Vytauto Didžiojo universitetas (VDU) pripažįsta, kad studentų psichologinė gerovė yra neatsiejama akademinės sėkmės dalis. Todėl universitetas aktyviai siekia kurti palaikančią aplinką, kurioje studentai galėtų klestėti tiek akademiškai, tiek asmeniškai. Šiame straipsnyje aptariamos įvairios VDU iniciatyvos, skirtos studentų gerovei stiprinti, bei specialistų teikiama pagalba.
VDU Studentų Gerovės Programa: Stiprinant Atpažįstamumą
VDU Studentų reikalų departamentas (SRD) inicijuoja įvairias programas, skirtas stiprinti studentų psichologinę, socialinę ir akademinę gerovę. Siekiant sustiprinti programos atpažįstamumą, įtvirtinti jos identitetą ir kurti emocinį ryšį su universiteto bendruomene, ypač studentais, į kuriuos orientuota ši programa, VDU kviečia studentus siūlyti VDU studentų gerovės programos logotipo idėją. Geriausios idėjos autoriui bus įteikta 350 Eur stipendija, o pagal šią idėją sukurtas logotipas bus nuolat vaizduojamas su VDU studentų gerove susijusioje informacijoje, socialiniuose tinkluose, studentų gerovei stiprinti skirtuose renginiuose ir pan.
Specialistų Teikiama Pagalba VDU
VDU studentams prieinama įvairių specialistų pagalba, apimanti psichologinę, socialinę, specialiąją pedagoginę ir logopedinę sritis. Šie specialistai teikia konsultacijas, vertinimus ir intervencijas, siekiant užtikrinti, kad kiekvienas studentas gautų reikiamą paramą.
Psichologė: Augustina Čereškienė
Psichologė Augustina Čereškienė atlieka mokinių psichologinį vertinimą, siekiant nustatyti mokymosi sunkumus, specialiuosius ugdymosi poreikius ar talentus. Ji teikia rekomendacijas mokytojams ir tėvams dėl mokymo(si) strategijų taikymo. Be to, psichologė vykdo prevencines veiklas, skirtas patyčių mažinimui, psichikos sveikatai, emociniam intelektui ir socialinei atsakomybei ugdyti. Augustina Čereškienė priima studentus pirmadieniais - penktadieniais, 8.00-15.00 val.
Socialinė Pedagogė: Inga Kanapienė
Socialinė pedagogė Inga Kanapienė organizuoja ir koordinuoja socialinės paramos ir mokinių pavėžėjimo klausimus. Ji užtikrina, kad mokiniai, turintys teisę į nemokamą maitinimą, gautų šią paramą, administruoja dokumentus, reikalingus socialinei paramai gauti, ir informuoja šeimas apie galimybes pasinaudoti šia pagalba.
Taip pat skaitykite: Pagalba Šiaulių gyventojams
Specialioji Pedagogė: Gabrielė Skirgailienė
Specialioji pedagogė Gabrielė Skirgailienė teikia pagalbą studentams, turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių. Gabrielė Skirgailienė dirba pirmadieniais - penktadieniais, 8.30-15.00 val.
Logopedė: Violeta Zemblienė
Logopedė Violeta Zemblienė vertina mokinių kalbos, tarties, balso, skaitymo ir rašymo gebėjimus. Ji nustato mokinių kalbos ir komunikacijos sutrikimus (pvz., fonetinius, gramatinius, artikuliacijos) ir veda individualius ar grupinius užsiėmimus mokiniams, turintiems kalbos ir komunikacijos sunkumų. Violeta Zemblienė dirba su mokiniais, turinčiais skaitymo, rašymo, kalbėjimo ar klausos suvokimo sutrikimų. Ji atpažįsta ankstyvus kalbos sutrikimų požymius ir imasi veiksmų, kad būtų išvengta didesnių sunkumų, padeda mokiniams, turintiems kompleksinius sutrikimus, įskaitant kalbos, klausos ar kitus komunikacijos sunkumus. Violeta Zemblienė konsultuoja mokytojus dėl mokinių kalbos ugdymo ir kalbos sutrikimų sprendimo būdų, informuoja tėvus apie mokinių kalbos sutrikimus ir jų sprendimo galimybes, teikia rekomendacijas dėl kalbos ugdymo namuose. Organizuodama kalbos ugdymo veiklas, padeda išvengti skaitymo, rašymo ir kalbėjimo sunkumų. Violeta Zemblienė priima studentus pirmadieniais - ketvirtadieniais, 8.30 - 14.00 val.
