti regioninio lygmens pertvarkos procesų ekspertai į Kauno, Klaipėdos, Telšių, Alytaus, Panevėžio bei Marijampolės regionus, kuriami metodiniai dokumentų paketai, skirti globos įstaigose gyvenančių be tėvų globos likusių vaikų, proto ir ar psichikos negalią turinčių vaikų ir suaugusiųjų individualių planų sudarymui. Jau sukurta globos įstaigose dirbančių darbuotojų motyvacijos ir kompetencijos vertinimo metodika.
Perėjimas nuo senos sovietinės sistemos prie naujai kuriamos, vakarietiška praktika pagrįsta sistemos yra kompleksinis procesas ir, siekiant užtikrinti kokybę ir sklandų perėjimą, neįmanomas per trumpą laiką. Svarbu tai, kad naujoje aplinkoje vaikai gali daug geriau įsilieti į visuomenę, taip pat išmokti daugiau savarankiškumo, o tai padės geriau pasiruošti ateičiai, nei kad gyvenant institucijoje.
Skatinant vaikų globą šeimoje, pernai įvadiniuose mokymuose dalyvavo 400 asmenų (287 šeimos), norinčių tapti globėjais ir 199 asmenys (104 šeimos), norintys įsivaikinti. Iš viso per 2007-2015 m. Stiprinant šeimas, siekiant padėti visoms Lietuvos šeimoms, susiduriančioms su sunkumais, krizinėmis situacijomis, bus teikiamos kompleksinės paslaugos šeimai. Jos bus teikiamos bendruomeniniuose šeimų namuose, kurie, tikimasi, atsiras visose savivaldybėse, pirmieji - dar šiemet. Šie šeimų namai bus orientuoti į visas šeimas.
Siekiant stiprinti socialinį darbą su socialinės rizikos šeimomis savivaldybių biudžetams yra skiriamos valstybės tikslinės dotacijos socialinių darbuotojų, teikiančių šioms šeimoms socialinę priežiūrą, steigti ir išlaikyti. Šių pareigybių skaičius kasmet yra didinamas ir šiemet siekia 766 (2007 m. buvo 556). Tam, kad didėtų šių darbuotojų profesinė kompetencija, nuo kovo mėnesio lėšos skiriamos ir jų supervizijoms bei profesinės kompetencijos tobulinimui.
Taip pat skaitykite: Teismo nuosprendis dėl vaikų išnaudojimo
Pernai uždaryti Marijampolės vaikų globos namai „Putinas“ bei užrakintos pertvarkomų Pabradės vaikų globos namų durys - šių įstaigų vaikai, įvertinus visų vaikų individualius poreikius, apsigyveno bendruomenėje arba gyvena šeimose. Metų pabaigoje taip pat pradėti pertvarkyti Skalvijos vaikų globos namai (buvę Viešvilės) ir Panevėžio A. Bandzos kūdikių ir vaikų globos namai, vaikai pamažu persikelia į bendruomenę.
Pedofilijos Skandalas ir Jo Pasekmės
Visą Lietuvą ir vaikų globos sistemą sukrėtusi istorija į viešumą iškilo 2015 m. kovo mėn. Visuomenė pastebėjo, kad kažkas ne taip, kai Viešvilės vaikų namų auklėtiniai būriais buvo pradėti vežti į Jurbarko r. Netrukus paaiškėjo, kad pareigūnai aiškinosi informaciją apie tai, kiek ir kaip A. Liaudaitis galėjo seksualiai išnaudoti vaikus. Tyrimą Kauno apygardos prokuratūros 1-asis baudžiamojo persekiojimo skyrius pradėjo po to, kai į teisėsaugą kreipėsi tuomet globos namuose dirbęs žmogus.
