Socialiniai tinklai jau yra tapę neatsiejama šiuolaikinių žmonių gyvenimo dalimi. Jie unikalūs ir savo kalba. Jeigu kalbėsime apie virtualiąją erdvę, socialiniais tinklais dažniausiai vadinamos įvairios interneto platformos, kuriose sudaromos sąlygos žmonėms bendrauti elektroninėmis priemonėmis.
Socialiniuose tinkluose mezgant ryšius ir gyvuoja didžioji dalis elektroninės komunikacijos: čia kuriamas įvairiatemis skaitmeninis turinys, dalinamasi informacija ir emocijomis, reaguojama į kitų skelbiamą turinį, keičiamasi žinutėmis, pasitelkiant įvairius daugialypės terpės būdus: rašytinį ar sakytinį tekstą, taip pat vaizdinius ir garsinius elementus. Šiuolaikiniame gyvenime socialiniai tinklai yra komunikacinės platformos, taip pat naudojamos ir rinkodaros tekstų skelbimui.
Socialiniuose tinkluose vartojama kalba - laisva, dažnai spontaniškai kuriama autentiškos raiškos forma. Autoriaus valia rinktis tokią raišką, kurią diktuoja jo turimų kalbos raiškos priemonių arsenalas, kalbos įgūdžiai ir kūrybinės paskatos. Gramatinis pagrindas - taip, o visumą galima vadinti socialinių tinklų kalbai būdinga laisvesne už bendrinę kalbą atmaina.
Dabartinė viešoji erdvė - daugiabalsė, pilna kalbinės įvairovės, nes tekstai skelbiami be tarpininkų. Žiniasklaida dažnai perskelbia socialinių tinklų įrašus, bet į jų raišką nesikiša, taigi į bendrinės kalbos valdas įsiterpia neredaguotos, autentiškos kalbos elementų ar ištisų tekstų.
Influencerių ir rinkodaros teksto ypatumai
Nuomonės formuotojai, dar vadinami influenceriais, yra dominuojantys „Instagram“ tekstų autoriai. Nuomonės formuotojai dalinasi savo kasdieniu gyvenimu, asmenine patirtimi ir įžvalgomis, todėl yra sekami kitų socialinio tinklo naudotojų, kuriems yra įdomi formuotojo nuomonė. Įmonės dažnai sudaro sutartis su nuomonės formuotojais, kad šie reklamuotų tam tikro prekinio ženklo produktą.
Taip pat skaitykite: Vaiko globos ypatumai Lietuvoje
Tekstai, kuriuose atsispindi rinkodaros tikslai, yra pažymėti grotažymėmis ir žodžiu „reklama“. Tai patvirtina influencerio bendradarbiavimą su įmone. Produkto pristatyme nuomonės lyderiai pabrėžia teigiamas reklamuojamojo produkto savybes, pasidalina asmeninėmis įžvalgomis, taip darydamas poveikį skaitytojui.
Vokiškų ir lietuviškų tekstų tyrimas parodė, kad tiek vokiški, tiek lietuviški produktų pristatymai turi vienodą struktūrą. Nors produkto pristatymu gali būti ir laisvo stiliaus, neredaguotas tekstas, matoma tendencija taikyti tarptautiniu mastu paplitusius struktūros modelius: nuomonės formuotojai pristato produktą aprašydami jo savybes arba naudoja „konkurso modelį“, kai skaitytojui siūloma dalyvauti konkurse, kuriame jis gali laimėti pristatomą produktą.
Nors tekstų struktūra vienoda, nuomonės formuotojai naudoja tam tikras kalbines priemones, kurios paverčia tekstą originaliu ir būdingu tik to vartotojo įrašams. Norėdamas paveikti skaitytoją, nuomonės formuotojas savo tekste vartoja kalbines priemones, būdingas kasdienei jaunimo kalbai, pvz., anglicizmus, susijusius su socialinių tinklų funkcijomis like, share, comment, ar įrašo temą atitinkančius anglicizmus, kaip lifestyle, haul.
Taip pat vartojami jaustukai, pvz., 😍, 🙌, 🎉, kurie paveikslėliu išreiškia emociją, taip papildydami rašytinį tekstą. Šie ir kiti kalbiniai elementai, pvz., klausiamieji ir šaukiamieji sakiniai, pirmojo vienaskaitos asmens ir antrojo daugiskaitos asmens vartojimas, grotažymės tekstui suteikia tiesioginės komunikacijos iliuziją.
