Priklausomybė nuo sekso, kaip ir kitos elgesio priklausomybės, kelia vis didesnį susirūpinimą visuomenėje. Nors priklausomybė nuo psichoaktyvių medžiagų yra gerai žinoma, elgesio priklausomybės, tokios kaip priklausomybė nuo interneto, pirkimo, darbo ar sekso, vis dar nėra pakankamai suprantamos ir pripažįstamos. Šiame straipsnyje nagrinėsime priklausomybės nuo sekso paplitimą, priežastis, pasekmes ir galimus gydymo būdus, remiantis naujausiais tyrimais ir ekspertų įžvalgomis.
Priklausomybės nuo sekso supratimas
Priklausomybė nuo sekso, dar vadinama hiperseksualumu, yra būklė, kuriai būdingas nekontroliuojamas ir obsesinis užsiėmimas seksualinėmis mintimis, jausmais ir elgesiu, kuris sukelia kančią ir neigiamai veikia asmens gyvenimą.
Svarbu pabrėžti, kad ne visi, kurie dažnai užsiima seksualine veikla, yra priklausomi. Priklausomybė nuo sekso diagnozuojama tik tada, kai seksualinis elgesys tampa nekontroliuojamas, sukelia neigiamų pasekmių ir trukdo kasdieniam funkcionavimui.
VDU psichologės teigimu, neegzistuoja ir konkretūs charakterio bruožai ar patirtys, kurios nulemtų asmens polinkį į priklausomybę. Paveldimumas, nervų sistemos ypatumai ar gyvenimas vartojimą palaikančioje aplinkoje padidina riziką tapti priklausomu, bet visuomet dalis atsakomybės tenka pačiam asmeniui.
Priklausomybės nuo sekso pasekmės
Nekontroliuojamas seksualinis elgesys gali turėti įvairių neigiamų pasekmių asmens gyvenime:
Taip pat skaitykite: Socialinio darbo metodai priklausomybėms įveikti
- Santykių praradimas: Nekontroliuojamas seksualinis elgesys gali sukelti konfliktus ir iširusius santykius su partneriais, šeima ir draugais.
- Išsilavinimo ir karjeros problemos: Priklausomybė nuo sekso gali trukdyti mokslams ir darbui, sukelti prastus rezultatus ir prarastas galimybes.
- Finansinės problemos: Obsesinis seksualinis elgesys, pavyzdžiui, lankymasis pas prostitutes ar pornografijos pirkimas, gali sukelti dideles finansines problemas ir skolas.
- Teisinės problemos: Kai kuriais atvejais priklausomybė nuo sekso gali sukelti teisinių problemų, pavyzdžiui, dėl seksualinio priekabiavimo ar nepadorumo.
- Psichologinės problemos: Priklausomybė nuo sekso gali sukelti depresiją, nerimą, gėdą, kaltę ir kitas psichologines problemas.
- Sveikatos problemos: Rizikingas seksualinis elgesys gali padidinti lytiniu keliu plintančių infekcijų (LPI) riziką.
J. Ž. Mieliauskaitė taip pat papildo, jog į narkotinių medžiagų vartojimą gali būti linkę asmenys, matę panašaus elgesio modelius savo vaikystėje ir vėliau juos išmokę.
Pasak J. Ž. Mieliauskaitės, nuo priklausomybių kenčiančių asmenų gyvenime taip pat yra daug praradimų. „Jie praranda santykius, išsilavinimą, pinigus, laisvę. Tačiau vartojimas jiems yra pirmoje vietoje, todėl tuos praradimus jie toleruoja. Reabilitacijose atsiduria tie, kurie pasiekę kritinį tašką supranta, kad šių praradimų toleruoti nebegali.
Priklausomybės nuo sekso gydymas
Priklausomybės nuo sekso gydymas yra kompleksinis procesas, kuris gali apimti įvairias terapijos formas, vaistus ir savipagalbos grupes. Gydymo tikslas yra padėti asmeniui kontroliuoti savo seksualinį elgesį, sumažinti kančią ir pagerinti gyvenimo kokybę.
Terapijos formos
- Psichoterapija: Individuali arba grupinė terapija gali padėti asmeniui suprasti priklausomybės priežastis, įveikti neigiamus jausmus ir išmokti sveikų įveikos mechanizmų.
- Kognityvinė elgesio terapija (KET): KET padeda asmeniui atpažinti ir pakeisti neigiamas mintis ir elgesį, susijusį su priklausomybe.
- Šeimos terapija: Šeimos terapija gali padėti šeimos nariams suprasti priklausomybės poveikį ir išmokti palaikyti sveikstantį asmenį.
Vaistai
Kai kuriais atvejais gali būti skiriami vaistai, siekiant sumažinti seksualinį potraukį ir kontroliuoti impulsyvų elgesį. Tačiau vaistai paprastai naudojami kartu su terapija.
Savipagalbos grupės
Savipagalbos grupės, tokios kaip Anoniminiai seksualiniai priklausomi (ASA), suteikia asmenims galimybę dalytis patirtimi, gauti paramą ir mokytis iš kitų, kurie susiduria su panašiomis problemomis.