Buvusio darbuotojo surinktos medžiagos pakako, kad įstaigą užgriūtų policijos tyrėjai ir kitos tarnybos. Apie tai, kad Viešvilės vaikų namuose vyksta negeri dalykai, kalbos sklandė seniai. Apie galimą pedofiliją ūžė ne tik miestelis, bet ir visas rajonas. Tačiau iki šiol įtarimų iškelti į viešumą niekas nedrįso ir pirštais į vaikų namų direktorių A. Liaudaitį badė patylomis.
Pats A. Liaudaitis vėliau buvo nuteistas. Teismas pripažino kaltinamąjį kaltu pagal visus jam pareikštus kaltinimus prieš visus šešis nukentėjusius asmenis. Galutinė, subendrinta bausmė, paskirta treji metai ir dešimt mėnesių laisvės atėmimo. Bausmės vykdymas atidėtas trejiems metams. A.Liaudaičiui taip pat uždrausta artintis prie nukentėjusių asmenų, bendrauti su jais. Vyrui taip pat penkerius metus uždrausta dirbti bet kokį darbą tiek valstybinėse, tiek privačiose ugdymo bei globos įstaigose. Tiek pat laiko A. Liaudaičiui uždrausta naudotis teise globoti ar rūpinti vaikais.
Paaiškėję pedofilijos faktai įkalė vieną paskutinių vinių į vaikų globos sistemos karstą. Būtent po galimo pedofilijos skandalo vienais geriausių vaikų globos namų Lietuvoje laikyta įstaiga Viešvilėje pateko tarp pirmųjų, kuriuos nutarta kuo skubiau uždaryti.
Taip pat skaitykite: Globos išmokos dydis
Perdavus į teismą buvusiam šios įstaigos direktoriui 58 metų Algimantu Liaudaičiui iškeltą baudžiamąją bylą dėl nepilnamečių tvirkinimo, išaiškėjo nauji gėdingi faktai. Kauno prokuroras Andrius Kiuršinas patvirtino naujienų portalui lrytas.lt, jog lapkritį pradėtas antras ikiteisminis tyrimas dėl vaikų tvirkinimo. Į pareigūnų akiratį pateko kitas buvęs Viešvilės globos namų darbuotojas, kurio amžius ir pareigos neatskleidžiamos. Šį vyrą į darbą esą priėmė pats A.Liaudaitis tuo metu, kai dar vadovavo globos įstaigai. Tiesa, įtarimai buvusiam A.Liaudaičio pavaldiniui dar nėra pereikšti - renkama medžiaga, sulaukus žinių apie naujus tvirkinimo atvejus.
Pirmą kartą triukšmas dėl pedofilijos Viešvilėje kilo 2015 metų pavasarį. Baudžiamojon atsakomybėn tada buvo patrauktas vienintelis A.Liaudaitis. Direktoriui buvo iškelta byla dėl paauglių tvirkinimo, seksualinio priekabiaviamo, pornografijos demonstravimo ir nepilnamečio įtraukimą į girtavimą. A.Liaudaitis pripažino savo kaltę dėl dešimties jam inkriminuojamų epizodų. Byloje, kurią šiuo metu nagrinėja Jurbarko rajono apylinkės teismas, nukentėjusiais pripažinti penki nepilnamečiai.
A.Liaudaitis portalui lrytas.lt anksčiau tvirtino esąs nekaltas. Paklaustas, kodėl visgi prisipažino įvykdęs nusikaltimus, buvęs direktorius atsiduso: „Norėjau, kad viskas greičiau baigtųsi“.
Tik pabaigusi ikiteisminį tyrimą Kauno apygardos prokuratūra kaltę pripažinusio A. Liaudaičio bylą siūlė baigti greitai - baudžiamuoju įsakymu. Prasidėjus teismo procesui A. Liaudaitis vėl apsigalvojo. Buvęs vaikų namų vadovas ėmė neigti savo kaltę. Neleistini buvusio Viešvilės bendruomenės pirmininko A. Liaudaičio pomėgiai skaudžiai smogė ir miesteliui, ir visai seniūnijai.
