Kiekvienas asmuo, kuris dirba bet kokio tipo darbą, norom ar ne norom susimąsto apie jo laukiančią ateitį ir tai, kaip jis gyvens sulaukęs pensijinio amžiaus. Nuo šių metų įsigaliojusi pensijų kaupimo pertvarka palietė bemaž visus Lietuvos dirbančius gyventojus.
Liko du su puse mėnesio iki Naujųjų, kuomet startuos nauja pensijų kaupimo sistema. Gyventojų tarsi neprašoma nieko atlikti, bet čia ir pakastas siurprizas: raštu nepasakius „ne“, visi jaunesni nei 40 metų darbuotojai skirs 3 procentus atlyginimo į pensijų fondus. Tai sudarys 36 eurus nuo vidutinio atlyginimo (VDU) - šie pinigai atliks iš sumažintų mokesčių.
Papildomai valstybė paskatins 16,4 eurų paskata (1,5 proc. VDU). Bėda, kad valstybė jau daug kartų laužė savo pačios pažadus - pensijų kaupimo sistema niekada neturėjo stabilaus 5 metų laikotarpio.
Dalį 15min pašnekovų tai ir neramina - ar turint tokį įsipareigojimą vėliau neteks vėl sukti galvą dėl pasikeitusių sąlygų. Tačiau nors ir įvardija trūkumų, dauguma pašnekovų sutinka, kad verčiau kaupti, nei nekaupti.
Svarbu pažymėti, kad pastarieji asmenys bus įtraukti į kaupimo sistemą automatiškai, tačiau, bet kuriuo metu turės teisę atsisakyti pensijos kaupimo. Apie naująjį pensijos kaupimą, tokius asmenis įpareigota informuoti „Sodra“. Tai ji gali padaryti per elektroninę gyventojų aptarnavimo sistemą EGAS arba registruotais asmeniniais laiškais.
Taip pat skaitykite: Pokyčiai pensijų sistemoje
Ilgai rinktis ar kaupti, ar nekaupti pensiją, vis dar nekaupiantys asmenys, kuriems dar nėra suėję 40 metų, negalės. Asmenys, kurie pensijas jau kaupia, asmeniškai nebus informuojami apie pensijų kaupimo pertvarką, kadangi jie jau buvo supažindinti su pensijų kaupimo tvarka. Tokiems asmenims yra palikta tik apsisprendimo laisvė dėl tolimesnio jų pensijų kaupimo, t.y.
Apibendrinant, galima akcentuoti, kad tiek jau kaupiantys, tiek dar nekaupiantys asmenys, kuriems nėra 40 metų, nusprendę kaupti gali nieko nedaryti.
Pasikeitus pensijų kaupimui taip pat keitėsi ir formulė, pagal kurią buvo apskaičiuojamas pensijų kaupimas. Pagal naujai, po algų indeksavimo, įsigaliojusią pensijų kaupimo formulę, kaupiantieji galės prisidėti 3% nuo savo darbo užmokesčio „ant popieriaus“, o valstybė iš biudžeto skirs 1,5% nuo užpraėjusių metų vidutinio darbo užmokesčio.
Pateikti skaičiai yra standartiniai ir asmeniui, nenorinčiam nuo savo darbo užmokesčio „ant popieriaus“ skirti 3% gali būti pasiūlomos mažesnės įmokos. Tokiu atveju, nuoseklus įmokų augimas prasidėtų nuo 1,8% iki 3% po penkerių metų.
Siūloma įmokų augimo schema, penkerių metų laikotarpiui, atrodytų taip:
Taip pat skaitykite: Statistikos departamento duomenys apie pensijas
- 2019 m. - 1,8% (nuo darbo užmokesčio „ant popieriaus“) + 0,3% (iš valstybės biudžeto);
- 2020 m. - 2,1% + 0,6%;
- 2021 m. 2,4% + 0,9%;
- 2022 m. - 2,7% + 1,2% ir 2023 m.
