Geriausia investicija pensijai Lietuvoje: kaip užsitikrinti orią senatvę?

Laikai, kai valstybė pasirūpindavo jūsų pensija, po truputį grimzta užmarštin. Lygiai taip pat ir pensijos kaupimas - paties žmogaus reikalas. Kuo anksčiau pradedamas pensijos kaupimas, kuo anksčiau pasirenkami pensijų fondai, tuo lengviau gyventi senatvėje.

Įsisukę į gyvenimo rutiną, kartais pamirštame, jog reikia pasirūpinti savo gerove ne tik dabar, bet pasiruošti tam, kas laukia už keleto dešimčių metų. Dažnas pensiją supranta kaip savaime suprantamą, valstybės užtikrinamą dalyką, bet atsakingai jai ruoštis turime pradėti kuo anksčiau - geriausia, jei tai pradėsime daryti pradėję dirbti pirmą darbą.

Pagalvokite logiškai, ilgėja gyvenimo trukmė, tai sąlygoja, kad Lietuvoje pensininkų skaičius tik didės. Juos išlaikyti turi dirbantieji. Šiuo metu vieną pensininką išlaiko 4 dirbantieji ir šis santykis nuolat prastėja dėl emigracijos bei mažėjančio gimstamumo. Mokslininkai prognozuoja, kad dar po keturiasdešimt metų dirbančiųjų ir pensininkų santykis bus 2 prie 1. Kas tuomet uždirbs jums pensiją?

Jūs nežinote, kokių sprendimų imsis vyriausybė ir Seimas, siekdami spręsti SODROS problemas. Tai, kad visą gyvenimą sąžiningai mokėjote mokesčius valstybei, dar nereiškia, kad valstybė sąžiningai atsiskaitys su jumis. Ar žinote, kad pensijos laikotarpiu iš valstybės atgausite tik apie ketvirtadalį per visą gyvenimą valstybei sumokėtų mokesčių? Jeigu rytoj išeitumėte į pensiją, SODROS išmokos sudarytų tik trečdalį buvusių pajamų. Susimąstykite: senatvėje būti priklausomam nuo vienintelio pajamų šaltinio išties rizikingas dalykas.

Poreikių identifikavimas ir planavimas

Pensijos kaupimas prasideda nuo klausimo, kiek pinigų jums reikės kai išeisite į pensiją. Jūsų išlaidos pensijoje turi būti paremtos jūsų poreikiais, o ne iš piršto laužtais pamąstymais. Būkite sau sąžiningi, planuodami kaip norite gyventi pensijoje ir skaičiuodami kiek tai jums kainuos.

Taip pat skaitykite: Klubo sąnario keitimo reabilitacija

Viena iš taisyklių nustatant poreikius pensijoje sako, kad siekiant išlaikyti panašią gyvenimo kokybę senatvėje jums nuolat reikės 70 proc. prieš pensiją gautų pajamų. Didesnį atlyginimą gaunantiems, šis skirtumas gali būti dar didesnis. Kita vertus, tai tik orientacinis skaičiavimas. Daug kas priklauso nuo realios jūsų situacijos. Gal prieš išeidamas į pensiją dar nebūsite išsimokėję būsto paskolos arba turėsite didelių sveikatos problemų, o gal tiesiog senatvėje norite gyventi geriau nei bet kada iki tol, turėti sodybą ant ežero kranto ar jachtą Klaipėdos uoste.

Identifikavę savo poreikius senatvėje, jūs turite nustatyti, kaip šiuos tikslus įgyvendinti. Tam reikia gerai išmanyti Lietuvos pensijų kaupimo sistemą ir pasinaudoti jos teikiamomis galimybėmis.

Terminus „ori senatvė“ bei „ori pensija“ neretai matome vartojamus viešojoje erdvėje, tačiau kas slypi po jais? Pasak P. Ladziato, universalių apibrėžimų šioms sąvokoms nėra, tačiau galima išskirti keletą esminių punktų, kurie padėtų susidaryti bendrą vaizdą. Tarptautinėje erdvėje oria pensija laikoma tokia, kuri sudaro du trečdalius karjeros metu gautų pajamų. Ekspertas pabrėžia, jog svarstydami apie orią pensiją ir senatvę, turėtume apsibrėžti, kokia veikla norėtume užsiimti jos sulaukę bei kaip ją įsivaizduojate. Tai padės mums apsiskaičiuoti, kokių finansinių išteklių reikėtų, jog nesijaustume suvaržyti.