Prasidėjus tyrimui paaiškėjo, kad vaikais tinkamai nepasirūpino ir laikinai vaikų namams po A. Liaudaičio nušalinimo vadovavusi Jūratė Bastienė. „Yra dešimt epizodų pagal kelis skirtingus straipsnius. A. Liaudaitis pripažino“, - sakė prokuroras A.Kiuršinas.
Visą Lietuvą ir vaikų globos sistemą sukrėtusi istorija į viešumą iškilo 2015-ųjų kovo mėn. Visuomenė pastebėjo, kad kažkas ne taip, kai Viešvilės vaikų namų auklėtiniai būriais buvo pradėti vežti į Jurbarko r. Netrukus paaiškėjo, kad pareigūnai aiškinosi informaciją apie tai, kiek ir kaip A. Liaudaitis galėjo seksualiai išnaudoti vaikus. Tyrimą Kauno apygardos prokuratūros 1-asis baudžiamojo persekiojimo skyrius pradėjo po to, kai į teisėsaugą kreipėsi tuomet globos namuose dirbęs žmogus.
Apie tai, kad Viešvilės vaikų namuose vyksta negeri dalykai kalbos sklandė seniai. Apie galimą pedofiliją ūžė ne tik miestelis, bet ir visas rajonas. Tačiau iki šiol įtarimų iškelti į viešumą niekas nedrįso ir pirštais į vaikų namų direktorių A. Liaudaitį. Įtarimų, kad berniukai gali būti išvežami kitur ir tvirkinami, buvo kilę ir prieš porą metų. Tuomet tirta, ar vaikai nebuvo seksualiai išnaudojami, kai savaitgaliais išvykdavo pas globėją į Tauragę.
Pastato Likimas
Didžiulis miestelio pastatas, kuriame buvo įsikūrę vaikų globos namai, vėl parduodamas. Jo savininkai atsisako planų čia kurti bendruomenei pažadėtus senelių namus. Skelbimuose nurodoma, kad už 2,6 ha žemės sklypą ir 1902 metų statybos, 4211 kv. m istorinį pastatą Klaipėdos g., prašoma 400 tūkst. Eur. Šį objektą dabartiniai savininkai aukciono būdu iš VĮ Turto banko 2021 m. įsigijo už 141 tūkst. Eur.
Interneto skelbimų portaluose jau kuris laikas parduodamas (siūloma ir nuoma) Viešvilės istorinis pastatas, kuriame dabartiniai šeimininkai planavo įrengti senelių namus. Skelbime rašoma, kad išskirtinėje vietoje parduodamos istorinės bei erdvios patalpos, kurios yra įsikūrusios dešiniajame Nemuno krante, Viešvilėje. „Dabar šiose patalpose pasitelkus fantaziją galima įrengti viešbutį su restoranu, senelių namus, kavines, sportui skirtas patalpas. Patraukli vieta, šalia Nemunas, abipus Viešvilės upelis, Karšuvos giria“, - rašoma skelbime.
Bendruomenės Nuomonė ir Ateities Vizijos
Viešvilės bendruomenė nusivylusi. Tai miesteliui reiškia tik viena - globos namai, kuriuose dirbo daugybė vietinių žmonių, greičiausiai bus uždaryti. Pasak Viešvilės seniūno, ištuštėję buvusių vaikų globos namų pastatai - tikras galvos skausmas. Paskutinė šeimyna išsikraustė prieš daugiau kaip dvejus metus.