Taip pat, paminėtina, kad asmeniui yra sudaromos visos galimybės pensiją kauptis didesniu procentu nei dabar numatytieji 3%. Pabaigai, pravartu paminėti, kad asmuo nusprendęs kaupti pensiją bet kuriuo metu gali padaryti pertrauką.
Kiekvienam žmogui, kartas nuo karto, gyvenime susiklosto tokios aplinkybės, kad pinigai būna reikalingi „šią minutę“, todėl pensijų kaupime sudaromos galimybės padaryti 12 mėnesių pertrauką per visą kaupimo laikotarpį.
Pensijų sistemos pakopos
Lietuvos pensijų sistema sudaryta iš trijų pakopų, kurios papildo viena kitą. Pagrindinį pakopų skirtumą galima parodyti per valstybės įsitraukimą. Pirmoji pakopa turi didžiausią priklausomybę nuo valstybės, antrojoje didesnis vaidmuo tenka pačiam asmeniui, o trečioje valstybė dalyvauja tik sudarydama palankias sąlygas pasirūpinti pensija.
Taigi pirmos pakopos pensija yra visiškai priklausoma nuo politinių sprendimų ir ekonominės padėties. Kaip ir buvo paminėta anksčiau, Sodros mokamos senatvės pensijos mažėja, todėl norint užsitikrinti pakankamas pajamas senatvėje, verta kaupti papildomai savarankiškai.
II pakopos pensijų kaupimas
II pakopos pensija gali būti pradėta kaupti dviem būdais. Pirmasis būdas: kiekvienų metų pradžioje 40 metų nesulaukę ir pajamų turintys asmenys yra automatiškai įtraukiami į kaupimo sistemą su teise iš jos pasitraukti. Apsisprendimui gyventojai turi pusę metų - jeigu asmuo neatsisako kaupimo, jis tampa II pensijų kaupimo sistemos dalyviu nuo tų metų liepos 1 dienos. Konkreti pensijų kaupimo bendrovė asmeniui yra parenkama atsitiktinai, bet žmogus gali keisti bendrovę.
Taip pat skaitykite: Pensijų fondų pasirinkimas Lietuvoje
Kaupti atsisakiusiam asmeniui prisijungti prie pensijų kaupimo pakartotinai siūloma kas trejus metus iki sukanka 40 metų - kai žmogus sulaukia 40 metų, jis daugiau į kaupimą nebeįtraukiamas. Gyventojams rekomenduojama kasmet sausio mėnesį patikrinti „Sodros“ paskyrą, kad nebūtų praleistas apsisprendimo terminas.
Antruoju būdu gyventojai gali bet kada kreiptis į savo pasirinktą pensijų kaupimo bendrovę ir pradėti kaupti savarankiškai. Kaupimo bendrovė gali būti ir asmens pasirinktas bankas. Šiuo atveju žmogaus amžius nėra svarbus. Kaupti galima pradėti nuo mažesnio tarifo, arba nuo standartinio. Standartinis tarifas siekia 3 proc. nuo darbo užmokesčio „ant popieriaus“, tokiu atveju valstybė prisideda po 1,5 proc. nuo už praėjusių metų vidutinio darbo užmokesčio. 2020 metais tai sudaro 18,02 euro per mėnesį.
Sulaukus pensinio amžiaus, II pakopos pensijų fonde sukauptas lėšas galima atsiimti kaip vienkartinę ar periodines išmokas arba įsigijus pensijų anuitetą (standartinį arba atidėjinį). Atsiėmimo būdas priklauso nuo to, kokio dydžio sumą pavyksta sukaupti.
Nuo 2026 m. pradžios įsigalioja kaupimo II pensijų pakopos fonduose pakeitimai. Jie numato lankstesnę kaupimo tvarką ir atveria naujų galimybių. Taip pat išlieka pagrindiniai kaupimo II pensijų pakopoje pranašumai.
