Rinkimai į Europos Parlamentą - svarbus įvykis, leidžiantis Lietuvos piliečiams prisidėti prie Europos Sąjungos ateities formavimo. Šiame straipsnyje aptarsime, kaip atrodo Europos Parlamento rinkimų biuletenis, kokie yra balsavimo ypatumai Lietuvoje ir kokie veiksniai lemia rinkėjų aktyvumą.
Kaip balsuoti Europos Parlamento rinkimuose?
Rinkimų į Europos Parlamentą biuletenyje kandidatų sąrašai išdėstyti pagal jiems burtais suteiktus rinkimų numerius. Pirmiausia biuletenyje rinkėjas turėtų pasirinkti vieną kandidatų sąrašą ir pažymėti greta sąrašo pavadinimo esantį skrituliuką.
To paties biuletenio apačioje bus penki langeliai. Reitinguoti kandidatus galima, tačiau nėra privaloma. Reitinguodamas 5 pasirinktus kandidatus, rinkėjas jiems suteikia pirmumo balsų. Galutinė kandidatų eilė kiekviename sąraše nustatoma pagal kiekvieno kandidato rinkimų reitingą.
Balsavimo biuletenio pavyzdys
Rinkimų kampanijos ypatumai Lietuvoje
Rinkiminiu laikotarpiu galima stebėti skirtingas politinių partijų ir atskirų kandidatų laikysenas. Jo metu atsiranda ir šantažo elementų rinkėjams - pavyzdžiui, grasinama, kad jei partija ir jos kandidatas nelaimės artėjančiuose Europos Parlamento ir LR prezidento rinkimuose, jie trauksis iš politinės valdžios.
Taip pat skaitykite: Lietuvos EP rinkimai internetu
Spaudimas rinkėjams, politinės isterijos elementai bei pasimetimas viešojoje erdvėje yra tiek politinės kultūros stokos, tiek ir netinkamos politinės komunikacijos pasekmė, kurių sušvelninti jau negali ir argumentuoti Seimo pirmininko pasisakymai. Kandidatai į prezidentus atrodo pasimetę ir pozicijų išsakymo kontekste.
Iš vienos pusės, jie tarsi sąmoningai kalba piliečiams aktualesnėmis nacionalinių problemų temomis, o užsienio politika nustumiama į antrą planą. Analogiška situacija ir kalbant apie kandidatus į Europos Parlamentą (EP). Tačiau čia reikia išskirti, kad ir pati rinkimų kampanija yra vangi, nes kandidatai patys nenoriai išreiškia savo pozicijas.
Rinkėjų aktyvumas ir jo svarba
Gyventojai pradeda suprasti, kad Europos Sąjungos (ES) temos yra ypač svarbios ir dalyvavimas šiose rinkimuose yra reikšmingas, nes pozicijas, kurios suformuojamos EP, įgyvendina ir valstybės narės savo viduje. Balsuodami LR prezidento bei Europos Parlamento narių rinkimuose, gyventojai dalyvaus ir dviejuose referendumuose. Lietuvoje balsavimo teisę turi 2,467 mln. rinkėjų.
Tiek referendumo klausimų svarstymas, tiek ir patys Europos Parlamento rinkimai derinami prie šalies prezidento rinkimų, siekiant paskatinti didesnį rinkėjų aktyvumą. Svarstant teoriškai, jeigu valstybės vadovas būtų išrinktas per pirmąjį turą, o antroji data būtų skirta tik Europos Parlamento rinkimams - dalyvaujančių šiuose rinkimuose procentas galėtų nukristi beveik dvigubai. Tam įtakos turi ir rinkėjų domėjimasis Europos Sąjunga ir su ja susijusiais procesais.
Gyventojų nuomonei apie ES svarbą kiekvienai nacionalinei valstybei nemažai įtakos turėjo ir Jungtinės Karalystės „Brexit“ pavyzdys. Aktyvumas yra svarbus kriterijus artėjančiuose rinkimuose. Visgi, prezidento rinkimai vis tiek įvyks, nepriklausomai nuo to, kiek piliečių juose panaudos savo balsavimo teisę. Remiantis statistika, aktyvumas čia siekia daugiau nei 50% rinkėjų.
Taip pat skaitykite: Seimo ir Prezidento Rinkimų Balsavimo Gidas
Tikėtina, kad fragmentacija balsų pasiskirstyme bus kitokia nei buvome pripratę jau dvi kadencijas, kuomet prezidento posto siekė Dalia Grybauskaitė. Dabartinis balsų pasiskirstymas ir didžioji dilema, kurie du iš trijų reitingų lyderių pateks į antrąjį turą, lieka aktualiausiu politologiniu klausimu.
