Dirbant pagal individualią veiklą, neretai kyla klausimų dėl socialinių garantijų, ypač susirgus ilgesniam laikotarpiui.
Nors individuali veikla suteikia laisvės ir lankstumo, ji taip pat reikalauja didesnės atsakomybės už savo socialinę apsaugą. Šiame išsamiame vadove aptarsime, kaip užtikrinti teisę į ilgos ligos išmoką individualios veiklos vykdytojams, kokie reikalavimai keliami ir kaip teisingai pildyti dokumentus.
Nors esate savo paties darbdavys, liga gali užklupti netikėtai ir sutrikdyti įprastą darbą bei pajamų gavimą. Skirtingai nuo samdomų darbuotojų, kurie automatiškai draudžiami ligos atveju, individualios veiklos vykdytojai turi patys pasirūpinti, kad jų sumokėtos Sodros įmokos apimtų ir ligos draudimą. Be tinkamo draudimo, susirgus ilgesniam laikui, galite likti be jokių pajamų.
Ligos išmoka - tai valstybinio socialinio draudimo išmoka, skirta kompensuoti prarastas pajamas asmeniui, kuris dėl ligos ar traumos laikinai negali dirbti. Ilga ligos išmoka tampa aktuali, kai nedarbingumo laikotarpis trunka ilgiau nei kelias dienas ar savaites.
Ligos išmoka - piniginė kompensacija, kurią gyventojas gauna laikino nedarbingumo metu, dėl ligos ar traumos. Lietuvoje ligos išmokas administruoja Sodra, tačiau jos mokėjimo sąlygos skiriasi priklausomai nuo veiklos formos.
Taip pat skaitykite: Slaugos namų sąlygos Lietuvoje
Ruduo. FOTO: DELFI / Andrius Ufartas
Dirbantieji pagal individualią veiklą dažnai susiduria su unikalia realybe - jų socialinės garantijos nėra tokios stabilios, kaip samdomo darbo atveju. O kas nutinka, kai užklumpa liga? Daugelis klausia, ar galima tikėtis ligos išmokos ir jei taip - kokios sąlygos galioja? Ar apskritai verta tikėtis paramos, kai dirbi savarankiškai?
Svarbu nepamiršti, kad ligos išmokos dydis priklauso nuo pajamų ir ligos trukmės. Socialinio draudimo įmokos turi būti mokamos pagal tam tikrą procentą nuo individualių pajamų, kad būtų galima gauti ligos išmokas.
Kas yra ligos išmoka ir kodėl ji svarbi dirbant savarankiškai?
Ligos išmoka - kompensacija, kurią asmeniui skiria valstybė ar draudimo įmonė dėl laikino nedarbingumo, ligos ar sužalojimo. Ji yra itin svarbi dirbantiems savarankiškai, nes užtikrina bent minimalų finansinį saugumą, kai dėl sveikatos problemų negalima dirbti ir generuoti pajamų.
Kaip „veikia” ligos išmoka Lietuvoje?
Lietuvoje ligos išmokas reguliuoja „Sodros“ įstatymai.
Taip pat skaitykite: Padėkite beglobiams gyvūnams
Ligos išmoką gali gauti savarankiškai dirbantys asmenys, jei jie moka privalomojo sveikatos draudimo (PSD) ir valstybinio socialinio draudimo (VSD) įmokas. Ši teisė įgyjama po nepertraukiamo 3 mėnesių arba per pastaruosius 12 mėnesių sukaupto 6 mėnesių socialinio draudimo stažo (šaltinis: Sodra).
Ligos išmoka per mėnesį negali būti mažesnė negu 11,64 % šalies VDU, galiojusio užpraeitą ketvirtį iki laikinojo nedarbingumo nustatymo dienos.
Išmokos trukmė:
- Pirmosios dvi ligos dienos. Darbdavys (jei toks yra) moka išmoką, tačiau savarankiškai dirbantiems tai nėra taikoma.