II pensijų pakopos privalumai, kurie išlieka:
- 3 % dydžio įmoka nuo kaupiančiojo atlyginimo su galimybe įmokėti daugiau;
- 1,5 % dydžio valstybės įmoka nuo ankstesnių metų vidutinio šalies atlyginimo (2025 m. - 30,33 euro/mėn.)
- Mokant papildomas įmokas kasmet galima susigrąžinti iki 300 eurų (GPM lengvata);
- II pensijų pakopos fonde sukauptos lėšos yra paveldimos.
Naujovės, kurios suteikia daugiau lankstumo:
- Nelieka automatinio įtraukimo, todėl dalyvavimas tampa savanoriškas;
- Įmokų sustabdymas 1 metų laikotarpiui su galimybe jį neribotai pratęsti;
- Galimybė 1 kartą per visą kaupimo laikotarpį atsiimti iki 25 % lėšų neviršijant paties įmokėtos sumos;
- Lankstesnė išmokų tvarka sulaukus pensinio amžiaus.
Iki šiol galiojęs automatinis įtraukimas į II pakopos pensijų sistemą kas trejus metus nuo 2026 m. pradžios bus panaikintas. Vietoje to bus taikomas nuolatinis kvietimo principas: kiekvienas potencialus II pakopos pensijų dalyvis bus informuojamas apie galimybę savanoriškai kaupti pensijai, bet sprendimą galiausiai priims pats. Taip siekiama suteikti didesnę apsisprendimo laisvę.
Nuo 2026 m. pradžios atsiras galimybė atsiimti II pakopos pensijų fonde sukauptas lėšas prieš sulaukiant pensinio amžiaus. Šiuo atveju galios 2 pagrindiniai scenarijai:
Iki 25 % sukauptų lėšų
Galima atsiimti vieną kartą per visą kaupimo laikotarpį visiems dalyviams. Suma negali viršyti paties dalyvio įmokėtų įmokų, o atsiimamai daliai valstybė taikys 3 proc. atskaitymą.
100 % sukauptų lėšų
Galima atsiimti likus mažiau nei 5 m. iki pensinio amžiaus ir sukaupus mažiau nei pusę privalomo anuiteto sumos. Tikslų privalomo anuiteto dydį nustato „Sodra“.
Be to, visas lėšas bus galima atsiimti tais atvejais, kai žmogus netenka 70-100 proc. dalyvumo, jam nustatoma sunki liga pagal Sveikatos apsaugos ministerijos patvirtintą ligų sąrašą ar paskiriama paliatyvi pagalba. Šiais atvejais lėšas iš II pakopos pensijų fondo bus galima atsiimti be papildomų mokesčių.
Nuo 2026 m. pradžios įsigaliojantys pakeitimai taip pat numato lankstesnę tvarką dėl išmokų sulaukus pensinio amžiaus. Ji aktuali tais atvejais, kai pensijų fonde sukaupiamos mažesnės sumos.
Nuo kitų metų privalomo anuiteto minimali riba sudarys 10 proc., o maksimali riba - 50 proc. ankstesnių metų I ketv. vidutinės senatvės pensijos šalyje. Nesiekiančiai minimalios ribos ir maksimalią anuiteto ribą viršijančiai sumai bus galima pasirinkti pageidaujamą išmokų formą (vienkartinė išmoka, periodinės išmokos ar anuitetas).
Be to, net ir pensinio amžiaus sulaukę dalyviai galės atsiimti 25 proc. sukauptų lėšų iš karto, jei tokia galimybe nepasinaudojo anksčiau. Ši išmoka nebus apmokestinta.
Siekiant finansiškai aprūpintos senatvės, daugeliui dirbančiųjų išlieka aktualu toliau tam ruoštis papildomai ir išnaudoti II pakopos pensijų sistemos pranašumus. Pagrindinės kaupimo sąlygos, kurios yra skirtos užtikrinti rezultatus per ilgą laikotarpį, lieka galioti.