Kartu su kandidatais į rinkimų kampanijas eina ir žinomi asmenys ar viešosios nuomonės formuotojai. Kalbant apie aktyvumą ir referendumus, atsiranda įdomesni niuansai. Klausimas dėl dvigubos pilietybės bus priimtas, jeigu šią nuostatą palaikys ne mažiau kaip pusė visų šalies rinkėjų. O tai reiškia, kad jei ateis balsuoti apie pusė rinkėjų, jie visi turėtų balsuoti „už“, kad tokia konstitucinė nuostata būtų priimta.
Su kitu referendumo klausimu situacija yra kiek kitokia, nes konstitucijos nuostata dėl Seimo narių skaičiaus mažinimo nuo 141 iki 121 bus priimta, jei referendume dalyvaus ne mažiau kaip 1,234 mln. rinkėjų bei „už“ pasisakys ne mažiau kaip pusė atvykusių balsuoti. Balsavimas ne tik „už“, bet ir „prieš“ įtraukia rinkėjus į šią statistiką, todėl tai gali prisidėti prie konstitucinio straipsnio pakitimo.
Kiekvienas savo balsą atiduodantis rinkimuose turi apsispręsti, ar nori prisidėti prie to, kad būtų mažinamas Seimo narių skaičius, ar ne. Jei pokyčiui pritariama - atiduoti savo balsą, jei ne - susilaikyti ir atsisakyti balsavimo biuletenio.
Lietuvos gyventojų nuomonė apie ES
Remiantis „Eurobarometro“ apklausų duomenimis, apie 68 proc. Europos gyventojų laikosi nuostatos, kad jų nacionalinės valstybės įsiliejimas į ES bloką yra naudingas šaliai. Lietuvos atveju, šis procentas siekia apie 90 proc. Skirtinga Europa atsispindi ir šioje statistikoje - dauguma šalių, kurios prisijungė nuo 2004 m., tarp jų ir Lietuva, yra labiau proeuropietiškos nei tos valstybės, kurios sukūrė ES idėją ar yra vadinamos branduolio šalimis.
Taip pat skaitykite: Įvertinimas ir iššūkiai: Kėdainių socialinio darbuotojo rinkimai
Ryškėjantis nacionalistinių partijų atėjimas į politinį diskursą aplenkia šias ES valstybes nares - galbūt jose tai įvyks po kurio laiko ir bus neišvengiama , bet dabar Lietuva ir kitos Rytų bei Vidurio Europos šalys turi proeuropietiškesnių valstybių statusą. Ekonomiškai pasaulis suskirstytas į prekybos blokus ir pastaruoju metu augantis regioninių galybių potencialas (Kinija, Brazilija, Meksika, ASEAN valstybės) verčia ES valstybes intensyviau bendradarbiauti tarpusavyje.
„Eurobarometro“ duomenys atskleidžia, kad Europos Parlamento rinkimų fone rinkėjams svarbi valstybių ir bendrijos ekonomikos būklė, darbo vietos, migracija, klimato kaita ir kova su terorizmu. „Eurobarometro“ apklausos duomenimis, 66 proc. Lietuvos gyventojų galvoja, kad balsuoti EP rinkimuose yra piliečio pareiga. Išskirtinai atrodo ir tai, kad jaunimas reiškia didelę paramą ES (74 proc.). Visgi kyla kita grėsmė, nes tik 21 proc. jaunų žmonių buvo tikri, kad balsuos, o 34 proc. EP rinkimų Lietuvoje vykdoma kampanija atrodo vangiai.
Kaip veikia Europos Parlamentas?
Politinės partijos ir kandidatai
Visuomeniniai komitetai, nors jų tik penki, besiremdami savivaldos tarybų rinkimų kontekstu, bandys sėkmę vienuolikos pozicijų formate ir sieks atstovauti Lietuvai artimiausius penkerius metus. Komitetų spektras įvairus - nuo užmirštų politikos lyderių iki Europos idėjas diskredituojančių asmenų.
Vienuolika atstovų EP turinti Lietuva, analizuojant bendras narių iš Lietuvos pozicijas, per praėjusią kadenciją (2014-2019 m.) atrodo lygiai taip pat kaip ir pats Lietuvos piliečių aktyvumas per EP rinkimus. Pirmiausia, pasimato gyventojų politinio raštingumo žinių stygius, kaip reikėtų vertinti kandidatus.