- Nuo trečiosios dienos. Ligos išmoką moka „Sodra“ už kiekvieną nedarbingumo dieną, bet ne ilgiau kaip 122 kalendorines dienas dėl tos pačios ligos.
Svarbiausios sąlygos ligos išmokai gauti
Ligos išmokai gauti būtina atitikti tam tikrus kriterijus. Pagrindiniai aspektai apima socialinio draudimo įmokų mokėjimą, stažo reikalavimus ir nedarbingumo pažymėjimą.
Savarankiškas ligos draudimas yra socialinio draudimo rūšis, kuri leidžia savarankiškai dirbantiems asmenims užtikrinti teisę į ligos išmoką. Savarankiškai dirbantys asmenys, tokie kaip individualią veiklą vykdantys pagal pažymą ar verslo liudijimą, patys moka valstybinio socialinio draudimo (VSD) įmokas nuo savo pajamų.
Įmokos apskaičiuojamos nuo pusės apmokestinamųjų pajamų. Pavyzdžiui, jei per metus uždirbama 10 000 eurų - VSD įmokos skaičiuojamos nuo 5 000 eurų.
Taip pat skaitykite: Socialinio darbuotojo karjera Lietuvoje
Norint gauti ligos išmoką, būtina turėti sukauptą socialinio draudimo stažą:
- Nepertraukiamai 3 mėnesiai per paskutinius 12 mėnesių arba
- 6 mėnesiai per pastaruosius 24 mėnesius.
Šis reikalavimas užtikrina, kad tik nuosekliai socialinio draudimo įmokas mokantys asmenys gali gauti išmoką.
Ligos išmoka išmokama tik esant oficialiai išduotam nedarbingumo pažymėjimui. Šį pažymėjimą išduoda gydytojas, kai dėl sveikatos būklės asmuo negali dirbti.
Be nedarbingumo pažymėjimo „Sodra“ ligos išmokos neišmokės. Pažymėjimas įtraukiamas į elektroninę sistemą ir juo yra remiamasi, skiriant išmoką.
Individualios veiklos ligos išmokos dydis
Ligos išmoka apskaičiuojama remiantis asmens draudžiamųjų pajamų vidurkiu ir įstatymu nustatytu kompensavimo procentu. Pajamų ir ligos trukmės dydis taip pat turi įtakos išmokos dydžiui, todėl svarbu mokėti socialinio draudimo įmokas pagal nustatytą pajamų procentą.
Formulė ligos išmokai apskaičiuoti:
Ligos išmokos dydis = (Draudžiamųjų pajamų vidurkis × 62,06%) × Nedarbingumo dienų skaičius.
Draudžiamųjų pajamų vidurkis apskaičiuojamas pagal asmens draudžiamąsias pajamas už 3 mėnesius, buvusius prieš užpraeitą ketvirtį (šaltinis: Sodra).
62,06% yra įstatymu nustatytas kompensavimo dydis, kuris taikomas nuo trečiosios nedarbingumo dienos.
Ligos išmokos dydžio skaičiavimo pavyzdys
Įsivaizduokime du asmenis su skirtingomis draudžiamosiomis pajamomis:
Asmuo A:
- Draudžiamosios pajamos per užpraeitą ketvirtį: 1 500 €/mėn.
- Draudžiamųjų pajamų vidurkis: 1 500 €.
- Nedarbingas 10 dienų.
Ligos išmokos dydis:
- 1 500 € × 62,06% = 930,90 €/mėn.
- 930,90 € ÷ 30 (vidutinės dienos pajamos) ≈ 31,03 €/d.
- 31,03 €/d. × 10 d. × 10 d. = 165,50 € už 10 dienų.
Kaip matome, didesnės draudžiamosios pajamos lemia ir didesnį ligos išmokos dydį. Svarbu atkreipti dėmesį, kad ligos išmoka apskaičiuojama tik nuo tų draudžiamųjų pajamų, nuo kurių yra deklaruotos ir sumokėtos socialinio draudimo įmokos.