II pakopos pensijų fondas - ką daryti? Live su Albertu Morkevičiumi
Nuo 2026 m. sausio 1 d. iki 2027 m. gruodžio 31 d. kaupiantiesiems bus sudaryta galimybė visiškai pasitrauki iš II pensijų pakopos sistemos. Tokiu atveju bus galima atgauti dalį savo sukauptos sumos:
- Galėsite susigrąžinti savo sumokėtas įmokas bei investicinį prieaugį;
- Įmokos iš valstybės biudžeto ir „Sodros“ bus paverstos „Sodros“ pensijų apskaitos vienetais.
Pasitikrinti savo įmokėtas įmokas bei iš „Sodros“ ir valstybės biudžeto gautas lėšas galima savo „Sodros“ paskyroje.
III pakopos pensijų kaupimas
Visi III pakopos fondai yra privatūs ir jų dalyviai pensijai kaupia savanoriškai, pasirinkdami kiekvienam patogų periodinės įmokos dydį. Dauguma III pakopos pensijų fondų yra „atrakinti“ - tai reiškia, kad iš jų lėšas galima atsiimti beveik be apribojimų, teigiama pranešime.
„Iš „atrakinto“ III pakopos pensijų fondo žmogus gali praktiškai bet kada atsiimti pinigus, - sako A. Paliukaitė. - Tiesa, atsiimant juos nesulaukus minimalaus pensinio amžiaus arba kaupiant trumpiau nei 5 metus, reikia valstybei grąžinti visą per kaupimo laikotarpį atgautą gyventojų pajamų mokestį.“
III pakopoje kaupiantieji gali pasinaudoti gyventojų pajamų mokesčio (GPM) lengvata. Tai yra, pensijų fondo dalyvis per metus gali susigrąžinti 20 proc. (iki 300 eurų) GPM nuo įmokų, sumokėtų į fondą. Tačiau jeigu asmuo atsiima pinigus anksčiau, reikia grąžinti tik 15 proc. gautos GPM lengvatos.
„Užrakinti“ fondai nuo „atrakintų“ skiriasi tuo, kad pinigus iš jų atsiimti galima tik sulaukus tam tikro amžiaus. Šiuo metu vienintelis rinkoje tokius fondus siūlo „Luminor investicijų valdymas“.
Kaupiant pensiją šiuose fonduose, sukauptas lėšas galima pasiimti tik sulaukus minimalaus pensinio amžiaus - t. y., likus nemažiau nei 5 metams iki „Sodros“ senatvės pensijos amžiaus.
Fondai, iš kurių negalima atsiimti pinigų anksčiau laiko, pravartūs darbdaviams, kurie prisideda prie savo darbuotojų kaupimo pensijai. Įmokoms į III pakopos fondus, skirtingai nei įprastoms piniginėms premijoms, netaikomi su darbo santykiais susiję mokesčiai. Tad darbuotojas gauna daugiau finansinės naudos, kai darbdavys moka pinigus į fondą, o ne tą pačią sumą išmoka kaip priedą prie atlyginimo.
„Tačiau dalis darbdavių baiminasi, kad jų įmokos į kolektyvo pensijų fondus nepasieks galutinio tikslo - finansiškai saugesnės darbuotojų senatvės. Investuodami į „užrakintus“ fondus darbdaviai gali būti ramūs, kad darbuotojai negalės po kelerių metų tiesiog atsiimti iš fondo pinigų ir panaudoti jų kitoms reikmėms“, - sako A. Paliukaitė.