Kiekvienas iš esamų narių yra vertinamas bendroje visų EP narių skalėje. Remiantis praėjusios kadencijos duomenimis, pirmoje vietoje lietuvių gretose atsiranda Vilija Blinkevičiūtė, kuri atsiduria 122 pozicijoje (tarp visų 751 narių). Antrą ir trečią vietas užima Petras Auštrevičius (173 vieta) ir Rolandas Paksas, esantis 179 vietoje. Visi kiti Lietuvai atstovaujantys nariai ženkliai atsilieka nuo šio pirmojo trejeto.
Ne vieną kadenciją Lietuvoje tendencingai balsuojančios tautinės mažumos išrenka Valdemarą Tomaševski, kuris atsiduria 733 pozicijoje. Vertinant didžiausias politines partijas, Lietuvoje Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai tarsi remiasi jau įsistabarėjusia tendencija, kurios laikomasi politinėms partijoms formuojant kandidatų sąrašus į Europos Parlamentą.
Šios partijos sąraše - arba pradedantys, arba savo politinę karjerą baigiantys kandidatai. Visgi, tokių tendencijų laikymasis iki šiol lėmė užprogramuotai menką narių įsitraukimą ir darbą EP, ką matome ir iš partijos atstovų reitingų. Kita vertus, šiemet pirmasis partijos sąrašo penketas yra labai įvairus: nuo aktyvių politikų ir buvusio premjero, labiausiai sąraše įsigilinusio į Europos reikalus, iki akademikų ar nacionalistiniais pasisakymais garsėjančių politikų.
Kita didžiausia politinė partija Lietuvoje - Lietuvos socialdemokratai - sąrašą formuoja labiau karjeros pabaigos principu ir jaunų kandidatų sąraše nėra, tačiau toks sąrašo formavimo principas jau tapo neatsiejamu nuo šios politinės partijos ir nacionalinių rinkimų metu. Dar viena partija, kuri šiuo metu pagal apklausas būtų antra, pagal EP išrinktų narių skaičių, yra Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga, kuri be pirmoje vietoje esančio ir dabartinio EP nario pateikia nieko rinkėjui nesakantį sąrašą.
Pasirengimas rinkimams
„BNS Spaudos centre“ skelbiami įvairių organizacijų pranešimai žiniasklaidai. Šie pavadinimai likus mėnesiui iki rinkimų bus pakeisti oficialiai registruotų politinių organizacijų duomenimis. Politinės kampanijos dalyvių registracijos dokumentus VRK priims iki kovo 18 d. (imtinai).
Tiesa, rinkėjų parašus rinks ne visos partijos. Rinkimų kodeksas numato, kad rinkėjų parašų rinkti nereiks toms politinėms partijoms, kurios yra dalyvavusios paskutiniuose Europos Parlamento rinkimuose ir jų metu surinkusios daugiau rinkėjų balsų, negu 10 tūkstančių - tiek kiek reikia surinkti parašų. Parašus rinkti bus galima el.
Patikrinusi pareiškinius dokumentus, surinktus rinkėjų parašus ir konstatavusi, kad kandidatuojantys asmenys atitinka Rinkimų kodekse nustatytus reikalavimus, VRK, ne vėliau kaip gegužės 9 d., oficialiai registruos kandidatus dalyvauti rinkimuose.
Rinkimų data ir kita svarbi informacija
Rinkimai į Europos Parlamentą vyks 2024 m. birželio 6-9 dienomis Europos Sąjungos valstybėse narėse. Lietuvoje rinkimai į Europos Parlamentą vyks 2024 m. birželio 9 d.
Tam, kad užsienyje balsuojantys rinkėjai biuletenius gautų greičiau, kartu su prezidento antrojo rinkimų turo biuleteniu siunčiamas ir rinkimų į Europos Parlamentą biuletenis. VRK atkreipia dėmesį, kad Lietuvos diplomatinės atstovybės rinkėjams siunčia prezidento rinkimų biuletenio kopiją su ambasados ar konsulato antspaudu.
ELTA primena, kad gegužės 26 d. vyksiančiame antrajame prezidento rinkimų ture - kaip ir prieš penkerius metus - susitiks perrinkimo siekiantis šalies vadovas G. Nausėda ir konservatorių kandidatė, premjerė I. Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) duomenimis, suskaičiavus biuletenius iš visų 1895 rinkimų apylinkių, pirmajame rinkimų ture nugalėtoju tapo G. Nausėda, surinkęs 43,95 proc. rinkėjų balsų. Antroje vietoje likusi I. Šimonytė sulaukė 20,05 proc.
Rinkimai į Europos Parlamentą vyks birželio 9 d.
| Šalis | Rinkimų data |
|---|---|
| Lietuva | 2024 m. birželio 9 d. |
| Visos ES valstybės | 2024 m. birželio 6-9 d. |
tags: #rinkimai #i #europos #parlamenta #biuletenis