Socialinio darbo ir sociologijos katedra Lietuvos edukologijos universitete (LEU) - svarbus centras, rengiantis aukštos kvalifikacijos specialistus, gebančius spręsti socialines problemas ir organizuoti socialinių paslaugų rinkos veiklą. Ši katedra vykdo mokslinę tiriamąją veiklą, kuri lemia teorijos ir praktikos sąveiką.
Pilietinė visuomenė sudaro palankias sąlygas individams ir institucijoms bendrauti tarpusavyje, reikšti savo interesus ir juos ginti. Ji suteikia galimybę daryti įtaką valdžiai ir jos priimamiems sprendimams bei siekti tvarios ir saugios pažangos įvairiose gyvenimo srityse. Tačiau pilietinės visuomenės tapsmas nėra greitaeigis procesas; jis reikalauja laiko ir vis naujų įžvalgų bei veiklių pastangų.
Šiandien 80 procentų katedros dėstytojų yra buvę absolventai, kurie sėkmingai rengia ir gina daktaro disertacijas. Stipriosios KU socialinio darbo studijų programos pusės - absolventų įsidarbinimas po studijų, įstojusių su aukščiausiais balais abiturientų skaičius, absolventai gauna aukščiausius atlyginimus. Tiek magistro, tiek bakalauro studijų programos aukštai įvertintos ir tarptautinių ekspertų.
Socialinio darbo katedros istorija ir misija
Socialinio darbo programos istorija prasideda 1995 m., kai Klaipėdos Pedagogikos fakultete buvo įkurta socialinės pedagogikos katedra, kuri 2000 m. Socialinio darbo programa buvo sukurta katedrai dalyvaujant tarptautiniame Tempus projekte S-JEP 11014 (Tema: “Socialinių pedagogų/socialinių darbuotojų tarpdisciplininis rengimas”) 1996-1999 metais.
Programos rengimo grupėje dalyvavo: Klaipėdos ir Šiaulių universiteto dėstytojai bei Socialinės apsaugos bei darbo ministerijos, Švietimo ir mokslo ministerijos atstovai kaip projekto socialiniai partneriai. Programos rengėjus konsultavo ir programos projekto rėmuose ekspertai buvo užsienio partneriai, t.y. Pirmieji dėstytojai prof. dr. E. Acienė (E. Giedraitienė) ir doc. dr. R. Dobranskienė (iki 2003 m.) turėjo socialinių mokslų (edukologijos) daktaro laipsnį ir ilgametę pedagoginio darbo patirtį aukštojoje mokykloje.
Taip pat skaitykite: Socialinio darbo procesas: įvertinimas
Vėliau į katedrą buvo pakviestos dėstytojos V. Kavaliauskienė, A. Kiaunytė, I. Dirgėlienė, Rita Vaičekauskaitė, kurios sėkmingai apgynė socialinių mokslų (edukologija) disertacijas. Daug metų katedroje sėkmingai dirba Jolanta Vaičiulienė.
Socialinio darbo katedros misija - rengti aukštos kvalifikacijos socialinio darbo specialistus, sugebančius spręsti žmonių socialines problemas bei organizuoti socialinių paslaugų rinkos veiklą, vykdyti mokslinę tiriamąją veiklą, lemiančią teorijos ir praktikos sąveiką. Ypatingas dėmesys studijose skiriamas teorijos ir praktikos dermei, refleksinei kultūrai.
Katedros formavimo strategija yra grindžiama principu atsirinkti gabiausius katedros programoje studijavusius absolventus, kurie turi stiprią mokslinio pedagoginio darbo universitete motyvaciją, pasižymi mokslininko ir pedagogo darbui reikiamomis savybėmis.
