Nuo šių metų pradžios Lietuvoje iš esmės keičiasi antrosios pensijų pakopos kaupimo tvarka - dalyvavimas tampa neprivalomas, o sukauptas lėšas galima išsiimti. Šiomis dienomis antroji pensijų pakopa - tai viena karščiausių temų. Apie antrąją pakopą jau tiek daug kalbėta, kad turbūt nieko naujo nepasakysiu. Jos ateitis labai priklausys nuo to, kiek žmonių iš tikrųjų atsiims pinigus ir kiek žmonių liks kaupti šioje sistemoje.
Vertinant statistiką, kiek per pirmąją savaitę žmonių kreipėsi dėl galimybės atsiimti pinigus, kokią antrosios pakopos, kaip kaupimo platformos, ateitį matote? Jeigu kalbame apie antrąją pakopą, ji labai stipriai priklauso nuo dalyvių skaičiaus, nes reikia mokėti anuitetus žmonėms, kurie išeina į pensiją. Tad kiek žmonių pasiliks, kiek išeis - nuo to daug kas ir priklausys. Bet visada yra ir kiti instrumentai. Jeigu kažkas nėra patenkintas antrąja pakopa, dabar turi progą tai išreikšti veiksmais - kaupti, taupyti, investuoti kitaip arba tiesiog išleisti vartojimui. Manau, kad žmonės patys nuspręs. Jie tikrai geriau žino, kaip su savo pinigais pasielgti.
Ką daryti su savo pinigais - likti antrojoje pakopoje, perkelti juos į trečiąją ar pasinaudoti iš karto? Nuspręsti, ką daryti toliau, turite laiko iki pat 2027 m. pabaigos. Kviečiame susipažinti su esminiais pokyčiais ir galimais kaupimo scenarijais, o kilus klausimams - pasitarti su mūsų specialistais konsultacijos metu.
Pagrindiniai Reformos Aspektai
Nuo 2026 metų pradžios Lietuvoje įsigaliojo reikšmingi antrosios pensijų pakopos pokyčiai. Atsisakyta automatinio gyventojų įtraukimo į kaupimą, o žmonėms suteikta galimybė dvejus metus laisvai pasitraukti iš sistemos arba atsiimti dalį sukauptų lėšų - vieną kartą iki 25 proc. sumos, neviršijančios jų pačių įmokų. Taip pat galima atsiimti visas lėšas tam tikrais atvejais, pavyzdžiui, likus mažiau nei penkeriems metams iki pensijos ar sukaupus mažiau nei pusę privalomo anuiteto sumos.
ELTA primena, kad papildomai pensiją antroje pakopoje kaupiantys gyventojai iš jos gali laisvai trauktis nuo 2026-ųjų sausio iki 2027 m.
Taip pat skaitykite: Investicijos ir Pensijos Dydis
Viešojoje erdvėje dominuoja dvi tokių žmonių grupės, tai yra tie, kuriems pinigų reikia „čia ir dabar“, ir tie, kurie uždirba labai daug bei turi kitų investavimo būdų.
Lėšų Atsiėmimo Galimybės
Nuo 2026 m. sausio 2 d. galima vieną kartą per visą kaupimą atsiimti dalį sukauptų pinigų - iki 25 % sukauptos sumos. Tačiau atsiimama suma negali būti didesnė, negu viso kaupimo metu kaupiančiojo asmens - jūsų - įmokėtos lėšos. Jeigu kaupiate pas mus, pakanka interneto banke (reikia prisijungti prie savo paskyros) arba bet kuriame „Swedbank“ klientų aptarnavimo padalinyje pateikti prašymą išmokėti 25 % lėšų.
Nuo 2026 m. sausio 2 dienos visą sukauptą sumą be jokių mokesčių galima atsiimti, kai kaupimas tampa apsunkintas ar betikslis. Tokiu atveju, prašymą atsiimti visą sukauptą sumą galima pateikti interneto banke (reikia prisijungti prie savo paskyros) arba bet kuriame „Swedbank“ klientų aptarnavimo padalinyje. Prašymą bus galima pateikti nuo 2026 m.