Kalbos ir vaizdo sąveika
Tirdami naujas komunikacijos formas, kalbininkai neapsiriboja tik kalbos nagrinėjimu. Į tyrėjų akiratį patenka ir kiti komunikaciniai elementai, vartojami kartu su kalba, pavyzdžiui, nuotraukos. „Instagram“ tekstai publikuojami kartu su nuotraukomis, nes tai taip pat didina šių tekstų poveikį skaitytojui, o kartu ir potencialiam pirkėjui, nes taip produktas ne tik aprašomas, bet ir parodomas. Būtent nuotraukos patraukia skaitytojo dėmesį ir sužadina susidomėjimą reklamuojamu produktu.
Taip pat skaitykite: Lietuvių literatūros socialiniai vaidmenys
Tiek vokiškuose, tiek lietuviškuose nuomonės formuotojų produktų pristatymuose tekstas ir paveikslas gali papildyti vienas kitą, perteikdami skirtingą informaciją. Tačiau nuotrauka gali ir nesuteikti jokios papildomos informacijos, bet su tekstu sudaryti išbaigtą kalbinių ir vizualinių bruožų visumą.
Svetimybės, akronimai ir jaustukai
Socialiniuose tinkluose visi grotažymėse išsireiškia angliškai, todėl natūraliai lietuvių kalbos yra vartojama vis mažiau, o anglų kalba ima viršų. Nėra keista, kad prestižiškesnė anglų kalba daro pastebimą poveikį viešajai vartosenai. Socialiniai tinklai nemažai prisideda prie anglybių sklaidos. Stumiama iš įprastų pozicijų, lietuvių kalba tampa ne tokia funkcionali, daro pasenusios, atsilikusios įspūdį.
Akrónimų vartojimas išaugo kartu su atsiradusiais telefonais. Pirmieji akronimai, kurie buvo pastebėti tarp kalbos vartotojų buvo išsireiškimas „SMS“, toliau sekė vietoje lietuviško „gerai“ vartojamas „ok“. Pirmiausia laikais, kada kiekviena minutė yra brangi, tai yra tiesiog patogiau. Juk žymiai greičiau yra surinkti dviejų raidžių žodį, nei penkių.
Nereikėtų pamiršti ir jaustukų, dar kitaip žinomų, kaip emoji. Dabar neįsivaizduojamas nei vienas chatas be įvairių jaustukų, tokių kaip „;)“ ar „:*“. Vertimų biuro „Ars libri“ darbuotojai pastebi, kad įvairios šypsenėlės atsiranda net ir tam tikruose ne per daug oficialiuose susirašinėjimo tekstuose. Taip tarsi parodo, kad su žmogumi užmezgėme glaudesnį ryšį. Taip pat jos leidžia išreikšti savo jausmus, kuomet kartais būna sunku ką nors pasakyti žodžiais.
Kalbos normos, savireguliacija ir tarmės
Kasdienės kalbos išlaisvėjimas, tradicinių normų nepaisymas, kalbos variantiškumo didėjimas, nuolatinis leksikos ir stilistinių raiškos priemonių atsinaujinimas - visa tai matome socialiniuose tinkluose. Šie reiškiniai neabejotinai daugiau ar mažiau smelkiasi ir į kai kurias viešosios kalbos vartojimo sritis, kuriose anksčiau vyravo specialiai prižiūrima bendrinė kalba. Tyrėjai piešia kelis galimus bendrinių kalbų raidos scenarijus.
Taip pat skaitykite: Motinystės tema lietuvių kūryboje: analizė
Pirmuoju atveju neturima tikslo kur nors auditoriją nuvesti, kaip nors ją paveikti, paprasčiausiai sukuriama jai pačiai būdinga aplinka. Antruoju atveju gerbėjų būrį auginantys įtakdariai, tinklalaidžių vedėjai, siekiantys skleisti savo idėjas, stengiasi būti laipteliu aukščiau už auditoriją ir nepastebimai klausytoją ar žiūrovą priverčia įtikėti: noriu būti panašus į juos.
