Informacinės technologijos tampa kasdiene ir neatsiejama mūsų gyvenimo dalimi. Be to, Lietuva, įstojusi į Europos Sąjungą, turi laikytis prisiimtų įsipareigojimų, taip pat ir e. valdžios bei e. vyriausybės kūrimo aspektais. Komunikacija elektroninėmis ryšio priemonėmis nėra nauja modernaus pasaulio praktikoje, tačiau elektroninius ryšio kanalus ir priemones naudoti rinkimuose dar tik pradedama.
2005 m. Estijos Respublikoje pirmą kartą Europos Sąjungoje išbandytas balsavimas internetu, jo privalumais galėjo įsitikinti daugiau kaip 9 tūkst. rinkėjų.
Ši koncepcija parengta vykdant Lietuvos Respublikos Seimo 2006 m. balandžio 25 d. nutarimą Nr. X-583 „Dėl Vyriausiosios rinkimų komisijos 2005 metų veiklos ataskaitos“. Koncepciją rengė Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) pirmininkas Zenonas Vaigauskas, Vyriausiosios rinkimų komisijos nariai Jonas Udris ir Pranas Žukauskas. Koncepcijai buvo pritarta Vyriausiosios rinkimų komisijos 2006 m. birželio 27 d. posėdyje sprendimu Nr. 38.
Bendrosios Nuostatos
Elektroninis balsavimas (e. balsavimas) - balsavimas taikant šiuolaikines informacines technologijas. Skiriamas e. balsavimas rinkimų apylinkėje naudojant įrenginius su jautriais prisilietimui ekranais, standartinius kompiuterius. Rezultatai skelbiami (spausdinami) pasibaigus balsavimui, jie gali būti automatiškai perduodami telefono linijomis, gali būti spausdinami kiekvieno balsavimo duomenys. Atspausdintus ar kitaip išsaugotus kiekvieno balsavimo duomenis galima perskaičiuoti ir taip kontroliuoti balsavimo procedūrų teisingumą.
Nuotolinis e. balsavimas - kai balsuojama internetu, mobiliuoju telefonu (tik bandomieji balsavimai) ir kioske, į kurį patenkama asmens tapatybę nustačius įgaliotam rinkimų komisijos pareigūnai ar konsuliniam darbuotojui. Balsavimas internetu (i. balsavimas) - nuotolinio e.
Taip pat skaitykite: Lietuvos VSD sistema
Viešasis raktas - skaitmenų ir simbolių kodas, naudojamas rinkėjų balsams, saugomiems elektroninėje balsadėžėje, užšifruoti. Prieš pradedant balsavimą internetu, sukuriamas viešasis raktas. Jis suskaidomas į keletą dalių, kurios po vieną išdalijamos keliems asmenims (pavyzdžiui, keliems rinkimų komisijos nariams).
Elektroninė balsadėžė (e.
Elektroninis balsavimas per rinkimus. Argumentai „už" ir „prieš"
Balsavimo Internetu Principai ir Reikalavimai
Balsavimas internetu turi atitikti visus tradiciniam balsavimui keliamus reikalavimus ir principus. Balsavimas internetu turi būti taip pat saugus kaip ir balsavimas rinkimų apylinkėje (balsavimas vyksta rinkimų dieną, specialiai tam skirtoje patalpoje, asmens tapatybę nustato, biuletenius išduoda, balsus suskaičiuoja ir visą balsavimo procesą kontroliuoja apylinkės rinkimų komisija, balsavimas stebimas rinkimų stebėtojų) ar balsavimas paštu (išankstinis balsavimas, asmens tapatybę nustato, biuletenius išduoda, užklijuotus vokus su rinkėjo slapta pažymėtais biuleteniais priima rinkimų komisijos įgaliotas pašto darbuotojas, balsus rinkimų dieną suskaičiuoja apylinkės rinkimų komisija, rinkimų komisijos ir rinkimų stebėtojai prižiūri, kad balsavimas paštu būtų vykdomas laikantis nustatytų reikalavimų).
Tiesioginiai ir laisvi rinkimai - rinkėjai balsuoja už kandidatus ar kandidatų sąrašus be tarpininkų. Elektroninis balsavimas turi garantuoti laisvą rinkėjo nuomonės suformavimą ir pareiškimą, neleistina skubinti rinkėją balsuoti ar balsuoti neapgalvotai, rinkėjas turi teisę bet kuriuo balsavimo procedūros momentu pakeisti savo apsisprendimą iki jo balso įregistravimo elektroninėje balsadėžėje, i.