Štai atgauti sukauptas lėšas dėl sunkios ligos ar negalios pateikė prašymus apie 500 klientų. Daugiau nei 100 tokių klientų jau pasiekė pirmosios išmokos (pinigai dėl kritinės ligos išmokami iš karto, visiems kitiems - kito ketvirčio pradžioje - BNS).
Sąlygos Atsiimant Visas Lėšas
Taip pat galioja trys sąlygos - liga, dalyvumo netekimas ir paliatyvi pagalba - kai galima be apmokestinimo iki pensijos išsiimti visas lėšas. Anot E. Pasak E. „Bendrai apie 10 tūkst.
Taip pat skaitykite: Kaip išnaudoti pirmąją pensiją?
Yra ligų sąrašas patvirtintas, „Sodra“ tiesiog perduoda iš e.sveikatos sistemos duomenis, yra tam tikri kodai - jeigu tas kodas įvestas neteisingai arba ne iki galo sutvarkyti duomenys e.sveikatoje, tokiu atveju žmogui gali būti sakoma, kad jis neturi teisės pasinaudoti (pasitraukimo teise - ELTA) nors žmogus sako, kad tikrai serga ta liga.
„Politikų sprendimu buvo nuspręsta, kad tiems žmonėms, kurie savanoriškai įsigijo pensijų anuitetą, (…) kai jie buvo sukaupę nedideles sumas iki tos ribos, nuo kada buvo privaloma anuitetą pirkti, šitiems žmonėms buvo leista pasitraukti, išmokant dalį lėšų“, - sakė D. Jos teigimu, tokie asmenys iki 2022 m. pabaigos turėjo būti įsigiję pensijų anuitetą už sumą, kuri siekia iki 10 tūkst. eurų, o laikotarpiu nuo 2023 iki 2025 m. - už mažesnę sumą negu 10,8 tūkst. eurų.
Šiemet minimali anuiteto riba padidėjo ir siekia 16 785 eurus (pernai - daugiau nei 10 tūkst. eurų), maksimali riba - 83 926 eurus.
Dažniausiai Užduodami Klausimai
„Tarp dažniausiai žmonėms kylančių klausimų - kada nutraukęs kaupimą atgaus sukauptus pinigus, ar gali atsiimti visą sukauptą sumą, kurią mato savo pensijų sąskaitoje, kokius dokumentus turi užpildyti norėdamas nutraukti kaupimą pensijai“, - teigė E. Sulaukiame klientų klausimų, kada lėšos bus išmokėtos, tad svarbu pažymėti, kad pateikusiems prašymus pensijų kaupimo reformos lango metu lėšos bus išmokamos kas ketvirtį“, - sakė L.
Ar turėčiau imtis veiksmų? Ne, jokių veiksmų jums imtis nereikia. Mes ir toliau investuosime jūsų kaupiamas lėšas pagal jūsų fondo investavimo strategiją, siekdami jas padidinti.
Taip pat skaitykite: Pensijų kaupimo stabdymas Lietuvoje
Ar aš galiu padidinti savo įmokas į II pakopos pensijų fondą? Taip, galite padidinti savo įmokas į II pakopos pensijų fondą. Prisijunkite prie savo SEB interneto banko ir pasirinkite „Mokėjimai“ → „Periodiniai pervedimai“. Atsiverkite savo sutartį ir, spustelėję „Keisti duomenis“, laukelyje „Įmoka“ įrašykite norimą įmokos sumą. Tada spustelėkite mygtuką „Keisti“→ „Patvirtinti“.
- Taip, galite.
- Taip, galite.
- Ne, negalite. Nutraukus kaupimą 2013 m. arba 2019 m.
- Taip, galite.