Artėja Socialinių Tinklų Pabaiga? Kol egzistuoja įvairiakalbė ir įvairiatarmė valstybė ir esama aiškaus poreikio turėti visiems suprantamą, sąmoningai tvarkomą, civilizacijos išaugintą kalbos formą, tol norminė atmaina nepraras savo vertės. Socialinių tinklų kalba neišvengiamai susijusi su žargonu, slengu, svetimžodžiais, naujadarais, pertarais etc. Būtų keista, jei kasdienė, laisvoji kalba būtų normiškai sterili.
Socialinių tinklų bendravimas įdomus ir tuo, kad čia stipriau nei kitose gyvenimo srityse veikia kalbos normų savireguliacija. Socialiniuose tinkluose, jeigu imsime specialiai kuriamą didesnės apimties turinį, gãlimos kelios kalbinio santykio su numanomais adresatais strategijos. Socialinių tinklų burbuluose, kuriuose vyrauja substandartas, rečiau - bendrinė kalba, tarminės kalbos intarpų pasitaiko pavieniais atvejais. Tokių tarminių įrašų, replikų paskirtis - paryškinti jų autorių tapatinimąsi su kuria nors tarme.
Neapykantos kalba, cenzūra ir savicenzūra
Socialinių tinklų kalba susijusi ir su nesantaikos, neapykantos kalbinėmis išraiškomis, dažnai keliančiomis grėsmę ir ne taip jau lengvai identifikuojamomis. Mano požiūris paprastas: tai ne kalbos, o žmonių tarpusavio santykių problema. Socialiniai tinklai dalį anonimiškumo išsklaidė, nes pasidarė prasminga atskleisti savo tapatybę, ypač kuriantis socialiniams burbulams ir kylant nuomonių formuotojų žvaigždėms.
Be to, sukurta įvairių cenzūrą primenančių algoritmų, galinčių blokuoti atskirus įrašus ar paskyras. Pastaraisiais metais matyti naujas polinkis - perdėtas opumas ir įsiaudrinimas, vos kas ištaria kokį sujautrintoms visuomenės gyvenimo sritims priskiriamą žodelį - ar tai būtų alkoholikas, narkomanas, negras, indėnas, pensininkas, senis…, visiškai nesigilinant į kontekstą, kuriame jis pavartotas. Taigi nuslystama į kitą kraštutinumą, ir prasideda savicenzūra - „kad tik kas nors neįsižeistų“.
Psichologinės pasekmės ir socialinių tinklų funkcija
Psichologas Paulius Rakštikas pabrėžia, kad pats lyginimasis su kitais nėra problema - tai natūrali žmogaus socialinio gyvenimo dalis. Anot specialisto, lyginimasis yra neišvengiamas: jis padeda orientuotis aplinkoje, suvokti savo vertę, tikslus ir ribas. Tačiau šiandien situacija iš esmės pasikeitusi - jei anksčiau lygindavomės su siauru artimųjų ir pažįstamų ratu, dabar prieš akis - visas pasaulis.
Socialiniuose tinkluose, aiškina jis, matomas turinys nejučia siunčia žinutę, kaip „reikėtų“ gyventi, atrodyti ar elgtis. „Mes susitinkame už save žymiai didesnį, ne priešą, bet pasaulėvaizdį, kuris gali būt labai stipriai nutolęs nuo mano paties pomėgių, gyvenimo būdo. Ir tada tas didelis neatitikimas kelia ir intensyvesnius išgyvenimus - aš galiu pradėti abejoti, ar aš čia teisingai darau, ar aš teisingai gyvenu, nes matau, kad kiti tai daro kitaip, negu aš būčiau daręs, lygindamas save su mažesniu arba sau priimtinu ratu“, - aiškina psichologas.
Perteklinis lyginimasis, aiškina psichologas, pirmiausia kerta per savivertę ir pasitikėjimą savimi. „Kai savivertė nukenčia, pasitikėjimas savimi irgi gali pradėti šlubuoti, nes aš tiesiog niekaip negaliu laimėti prieš tą socialinio tinklo subendrintą gyvenimo būdą. Kai aš matau, kad daug žmonių keliauja, perka namus, džiaugiasi kažkokiais savo pasiekimais, tai aš lyginuosi ne su vienu ar su dviem, aš matau visą srautą. Ir tada, jeigu aš psichologiškai dar esu jautresnis ar dar ir savo aplinkoje patiriu spaudimo dėl kompetencijų, dėl kitų dalykų, tai tikrai labai veikia mano savivertę ir pasitikėjimą savimi“, - aiškina P. Rakštikas ir pabrėžia, kad vienas žmogus negali konkuruoti su kolektyviniu, atrinktu ir filtruotu turiniu.