Sveikatos Priežiūros Specialistas
Sveikatos priežiūros specialistas kaupia informaciją apie kasmetinius mokinių sveikatos profilaktinius patikrinimus. Jis dirba pirmadieniais 8.00-16.30 ir ketvirtadieniais 8.00-16.30.
Studentų statusą įrodantys dokumentai
VDU studentai gali naudotis įvairiais dokumentais, įrodančiais jų statusą universitete. Tai apima studento pažymėjimą, Lietuvos studento pažymėjimą (LSP) ir tarptautinį studento pažymėjimą (ISIC). Taip pat, studentai gali gauti pažymas - oficialius Vytauto Didžiojo universiteto dokumentus, skirtus jų reikalaujančioms konkrečioms įstaigoms ir (ar) institucijoms, kuriuose yra fiksuojama su asmens statusu universitete susijusi informacija.
VDU ir Švietimo Įstaigų Bendradarbiavimas
Jau keleri metai buvusi Kauno „Atžalyno“ vidurinė mokykla (dabar VDU „Atžalyno“ progimnazija) ir VDU Socialinių mokslų fakultetas draugavo vykdydami įvairias bendras veiklas. Viena iš jų - Saviugdos diena, kai atvykę Vytauto Didžiojo universiteto studentai organizuoja įvairius užsiėmimus mokiniams, per kuriuos šie daugiau sužino apie savo galimybes. Organizuoti psichologiniai, socialinių įgūdžių ugdymo, pažinties su socialine politika, gamtos mokslais užsiėmimai visų klasių grupių mokiniams.
Taip pat skaitykite: LEU Socialinio darbo ir sociologijos katedra
Mokiniai sužinojo apie psichikos sveikatos sutrikimus -kas tai yra, kodėl jie pasireiškia, o vaidmenų žaidimai parodė, kaip dažnai yra elgiamasi su žmonėmis, kurie tokių sutrikimų turi. Pirmų klasių mokiniai dalyvavo užsiėmimuose, skirtuose savęs pažinimui, o antrokai mokėsi bendradarbiauti. Šeštokai ir septintokai sužinojo, kas yra socialinė politika, kuo ji yra svarbi žmonėms, kokias problemas sprendžia ir kokius bruožus turi žmonės, dirbantys srityse susijusiose su socialine politika.
Aštuntokams Gamtos mokslų fakulteto akademinio jaunimo mokslinės draugijos „Modusas“ nariai vykdė projektą „Moksleivi, sužinok daugiau”, kurio metu buvo demonstruojami eksperimentai. Tikslas - moksleivius sudominti daugiau domėtis gamtos mokslais. Ypač daug užsiėmimų pravedė VDU Muzikos akademijos studentai, kurie per įvairius užsiėmimus ( „Kūno perkusija“, „Muzika ir spalvos“, „Gamtos reiškiniai muzikoje“ ir kt.) mokinius įvedė į muzikos pasaulį.
Mokyklos mokytojai turėjo galimybę susitikti su Socialinių mokslų fakulteto dėstytojomis - prof. dr. Loreta Bukšnyte - Marmiene, lekt. dr. Aurelija Stelmokiene ir doc. Dr. Tuo mūsų veiklos šiais metais nesibaigė - VDU akademinio jaunimo mokslinė draugija „Modusas“ pakvietė mūsų bendruomenę dalyvauti jų organizuojamoje kalėdinėje akcijoje „Sušildykime vaikų širdis“. Mūsų bendruomenės nariai perdavė dovanas studentams, o šie jas dovanojo onkologinėmis ligomis sergantiems vaikas bei Kauno Prano Daunio aklųjų ir silpnaregių ugdymo centro mokiniams.
Socialinės Gerovės Tyrimai VDU
Projekte bus tęsiami socialinės gerovės tyrimai, kurie buvo pradėti 2010 metais. Pakartotinis papildyto socialinės gerovės modulio įtraukimas užtikrins longitudinę palyginamąją (8 metų) Lietuvos duomenų analizę ir leis atskleisti visuomenės nuostatų/ patirčių socialinės gerovės srityje kaitą. Šis modulis apima šalies socialinės struktūros vertinimus, prioritetinių socialinių problemų, valstybės vaidmens, socialinės politikos pagrindinių pasiekimų vertinimus, socialinio saugumo subjektyvias percepcijas, individo galios suvokimą, atvirumą pokyčiams, vykstančių socialinių pokyčių vertinimus.