- Taip, galite. Nuo 2026 m.
- Taip, galite.
Pasak „Sodros“ atstovės, gyventojai galės atsiimti maždaug 83-85 proc.
Svarbu Žinoti
Šiuo metu gali suaktyvėti sukčiai - siūlyti keisti pensijų kaupimo sutartį skambučiu ar užkalbinę gatvėje. Likite budrūs ir nepasirašykite neaiškių dokumentų bei nesidalinkite asmenine informacija.
Ekonominis Poveikis
Apklausos rodo, kad daugiau nei 43 proc. gyventojų planuoja pasitraukti iš antrosios pakopos, o dalis jų gautas lėšas ketina skirti investicijoms, būsto įsigijimui, paskoloms ar vartojimui.
Dėl antrosios pensijų pakopos reformos susimokėsime visi? Ekonomistai neslepia, kad, gyventojams pasiėmus pinigus iš pensijų fondų, paklausa įvairioms prekėms gali pastebimai išaugti. Vadinasi, jei paklausa didėja, o pasiūla išlieka panaši, tuomet tų prekių ir paslaugų pardavėjai žino, kad kainas gali padidinti. Ir žmonės, tikėtina, vis tiek pirks, nes tam turės ir daugiau pinigų. Tačiau tai taip pat reiškia, kad brangiau viskas atsieis visiems - ne tik tiems, kurie atsiims pinigus iš fondų. Taigi, galima sakyti, kad už tokią įgyvendintą reformą papildomai sumokės visi.
Kalbant apie šių pinigų įliejimą į ekonomiką, dalis ekonomistų sako, kad šis „vakarėlis“ vėliau gali virsti skaudžiomis pagiriomis. Ar matote rizikų ir ar šie metai atspindės realų poveikį ekonomikai, ar vis tik tikrasis efektas pasimatys tik 2027-aisiais? Manau, kad tie pinigai, kurie bus paimti, išleisti, investuoti ar panaudoti vartojimui, be abejo, turės poveikį ekonomikai. Ekonomikos augimas bus šiek tiek greitesnis, infliacija - truputį aukštesnė. Ar tai bus labai dramatiškas efektas? Sunku pasakyti iš anksto. Tačiau dabartinės mūsų prognozės rodo, kad 2026 metais kainų augimas sieks apie 3,2-3,3 proc., o 2027 metais - apie 2,5 proc. Jeigu šios prognozės išsipildys, sakyčiau, kad poveikis nebus itin dramatiškas.
VU Ekonomisto Įžvalgos
Kaupimo antrojoje pakopoje pensijai tema Lietuvoje visada buvo jautri - kupina nepasitikėjimo, nusivylimo ir prieštaringų vertinimų. Ekonomisto doc. A. Bartkaus teigimu, atotrūkis tarp pažadų ir realybės tapo viena pagrindinių nepasitenkinimo priežasčių. „Per dvidešimt metų ši sistema taip ir neatitiko pažadų, kuriuos žmonės išgirdo jos kūrimo pradžioje.
„Antroji pakopa Lietuvoje startavo 2004 m., tačiau jos logika tada buvo visiškai kitokia nei dabar - į fondus buvo nukreipiama dalis „Sodros“ įmokų, o ne asmeninės pajamos. Tai kūrė iliuziją, kad papildomas kaupimas nieko nekainuoja. Tačiau jis pabrėžia, kad dabartinė antrosios pakopos sistema iš esmės skiriasi nuo ankstesnės. Nuo 2019 m. žmogus perveda 3 proc. savo pajamų, o valstybė prideda paskatą - 1,5 proc. nuo vidutinio darbo užmokesčio. Tai ypač reikšminga mažesnes pajamas gaunantiems žmonėms.