Taip pat skaitykite: Kaip atpažinti priklausomybę nuo muzikos
Kalbėdama apie priklausomybės atpažinimą ir gydymo eigą, L. Zajančkauskaitė-Staskevičienė teigia: „Pasikeičia priklausomo asmens elgesys - ima vis daugiau laiko skirti priklausomybės objektui, nustoja rūpintis kitais svarbiais dalykais, pavyzdžiui, darbu, studijomis ar hobiu, nepaiso elgesio žalos sveikatai, santykiams ir pan. Svarbus priklausomybės požymis - negalėjimas kontroliuoti savo elgesio. Priklausomybės ligos ypatingos tuo, kad dalį atsakomybės už sveikimą visuomet neša pacientas. Priverstinis gydymas dažniausia nepasiteisina. Gydymo eigoje neapsiribojama priklausomybės objekto atsisakymu, žmogus turi išmokti gyventi nevartodamas psichoaktyvios medžiagos ar nelošdamas.
Tuo metu J. Ž. Mieliauskaitė atkreipia dėmesį į kitą opią problemą - dalis ilgalaikių reabilitacijos programų Lietuvoje yra mokamos, kas reiškia limituotas galimybes vien pradėti gydymosi procesą. „Jei priklausomybė yra labai išvešėjusi tai reiškia, kad žmogus paskutinius kelerius metus nedirba, vadinasi, neturi nei santaupų, nei artimųjų, kurie galėtų padėti, nes šie dėl priklausomybės sukeltų pasėkmių nuo jo nusisuko“, - situaciją apžvelgia J. Ž. Mieliauskaitė.
Artimųjų vaidmuo priklausomybės gydyme, pasak J. Ž. Mieliauskaitės, yra svarbus, tačiau vienodai svarbu ir patiems artimiesiems, dėl didelio noro padėti, netapti priklausomiems nuo priklausomybę besigydančio asmens. „Dažnai artimieji neleidžia priklausomam asmeniui patirti jo priklausomybės pasekmių. Dėl to jis daugybę metų net nesužino, kad jam kažkas negerai. Pavyzdžiui, kol vyras nuolat vartoja alkoholį, žmona jį dangsto: „suorganizuoja“ nedarbingumo pažymėjimą ar pan. Jei asmuo yra priklausomas nuo lošimų, artimieji nuolat sumoka jo sukauptas skolas. Galiausiai toks elgesys tampa žalingas patiems artimiesiems.
Apie tai, kad artimieji neturėtų imtis atsakomybės už kito asmens elgesio pasekmes kalba ir L. Zajančkauskaitė-Staskevičienė. „Tyrimais įrodyta, kad norą ieškoti pagalbos sužadina diskomforto jausmas. Tai reiškia, kad artimieji turėtų netrukdyti asmeniui patirti natūralias priklausomybės pasekmes, kas dažnai būna skolos, teisės vairuoti praradimas, fiziniai abstinencijos simptomai ir pan. Artimieji negali pagydyti nuo priklausomybės, tačiau gali padėti surasti informaciją apie pagalbos būdus ir paraginti jos kreiptis“, - sako VDU psichologė.
Prevencija
Priklausomybės nuo sekso prevencija apima švietimą, ankstyvą intervenciją ir sveikų seksualinių nuostatų ugdymą.
Taip pat skaitykite: Kainų analizė
Svarbu:
- Šviesti jaunimą: Suteikti jauniems žmonėms informaciją apie sveiką seksualumą, santykius ir priklausomybės riziką.
- Skatinti atvirą komunikaciją: Skatinti atvirą ir sąžiningą komunikaciją apie seksą ir santykius šeimoje ir mokykloje.
- Ugdykite savigarbą: Padėti jauniems žmonėms ugdyti savigarbą ir pasitikėjimą savimi, kad jie nebūtų linkę į priklausomybes kaip įveikos mechanizmą.
- Skatinti kritinį mąstymą: Skatinti kritinį mąstymą apie pornografiją ir kitus seksualinius vaizdus, kurie gali iškreipti seksualines nuostatas.
Vis dėl to, pasak po reabilitacijos sveikstančių asmenų įsitraukimą atgal į visuomenę analizuojančios J. Ž. Mieliauskaitės, geriausia prevencija ir yra kalbėjimas apie sveikstančius asmenis. „Pamenu, vienu metu būdavo mada mokyklose rodyti nuo narkotikų priklausomų asmenų nuotraukas - kaip priklausomybė pakeičia jų išvaizdą, žmonės netenka galūnių ir pan. Tačiau gąsdinimai paaugliams neveikia. Negalima vaiko auginti vakuume, jis juk kažkada vis tiek susidurs su tikrove. Tad tiesiog rodykime jaunam žmogui pasaulį tokį, koks jis yra ir ugdykime asmenybes, matančias mus supančią realybę bei gebančias savarankiškai priimti sprendimus“, - pataria J. Ž.
Kas yra priklausomybė nuo sekso?
tags: #priklausomybe #nuo #sekso #skelbiama #pasiekusi #epidemijos