Prasidėjus atostogų sezonui, darbuotojams neretai kyla klausimų apie atostogas ir jų apmokėjimo tvarką.
Šiame straipsnyje aptarsime kasmetinių atostogų suteikimo tvarką, apmokėjimą ir kompensacijas už nepanaudotas atostogas.
Kiek Kasmet Priklauso Atostogų?
Pagal Darbo kodeksą, kiekvienam darbuotojui turi būti suteiktos ne mažiau kaip:
- 20 darbo dienų (jeigu dirbama penkias darbo dienas per savaitę)
- 24 darbo dienos (jeigu dirbama šešias darbo dienas per savaitę)
Jeigu darbo dienų per savaitę skaičius yra mažesnis arba skirtingas, darbuotojui turi būti suteiktos ne trumpesnės kaip keturių savaičių trukmės atostogos.
Kasmetinės atostogos turi būti suteikiamos bent kartą per darbo metus ir jų laikotarpiu darbuotojui paliekamas jo vidutinis darbo užmokestis.
Taip pat skaitykite: Investicijos ir Pensijos Dydis
Darbo teisės skyriaus vedėja-vyriausioji darbo inspektorė Ieva Piličiauskaitė-Dulkė akcentuoja, kad Darbo kodeksas numato galimybę kasmetines atostogas suteikti darbuotojui dalimis, tačiau yra nustatyta esminė sąlyga, kad bent viena iš kasmetinių atostogų dalių negali būti trumpesnė kaip 10 darbo dienų arba ne mažiau kaip 12 darbo dienų (jeigu dirbama šešias darbo dienas per savaitę), o jeigu darbo dienų per savaitę skaičius yra mažesnis arba skirtingas, atostogų dalis negali būti trumpesnė kaip dvi savaitės.
Kiekvienoje konkrečioje situacijoje darbuotojo teisė į kasmetines atostogas ir atitinkama darbdavio pareiga jas suteikti įgyvendinamos šalių susitarimu, kuriuo yra siekiama maksimaliai suderinti besikertančius darbo sutarties šalių interesus, t. y. darbuotojo - pasirinkti norimos trukmės atostogas ir jam patogiu laiku, darbdavio - tinkamai organizuoti darbo procesą, kad dėl darbuotojų atostogų nenukentėtų įmonės arba įstaigos veiklos efektyvumas.
Darbdavys, gavęs darbuotojo prašymą dėl kasmetinių atostogų konkrečiu laikotarpiu, sprendžia dėl jų suteikimo darbuotojo pasiūlyta tvarka. Kadangi iniciatyvos teisė dėl suteiktinų atostogų datos, jų trukmės ar skaidymo priskirta darbuotojui, darbdavys vienašališkai nuspręsti dėl atostogų suteikimo tvarkos negali, taigi dėl atostogų suteikimo fakto turi įvykti šalių susitarimas, o ne primetama vienos šalies valia.
Darbuotojui, kuris dirba 5 darbo dienas per savaitę priklauso 20 darbo dienų metinių atostogų. Darbdavys turi skirti 24 darbo dienas metinių atostogų, jeigu darbuotojas dirba 6 dienas per savaitę. Kai dirbama kintančiu grafiku, darbuotojams turi būti suteikiamos 4 savaitės atostogų per metus. Nepanaudotų atostogų dienos taip pat turi būti įtrauktos į metinį atostogų skaičiavimą.
Ilgesnėmis, 25 darbo dienų atostogomis, gali džiaugtis negalią turintys darbuotojai ir vienišos mamos ar tėčiai, auginantys vaiką iki 14 metų ar, negalią turintį, vaiką iki 18 metų.
Taip pat skaitykite: Kaip nustatomas neįgalumas sergant išsėtine skleroze ir epilepsija?
Jei darbuotojo profesija yra traktuojama, kaip sukelianti didelę emocinę įtampą, pvz., medikas, lakūnas ir kt., jam priklauso pailgintos atostogos.
Kuriems Darbuotojams Teikiama Pirmenybė
Už pirmuosius darbo metus visos kasmetinės atostogos paprastai suteikiamos išdirbus bent pusę darbo metams tenkančių darbo dienų skaičiaus, tačiau yra išimčių, kai nesuėjus 6 nepertraukiamojo darbo mėnesiams darbuotojo prašymu kasmetinės atostogos suteikiamos.