Viešvilės seniūnas Valentinas Kucinas įsitikinęs, kad įveiklintas pastatas atneštų miesteliui naudos. Atskyrus nuo dvaro pramonės įmones, Viešvilės dvaras prastose mūsų žemėse neišgyveno ir 1900 m. buvo išparduotas, tačiau iš anksto buvo numatyta, ką steigti jo bazėje. Apie 1000 ha miško perduota besikuriančiai didžiajai „Hildebrant“ lentpjūvei. Buvusioji tarp tvenkinio ir bažnyčios dvaro žemė išdalinta sklypais, kur greitu laiku pastatyta daug gyvenamųjų ir visuomeninės paskirties mūrinių pastatų - išaugo miestelis. Sukūrus lentpjūvėje virš 200 naujų darbo vietų, padidėjus miestelyje gyventojų skaičiui, parapinė mokykla nesutalpino mokinių.
VšĮ „Gerovės paslaugų centras“ direktorė Audronė Svetlovienė ir jos kolega Algirdas Šimoliūnas tarybos nariams pristatė savo veiklos Viešvilėje viziją, kurią įgyvendintų, jei savivaldybė jų ketinimui pritartų. Sudaryti sandėrį su Turto banku, kuris šiuo metu disponuoja buvusių vaikų namų pastatu, įstaiga nenori, nes kalba tuomet krypsta apie pastatų įsigijimą. Toks pirkinys steigėjams per brangus.
„Jau anksčiau atkreipėme dėmesį į šį pastatą gražioje vietovėje, ir norime įveiklinti jį, teikdami socialines ir šalia dar galimai kitas apgyvendinimo paslaugas. Išsinagrinėjome, kaip čia išvystytas turizmas, kad trūksta vietos apgyvendinimui. Suteiktume kompleksinę paslaugą. Pagrindinė veikla būtų - senyvo amžiaus asmenų globa. Kodėl būtent Viešvilė? Todėl, kad sulaukėme bendruomenės palaikymo. Be to, miestelis yra geroje strateginėje vietoje, šalia Nemunas, rekreacinės zonos. Galėtų atsirasti vieta nakvynei su pusryčiais keliautojams, žvejams. Vėliau plečiant veiklą apgyvendintume ir daugiau turistų“, - pristatydama galimą veiklos planą Viešvilėje kalbėjo A. Svetlovienė.
Kultūros Paveldas ir Dabartinė Situacija
Viešvilės teismo rūmai - kultūros paveldo objektas, esantis Mažosios Lietuvos etnografiniame regione, reprezentuoja istorizmo stiliaus architektūrą. Neogotikos bruožų turintis pastatas, stipriai nukentėjęs II-ojo pasaulinio karo metu, buvo atstatytas, deja, neatkuriant nemažos dalies architektūrinių detalių, tačiau savo tūriu, architektūrine išraiška miestelyje užima dominuojančią vietą. Valstybei priklausančio daugiau kaip 4 tūkstančių kv m. ploto pastato su priestatu valdytojas - Socialinės apsaugos ir darbo ministerija - šių metų pradžioje perdavė jį VĮ Turto bankui.
Viešvilėje gyvenanti Vilma Mingėlienė, buvusi vaikų namų auklėtinė, atvira - raudonų plytų pastate prabėgo jos vaikystė, čia jos gimtieji namai - kitokių, kaip ir dauguma čia užaugusių, neturėjo. Anksčiau gyveno Plungėje, bet sugrįždavo į vaikų globos namus pasisvečiuoti. „Leisdavo, kai paprašydavom, apsistoti svečių kambaryje. Su dukra net atvažiuodavau, net po porą savaičių atostogaudavom. Visokių atsiminimų galvoje likę. Ir gerų, ir prastesnių. Ir aplinką tvarkydavom, ir žaisdavom. Buvo gerų auklėtojų, buvo ir tokių, kurios labai bausdavo.
Žiemišką gruodžio 8-osios popietę „Mūsų laiko“ ekipažas patraukė į vakarus. Jau ne kartą galvojome (žinoma, ir rašėme), kad mūsų aplankyti miesteliai ir kaimai, kaip ir žmonės, visi skirtingi, kiekvienas turi tik sau būdingus, išskirtinius bruožus. O Viešvilėje tų bruožų netgi ieškoti nereikia - jie iš karto krenta į akis, kaip ir tie aukšti raudonų plytų mūrai prie pagrindinės gatvės, aiškiai rodantys, kad atvykome jau ne į didžiąją, o į Mažąją Lietuvą, vokiško „ordnungo“ kraštą.