Tai, sako jis, gali sukelti bejėgiškumo jausmą, motyvacijos praradimą, o jautresniems - ir depresyvias būsenas. Psichologas primena, kad tyrimai rodo didėjantį suicidinių minčių skaičių tarp vaikų ir paauglių. Be psichologinių pasekmių, galimos ir labai praktiškos problemos - pavyzdžiui, finansinės. „Jeigu aš matau, ką žmonės perka, turi, aš galiu irgi neįvertinęs savo galimybių užsigriebti per daug arba norėti per daug, norėti gyventi ne pagal savo lygį, net nežinodamas, kodėl tai darau. Ir tada jau atsiranda kasdieniai sunkumai. Pavyzdžiui, finansiniai.“
„Draudimai niekada neveikė ir neveiks“: plačiau apie socialinių tinklų žalą | VERTA ŽINOTI
Kaip susigrąžinti kontrolę?
Ekspertai vieningai sutaria - kiekvieno mūsų tikslas neturėtų būti visiškai atsisakyti socialinių tinklų, veikiau - išmokti jais naudotis sąmoningai. J. Antropik siūlo pradėti nuo paprasto, bet dažnai ignoruojamo žingsnio. „Norėdami mažinti neigiamą socialinių tinklų poveikį ir nuolatinį lyginimąsi su kitais, pirma rekomendacija - telefone pasitikrinti, kiek laiko praleidžiate prie ekrano ir kiek jo skiriate konkrečioms programėlėms“, - sako ji.
Toliau - realūs, o ne drastiški limitai, kokioms programėlėms norėtume skirti mažiau savo laiko. Ypač verta riboti tas, kuriose jaučiame, kad lyginame save su kitais. Tačiau svarbu pabrėžti, kad per griežti ribojimai dažnai baigiasi nusivylimu ir grįžimu prie senų įpročių. „Siūlyčiau nepradėti nuo drastiškų ribojimų: jei iki šiol „Instagram“ naudodavote valandą per dieną, o dabar nustatysite tik 5 minutes, toks pokytis gali būti per didelis. Tuomet žmogus greitai pradeda ignoruoti limitus, juos „prasitęsinėti“, ir galiausiai grįžta prie senų įpročių. Svarbu - pasiekus limitą jo neignoruoti. Pats pranešimas, kad laikas baigėsi, yra puiki proga sustoti ir sąmoningai savęs paklausti: ar man tikrai dabar reikia tęsti, ar tai tiesiog automatinis veiksmas?“ - pataria ji.
J. Antropik pastebi, kad verta stebėti ir savo emocijas - kokią nuotaiką sukelia tam tikras turinys, ar jis praturtina, ar priešingai - kelia pavydą ar nepasitenkinimą. Jei reikia, galima atsisakyti sekamų paskyrų, koreguoti algoritmą ar rinktis alternatyvas - knygas, tinklalaides, edukacines programėles. „Reikia nepamiršti, kad ir pačiame kanale galime valdyti informaciją - jei tam tikri nuomonės formuotojai mums sukelia nepasitenkinimą, norą lygintis ar net pavydą, galbūt verta spausti „unfollow“, ir rinktis tuos, kurie praturtina jūsų žinias.“
Dar vienas patarimas - išjungti nereikalingus, perteklinius pranešimus: „Tačiau klaida gali būti visiškas jų išjungimas, nes tuomet smegenys pradeda nerimauti, kad galbūt kažką praleidote, ir programėlę tikrinsite dar dažniau.“ Kaip apibendrina J. Antropik, esmė - balansas. „Svarbiausia čia ne visiškai atsisakyti socialinių tinklų, o susigrąžinti balansą ir sąmoningumą, kad laikas telefone taptų pasirinkimu, o ne automatiniu įpročiu ir nesukeltų nereikalingų emocijų“, - pabrėžia ji.