Pasak jos, svarbu ir tai, kad skiriasi „atrakintiems“ ir „užrakintiems“ fondams taikomi mokesčiai. „Luminor investicijų valdymo“ „užrakintiems“ fondams taikomas metinis valdymo mokestis nuo spalio mėnesio siekia 0,8 proc. nuo vidutinės metinės pensijų fondų grynųjų aktyvų vertės, o „atrakintiems“ analogiškos rizikos fondams - 1 proc.
„Užrakinti“ fondai taip pat tinka ir kaupiant pačiam, be darbdavio dalyvavimo, jei pagrindinis tikslas - kaupti iki pat pensijos.
„Kai pinigai yra investuojami į fondus daugiau nei dešimt metų, neišvengiamai bus finansinio sulėtėjimo periodų, kurių metu investuojamų pinigų grąža bus nedidelė ar net neigiama. Tokiais laikotarpiais žmonės neretai išsigąsta ir jiems kyla pagunda atsiimti sukauptus pinigus iš fondų, - teigia A. Paliukaitė. - Tačiau, ypač jeigu iki pensijos liko dar daug metų, reiktų šiuos laikotarpius išlaukti, nes juos įprastai seka ekonominis pakilimas, kurių metų pinigų vertė būna kompensuojama.“
Pasak A. Paliukaitės, žmonėms, kaupiantiems pinigus III pakopos „užrakintuose“ fonduose, nereikia pastangų, siekiant laikytis finansinės disciplinos ir nepasiduoti panikai, kuri dažnai lydi finansines krizes. „Be to, finansinis nuosmukis suteikia galimybių fondams palankesnėmis sąlygomis įsigyti vertybinių popierių, dėl ko vėliau šių fondų dalyviai gali gauti didesnę grąžą“, - aiškina A. Paliukaitė.
Galiausiai, pasak jos, šiuo atveju taip pat kiekvienam kaupiančiajam aktualūs mažesni fondo valdymo mokesčiai, kadangi daugiau lėšų bus skirta žmogaus pensijai kaupti.
Ekspertų nuomonės
Finansinių technologijų startuolio „Revolut“ Verslo plėtros vadovas Lietuvoje Andrius Bičeika filosofiškai vertina kaupimą pensijai - anot jo, svarbu kažką daryti su atliekamais pinigais, kad tik jų daugėtų.
„Kaupiu (fonde - 15min) nuo pat pradžių, kai tik atsirado tokia galimybė. Taip pat ir III pakopos pensijų fonde. Lietuviai, kaip viena „neraštingiausių“ taupymo klausimais valstybių Europoje, mano nuomone, turi naudotis visomis galimybėmis, kurios pagerintų jų finansinį gyvenimą ilguoju laikotarpiu. O ar tai bus II pakopos pensijų fondas, ar vertybiniai popieriai, ar tarpusavio skolinimosi platformos - čia jau didelio skirtumo nėra. Mes tiesiog turim pradėti vienaip ar kitaip taupyti. Įrankiai kol kas nesvarbu“, - sako A.Bičeika.
Jis patikina, kad ir kitąmet II pakopos fonde dalyvaus „maksimalia apimtimi“.
„Pasikartosiu - bandant laiką leisti išskaičiavimams, ar man tas taupymo būdas priimtinas, ar ne, prarandamas laikas, kuris galėtų uždirbti pinigus. O dar iš kitos pusės pažiūrėjus - kas gali žinoti, kas pvz., jaunimui, kaip man, atsitiks per tuos 30+ metų iki pensijos - ar aš jos sulauksiu, ar ji netaps 80 metų ar daugiau, žinant, kokie proveržiai pasiekiami medicinoje“, - svarsto „Revolut“ atstovas.
Jis vertina, kad Lietuvoje II pakopos pensijų sistema „dar pakeis tiek savo struktūrą, tiek pavadinimą ne vieną kartą, kol, matyt, nusistovės į paprastą ir aiškiai suvokiamą schemą, kaip kai kuriose labiausiai išsivysčiusiose Vakarų Europos valstybėse.
tags: #apsispresti #del #pensiju