Išimtys teikiamos:
- Nėščioms darbuotojoms prieš nėštumo ir gimdymo atostogas arba po jų.
- Darbuotojams jų vaiko motinos nėštumo ir gimdymo atostogų metu, prieš tėvystės atostogas arba po jų.
- Darbovietėje taikomų vasaros atostogų metu.
- Mokyklų pedagogams pirmaisiais darbo metais kasmetinės atostogos suteikiamos mokinių ir studentų vasaros atostogų metu, nepaisant to, kada šie pedagogai pradėjo dirbti toje mokykloje.
- Kitais darbo teisės normų nustatytais atvejais.
Darbuotojų antraisiais ir paskesniais darbo metais kasmetinės atostogos suteikiamos bet kuriuo darbo metų laiku, pagal kasmetinių atostogų suteikimo eilę darbovietėje. Tokia eilė sudaroma kolektyvinėje sutartyje ar darbdavio ir darbo tarybos susitarime, arba kitose darbo teisės normose numatyta tvarka nuo birželio 1 d. iki kitų metų gegužės 31 d., jeigu juose nenustatoma kitaip.
Taip pat skaitykite: Antro lygio slauga ir sauskelnių kiekis
Kasmetinių atostogų suteikimo eilė darbovietėje sudaroma atsižvelgiant į nėščių darbuotojų ir darbuotojų, kurie augina bent vieną vaiką iki 3 metų, pageidavimus, taip pat tų, kurie augina bent vieną vaiką iki 14 metų arba neįgalų vaiką iki 18 metų, darbuotojus, kurie turi du ir daugiau vaikų, kurie paskutiniais kalendoriniais metais yra atostogavę mažiau negu 10 darbo dienų bei kurie turi nepanaudotų kasmetinių atostogų už praėjusius darbo metus.
I. Piličiauskaitė-Dulkė paaiškina, kad jeigu darbuotojui buvo numatyta suteikti kasmetines atostogas pagal atostogų suteikimo eilę darbovietėje, tačiau darbuotojas negali jomis pasinaudoti dėl kitų priežasčių arba apskritai nepageidauja jomis naudotis eilėje numatytu laikotarpiu, darbuotojui prašant, kasmetinės atostogos galėtų būti nesuteikiamos pagal darbovietėje patvirtintą suteikimo eilę.
„Taigi nepaisant to, kad įmonėje, įstaigoje ar organizacijoje jau yra patvirtinta kasmetinių atostogų suteikimo eilė, ji gali būti koreguojama, t. y. darbuotojui raštu pateikus prašymą dėl kasmetinių atostogų perkėlimo, darbdavys turi teisę priimti vietinį norminį teisės aktą (pavyzdžiui, įsakymą) ir perkelti konkrečiam darbuotojui pagal eilę numatytas suteikti kasmetines atostogas, nepažeidžiant Darbo kodekso“, - sako VDI atstovė.
Pasak jos, teisė pasinaudoti visomis arba dalimi kasmetinių atostogų (arba gauti piniginę kompensaciją už jas nutraukiant darbo sutartį) prarandama praėjus 3 metams nuo kalendorinių metų, kuriais buvo įgyta teisė į visos trukmės kasmetines atostogas, pabaigos, išskyrus atvejus, kai darbuotojas faktiškai negalėjo jomis pasinaudoti, pavyzdžiui, dėl laikinojo nedarbingumo, dėl vaiko priežiūros atostogų ar dėl darbdavio veiksmų, šio ribojimo terminas turi būti pratęstas.
Pastebėtina, kad jei dėl tam tikrų priežasčių per darbo metus kasmetinės atostogos nėra išnaudojamos, teisė pasinaudoti įgytomis kasmetinėmis atostogomis neprarandama, jos perkeliamos į kitus darbo metus.
Teisė pasinaudoti kasmetinėmis atostogomis prarandama praėjus trejiems metams nuo kalendorinių metų, kuriais buvo įgyta teisė į visos trukmės kasmetines atostogas, pabaigos, išskyrus atvejus, kai darbuotojas faktiškai negalėjo jomis pasinaudoti.
Darbo kodekse yra numatyta kaupiamų atostogų trukmė. Jame nurodyta, kad asmuo, įgijęs teisę į visos trukmės kasmetines atostogas, privalo jas išnaudoti per trejus metus.