„Tie, kurie gauna mažiau nei vidutinį darbo užmokestį, yra tie, kurie senatvėje turės silpniausias vartojimo galimybes“, - sako doc. A. Bartkus. Pasak ekonomisto, sprendžiant dėl dalyvavimo antrojoje pakopoje, būtina atsiriboti nuo trumpalaikių emocijų ir žiūrėti į ilgąją perspektyvą. Jis akcentuoja, kad kaupimo pensijai sistema nėra tik individualus finansinis pasirinkimas - tai priemonė, padedanti amortizuoti visuomenės senėjimo padarinius. Todėl antrosios pakopos klausimas yra ne tik apie šiandienos sprendimus ar galimybę atsiimti sukauptas lėšas, bet ir apie tai, ar gebame mąstyti strategiškai.
Diskusijose apie antrąją pensijų pakopą dažnai kartojamas argumentas, kad fondų grąža esą per maža. Ekonomistas doc. A. Bartkus nesiginčija ir sako, kad kai kuriais laikotarpiais ji iš tiesų buvo prastesnė nei „Sodros“ rezultatai. Tačiau net ir remiantis atsargiomis prielaidomis, kaupimo nauda, pasak VU eksperto, tampa akivaizdi išanalizavus konkrečius atvejus. Minimalios algos gavėjo atveju skirtumas - ypač ryškus.
„Jeigu jis nedalyvauja kaupime, jo pakeitimo norma būtų apie 67 procentus, o jeigu dalyvautų - apie 88 procentus buvusio darbo užmokesčio“, - skaičiuoja ekspertas. Toks efektas, pasak jo, atsiranda dėl valstybės paskatos, kuri skaičiuojama nuo vidutinio darbo užmokesčio, o ne nuo realių žmogaus pajamų. Net jei fondų grąža būtų mažesnė nei darbo užmokesčio fondo augimas, rezultatas vis tiek išliktų teigiamas. „Galbūt tai būtų ne 88 procentai, bet vis tiek daugiau nei 66 procentai“, - sako doc. A. Vidutinį atlyginimą gaunančio žmogaus situacija - panaši. Nedalyvaujant kaupime, senatvės pajamos sudarytų apie 47 procentus buvusio atlyginimo - tai, pasak ekonomisto, ir atitinka dabartinę Lietuvos realybę. „Jeigu jis dalyvauja kaupime, jo pakeitimo norma siekia apie 65 procentus.
VU ekspertas pabrėžia, kad dabartinė sistema nekenkia ir pačiai „Sodrai“, nes kaupimas nebėra finansuojamas jos sąskaita, kaip buvo iki 2013 metų. Taigi, grįžtant prie esminio klausimo - ką iš tiesų duoda antroji pakopa? Pašnekovo teigimu, ji atlieka paprastą, bet strategiškai svarbią funkciją: dalį šiandienos išteklių ji perkelia į ateitį. Tai - mechanizmas, leidžiantis šiandien, kai ekonominė situacija dar palanki, kaupti rezervus ateičiai ir mažinti riziką, kad senatvėje visuomenė susidurs su masiniu nepritekliumi.
Skaičiuojama, kad nemaža dalis žmonių greičiausiai iš pensijų kaupimo fondo pasitrauks. „Man, kaip ekonomistui, trūksta vieno pagrindinio vertinimo kriterijaus - naudingumo“, - sako jis ir priduria, kad klausimas, ar žmogui verta likti antrojoje pakopoje, turi būti vertinamas būtent per šią prizmę. Turėtume klausti: kada pasitraukimas iš kaupimo individui yra naudingas?
Ekonomistas pabrėžia, kad pasitraukimas iš kaupimo senatvei fondų gali būti pateisinamas tik labai išimtiniais atvejais, kai asmuo įsigyja tokią prekę, kurios dabar teikiama nauda viršys tą naudą, kurią jis gautų senatvėje iš didesnės pensijos. Tačiau tokių prekių yra labai mažai, pavyzdžiui, vėžinė terapija. „Jeigu žmogus, susidūręs su onkologine diagnoze ir negavęs savalaikio gydymo valstybinėje sistemoje, panaudotų antrosios pakopos lėšas privačiam gydymui ir tai išgelbėtų jo gyvybę, sprendimas būtų racionalus. Tokiu atveju, būdamas šešiasdešimt aštuonerių, jis pasakytų: kas, kad mano pensija šiek tiek mažesnė, bet aš esu čia.