KU Socialinio darbo katedra - kasdien stiprėjantis studijų ir mokslo centras, kuris rūpinasi Socialinio darbo kaip socialinių mokslų šakos stiprinimu bei Socialinio darbo kaip taikomosios studijų krypties vystymu. Katedros vykdomos programos įvertintos ir akredituotos geriausių tarptautinių ekspertų. Katedroje išugdyti net 11 socialinių mokslų daktarų. Vienaip ar kitaip jų įkvėpėja, ugdytoja buvo ir yra profesorė dr.
,,Reitingų“ žurnale KU Socialinio darbo studijų programos minimos tarp ,,Aukštos prabos studijų programų, kuriose verta atsidurti“.
Taip pat skaitykite: Socialinio darbo metodai priklausomybėms įveikti
Aktualūs renginiai ir diskusijos
2025 m. birželio 17 d. vyko diskusija, kurios metu aptartos priežastys, dėl kurių žmonės vis dar dažnai lieka nematomi socialinės politikos lauke, ir kalbėta apie būdus, kaip užtikrinti pagarbų bei lygiavertį dialogą tarp patirties turinčių žmonių ir institucijų. Diskusijoje taip pat buvo nagrinėjama, kokios prielaidos iš tikrųjų leidžia kurti veikiančią, o ne imituojamą įtrauktį. Diskusijoje dalyvavo: dr. Ieva Adomaitytė-Subačienė, Aistė AdomavičienėDiskusiją moderavo: dr. Tautvydas VenciusDiskusija vyko birželio 17 d. 18:00 val.VU Filosofijos fakulteto 201 aud., Universteto g.
2025 m. gegužės 23-24 d. Vilniaus universitete vyko tarptautinė konferencija “The Demographic Transition: Policy Implications of Fertility and Aging Trends“. Konferenciją organizavo Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto Socialinės politikos katedra, Tarptautinis socialinės politikos mokymų ir tyrimų tinklas, Merilando universiteto Viešosios politikos mokykla ir Kalifornijos universiteto Berklyje Lyginamųjų gerovės valstybės tyrimų centras. Konferencija skirta gilintis į iššūkius ir galimybes, kurias lemia senėjanti visuomenė ir besikeičiančios gimstamumo tendencijos.
2025 m. gegužės 14 d. 15 val. Lietuvai įgyvendinant psichikos sveikatos priežiūros sistemos reformą, svarbiausias prioritetas yra užtikrinti žmogaus teisių standartų laikymąsi. Todėl atliktu tyrimu buvo siekiama ištirti ir įvertinti psichikos sveikatos priežiūros specialistų žinias ir požiūrį į žmogaus teisių principus ir jų taikymą teikiant psichikos sveikatos priežiūros paslaugas. Studijos autorės prof. dr. Eglė Šumskienė, dr. Jurga Mataitytė-Diržienė, dr. Ugnė Grigaitė, Karilė Levickaitė ir dr. Jūratė Charenkova pristatė kiekybinio ir kokybinio tyrimų apie žmogaus teisių principų taikymą teikiant psichikos sveikatos priežiūros paslaugas rezultatus.
2025 m balandžio 2 d. (trečiadienį) 15:00 val. kviečiame visus į Sociologijos ir socialinio da...
Jaunųjų kriminologų konferencija
Jaunųjų kriminologų konferencija nuo 2021 m. kasmet jungia studentus ir mokslininkus, besidominčius nusikaltimais, socialinėmis deviacijomis, baudžiamojo teisingumo institucijomis, teisėsaugos veikla, socialinėmis normomis ir socialine kontrole bei įvairiais socialiniais šių reiškinių aspektais. Konferencija vyks gegužės 23 d. 9 val.
Taip pat skaitykite: Europos sveikatos draudimo kortelė
Kriminologijos studijos ir mokslinė veikla
„Kriminologijos studijos VU Filosofijos fakultete nėra atsitiktinumas“, - sako kriminologė, Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto prodekanė, docentė dr. Jolanta Aleknevičienė. Kriminologija tyrinėja nukrypstantį nuo visuomenėje sutartų normų elgesį - nusikaltimus, deviacijas - bei visuomenės reakcijas į jį ir siūlo sprendimus. Sociologus, psichologus, pedagogus, filosofus, Azijos tyrinėtojus greta kitų specialybių jungiantis Filosofijos fakultetas beveik natūraliai, pasak J.