Projekto metu surinkti duomenys bus patalpinti į nacionalinį (LiDA) bei tarptautinį duomenų (Vokietijos socialinių mokslų tarnybos?GESIS) archyvus ir bus laisvai prieinami Lietuvos ir užsienio tyrėjams antrinei analizei. Įgyvendinant projektą bus tiriamos Lietuvos gyventojų nuostatos ir patirtys tokiose srityse kaip socialinė gerovė, socialiniai tinklai ir religija, o antrinė duomenų analizė leis Lietuvos atvejį palyginti su kitomis Europos ir pasaulio šalimis (jų ISSP yra daugiau nei 50). 2017 ir 2018 m. ISSP vykdys modulių „Socialiniai tinklai“ ir „Religija“ apklausas, o šis projektas minėtus modulius įgyvendins Lietuvoje.
Taip pat skaitykite: Lietuvos TAU veikla
Šis projektas turi ne tik nacionalinę vertę, bet per dalyvavimą ISSP yra užtikrinamas Lietuvos duomenų įtraukimas į pasaulinę tyrimų erdvę, skleidžiami aukšti metodologiniai tyrimų standartai, kurių laikymąsi ir kokybę prižiūri ISSP, skatinami palyginamieji kiekybiniai tarpkultūriniai tyrimai.
Smurto Prevencija: Visuomenės Požiūris ir VDU Iniciatyvos
Akademinė sėkmė ir psichologinė gerovė yra glaudžiai susiję. Studentai, kurie jaučiasi emociškai stabilūs ir palaikomi, dažniau pasiekia gerų rezultatų studijose. Jei studijų metu iškyla sunkumų - nuo akademinių iššūkių iki emocinės sveikatos ar socialinės integracijos klausimų - tu nesi vienas. Vytauto Didžiojo universitetas siekia, kad kiekvienas studentas jaustųsi saugus, suprastas ir palaikomas, užtikrinti visapusišką studentų gerovę - ne tik akademinėje srityje, bet ir kasdieniniame gyvenime universiteto bendruomenėje. Universitete veikiantys centrai ir departamentai rūpinasi kiekvieno studento poreikiais: nuo karjeros planavimo, psichologinės gerovės, socialinės paramos iki aktyvaus laisvalaikio, savanorystės ar dvasinio palaikymo. Čia veikia Karjeros centras, Studentų centras, Psichologijos klinika, Sporto ir Menų centrai, taip pat - Akademinė sielovada bei pagalba studentams su negalia. K. Donelaičio g. 52-112 įsikūrusi Student Lounge - jauki erdvė, kur kiekvienas studentas yra laukiamas atsipūsti, pabendrauti ar ramiai pasiruošti studijoms. Universitetas reguliariai dalijasi patarimais, kaip pasirūpinti savo emocine sveikata, efektyviai planuoti laiką, valdyti stresą ar sėkmingai pasiruošti egzaminams. Visa tai padeda kurti sąmoningesnę, sveikesnę ir bendruomeniškesnę studijų patirtį.
Praėjusiais metais skirti per 21 tūkst. orderių smurto pavojų artimoje aplinkoje keliantiems asmenims. Nors seksualinės prievartos nusikalstamų veikų, nuo kurių nukentėjo vaikai, skaičiai mažėja, tačiau 2024 m. nuo tokių nusikaltimų ir nusikalstamų veikų nukentėjo 356 vaikai. - Laikai modernėja, gyvenimas gerėja, vis daugiau galimybių žmogui tobulėti, tačiau smurto apraiškos mūsų visuomenėje išlieka vis dar gaju reiškiniu. - Manau, ne kartą esame girdėję apie eksperimentus, atskleidžiančius situacijas, kai gavę galią žmonės pradeda skriausti kitus. Vienas klasikinių smurto apraiškas analizuojančių mokslinių tyrimų - 1971 m. atliktas Stanfordo kalėjimo eksperimentas. Jo metu mokslininkas Philipas Zimbardo pakvietė vieną studentų grupę tapti kaliniais, o kitą - kalėjimo prižiūrėtojais. Šio eksperimento metu buvo tiriama žmonių elgsena, kai jie atsitiktine tvarka suskirstomi į nevienodą galią turinčias grupes, stebint, kaip jie priima susiklosčiusią nelygybę ir kada pradeda ją ginčyti. Tyrimo rezultatai atskleidė, kad žiaurus žmogaus elgesys formuojasi ne dėl blogo charakterio, bet dėl stipraus socialinės aplinkos spaudimo.