Išskirtiniame krašte, galvojome, turėtų gyventi ir išskirtiniai žmonės. Ir, žinoma, juos čia sutikome - Viešvilės bibliotekoje mūsų laukė bibliotekininkė Vilija Platonovienė ir guvių senjorių būrelis: buvusios pedagogės Aldona Palavinskienė, Laima Strikienė, Audronė Markevičienė, Irena Tėvelienė ir buvusi banko darbuotoja Irena Austynienė. Paprastai susitikus naujiems žmonėms pokalbis būna kiek suvaržytas, tačiau čia iš karto pasipila linksmi anekdotai apie pavardes ir pravardes. Atnaujintame pastate kartu su kultūros centru įsikūrusi Viešvilės biblioteka - erdvi ir jauki. Jai skirti du dideli buvusios profesinės technikos mokyklos kabinetai. Didžiulis stalas, televizorius, kompiuteriai, Astos ir Eglės Vaitkienių kalėdinių puokščių ir adventinių vainikų paroda. Kitoje patalpoje - knygų lentynos ir jaukus vaikų žaidimų kampelis.
Paklaustos, koks gyvenimas Viešvilėje, pradžioje moterys prabyla kiek pesimistiškai: miestelyje mažėja gyventojų, žmonės darosi vis labiau abejingi vieni kitiems, tačiau netrukus viršų paėmė, sakytume, netgi ne optimizmas, - realizmas. O prisiminti tikrai yra ką: kaip kovojo, kad nelegalūs emigrantai neateitų gyventi į Viešvilę, kai buvusiuose vaikų globos namuose valdžia planavo įrengti pabėgėlių apgyvendinimo centrą; kaip susirinko sausakimša salė kovojant dėl mokyklos išlikimo - visa Viešvilės bendruomenė mūru stojo už savo mokyklą, ir mokykla liko. Viešvilės mokyklos pastatas atnaujintas, sutvarkytas, europiniai remontai padaryti, tad nenuostabu, kad vietos gyventojams skauda širdį dėl jo. Viena iš moterų sako, kad geriau Smalininkų mokyklą uždarytų, o vaikus į Viešvilę perkeltų. Žinoma, taip nebus - tuoj pat įsiterpia kitos. Smalininkų vaikai į Viešvilę nevažiuos, nebent į Jurbarką.
Ne tik mokykla vietos gyventojams rūpestį kelia. Buvusių vaikų globos namų pastatas, 1902 m. statyti Teismo rūmai, taip pat stovi tuščias. Šį objektą dabartiniai jo savininkai iš VĮ Turto banko įsigijo aukciono būdu 2021 metais už 141 tūkst. Susirinkusios bibliotekoje moterys sako, kad naujieji savininkai rimtai planavo čia įsikurti: išvalė visą teritoriją, sutvarkė pastatą, įrengė apsaugos kameras, netgi smėliu nušveitė visą senojo pastato fasadą. Buvusius vaikų globos namus, kažkada didžiausią Viešvilės įstaigą, miestelio gyventojai prisimena iki šiol. Ir nenuostabu, juk kažkada ten dirbo nemažai miestelio gyventojų, tarp jų - kai kurios mūsų pašnekovės, o prieš 30 metų ten gyvendavo apie 200 vaikų. Moterys mena, kad pilnametystės sulaukę ir mokytis išvažiavę auklėtiniai, į globos namus sugrįždavo per atostogas, kur tuometinis direktorius Napoleonas Jasunckas priimdavo juos vasarai gyventi ir dirbti.