Taip pat skaitykite: Pensijų pasirinkimai Lietuvoje
Slaptas balsavimas - i. balsavimas turi būti organizuojamas taip, kad balso konfidencialumas būtų išlaikytas bet kurioje procedūros stadijoje nuo pat rinkėjo tapatybės nustatymo momento. Elektroninio balsavimo sistema turi garantuoti, kad į e. balsadėžę padėti balsai ir balsų skaičiavimas yra ir bus anonimiški, taip pat kad bus neįmanoma nustatyti ryšio tarp balso ir jį atidavusio asmens; elektroninio balsavimo sistema turi būti organizuota taip, kad balsų skaičius e. balsadėžėje neleistų nustatyti ryšio tarp balso ir konkretaus rinkėjo (jeigu rinkimų apylinkėje balsuos vienas rinkėjas, jo balsas neturėtų būti skelbiamas rinkimų apylinkėje, o tik kartu su kitų rinkėjų balsais rinkimų apygardoje), techninė ir programinė balsavimo įranga turi būti patikimai apsaugota nuo neleistinų veiksmų ir poveikio.
Taip pat tikslinga nustatyti galimybę rinkėjui papildomai pareikšti valią rinkimų apylinkėje balsavimo dieną, toks valios pareiškimas būtų įskaitytas kaip rinkėjo balsas, o to rinkėjo e.
Skaidrus rinkimų mechanizmas - informacija apie i. balsavimo sistemos funkcionavimą turi būti išplatinta viešai, įvertinta nepriklausomų specialistų ir ekspertų. Rinkėjams turi būti suteikta galimybė priprasti ir išbandyti naują i. balsavimo sistemą prieš įregistruojant balsą. Visiems stebėtojams turi būti suteikta galimybė įstatymo nustatyta tvarka dalyvauti i.
Nustatyti rinkėjų tapatybę Lietuvoje sudėtinga, nes nėra bendros ir visiems prieinamos tapatybės nustatymo infrastruktūros. Tokios tapatybės nustatymo priemonės kaip USB atminties raktai, pirštų atspaudų skaitytuvai ir kt.
Elektroninio parašo naudojimas, nors šiuo metu ir nėra paplitęs, vertinamas kaip vienas iš galimų rinkėjų tapatybės nustatymo būdų. Be to, stambios mobiliojo ryšio bendrovės ketina artimiausiu metu pasiūlyti galimybę naudoti elektroninį parašą mobiliuoju telefonu.
Taip pat skaitykite: Apie Lietuvos socialinius sluoksnius
Pradinėje i. balsavimo diegimo stadijoje tapatybei nustatyti tikslingiausia pasirinkti Lietuvoje veikiančią gerai išvystytą, pakankamai saugią ir patikimą elektroninės bankininkystės sistemą. Lietuvoje elektronine bankininkyste aktyviai naudojasi apie 600 000 piliečių. Be to, rinkėjų tapatybės nustatymas per elektroninės bankininkystės sistemas nereikalauja didelių investicijų įrangai, jokių papildomų išlaidų vartotojui (įsigyti kortelių skaitytuvo ar pan.). Papildomo pasitikėjimo bankų identifikavimo sistemomis suteikia ir Valstybinės mokesčių inspekcijos bei komercinių bankų organizuota ir sparčiai populiarėjanti elektroninio pajamų deklaravimo sistema.
Asmuo, sudarydamas su banku banko sąskaitos sutartį, patvirtina banko darbuotojui savo tapatybę, pateikdamas asmens dokumentą ir savo parašo pavyzdį. Tikimybė, kad sąskaita bus atidaryta kito asmens vardu, nedidelė. Be to, asmuo nebūtų suinteresuotas kam nors atskleisti savo pinigų sąskaitos prieigos kodus.
Bankas, atpažinęs ir prijungęs prie sistemos savo vartotoją, perduoda vartotojo duomenis ir vartotojo sąsają į VRK serverį patvirtindamas (pasirašydamas), kad tai tikrai tas asmuo, kuris sudarė elektroninės bankininkystės sutartį.