Individualios veiklos pildymo žurnalas
Kaip pateikti prašymą ligos išmokai?
Kaip gauti nedarbingumo pažymėjimą?
Jei dėl ligos negalite dirbti - kreipkitės į savo šeimos gydytoją arba specialistą.
Prašymo pateikimas: kokius duomenis reikės nurodyti?
Gavę nedarbingumo pažymėjimą, atlikite šiuos žingsnius:
- Savitarnos sistemoje pasirinkite „Prašymai“ → „Ligos išmoka“.
- Užpildykite prašymo formą:
- Nurodykite nedarbingumo pažymėjimo numerį (jį automatiškai sugeneruoja gydytojas ir įkelia į sistemą).
- Patikrinkite, ar teisingai nurodytos draudžiamosios pajamos bei draudimo laikotarpiai.
- Pasirinkite sąskaitą banke į kurią norėsite gauti išmoką.
- Pateikite prašymą.
„Sodra“ peržiūrės jūsų prašymą ir suteiks atsakymą per 10 darbo dienų nuo visų dokumentų pateikimo dienos.
SAV pranešimas - išmokoms, kurios bus gaunamos iš karto
SAV pranešimas, dar žinomas kaip „Pranešimas apie savarankiškai dirbančius asmenis”, yra dokumentas, kurį reikėtų pateikti dirbantiems savarankiškai. Jame pateikiama informacija apie asmens pajamas, sumokėtus mokesčius ir kitus svarbius duomenis.
SAV pranešimą gali teikti:
- Asmenys, kurie vykdo veiklą.
- Asmenys, kurie vykdo tam tikras veiklas, kurioms nereikia steigti įmonės, pvz., amatininkai, prekybininkai, taksi vairuotojai ir kt.
- Asmenys, kurie užsiima žemės ūkio veikla.
- Asmenys, kuriems teisę teikti SAV pranešimą suteikia įstatymai.
SAV pranešimas turi būti teikiamas:
- Iki kito mėnesio 15 dienos - už praėjusį kalendorinį mėnesį.
- Per 3 darbo dienas - jei nutraukiate individualią veiklą.
SAV pranešimas naudojamas apskaičiuoti ir kontroliuoti savarankiškai dirbančių asmenų mokėtinas socialinio draudimo ir sveikatos draudimo įmokas. Pagal pateiktą informaciją „Sodra“ apskaičiuoja priklausančias įmokas ir patikrina, ar jos sumokamos laiku.
Jei neturite būtino socialinio draudimo stažo - ligos išmoka gali būti nesuteikiama.
Privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmokas turi mokėti visi nuolat Lietuvoje gyvenantys asmenys. PSD įmokos dydis yra 6,98% nuo minimalios mėnesio algos (MMA). Šiais metais ši suma siekia 50,95 Eur. Patys PSD įmokas nuo MMA turi mokėti individualią veiklą, individualią žemės ūkio veiklą vykdantys, verslo liudijimus turintys žmonės.
Individualią veiklą vykdantys gyventojai gali mokėti VSD įmokas kartą per metus, po pajamų deklaravimo VMI, arba kas mėnesį. Pavyzdžiui, ligos išmokos balandžio mėnesį susirgusiems savarankiškai dirbantiems gyventojams skiriamos, tik jeigu jie bus sumokėję VSD įmokas kovą. Kitu atveju savarankiškai dirbantys gyventojai šių išmokų sulauktų tik 2023 m. deklaravę pajamas už 2022 m.
Karantino metu savarankiškai dirbantys asmenys yra laikinai atleisti nuo PSD mokėjimo. Taip siekiama sumažinti jų išlaidas ir palengvinti mokestinę naštą. Net ir nemokėdami PSD, šie gyventojai gali gauti sveikatos paslaugas. PSD įmokas už karantino laikotarpį savarankiškai dirbantys gyventojai galės sumokėti per dvejus metus.