Lietuvos pensijų kaupimo sistema

Iš esmės SODRA (arba valstybės socialinio draudimo fondas) yra valstybės sukurtas mechanizmas, skirtas surinkti įmokas iš dirbančiųjų ir juos perskirstyti socialiai remtinoms grupėms: ligoniams, neįgaliesiems bei pensininkams. Svarbu pažymėti, kad SODRAI sumokama didžioji dalis mokesčių. Mokesčiai SODRAI sudaro apie 40 proc. pajamų, kurių didžiąją dalį moka darbdavys, o mažiau nei 10 proc. išskaitoma iš darbuotojo atlyginimo.

Galite tik įsivaizduoti, koks būtų atlyginimas, jeigu nebūtų SODROS mokesčių - pensijos kaupimas atrodytų lengvai įgyvendinamas finansinis tikslas. Jūs negalite sumažinti SODROS mokesčių, bet galite sumaniai pasinaudoti Lietuvos pensijų kaupimo sistemą, kuri iš esmės atitinka Europos Sąjungos valstybių taikomą modelį.

Taip pat skaitykite: Organizacijos, padedančios gyvūnams Lietuvoje

SODROS pensija (bazinė pensija)

SODROS pensija, dar kitaip vadinama bazine pensija. Socialinio draudimo fondas surenkamas iš darbdavių ir darbuotojų, o vėliau perskirstomas socialiai remtinoms grupėms. Bazinės pensijos dydis šiuo metu priklauso nuo darbo stažo, paskutinio atlyginimo dydžio ir koeficiento. Kad gautumėte SODROS senatvės pensiją reikia turėti bent 15 metų stažą. Jeigu šio stažo arba kitų pajamų neturite, gausite pašalpos pensiją.

Jūsų pensija susideda iš pagrindinės pensijos dalies, kuri faktiškai priklauso nuo išdirbtų metų skaičiaus ir papildomos pensijos dalies, kuri priklauso nuo paskutinio jūsų atlyginimo dydžio. Pavyzdžiui, Jonaitis, kurio atlyginimas buvo 5 kartus didesnis nei Petraičio, gauna tik dvigubai didesnę pensiją nei Petraitis. Paradoksas yra tas, kad Petraičio pensija sudaro 55-65 proc. buvusių pajamų, tuo tarpu Jonaičio- tik 20-30 proc. Liūdna tai, kad nei Jonaičio, nei Petraičio gaunama bazinė pensija neteikia daug vilčių. Akivaizdu, kad gaudami tokias pajamas senatvėje, jūs galvosite kaip pavalgyti ir susimokėti už elektrą, vietoj to, kad mėgautumėtės gyvenimu.

II pakopos pensijų fondai

Pensijas kaupti investiciniuose pensijų fonduose gali visi, mokantys mokesčius SODRAI ir pasirašę sutartį su II pakopos pensijų fondą valdančia kompanija. Tokiu atveju dalis jūsų sumokėtų SODROS mokesčių bus automatiškai pervedami į II pakopos pensijų fondą, todėl sumažės jūsų bazinė pensija. Pasirašę II pakopos pensijų kaupimo sutartį ganėtinai anksti, senatvėje galėsite gauti 20-50 proc. didesnę pensiją.

Tačiau šioje vietoje reikia įvertinti politinę riziką. Pati valstybė nustato, kokia pensijos dalis bus pervedama į II pakopos pensijų fondą. Ši dalis nuolat kinta priklausomai nuo valstybės ekonominės situacijos. Lietuvoje į antros pakopos pensijų fondus 2004 m. buvo pradėta pervesti po 2,5 proc. nuo jūsų mokamų SODROS mokesčių, vėliau šis dydis išaugo iki 3,5, 5,5 proc., ir vėl buvo sumažintas iki 3 proc. 2013 vėl įvyko pensijų reforma ir žaidimo taisyklės pasikeitė iš naujo. Politikos vėjai nuolat keičiasi, todėl turėtumėte įvertinti, kad pensijos kaupimas nebus tiesus ir lengvas kelias.

Nepaisant politinės rizikos, II pakopos pensijų fondus tikslinga rinktis, nes tai žingsnis į priekį. Kitas II pakopos pensijų fondų privalumas yra tas, kad viskas, kas sukaupta II pakopos pensijų fonde priklauso tik jums, o valstybė į šias lėšas neturi jokių teisių. Net ir jums mirus, neišmokėtą pensijos dalį pavedės jūsų vaikai ar anūkai.