Žymus Lietuvos kriminologas, kurio darbai vertinami ir tarptautinėje erdvėje, profesorius Aleksandras Dobryninas gegužės 10 d. atšventė 70 metų jubiliejų. Prieš 25 metus Vilniaus universiteto Filosofijos fakultete pradėtos vykdyti kriminologijos studijos, kurias inicijavo prof. A. Dobryninas.
Svarbių sukakčių proga - pokalbis su prof. A. Pokalbio video įrašas: Kriminologijos studijoms VU FsF - 25. Pokalbis su profesoriumi dr.
Šių metų liepos 3-4 dienomis, Vilniaus universitete vyksta 37asis tarptautinis Baltijos kriminologų seminaras “SIMPLIFICATION OF JUSTICE: PROSPECTS FOR CRIMINOLOGY” Teisingumo samprata yra gili ir ilgalaikė tema, kuri nuo pat pirmųjų civilizacijų buvo pagrindiniu žmonijos minties objektu.
Ją formavo įvairios mokslo sritys, filosofinės perspektyvos ir religiniai mokymai, kurių kiekvienas siūlo skirtingus požiūrius, tačiau objektyvų apibrėžimą vis dar sunku rasti.
Konferencijos pirmininkai: prof. habil. dr. Valdas Pruskus (Lietuvos edukologijos universitetas), lekt. dr. Eglė Celiešienė (Lietuvos demokratiškumo ugdymo kolegija), lekt. dr. IN MEMORIAM PROF. HABIL. DR. Profesorius gimė 1950 metų balandžio 10 dieną Vilniuje. Studijavo Vilniaus universitete, Lietuvos filosofijos, sociologijos ir teisės instituto aspirantūroje. 1985 metais apgynė filosofijos daktaro, 1997 metais - habilituoto socialinių mokslų daktaro disertacijas. VGTU KIF Filosofijos ir komunikacijos katedroje dirbo profesoriumi, vėliau - vyriausiuoju mokslo darbuotoju, LEU SEF Socialinio darbo ir sociologijos katedroje ėjo profesoriaus pareigas.
Atsisveikinimas su prof. habil. dr. V. Pruskumi Vilniaus laidojimo rūmų „Ritualas“ 1 salėje (Olandų g. Laidotuvės - ketvirtadienį, sausio 28 d.
2025 m. gruodžio 18 d. Vilniaus universitete įvyko iškilmingas šventinis vakaras „2025-uosius metus palydint“. Pagarba išreikšta tiems, kurie ilgus metus savo darbu garsino VU vardą Lietuvoje ir užsienyje. Profesoriaus emerito diplomą VU rektorius įteikė Filosofijos fakulteto profesoriui dr. Už lyderystę plėtojant tarptautines studijas Rektoriaus premija skirta Filosofijos fakulteto studijų prodekanei doc. dr. Už išskirtinius akademinius pasiekimus 2025-aisiais Rektoriaus mokslo premija apdovanota jaunoji mokslininkė Filosofijos fakulteto docentė dr.
2025 m. gruodžio 9 d. 16 val. kviečiame į Vaivos Sikorskienės knygos „Papasakok apie gražų mūsų gyvenimą“ pristatymą bei diskusiją apie vaikų globą ir ne tik. Renginys vyks Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto 303 aud. (Universiteto g. Knygoje autorė jautriai ir įtaigiai, per savo asmeninę ir šeimos istoriją, patirtus išgyvenimus atveria kompleksišką globojamų vaikų tikrovę, socialinės paramos sistemos iššūkius, leidžia pajusti laikmečio gyvenimo niuansus. Diskusiją moderuoja docentė dr. Lijana Gvaldaitė. Kontaktinis asmuo: Doc. dr. Lijana Gvaldaitė Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto Sociologijos ir Socialinio darbo institutas el.