Neigiamą COVID-19 poveikį patyrę draudėjai, kurių veikla apribota dėl karantino ir kurie įtraukti į VMIVMIValstybinė mokesčių inspekcija. Daugiau informacijos - www.vmi.lt sąrašus, gali taip pat atidėti įmokų mokėjimą supaprastinta tvarka.
Socialinio draudimo įmokų mokėjimas užtikrina socialines garantijas - galimybę gauti ligos, motinystės, tėvystės, vaiko priežiūros išmokas, pensiją. Neretai tokios išlaidos siekia tūkstančius.
Seimas svarstys siūlymą nuo privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmokų atleisti individualią veiklą su verslo liudijimu vykdančius senatvės pensininkus.
Iniciatyvą Seimui pateikusi socialdemokratė Birutė Vėsaitė sakė, kad siūlymu siekiama panaikinti diskriminacinę įstatymo nuostatą. Pasak jos, pensininkai, vykdantys individualią veiklą pagal pažymą, nuo PSD įmokų yra atleisti, tačiau tie, kurie pasirinko verslo liudijimo formą, privalo mokėti šias įmokas.
„Todėl toks reguliavimas yra nenuoseklus, diskriminuojantis ir pažeidžiantis lygiateisiškumo principą“, - iš Seimo tribūnos sakė B. Vėsaitė.
Priėmus siūlomą projektą, jos teigimu, būtų pašalinta perteklinė mokestinė prievolė pensininkams, kurie, nepaisant valstybės draudimo, šiuo metu privalo mokėti PSD įmokas vykdydami individualią veiklą su verslo liudijimu.
„Dabartinė situacija ypač skaudžiai paliečia senjorus, kurie vykdo smulkią veiklą. Pavyzdžiui, 95 metų senjoras turi mokėti PSD įmoką. Jis sėdi turguje dėl to, kad jam neužtenka pensijos pragyvenimui“, - sakė B. Vėsaitė.
Pritarus projektui, finansiniai praradimai sveikatos draudimo fonde, parlamentarės teigimu, nebūtų dideli.
„Didelio nuostolio nebūtų, tikrai ne milijonai, nes verslo liudijimai perkami tam tikram laikotarpiui, pavyzdžiui, grybų ar uogų sezonui“, - sakė B. Vėsaitė.
Seimo narės Ritos Tamašunienės nuomone, tai yra socialiai teisingas projektas.
„Jis neskatins sezoniškai dirbančių senjorų eiti į šešėlį ir patyliukais pardavinėti kiaušinius ar krapus. Pasiūlytas projektas skatins savo paslaugas ir prekes tiekti į rinką susimokėjus už verslo liudijimą“, - sakė R. Tamašunienė.
Kitaip mano nepritarti iniciatyvai kvietusi konservatorė Jurgita Sejonienė. Jos nuomone, dirbantys senjorai, kurie daugiau naudojasi sveikatos priežiūros paslaugomis, turėtų prisidėti prie PSD biudžeto.
B. Vėsaitės duomenimis, individualią veiklą pagal pažymą 2024 m. vykdė per 281 tūkst. gyventojų, iš jų maždaug 13 tūkst. buvo senatvės pensininkai.
Šiuo metu įstatyme nustatyta, kad visi asmenys, vykdantys individualią veiklą pagal verslo liudijimą, moka 6,98 proc. minimaliosios mėnesinės algos dydžio PSD įmokas.
Kitais metais padidėjus minimaliai mėnesinei algai (MMAMMANuo 2020 m. sausio 1 d. minimalus mėnesio atlyginimas - 607 Eur.), keisis kai kurių su ja susijusių įmokų dydžiai, tačiau „Sodros“ įmokų tarifai liks tokie patys.