Taigi, verta suklusti tiems, kas dar neišnaudojo dalies 2022 metų atostogų, nes pasibaigus trejų metų laikotarpiui nuo teisės atsiradimo dienos išnaudoti sukauptas dienas ir gauti už jas kompensaciją. Taigi, prarandama teisė į piniginę kompensaciją, bet ne pati teisė į poilsį.
Jei darbuotojas sukaupia daugiau nei už tris metus neišnaudotas atostogas, darbdavys turi teisę senesnes nei 3 metų sukauptas nepanaudotas atostogas „nubraukti”, bet gali ir „nenubraukti”.
SVARBU: Darbuotojui priklauso visos atostogos, net jeigu jis sukaupė jų daugiau kaip už 3 metus.
Iki 2020-07-01 turėtų būti kompensuojamos visos nepanaudotos atostogos, net ir už trylika metų.
Atostogų Apmokėjimas
Atostoginiai turi būti išmokėti iki atostogų pradžios. Jei jie išmokami pavėluotai, darbuotojas įgyja teisę į tiek atostogų dienų, kiek jie buvo pavėluotai išmokėti, jei jis pateikė prašymą per 3 d. d.
Kadangi yra sudėtinga greitai paskaičiuoti atostoginius, dažnai yra mokamas avansas, arba atostoginiai išmokami kartu su darbo užmokesčių pagal darbuotojo prašymą.
Atostoginiai skaičiuojami tik už darbo dienas, kurios papuola į atostogų intervalą. Atostoginių suma už vieną darbo diena yra lygi vidutiniam asmeniniam darbuotojo dienos darbo užmokesčiui, kuris yra paskaičiuotas pagal trijų iki atostogų buvusių mėnesių darbo užmokestį ir dirbtas dienas.
Į vidutinį darbo užmokestį įtraukiami visi priedai, priemokos ir premijos, jei jie susiję su jau įvykusio darbo rezultatais. Premijos jubiliejaus proga, premijos už tai, kad paskatinti dirbti geriau ateityje, ar pajamos natūra dėl įmonės automobilio naudojimo nėra įtraukiami į atostoginių skaičiavimą.
Vidutinis darbo užmokestis apskaičiuojamas iš paskutinių trijų mėnesių duomenų.
Nuo 2017-07-06 iš ministro įsakymo išbraukti metiniai darbo dienų koeficientai.
Atostogų apmokėjimo ir kompensacijos apskaičiavimo už nepanaudotas atostogas tiems darbuotojams, kuriems jos suteikiamos darbo dienomis, tvarka yra labai paprasta: imamas suteikiamų ar kompensuojamų atostogų darbo dienų skaičius ir dauginamas iš dienos VDU.
Jei dėl skirtingos darbo dienos trukmės skirtingomis savaitės dienomis reikės naudoti apmokėjimą valandomis pagal grafiką, skaičiuojant kompensaciją natūraliai atsiranda poreikis įvertinti vidutinį darbo valandų skaičių per darbo dieną (nes grafiko po atleidimo kaip ir nebėra).
Atitinkamai, šiai dienai yra susiklosčiusi ydinga teisinė situacija, kai iš vis neegzistuoja apibrėžta kasmetinių atostogų kalendorinėmis dienomis apmokėjimo tvarka, tačiau tokios atostogos privalo būti suteikiamos ir apmokamos.
Vienintelis būdas nors kaip nors spręsti šią problemą yra įmonėms pačioms nustatyti atostogų apmokėjimo bei kompensacijos apskaičiavimo tvarkas (formules).
Kompensacija Už Nepanaudotas Atostogas
Kompensacija už nepanaudotas atostogas darbuotojas gali gauti tik nutrūkus darbo sutarčiai. Nutraukiant darbo sutartį darbdavys privalo išmokėti kompensaciją už nepanaudotas atostogas, nepriklausomai nuo to, ar darbuotojas išeina į darbo savo noru, ar yra atleidžiamas.
Atleidimo iš darbo atveju, kompensacija apskaičiuojama pagal teisės aktus ir vidutinio darbo užmokesčio skaičiavimo tvarką.
Teisę į piniginę kompensaciją darbuotojas įgyja tada, kai jam priklauso bent 1 dienos trukmės nepanaudotos kasmetinės atostogos. Tačiau, jis praranda teisę į kompensaciją už daugiau nei trejus metus nepanaudotų atostogų.