Taip pat skaitykite: Blogos Motinos Poveikis Vaikams

Bene svarbiausias II pensijų pakopos privalumas yra tas, kad II pakopos pensijų fonde sukaupta suma priklauso nuo jūsų atlyginimo. Kuo daugiau pinigų jūs uždirbate, tuo daugiau pinigų sukaupsite II pakopos pensijų fonde. Kitaip tariant, II pakopos pensijų sistema leidžia didesnį atlyginimą gaunančiam Jonaičiui senatvėje gauti kelis kartus didesnę pensiją nei Petraitis, todėl, kad visą gyvenimą jis mokėjo didesnius mokesčius valstybei.

Be minėtų II pakopos pensijod privalumų, prieš pasirašydami sutartį, jūs turite atkreipti dėmesį ir į kai kuriuos trūkumus. Pasirašę II pakopos pensijų kaupimo sutartį, jos nutraukti faktiškai negalėsite. Ši nuostata tampa dar svarbesnė turint omenyje, kad už pensijų fondo valdymą nuolat mokėsite mokesčius, todėl negalvokite, kad bankai, draudimo bendrovės nori sudaryti su II pakopos sutartį, siekdami padaryti jūsų senatvę gražesnę. Jeigu pensija jums ir taip ne už kalnų, gerai paskaičiuokite ar II pakopos pensijų fondą jums tikslinga rinktis. Per trumpą laiką sudėtinės palūkanos nespės atlikti savo darbo.

Nors gali atrodyti, kad kaupimas pensijų pakopose yra naujas dalykas, tačiau tai klaidingas įsitikinimas. Papildomo pensijų kaupimo sistema Lietuvoje egzistuoja jau 20 metų - ji pradėjo galioti 2004 metais. Ir nors per tokį laiko tarpą, atrodo, sistema jau turėjo nusistovėti, tačiau vis dar egzistuoja dalis žmonių, kuri į pensijų kaupimą žiūri skeptiškai ir juo nepasitiki.

Skeptišką gyventojų požiūri, anot „Swedbank“ privačių klientų tarnybos vadovo, gali lemti tai, jog per tokį laiko tarpą įvyko ne vienas pokytis. Jo skaičiavimais, jau įgyvendinti 7 kapitaliniai papildomo kaupimo pensijai pakeitimai, kurie bendram pensijos kaupimo įvaizdžiui šiek tiek kenkia. Taip pat, dalį nenoro pasirūpinti patiems savo oria senatve nulemia ir tai, kad nepriklausoma šalimi esame pakankamai trumpą laiką, ir nemažos dalies gyventojų atmintyje vis dar įsišaknijęs požiūris, jog valstybė pasirūpins viskuo, o patiems imtis veiksmų nevalia. Todėl, pasak specialisto, labai svarbu gyventojams priminti, kad nors valstybė mumis rūpinasi, prisideda paskatomis ir lengvatomis prie papildomo pensijų kaupimo, kiekvienas nešame atsakomybę už savo ateitį, kokią ją įsivaizduojame ir kokios pageidaujame.

Kuris pensijos kaupimo instrumentas geriausias?

Būdų užsitikrinti orią senatvę ir sukaupti pensiją yra ne vienas - kai kurie renkasi tiesiog pasitikėti valstybe, kiti kaupia II, III arba abiejose pakopose, dar kiti investuoja ar kitaip kaupia savarankiškai. Kuris būdas pats tvariausias ir patikimiausias?

Išsirinkti, kuris būdas pensijos kaupimui priimtiniausias, vertėtų įsivertinant norimus pasiekti tikslus. Ekspertas pabrėžia, jog verta prisiminti, kad Lietuvoje pati valstybė skatina tuos, kurie imasi kaupti pensijai savarankiškai, taikydama mokestines lengvatas, mokėdama subsidijas. Tokių privalumų iš valstybės sulaukia kaupiantys II ar III pakopose.