Problemų užtikrinant patikimą rinkėjo tapatybės nustatymą gali kelti banko darbuotojų nesąžiningumas. Bankas, žinodamas ar spėdamas, kad konkretus rinkėjas nebalsuoja apskritai ar yra išvykęs į užsienį, gali jungtis prie VRK serverio apsimesdamas rinkėju. Dėl to, sudarant atitinkamas sutartis su bankais, būtina nustatyti aiškius reikalavimus, kuriuos turi atitikti tiek banko techninė įranga, tiek banko personalas. (Personalo, tvarkančio i. balsavimą, patikimumas turi būti ne mažesnis nei tų asmenų, kuriems Valstybės saugumo departamentas suteikia teisę dirbti su slapta informacija).
Kaip Vyksta Balsavimas Internetu
Rinkėjas vienu iš galimų kanalų arba tiesiogiai prisijungia prie VRK balsavimo tinklalapio arba prie savo banko elektroninio aptarnavimo sistemos.
Jei rinkėjas naudoja banko identifikavimo sistemą, atsivertęs savo banko sąskaitos tvarkymo tinklalapį (naudodamas banko kodų generatorių ar slaptažodžių kortelę), jis pasirenka nuorodą „Balsavimas internetu“ ar pan. ir yra perkeliamas į VRK serverį.
VRK serveris, gavęs informaciją iš banko apie prisijungusį rinkėją, patikrina, ar toks rinkėjas yra rinkimų sąrašuose, ir priskiria rinkėją atitinkamai rinkimų apygardai. Po patikrinimo VRK sistema rinkėjo „paklausia“, ar tai tikrai tas rinkėjas, kuris prisistato.
Rinkėjui ekrane pateikiamas i. biuletenis, jame rinkėjas pažymi savo pasirinkimą (pasirinkimus) ir jį patvirtina. Informacija ekrane turi būti aiški, suprantama ir kiek įmanoma panaši į rinkėjams įprastą balsavimo apylinkėje ar paštu biuletenį.
Rinkėjo balsas saugiu ryšio kanalu perduodamas į VRK serverį, čia nedelsiant užkoduojamas ir patenka į elektroninę balsadėžę. Rinkėjų sąraše pažymima, kad rinkėjas balsavo, o užkoduotas balsas su rinkėjo tapatybės nustatymo duomenimis patenka į e. balsadėžę ir ten saugomas iki tradicinio balsavimo pabaigos.
Pasibaigus i. balsavimo laikui, e. balsadėžė „uždaroma“, t. y. atjungiama nuo išorinio ryšio kanalų, o pagal internetu balsavusių asmenų sąrašą pažymimi rinkėjai rinkėjų sąrašuose, numatytuose skirstyti apygardoms ir apylinkėms.
Rinkėjui atvykus į rinkimų apylinkę rinkimų dieną ir balsavus tradiciniu būdu, rinkėjų sąrašuose (kuriuose apylinkės komisijos narys mato, kad rinkėjas balsavo internetu) pažymima, kad rinkėjas atvyko į apylinkę ir apie tai pranešama rinkimų apygardai. Rinkimų apygarda savo ruožtu informuoja VRK serverį, o šis anuliuoja rinkėjo i. balsą.
Pasibaigus rinkimų dienai, biuleteniai ir paštu gauti vokai skaičiuojami įprasta tvarka, o VRK serveryje (e. balsadėžėje) esantys balsai atskiriami nuo rinkėjo tapatybės duomenų (išardomi bet kokie ryšiai), išrūšiuojami pagal apygardas ir iššifruojami, VRK surašomas i. balsavimo protokolas. E. balsadėžės balsai iššifruojami naudojant sudėtingą fragmentuotą viešąjį raktą, kurio skirtingus fragmentus turi paskirti Vyriausiosios rinkimų komisijos nariai. Tik surinkus visą viešąjį raktą galima iššifruoti e. balsadėžę. Gavus apygardų rinkimų rezultatus, i.
Rinkimų Rezultatų Vertinimas
Balsavimas internetu - iššūkis rinkimų technologijoms, be to, jis gali susilaukti didelės skeptikų reakcijos, todėl visas i. balsavimo procesas turi būti saugus ir skaidrus, kad būtų galima bet kuriame etape įsitikinti i. balsavimo proceso skaidrumu ir tikrumu.