Kasmetinės atostogos skaičiuojamos pagal Darbo kodeksą, o kompensacija už nepanaudotas atostogas apskaičiuojama pagal, darbuotojui darbo sutartyje nustatytą, darbo laiko normą, įskaitant kalendorinių dienų skaičiavimą.
Kaip Apskaičiuojama Atostogų Trukmė?
Darbuotojui, dirbusiam vienerius metus, priklauso 20 ar 24 darbo dienos (d. d.) atostogų, o už pusės metų laikotarpį jam priklausytų 10 ar 12 dienų.
Suskaičiuoti, kiek darbuotojui priklauso atostogų dienų ypač svarbu, kai jis nori išeiti iš darbo, nes už kiekvieną nepanaudotų atostogų dieną turi būti mokamos kompensacijos.
Už atostogų dienas mokamas vidutinis darbo užmokestis, kurį darbuotojas gavo per paskutinius tris mėnesius, įskaitant nepanaudotų atostogų kompensaciją. Suma apskaičiuojama pagal trijų mėnesių darbo dienų skaičių ir atlyginimą, tuomet išvedamas vidutinis darbo užmokestis (VDU) už 1 darbo dieną ir padauginamas iš atostogų dienų.
Jeigu darbuotojo darbo savaitė yra ne fiksuota 5-6 d. d. ir darbo dienos trukmė skiriasi, jo VDU vienai atostogų dienai gali būti skaičiuojamas pagal darbo laiko valandos įkainį.
Kompensacija už nepanaudotas atostogas priklauso asmeniui, dirbusiam vieną mėnesį, per kurį jis sukaupė 1-2 d. d. atostogų. Jam išeinant iš darbo turėtų būti sumokėtas apie 1,65-2 darbo dienų darbo užmokestis. Jeigu darbuotojas dirbo visus darbo metus ir nesinaudojo atostogomis, jam išeinant, priklausytų nuo 20 darbo dienų iki 1 mėnesio VDU.
Pavyzdys - darbuotojas panaudojo visas atostogas 2024 metais, o 2025 metų vasario 1 d. nusprendė išeiti iš darbo, tuomet jam priklausytų kompensacija už 1.67-2 d. d. nepanaudotų atostogų. Jeigu darbuotojas nutrauktų darbo sutartį 2025 liepos 1 d., t. y. po 6 mėnesių, jam priklausytų 10-12 d. d. darbo dienų darbo užmokestis už nepanaudotas atostogas.
Atostogų apmokėjimo ir kompensacijos apskaičiavimo už nepanaudotas atostogas tiems darbuotojams, kuriems jos suteikiamos kalendorinėmis dienomis, tvarkos naujame VDU Apraše nebelieka iš viso.
Vienintelė VDU Aprašo nuostata dėl atostogų kalendorinėmis yra tokia: „Kai pagal Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 36 straipsnio 1 bei 2 dalis ir Lietuvos Respublikos žvalgybos įstatymo 65 straipsnio 1 dalį kasmetinės atostogas suteikiamos kalendorinėmis dienomis, vidutinis darbo užmokestis mokamas už darbo dienas ar darbo valandas kasmetinių atostogų laiku, nustatytas pagal darbuotojo arba įmonės darbo (pamainos) grafiką“.
Pagal naujojo Darbo kodekso 126 str. 2 d. kasmetinės atostogos kalendorinėmis dienomis („savaitėmis“) suteikiamos tiems darbuotojams, kurie dirba 1 - 4 dienų darbo savaitę arba kintamos trukmės darbo savaitę.
Naujasis kodeksas nenumato jokio specifinio savaitės apibrėžimo, taigi vienintelė logiška išvada - savaitė žemės planetoje trunka 7 kalendorines dienas.
Naujasis kodeksas tikrai nenumato pareigos suteikinėti atostogas būtinai kalendorinėmis savaitėmis. Atitinkamai, šiai dienai yra susiklosčiusi ydinga teisinė situacija, kai iš vis neegzistuoja apibrėžta kasmetinių atostogų kalendorinėmis dienomis apmokėjimo tvarka, tačiau tokios atostogos privalo būti suteikiamos ir apmokamos.
tags: #ar #priklauso #atostogu #kompensacija #pradirbus #nepilna