Kalbos politikos ir norminimo reikšmė
Jeigu kalbėsime apie bendrinę lietuvių kalbos atmainą, jos normos klostosi dvejopai. Bendrinę kalbą, kurios pagrindus padėjo Jonas Jablonskis, šiuo metu kuria ir vartoja visuomenė, palaikydama jos normas, atmesdama atgyvenusius dalykus, išrasdama naujas kalbos madas. Pavyzdžiui, Lietuvių kalbos institute tiriama vartosena, rašomi tarmių ir norminamieji žodynai, o Valstybinė lietuvių kalbos komisija teikia bendrinės kalbos vartojimo rekomendacijas. Kasmet paskelbiama sąrašų, kuriuose pateikiami naujausi skoliniai ir siūlomi jų atitikmenys.
Atsiranda ir sėkmingų naujadarų: žodis „melagiena“ į mūsų kalbą atėjo palyginti neseniai. Puiku, kad šis vykęs naujadaras paplito, žmonės jo nesikrato. „Melagiena“ pritampa prie lietuvių kalbos žodžių darybos sistemos ir semantiškai pritinka prie šaknies mel- darinių lizdo. Nieko to nepasakytume apie anglišką jo atitikmenį fake news - nei išlinksniuosi, nei skaičiais pakaitysi.
Tačiau jei skolinių darosi labai daug, jie tikrai ima stelbti savus žodžius. Nevartojami lietuviški žodžiai ilgainiui pamirštami. Žinoma, kad kalbos savitumui tai nėra gerai. Atskira šneka būtų apie motyvuotą skolinių vartojimą, pavyzdžiui, kai norima perteikti kokio ankstesio laikotarpio atmosferą ar sukurti personažo charakterį.
Praktiniai pastebėjimai iš vertimų praktikos
Vertimų biuro „Ars libri“ darbuotojai pastebi, kad žiniasklaida daro labai didelį poveikį kalbos vartojimui. Socialinėje erdvėje vartojami žodžiai greitai prigyja ir lietuvių kalboje, todėl svetimžodžių vartojimas jau nieko nebestebina. Mes ne tik rašome vartodami tokias frazes, kaip padarykite „selfie“ ar rytoj mūsų laukia „meetas“, bet taip pradėjome net kalbėti.
Dažnai pastebime, kad ir vertimo biuro „Ars libri“ klientų tekstai yra pilni svetimybių, deja, dažnai tokių, kurie nėra priimtini mūsų bendrinei kalbai. Tai ypač pasakytina apie kulinarinius tekstus. „Ars libri“ gauna versti daug maisto produktų sudėčių tekstų, todėl galima drąsiai konstatuoti, kad būtent kulinarijos srities tekstuose yra daugiausia svetimybių, daugiausia romaniškos kilmės. Taigi žodžiai, kurie mus supa kasdien, turi didelę reikšmę tam, kokius žodžius pradedame vartoti savo kasdienėje ir profesinėje kalboje.
Galutinės pastabos apie kalbos raidą
Globalizmo ir visuotinės internetizacijos sąlygomis nieko keista, kad viena kalba - anglų - įgavo globaliosios kalbos statusą. Įvairių šalių kalbų tyrėjai pastebi anglybių plūsmą, bet į tai žiūri nevienodai, nes skiriasi šalių kalbos vartojimo tradicijos ir kalbos politika. Daug žodžių (feisbukas, influenceris, gūglas…) patenka su naujomis technologijomis.
Tie skolinti žodžiai, kurie reiškia prekių ženklus, pirmiausia į kitas kalbas patenka kaip ticriniai pavadinimai. Juos rašome originalo kalba su kabutėmis. Tačiau dažnai vartojami, tokie žodžiai kasdienėje kalboje ilgainiui gali tapti bendriniais. Žinoma, oficialiuose stiliuose turi būti išlaikomi originalieji pavadinimai.
Kalba yra gyvas organizmas, todėl ji vis keičiasi, tobulėja, nestovi vietoje. Būtų keista, jei kasdienė, laisvoji kalba būtų normiškai sterili. Nors tai kelia iššūkių ir reikalauja kalbos politikos bei norminimo pastangų, socialiniai tinklai taip pat suteikia galimybių lietuvių kalbos atsinaujinimui, tarmų išryškinimui ir naujų raiškos priemonių atsiradimui.
tags: #lietuviu #kalbos #vartojimas #socialineje #erdveje