„Dabar man labai didelę naudą suteiks tam tikros prekės vartojimas, todėl aš antrosios pakopos pinigus išleisiu jai“, - taip doc. A. Bartkus apibūdina tipinį mąstymo modelį. Tačiau, jo teigimu, kai ateina senatvė, situacija apsiverčia. „Kai jūs išeisite į pensiją, būsite netgi pamiršę tą prekę, kurią kadaise nusipirkote. Net ir sprendimas už atsiimtus pinigus įsigyti būstą būtų neracionalus. Nes čia, pasak doc. A. Bartkaus, slypi dar ir kita rimta makroekonominė problema. „Kai mes leidžiame taip žongliruoti antrosios pakopos pinigais, tai trukdo nekilnojamojo turto kainoms kristi arba bent jau neleidžia joms kilti lėčiau“, - aiškina jis.
Kol vieni žmonės svarsto apie pasitraukimą iš antrosios pakopos, kiti galvoja lėšas iš jos perkelti į trečiąją pakopą. Tačiau pašnekovas pabrėžia, kad tokia logika susiduria su rizika: anuitetas - tai tarsi draudimas nuo ilgaamžiškumo rizikos. Vienintelis anuiteto trūkumas - jis nėra indeksuojamas, tad laikui bėgant išmokų perkamoji galia mažėja. Ekonomistas siūlo sprendimą: „Galima panaudoti, pavyzdžiui, trečdalį sukauptų lėšų pradiniam anuitetui, o likusius du trečdalius investuoti ir naudoti lanksčiai pagal poreikį. Be to, jis atkreipia dėmesį, kad dalis žmonių iš viso pasitraukę iš pensijų fondų, planuoja laikyti pinigus banke ar investuoti į saugesnes priemones, nes nėra užtikrinti, kaip pensijų sistema keisis ateityje, nepasitiki ja.
„Tačiau kol egzistuoja kaupimo senatvei sistema ir gaunama pusantro procento paskata iš valstybės biudžeto, racionalu tuo pasinaudoti“, - sako doc. A. Jis pabrėžia, kad investavimas reikalauja specifinių įgūdžių, todėl daugeliui geriau pasitikėti profesionaliais fondais: „Valdžios uždavinys - sukurti tinkamą sistemos dizainą, kad žmonės galėtų racionaliai spręsti savo finansinę ateitį“. II pensijų pakopa tapo lankstesnė, todėl ir toliau išlieka patikimu būdu pasirūpinti papildomomis pajamomis ateičiai.
Kaupimo Pavyzdžiai
Sužinokite, kokią įtaką jūsų pensijai gali turėti jūsų sprendimas dėl kaupimo II pensijų pakopoje. Kad rezultatai būtų kuo tikslesni, įveskite realius savo kaupimo duomenis. Skaičiuoklės rezultatai yra orientacinio pobūdžio. Prognozuojamas išmokų iš pensijų fonde sukauptų lėšų dydis nėra garantuojamas.
Asmuo visuomet mokės 3 proc. dydžio įmokas, skaičiuojamas nuo asmens darbo užmokesčio (iki mokesčių) ir gaus 1,5 proc. Asmens pensijų fonde kaupiamos ir sukauptos lėšos investuojamos pagal gyvenimo ciklo fondo principus, t. y. Prognozuojama grąža: obligacijų - 3 proc., akcijų - 7 proc. Taikomi pensijų kaupimo įstatyme nustatyti maksimalūs pensijų fondų atskaitymai nuo valdomo turto 0,5 proc.