2025 m. spalio 17 d. Akademiniame diskurse pažeidžiamumo ir atsparumo sąvokos dažnai persidengia. Neretai grindžiama idėja, kad atsparumas yra glaudžiai susijęs su pažeidžiamumo pažinimu. Viena iš vyraujančių tendencijų apibrėžiant atsparumą - struktūrinių sąlygų svarbos pabrėžimas, nes jos gali reikšmingai prisidėti prie atsparumo stiprinimo. Teigiama, kad sistemos, kurios apsaugo asmenis, perskirstydamos turtą ar užtikrindamos pajamų apsaugą ekonominių sunkumų metu, yra itin reikšmingos atsparumui (Dagdeviren ir kt., 2016). Visuomenės atsparumo analizėje taip pat akcentuojami teigiami ir neigiami socialinės atskirties, marginalizacijos bei socialinio kapitalo aspektai (Adger, 2000).
Europos kriminologų draugija, įkurta 2000-aisiais, šiemet mini brandžią sukaktį - veiklos 25-metį. Pradėjusi nuo 351 nario, šiandien asociacija vienija daugiau nei pusantro tūkstančio akademikų ir tyrėjų iš įvairių Europos ir pasaulio šalių. Metinės draugijos konferencijos jau seniai yra tapusios platforma kelti aktualius kriminologijos klausimus ir aptarinėti juos nūdienos kontekste. Konferencija, pavadinimu „Logos of crime and punishment“, pritraukė virš tūkstančio dalyvių. Tarp dalyvių išsiskyrė ir gausi mokslininkų ir tyrėjų grupė iš Lietuvos. Lietuvą atstovavo ir Vilniaus universiteto mokslininkai. Filosofijos fakulteto profesorė dr. Ilona Laurinaityte pristatė stendinį pranešimą „Evaluating the Usefulness of the New Sexual Violence Risk Assessment Instrument (Hexagon)“, docentė dr. Aušra Pocienė skaitė pranešimą „Do we face an Oxymoron? A more prosperous society, but not so safe for our children?“, docentas dr. Mindaugas Lankauskas pristatė pranešimą „Understanding Adolescent Drug Use in Rural Lithuania: A Case Study on Prevalence and Motivations“, o docentas dr. Monitoring and the Resocialisation Process: Experiences of People Under Intensive Supervision in Lithuania“.
Konferencijoije savo pranešimus skaitė ir Teisės fakulteto kolegos: docentė dr. Ilona Michailovič - „Focusing on restorative justice and mediation in the context of therapeutic jurisprudence in Lithuania“ ir docentas dr. Taip pat konferencijoje įvyko apskrito stalo diskusija, skirta Baltijos regionui, „Baltijos kriminologija pastaruosius 25-erius metus“ („Baltic Criminology for the last 25 years“). Ją moderavo docentė dr. A.
Vieną paskutinių rugpjūčio savaitgalių, 22-24 d., kriminologų ir kriminologijai prijaučiančiųjų bendruomenė susibūrė Suvalkijoje, Šilėnų kaime. „Demistify 2025“ festivalio tematika buvo siejama su bendruomeniškumu, žinių iš kartos į kartą perdavimu, kriminologų bendruomenės ryšių sustiprinimu ir jų vertinimu. Viena iš labiausiai laukiamų festivalio veiklų - kriminologiniai debatai. Jų metu buvo galima išgirsti doc. dr. Gintauto Sakalausko, doc. dr. Jolantos Aleknevičienės ir doc. dr. Aušros Pocienės, advokato Liutauro Lukošiaus debatus apie narkotinių medžiagų dekriminalizavimą, o prof. Aleksandro Dobrynino ir doc. dr. Interaktyvus žaidimas „Galvok“ pateikė įvairių faktų apie netikėtas kriminologines situacijas, istorijas, statistiką ir pan. Žaidime varžėsi doc. dr. Algimanto Čepo ir asist. dr. Rimantės Gaičevskytės-Savickės komandos. Festivalio organizatoriai dėkoja doc. dr. Gintautui Sakalauskui ir Ramunei Žiedei, festivaliui padovanojusiems nuostabius medinius inkilus, kurie bus sukabinti į medžius festivalio teritorijoje ateinantį pavasarį. Taip pat - doc. dr. Organizatoriai džiaugiasi festivalio sėkme, kasmet pritraukiant vis daugiau dalyvių, pirmą kartą išgirdusių apie kriminologijos mokslą ir atvykusių juo pasidomėti.