- Galime prisiminti ir garsios menininkės Marinos Abramović išskirtinį performansą „Ritmas 0“. Meninės erdvės prieigose lankytojams buvo suteikta galimybė naudotis 72 skirtingais objektais - nuo vatos gumulėlio ar plunksnos iki peiliuko ir užtaisyto pistoleto - ir sąveikauti su menininke. Pristatant šį meno kūrinį buvo stebima, kas nutinka žmogaus elgesiui, kai jam suteikiama visiška galia prieš bejėgį kitą asmenį, kuris nesipriešina. - Praktinė patirtis konsultuojant šeimas atskleidžia, kad vaikystėje skriausti žmonės suaugę patys yra linkę skriausti kitą. Tai dažniausiai daroma nesąmoningai, nenorint kito skaudinti, tiesiog viduje vis dar esantis emocinis skausmas streso akivaizdoje, kai, pavyzdžiui, vaikas verkia, rėkia, neklauso, paauglys netinkamai elgiasi, prieštarauja, aktyvuojasi ir tėvai savo praeities skausmą rėkimu, trenkimu, žeminimu perkelia vaikui. Kitaip sakant, žaizdotas, vidinių žaizdų neišsigydęs žmogus, to dažnu atveju nesuvokdamas, streso akivaizdoje bendrauja remdamasis savo emocinėmis žaizdomis, dar kitaip - veikdamas iš trauminės patirties auklėja savo vaikus arba bendrauja su savo šeimos nariu. - Vaikystės patirtys, ir geros, ir blogos, veikia mūsų emocijas ir mintis, o vėliau ir suaugusiųjų elgesį.
- Griežtos bausmės, autokratinis tėvų elgesys formuoja neigiamus įsitikinimus apie save - „aš esu menkas“, „bevertis“, „niekam tikęs“ ir pan., kuriais vėliau pradedama tikėti ir atitinkamai elgtis. Jei aš galvoju, kad esu bevertis, tuomet daug labiau tikėtina, kad leisiu kitam asmeniui su manimi atitinkamai elgtis - demonstruoti nepagarbų elgesį. Garsus amerikiečių psichiatras Danielis Siegelis pabrėžia per skirtingas kartas perduodamų neigiamų elgesio modelių galią, teigdamas, kad jei nėra savęs suvokimo (angl. self-understanding), istorija kartojasi, o neigiamos šeimos interakcijos perduodamos iš kartos į kartą. Todėl kyla klausimas, ar įmanoma pakeisti mintyse įsitvirtinusią neigiamą patirtį. - Šį neteisingą įsitikinimą taip pat bus sunku pakeisti, nes juo dažniausiai tikima labai ilgai ir šventai. Tikėtis greito pokyčio iš tokio asmens būtų gana naivu, ypač jei jis sulaukia tėvų, senelių ar net visuomenės palaikymo laikytis tokių nuostatų kaip: „vaiką aš pagimdžiau, tad galiu su juo elgtis kaip noriu“, „sutuoktinis yra mano nuosavybė“, „moteris turi paklusti vyrui“. - Aplinka, kurioje augame, formuoja ir tas emocijas, kurias vėliau dažnai nešiojamės savyje ir apie kurias retai kam pasakojame.