Verta prisiminti, jog pastarajai pakopai taikoma dalies gyventojų pajamų mokesčio (GPM) lengvata naujoms sutartims, sudarytoms po 2025 m. sausio 1 d. nebus taikoma. Iki šios datos sudarę sutartis lengvata galės naudotis dar 10 metų. Pasak P. Ladziato, pats geriausias būdas pensijai kaupti - išnaudoti lengvatinius valstybės suteikiamus mechanizmus ir pasirinkti sau priimtiniausią būdą. Vieniems tiks pinigų kaupimas fonduose, kitiems - investicija į nekilnojamąjį turtą, užsitikrinant nuomos pajamas senatvėje.

Pensijų fondų rezultatai

Domintis finansų rinkomis galima rasti daug publikacijų, kuriose analizuojama, kaip dauguma pensijų fondų giriasi demonstruodami, kad jų fondas sugeba aplenkti lyginamąjį indeksą, tačiau to nuopelnas būna ne fondo valdytojo įdėtas darbas ar įgūdžiai, o fondų gudravimas - pasirenkamas toks indeksas, kurį aplenkti būtų vieni niekai. Taip indeksai nevisiškai sąžiningai atspindi realų investicinį fondo portfelį ir fondo tikslus.

Tačiau Lietuvos pensijų fondų rinkoje situacija dar įdomesnė - arba fondai ypač sąžiningai pasirinko lyginamuosius indeksus, arba fondo valdytojams pritrūksta įgūdžių ar pastangų valdant jūsų fondą.

Fondo valdytojai ne patys sugalvojo lyginti savo darbą su atitinkamais indeksais ir kelti sau aiškiai pamatuojamus tikslus - juos tą įpareigoja daryti įstatymas. Kuris, beje, numato griežtus reikalavimus dėl indeksų parinkimo ir apibrėžia paskirtį: pensijų fondo lyginamasis indeksas turi sudaryti galimybę visuomenei tinkamai vertinti pensijų fondo finansinius rezultatus.

Todėl investuotojui lyginamieji indeksai iškart parodo, kokia yra fondo investavimo strategija, ko tikėtis (benchmark turi istoriją ir iš jos galima sužinoti orientacinę grąžą praeityje). O fondo valdytojui nustato pamatuojamus tikslus. Lietuvoje tik 6 fondai per 5 m. laikotarpį uždirbo didesnę grąžą nei jų lyginamieji indeksai. Iš esmės visi jie priklauso konservatyvaus investavimo kategorijai. Įdomiausia tai, kad lietuvių taip pamėgti „Swedbank“ fondai kiekvienoje kategorijoje labiausiai atsiliko nuo lyginamojo indekso. Pavyzdžiui, akcijų fondas „Swedbank pensija 5“ uždirbo 1,29 procentinio punkto mažesnę grąžą negu jo sekamas indeksas.

Vis dėlto, jeigu fondas ir neaplenkia lyginamojo indekso, tai dar nereiškia, kad reikėtų tuoj pat bėgti pas vadybininką ir keisti fondą. Tačiau jeigu per ilgesnį laikotarpį fondo valdytojui nepavyksta pasiekti užsibrėžtų tikslų ir aplenkti lyginamojo indekso, tai nėra geras ženklas. Juk nesinori mokėti pakankamai didelio valdymo mokesčio už tai, ko negauni, todėl verta palyginti savo fondo ir jo lyginamojo indekso grąžas, ypač ilguoju laikotarpiu.

Situaciją kapitalo rinkose atspindėjo ir pensijų fondų rezultatai. Obligacijoms išgyvenant ne geriausius laikus, į šį turtą investuojantys fondai (konservatyvūs) per 2017 m. uždirbo neigiamą grąžą. O akcijų fondai gali pasidžiaugti uždirbę 9,17 %.

Renkantis pensijų fondą jokiu būdu nerekomenduojame remtis vien tik kelerių praėjusių metų grąža. Verčiau paanalizuoti ilgesnio, bent 5 metų, laikotarpio grąžą. Tai padarę niekaip negalime suprasti, kuo ypatingi „Swedbank“ fondai, kuriuos renkasi daugiausiai šalies gyventojų.

Paanalizavę rizikingiausią akcijų fondų kategoriją matome, kad tiek 2017 m., tiek 5 paskutiniais metais „Swedbank“ turėjo džiuginti jo valdomo fondo rezultatai - daugiau nei trečdalis asmenų iš šios kategorijos fondų pasirinko būtent „Swedbank pensija 5“ fondą. Tačiau rezultatai rodo, kad INVL valdomam „INVL Extremo II 16+“ fondui sekėsi kur kas geriau. Fondo grąža 2017 m. - 9,46 %, 5 metų vidurkis - 10,5 %, tai 2 procentiniais punktais daugiau nei fondo „Swedbank pensija 5“.