Techninę i. balsavimo pusę turi sukurti ir visapusiškai įvertinti kompetentingi technikos specialistai. I. balsavimo sistema turi būti apsaugota nuo visų žinomų ir įmanomų įsilaužimo, klastojimo būdų ar kitokio kompromitavimo.
I. balsavimas gali būti teismo pripažintas negaliojančiu, jei bus sukompromituotas bent vienas iš i. balsavimo principų: slaptumas, skaidrumas, lygi rinkimų teisė ir kt. Teismas, priimdamas sprendimą pripažinti i. balsavimą negaliojančiu, turi remtis kompetentingų specialistų arba ekspertų išvada apie galimus i.balsavimo kompromitavimo atvejus.
Finansiniai Aspektai
Remiantis Estijos patirtimi, manoma, kad bendra balsavimo internetu organizavimo kaina turėtų siekti 2 mln. litų. Ši suma reikalinga pirminiam sistemos įdiegimui ir pirmiesiems rinkimams, vėlesniems rinkimams ar referendumams sistemos eksploatavimo kaina ženkliai mažės.
Duomenų šifravimo įrenginys ir elektroninė balsadėžė kainuoja apie 100 tūkst. litų, programinė įranga - apie 500 tūkst. litų.
Teisinis Reglamentavimas
Siekiant įteisinti i. balsavimą, būtina atitinkamai keisti Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymą, Seimo rinkimų įstatymą, Prezidento rinkimų įstatymą, Rinkimų į Europos Parlamentą įstatymą, Referendumo įstatymą juose įteisinant i. balsavimą kaip alternatyvų balsavimo būdą.
Techninius i. balsavimo klausimus, tarp jų ir rinkėjų tapatybės, balso tikrumo nustatymo bei saugumo dėl jų kitimo dinamikos ir reguliavimo detalumo tikslinga palikti reguliuoti Vyriausiajai rinkimų komisijai.
Būtina padaryti atitinkamas Baudžiamojo kodekso ir Administracinių teisės pažeidimų kodekso pataisas, įtvirtinant bankų, kitų juridinių bei fizinių asmenų atsakomybę už i. balsavimo kompromitavimą: balsų pirkimą, slaptumo ir saugumo pažeidimą, balsavimą už kitus rinkėjus ir pan.
Artėjant birželio 9 d. Rinkimų į Europos Parlamentą biuletenyje kandidatų sąrašai išdėstyti pagal jiems burtais suteiktus rinkimų numerius. Pirmiausia biuletenyje rinkėjas turėtų pasirinkti vieną kandidatų sąrašą ir pažymėti greta sąrašo pavadinimo esantį skrituliuką.
To paties biuletenio apačioje bus penki langeliai. Reitinguoti kandidatus galima, tačiau nėra privaloma. Reitinguodamas 5 pasirinktus kandidatus, rinkėjas jiems suteikia pirmumo balsų. Pirmumo balsus galima skirti ir mažiau nei penkiems kandidatams. Galutinė kandidatų eilė kiekviename sąraše nustatoma pagal kiekvieno kandidato rinkimų reitingą.
Rinkėjai, kurie dėl įvairių priežasčių rinkimų dieną, sekmadienį, gegužės 26 d. negalės atvykti ir balsuoti rinkimų apylinkėje, turi galimybę balsuoti iš anksto visose savivaldybėse. Tuo tarpu rinkėjai, kuriems rinkimų dieną bus sukakę 70 metų, neįgalūs rinkėjai ar laikinai nedarbingi, užpildę VRK patvirtintą formą P6 ir įtraukti į namuose balsuojančių rinkėjų sąrašą, galės balsuoti namuose gegužės 24-25 d.
Primename, kad į antrąjį prezidento rinkimų turą po gegužės 12 d. vykusio balsavimo pateko Ingrida Šimonytė ir Gitanas Nausėda, surinkę apylygiai - kiek per 30 proc. rinkėjų balsų. O patekti į Europos Parlamentą pretenduoja 16 partijų bei visuomeninių rinkimų komitetų (15 numeris liko laisvas Rusų aljansui sudarius koaliciją). Rinkėjas turi pažymėti tik vieną jam patinkančią partiją ar rinkimų komitetą, kurį deleguoja į EP.
tags: #lietuvos #respublikos #rinkimai #i #europos #parlamenta