- Emocijos veikia mūsų elgesį. Atskiros žmogaus sistemos - protas, kūnas, emocijos ir elgesys - yra glaudžiai tarpusavyje susijusios. Agresija gali būti nukreipta į mus pačius - savižala, arba į kitą. Kartais pyktis, kuris nukreipiamas į kitą asmenį, gali būti tiesiogiai nesusijęs su adresatu. Taip emocijos nubanguoja. Skausmas gimdo skausmą. Lygiai taip pat meilė gimdo meilę. Ar kada nors esate sutikę žmogų, kuris augo mylimas, bet suaugęs skriaudžia kitus? Aš - ne. Tokie žmonės paprasčiausiai nežino, kaip tai daryti. Kai dėl įvairių priežasčių jie patiria smurtą ar netinkamą elgesį, geba iš karto pasakyti „stop“. Jie drąsiai taria „ne“ ir aiškiai įvardija ribas: „Su manimi taip elgtis negalima. Aš to nenusipelniau. Pavyzdžiui, moteris, poros santykiuose patyrusi smurtą, nepriklausomai nuo jo formos, tą pačią akimirką suvokia, kad su ja buvo pasielgta netinkamai. Ji neleidžia su savimi taip elgtis ir pasitraukia iš santykių. Teko girdėti ne vieną tokią istoriją. - Norisi kalbėti ne tik apie tai, kodėl žmogus smurtauja, bet ir apie tai, kodėl smurtas yra palaikomas. Teko skaityti ne vieną bylą, kurioje aplinkiniai žinojo ar bent jau įtarė vykstant smurtą, tačiau nieko nedarė.
- Iš tiesų kyla daug klausimų, kodėl tai vyksta: kodėl suaugęs žmogus, kuris turėtų ginti, saugoti ir mylėti savo vaiką, leidžia jį skriausti. Klausantis žmonių istorijų ir analizuojant tyrimų duomenis galima pastebėti tam tikrą tendenciją - dalis smurtiškai besielgiančių asmenų tokiomis akimirkomis tarsi sugrįžta į savo pačių traumines patirtis ir iš dalies patys tampa aukomis. Viena mama, ne vienus metus leidusi vyrui žiauriai skriausti jų du vaikus, dalijosi, kad tik po kelerių metų, kai į šeimos situaciją įsitraukė Vaikų teisių apsaugos tarnyba ir vaikai buvo paimti iš šeimos, ji atsitokėjo. Iki tol moteris pati nesuvokė, kas iš tiesų vyksta, ir taip, to nesuprasdama, leido namuose klestėti smurtui. Kitaip tariant, žmogui suteikus valią ir galią veikti prieš kitą, jis gali nebesustoti ir pradėti sistemingai žaloti kitą asmenį. Būtent todėl itin svarbu suvokti, kad būtina aiškiai ir nedviprasmiškai sakyti „STOP smurtui“. Sakykime „stop“ bet kokiam netinkamam elgesiui ir skriaudai. Tai daryti privalu visomis įmanomomis priemonėmis, nepriklausomai nuo smurto formos ar nukentėjusiųjų grupės - ar kalbėtume apie šeimoje mušamą vaiką, patyčias internete, mobingą darbo aplinkoje, ar kitas smurto apraiškas. - Norint išmokti elgtis nesmurtiškai, pirmiausia būtina išmokti tinkamai reikšti savo emocijas. Manau, kad šiuo metu galėtume daug pasimokyti iš mažamečių vaikų, kurie dar geba atpažinti ir drąsiai įvardyti savo jausmus.
Žinoma, ne visose šeimose vaikai išmoksta atpažinti ir reikšti savo emocijas, tačiau šių gebėjimų galima ir būtina mokytis. Pirmiausia tėvams svarbu įsivertinti, kokios taisyklės dėl jausmų galioja jų šeimoje: ar namuose leidžiama jausti visas emocijas ir ar jas visas galima reikšti? Jei leidžiama jausti ir rodyti tik teigiamas emocijas, kyla klausimas - kas tuomet nutinka su neigiamomis? Deja, stebėdama suaugusius žmones, ateinančius į konsultacijas ar į grupes, pastebiu, kad kol kas retas geba įvardyti, kaip emociškai tuo metu jaučiasi, ir daugiau dėmesio skiria kitų elgesio analizei. Pavyzdžiui, stebisi, kodėl paauglys trenkia durimis, kai mama ar tėtis ant jo rėkia. Gausūs emociniu smurtu paremti komentarai socialinėse medijose taip pat, manau, parodo mūsų nepajėgumą tiesiogiai išreikšti savo emocijų, kurias tuo metu jaučiame. Siekiant smurto prevencijos, svarbiausia šeimoje ir mūsų visuomenėje remtis humanizmo principu, pagal kurį kiekvienas jos narys, nepaisant amžiaus, lyties ir pasiekimų, yra vertingas.
tags: #vytauto #didziojo #universitetas #socialines #geroves #programa