„Aptverti mokyklas tvoromis? Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto docentė, kriminologė, Sociologijos ir socialinio darbo instituto direktorė dr. Aušra Pocienė sako, kad visuomenė turi teisę emocingai reaguoti į jaunuolių problemas - ši visuomenės grupė yra tarsi jos geluonis: „Jeigu kas ją palies, mums dėl to labai skauda“. „Ar iš tikrųjų paaugliui daryti nusižengimą yra nenormalu? Galbūt kartais reikia pralaukti - vaikai išauga šį laikotarpį. Jūsų dėmesiui - pokalbis su docente dr. Pokalbio video įrašas: Kriminologijos studijoms VU FsF - 25. Pokalbis su docente dr.
Socialinė politika lemia, ar žmonės valstybėje jaučiasi saugūs, girdimi ir matomi. Nuo gimimo iki senatvės ji tyliai veikia šalia, spręsdama švietimo, sveikatos, užimtumo, būsto ir kitus klausimus.
Ar svajoji apie prasmingą darbą, kuriuo prisidėtum prie teisingesnės, lygesnės visuomenės kūrimo? Ar nori gilintis į socialines problemas, formuoti sprendimus ir kurti politiką, keičiančią žmonių gyvenimus? Jau daugiau nei dešimtmetį čia rengiami socialinės politikos specialistai, kurie šiandien dirba svarbiose valstybės, savivaldos, nevyriausybinių organizacijų ar tarptautinėse institucijose. Jie analizuoja duomenis, kuria programas socialinei apsaugai, koordinuoja pokyčius švietimo, sveikatos, būsto ar užimtumo srityse. Per šį laiką subrendo ne viena socialinės politikos specialistų karta - jų kompetencijos šiandien svarbios tiek valstybės institucijose, tiek nevyriausybinėse organizacijose ar privačiose įmonėse. Atsižvelgiant į šią augančią profesionalų bendruomenę, prieš metus kilo iniciatyva - įkurti socialinės politikos alumnų klubą, jungiantį įvairias profesines patirtis turinčius buvusius studentus.
„Socialinių politikų bendruomenė nėra didelė, todėl puiki idėja juos vienyti tokio klubo pagalba. Taip geriau pažįstame vieni kitus, sužinome kur dirba mūsų kursiokai. Ši iniciatyva padeda stiprinti net ir tarpinstitucinius ryšius, nes, pavyzdžiui, padeda bendradarbiauti savivaldoje, nevyriausybinėse organizacijose ir kitose valstybės institucijoje dirbantiems alumnams“, - dalinasi Tautvydas Vencius, kuris magistro studijas baigė 2019 m., o Socialinės apsaugos ir darbo ministerijoje pradėjo dirbti bakalauro praktikos metu.
Kas rūpi Lietuvos ir visos Europos jaunimui? Su kokiomis problemomis susiduria jauni žmonės ir kaip siūlo jas spręsti? Atsakymų į šiuos klausimus ieškojo Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto (VU FsF) socialinio darbo magistro studijų studentė Marija Bočiarovaitė, dalyvavusi gegužės 26-28 d. Europos Parlamente (EP) Strasbūre vykusioje Europos studentų asamblėjoje („European Student Assembly“, ESA25).