Jeigu jau kaupiate II pakopos pensijų fonde ir norite kaupti toliau, jums nieko daryti nereikia. Taip, valstybė ir toliau skirs 1,5 % skatinamąją įmoką, skaičiuojamą nuo šalies užpraeitų metų vidutinio darbo užmokesčio. Ši įmoka nuolat didėja, 2026 m. ji siekia 33,49 Eur/mėn.
Reguliariai kaupiant lėšas II pakopos pensijų fonde ilgą laiką, jūsų pensija galėtų siekti iki 50 proc.1 jūsų šiandienos pajamų. O nuo 2026 m. lankstesnės sąlygos - išsamiau apie jas skaitykite šio puslapio skiltyje „Po reformos dar lankstesnė II pensijų pakopa“.
Kokia man yra nauda, jeigu ir toliau kaupsiu savo ateičiai II pakopos pensijų fonde? Toliau kaupdami II pakopos pensijų fonde, jūs kaupsite papildomas lėšas savo ateičiai prie savo „Sodros“ pensijos. Prie jūsų kaupimo prisideda ir valstybė, skirdama papildomai 402 eurus2 per metus. Lietuvos banko duomenimis, kaupiant pensijai II pakopos pensijų fonduose, II pakopoje sukauptos lėšos kartu su „Sodros“ pensija galėtų sudaryti net iki 50 proc.1 to, ką uždirbate šiandien.
Kaip turėčiau elgtis finansų rinkų svyravimų metu mažėjant mano sukauptai sumai? Kai vyksta finansų rinkų svyravimai, svarbiausia išlikti ramiems ir vengti spontaniškų sprendimų. Tai yra cikliškas ir normalus procesas, kai rinkų pakilimus lydi nuosmukiai, ir atvirkščiai. Atminkite, kad investicinės vertės sumažėjimas nėra reikšmingas ilguoju laikotarpiu - finansų rinkos atsigauna ir laikui bėgant kaupiamų lėšų vertė vėl padidėja. Kaupiant II pakopos pensijų fonde, kuris atitinka jūsų gimimo metus, jums nereikia keisti pensijų fondo per visą kaupimo laikotarpį.
„Geriausius skaičius parodo mūsų klientų aptarnavimas, iš susidomėjimo matome, kad tai yra labai aktuali tema - jeigu mes turėdavome apie 5 tūkst. visokiausių užklausų per dieną - tiek gyvai, tiek elektroniniu būdu, dabar turime ir 10 tūkst., kartais ir 12 tūkst.“ - žurnalistams trečiadienį sakė E.
Modeliavimo Pavyzdžiai
Pateikiami keli modeliavimo pavyzdžiai, kaip skirtingi sprendimai gali paveikti jūsų pensiją:
- Jonas II pensijų pakopoje pradėjo dalyvauti 2004 metais, kai jam buvo 25 metų.
- Petras II pensijų pakopoje pradėjo dalyvauti 2004 metais, kai jam buvo 15 metų. Jis nusprendė sustabdyti įmokas 1 metams.
- Laura šiuo metu nedalyvauja II pensijų pakopoje ir nusprendė prisijungti. Ji pradeda kaupti nuo 2026 metų, kai jai yra 30 metų.
- Ona II pensijų pakopoje pradėjo dalyvauti 2004 metais, kai jai buvo 30 metų. Ji nusprendė vienąkart atsiimti 25 % sukauptos sumos (6 250 Eur). Už tai taikomas 3 % mokestis Sodrai.
- Andrius II pensijų pakopoje pradėjo dalyvauti 2004 metais, kai jam buvo 20 metų. Jis nusprendė visiškai pasitraukti iš II pakopos. Savo įmokas ir investicinį prieaugį jis atsiima, o valstybės įmokos perkeliamos į Sodros taškus.
tags: #pensijos #reform #reikia #apsispresti #iki