Socialinis draudimas yra svarbi socialinės apsaugos sistemos dalis, užtikrinanti finansinę paramą apdraustiesiems asmenims įvairiais gyvenimo atvejais. Įvykus draudžiamajam (draudiminiam) įvykiui teisę gauti socialinio draudimo išmokas turi tik tie apdraustieji asmenys, kurie nustatytą laiką mokėjo socialinio draudimo įmokas (arba šias įmokas už juos mokėjo kiti fiziniai ar juridiniai asmenys).
Apdraustieji asmenys ir jų darbdaviai už juos kaip už savo darbuotojus moka socialinio draudimo įmokas, skaičiuojamas nuo darbo užmokesčio ar kitų pajamų. Įmokos dydis dažniausiai dalijamas maždaug per pusę darbdaviui ir dirbančiajam, bet būna ir kitaip (pvz., Lietuvoje didesnę dalį sumoka darbdavys).
Pagrindinės socialinio draudimo išmokų rūšys
Visais šiais atvejais socialinio draudimo išmokų paskirtis - kompensuoti apdraustajam asmeniui visą ar dalį turėto darbo užmokesčio ar kitų draudžiamųjų pajamų, kurių jis neteko, suteikiant jam nuolatinį ar laikiną pragyvenimo šaltinį. Išmokos dažniausiai yra proporcingos buvusiam darbo užmokesčiui (atitinkamai ir mokėtoms įmokoms).
- Motinystės (tėvystės) socialinis draudimas: moka pašalpas moterims nėštumo ir gimdymo laikotarpiu, t. p.
- Nedarbo socialinis draudimas: moka nedarbo išmokas netekusiems darbo ir įsiregistravusiems darbo biržoje asmenims.
- Pensijų socialinis draudimas: moka senatvės, invalidumo ir našlių pensijas.
- Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinis draudimas: moka išmokas dėl nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų.
Kai kurios socialinio draudimo rūšys griežtai nesieja išmokų su buvusiu uždarbiu, pvz., sveikatos draudimas, kuris apdraustiesiems kompensuoja visas ar dalį sveikatos priežiūros ir gydymo išlaidų, t. p.
Socialinio draudimo sistemos organizavimas
Pagal sistemos organizavimą skiriama kolektyvinis (organizuojamas profsąjungų), valstybinis ir mišrusis socialinis draudimas. Seniausias yra kolektyvinis socialinis draudimas, kuris atsirado Europoje 19 a. antroje pusėje kartu su profesinėmis sąjungomis (pvz., savitarpio pagalbos, ligonių ir nedarbo kasos Didžiojoje Britanijoje).
Taip pat skaitykite: Socialinio darbo procesas: įvertinimas
Valstybinio socialinio draudimo pradžia - 1881 Vokietijos kanclerio O. E. L. von Bismarcko inicijuotas privalomojo ligos, vėliau t. p. invalidumo ir senatvės socialinio draudimo įsteigimo aktas; nuo tada valstybinis socialinis draudimas plito visame pasaulyje (pirmiausia labiau industrializuotose šalyse). 21 a. pradžioje vienose šalyse (Vokietijoje, Prancūzijoje, Lietuvoje) valstybinis socialinis draudimas yra socialinės apsaugos pagrindinė dalis, kitose (Danijoje) jo vaidmuo mažesnis.
Sveikatos priežiūros anatomija | JAV sveikatos priežiūros sistemos paaiškinimas
Teisinė bazė
Socialinio draudimo išmokų rūšys ir jų skyrimo tvarka Lietuvoje yra reglamentuojamos įstatymais ir kitais teisės aktais.
No. Valid from 1-giu-1991Enacted by:Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba - Atkuriamasis Seimas Draft amendments:Ex post assessment:NonePublished:, 31-mag-1991, No. 107-0 , 20-giu-1991, No. 17-447Eurovoc terminology: death grantmaternity benefitsocial-security contributionsocial-security benefitinsurancedisability insurancecompulsory insurancepublic insurancesocial securityState aid2836 social protection2431 insuranceConnection to EU law:Direktyva Nr. 1979/7, Celex Nr. Direktyva Nr. 1996/34, Celex Nr. Direktyva Nr. 1986/613, Celex Nr.
Taip pat skaitykite: Socialinio darbo metodai priklausomybėms įveikti
Taip pat skaitykite: Europos sveikatos draudimo kortelė
tags: #socialinio #draudimo #ismokos #pinigais #referatas