Žavėjimasis Hermanno Hesse’s romanais, mitais, senovės civilizacijomis, kūriniais, nagrinėjančiais žmogaus ir visuomenės santykį, atvedė Dalią Čiupailaitę-Višnevską į sociologijos lauką, konkrečiai - į miesto sociologiją. Vilniaus universiteto (VU) Filosofijos fakulteto sociologijos dėstytoja, mokslų daktarė sako, kad skirtingų Lietuvos miestų viešosios erdvės, nors ir estetiškos bei tvarkingos, yra vienodos ir tuščios.
Maloniai kviečiame Jus į iškilmingą diplomų įteikimo ceremoniją, kuri vyks š. m. birželio 25 d. VU Šv. 11 val. 14 val. 17 val. Pastaba.
Filosofijos fakulteto bakalauro ir magistro darbų gynimai vyks nuo 2025 m. gegužės 26 d. iki birželio 11 d. Gynimų procesą organizuojame gyvai. Gynimuose gyvai dalyvaus komisijos nariai ir besiginantys studentai.
Lietuvos socialinio darbo profesijos projektas. Ar jau igyvendintas ir kur toliau? Konferencija skirta profesionalaus socialinio darbo studijų ir praktikos Lietuvoje 30-mečiui paminėti ir suburs Lietuvos socialinio darbo praktikus, akademinę bendruomenę, politikos formuotojus. Konferencijos organizatoriai kviečia dialogui apie tai, kaip keitėsi profesijos samprata, prestižas ir statusas, specialistų rengimas ir praktinė veikla. Pranešimai ir diskusijos aprėps socialinio darbo politiką, akademinius tyrimus bei praktikos inovacijas. KADA? 2025 m. balandžio 15 d. KUR? Vilniaus universitete, AULA Parva (Universiteto g.
Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto Socialinės politikos studijų programa kartu su LR Seimo Ateities komitetu ir LR Socialinės apsaugos ir darbo ministerija jau antrus metus organizuoja nacionalinį socialinės politikos idėjų konkursą 9-12 klasių moksleiviams. Šiuo konkursu siekiama paskatinti jaunimą domėtis socialinės politikos sritimi, analizuoti opiausias visuomenės problemas ir ieškoti inovatyvių sprendimų. Konkurso baigiamasis renginys ir nugalėtojų apdovanojimai įvyko balandžio 9 d.
2025 m. Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto Socialinio darbo ir socialinės gerovės katedros mokslininkai 2023-2025 m. Konferencijos metu tyrėjai dalinsis svarbiausiomis įžvalgomis ir tyrimų rezultatais, socialinių paslaugų praktikai dalinsis savo patirtimi. Data: birželio 13 d. Konferencijos nuoroda bus atsiųsta į registracijoje pateiktą el. Planuojama renginio trukmė: 10.00 - 14.00.
Šiuolaikinėje, nuolat besikeičiančioje visuomenėje kyla keletas svarbių klausimų: ar supaprastiname teisingumo sudėtingumą ir daugialypį pobūdį, suvesdami jį vien iki baudžiamojo teisingumo? Ar supaprastinimas galėtų pakenkti mūsų pagrindinėms teisingumo ir baudžiamojo teisingumo struktūroms? Ar gilios ir sudėtingos teisingumo, neteisybės, kaltės ir nekaltumo sąvokos gali būti supaprastintos? Ar mes pabrėždami procesinį sąžiningumą, efektyvumą ir ekonomiškumą mažiname teisingumą? Ar sutelkdami dėmesį į prieinamesnius ir efektyvesnius teisinius procesus, užgožiame esamą socialinę nelygybę ir skirtumus? Galiausiai, kokį vaidmenį kriminologija gali atlikti mažinant šią riziką ir įveikiant jų keliamus iššūkius?
tags: #socialinio #darbo #ir #sociologijos #katedra #lietuvoe