Tiesa, nė vienam iš šių fondų nepavyko aplenkti lyginamojo indekso. Tačiau „Swedbank“ fondas uždirbo 1,3 % mažesnę grąžą už savo sekamą indeksą, INVL fondas atsiliko nuo savo indekso 0,49 %. Abiejų fondų investavimo strategija panaši - jie investuoja į kitus kolektyvinio investavimo subjektus (t. y. fondus) Airijos, Vokietijos, Liuksemburgo rinkose.

Palyginus skirtingų įmonių tos pačios kategorijos fondus, pastebima, kad kiekvienoje kategorijoje daugiausiai dalyvių turi „Swedbank“ fondai, tačiau pagal veiklos rezultatus lyderių pozicijose jų nepamatytume. Tendencija priešinga - INVL fondai visose kategorijose pagal uždirbtą grąžą tiek per 5 m. laikotarpį, tiek per 2017 m. lyderiauja, tačiau fondai turi mažiausiai dalyvių.

Dar vienas pavyzdys galėtų būti vidutinės akcijų dalies INVL fondas. Jis gerokai lenkia savo kategorijos fondus, tačiau fondą pasirinko tik apie 40 000 dalyvių, o „Swedbank“ fondus pasirinko arti 290 000 asmenų, nors per 10 m. laikotarpį INVL fondas uždirbo daugiau nei 2 kartus didesnę grąžą nei atitinkamas „Swedbank“ fondas. Tai rodo, kad kaupiantys senatvei nelabai domisi pensijų fondų veiklos rezultatais, o renkasi pagal vardą.

Ką gi, lietuvių pasitikėjimas Skandinavijos bankais išlieka aukštas, veikiausiai todėl tiek daug asmenų renkasi būtent „Swedbank“ fondus. Galbūt pamirštama, kad pensijų fondai įstatymiškai griežtai reglamentuoti ir garantuoja maksimalią apsaugą investuojantiems į juos, todėl kiekvienoje įmonėje esanti sukaupta suma yra saugi. Verčiau pasidomėti fondo valdytojo darbu, akivaizdu, kad ne visi verti sveikinimų.

Pensijų fondas - ne automobilis ar telefonas, kurį galima keisti kas 3 ar 1 metus. Tai ilgalaikė investicija, kuri turi būti pasirenkama apgalvotai ir suvokiant, kad tai ilgalaikio investavimo horizontas. Fondus keisti dažnai nėra racionalu, todėl tai daryti verta įvertinus visų siūlomų fondų veiklą.

Be to, pensijų fondo keitimas gali pareikalauti papildomų išlaidų, kurios būtų išskaičiuotos iš jūsų sukauptos sumos. Beveik visi fondai taiko vienodą įstatyme numatytą maksimalų valdymo mokestį, o štai keitimo mokesčiai skiriasi.

Verta prisiminti, kad vieną kartą per metus galite pasikeisti fondą toje pačioje įmonėje nemokamai (nieko nebus išskaičiuota iš jūsų sukauptos sumos). Toliau prasideda įvairovė. „Swedbank“ iri SEB leidžia keisti, kiek nori: netaiko mokesčio keičiant tarp savo valdomų fondų. „Aviva“ ir „Luminor“ klientai, sumanę keistų fondus tarp tos pačios įmonės fondų dažniau nei kartą per metus, turėtų mokėti 0,05 % nuo sukauptos sumos. Čia vėl išsiskiria INVL, kuri, priešingai nei kitos įmonės, netaiko mokesčio net tuo atveju, jei pensijų fondų dalyvis nusprendžia ne šiaip pakeisti fondą įmonės viduje, bet pereiti į kitos įmonės fondą. Tai turėtų būti nemažas privalumas nenorintiems savo pensijos sukauptų lėšų mokėti valdymo įmonėms už tokio tipo atskaitymus.

Pensijų fondų rezultatai

Lentelėje pateikiami visų fondų duomenys, kad patys galėtumėte paanalizuoti pagal straipsnyje minėtus kriterijus, kaip sekėsi jūsų pensijų fondui. Ateityje taip pat nesunkiai galėsite tai padaryti, nes Lietuvos bankas šiuos duomenis pateikia kas ketvirtį.