Dabar, kai vaikų namų jau nebėra, Viešvilė garsėja skardininkais, apskardinančiais kaminus, dengiančiais stogus. „Kartais savęs nematome ir neįvertiname, kokie bendruomeniški ir kūrybingi žmonės čia gyvena“, - pastebi moterys, džiaugdamosi išskirtiniais miestelio papuošimais, kuriamais Mažosios Lietuvos Jurbarko krašto kultūros centro Viešvilėje darbuotojos Sniežanos Šašienės, žinoma, padedant ir kitiems darbuotojams. Pasak jų, pasižiūrėti šių dekoracijų atvažiuoja žmonės netgi iš kitų miestų. Ir vietiniai gyventojai vos tik pasikeitus dekoracijoms skuba foto sesijas darytis. Papuoštas miestelis traukia pravažiuojančių akis, priverčia išlipti pasivaikščioti.
Moterys pastebi, kad ir Viešvilės bendruomenė „Skavija“, šiais metais mininti 20-metį, labai stipri ir veikli, kad labai aktyviai miestelyje veikia skautų organizacija, kad vyksta daug įvairiausių renginių. Tiesa, tradiciškai skundžiamasi koronaviruso pandemijos pasekmėmis - dėl jos visi priprato sėdėti užsidarę namuose, tad tapo kur kas sunkiau išjudinami. Bibliotekininkė Vilija juokiasi, kad žmonės mieliau eina į renginius, kuriuose yra maisto, nes ten, kur sriuba, troškinys ar arbata daug smagiau sekasi bendrauti. Moterys pastebi, kad į bendruomenės gyvenimą gražiai įsilieja ir čia gyvenančios ukrainiečių šeimos. Dabar jos liko tik trys, tačiau labai aktyvios - mielai dalyvauja bendruomenės šventėse su savo patiekalais, jau neblogai pramoko kalbėti lietuviškai.
Paklaustos apie vietas Viešvilėje, kurias norėtų parodyti svečiams ar turistams, moterys, žinoma, pirmiausia pamini miestelio centre esantį žuvitakį, tačiau parodytų ir Kristaus Atsimainymo bažnyčią, XIX a. O štai Viešvilės miškai, kuriuose taip mėgo grybauti ir uogauti ne tik vietiniai, bet ir kitų kraštų gyventojai, jau nebe tie. „Šiemet nebuvo uogų, - sako moterys, - nes miškai iškirsti“. Pasak jų, paliktos tik kokių 50 metrų juostos palei kelią, o toliau „širdis stoja nuo vaizdo“ - plyni kirtimai. Pasirodo, miško kirtėjai dirba naktimis. „Kaip kokie vagys“, - pastebi moterys. Matyti, kad ši tema skaudi visoms, juk miškas nuo senų senovės lietuviams buvo šventa vieta. O dabar, sako moterys, baisu ten nuvažiuoti: styro pušų kelmai, šaknys, sunkiasvore technika išvažinėta, išmaurota visa miško paklotė - grybiena, uogienojai, sunaikintos gyvūnų buveinės.
Nors pokalbyje prasimuša ne itin linksmos gaidos, Viešvilės miestelis, šių moterų nuomone, vis dėlto labai puiki vieta gyventi. Sako, kad ir tuščių butų čia nėra - visus išperka. Štai buvusi pedagogė Audronė atsikraustė į Viešvilę prieš 14 metų, norėdama būti arčiau vaikų. Moteris juokiasi, kad 28 metus gyveno Tauragėje, 28 - Pasvalio rajone, tačiau labiausiai jai patinka Viešvilė, kurioje taip pat planuoja pragyventi ne mažiau kaip 28 metus.
Šiuo metų laiku temti pradeda anksti. Atsisveikinę su maloniomis pašnekovėmis dar stabtelime prie žuvitakio padaryti keletą nuotraukų. Pro sutemas Viešvilė atrodo labai romantiška ir šiek tiek liūdna.