Neįgalumo nustatymas sergant išsėtine skleroze ir epilepsija Lietuvoje

Neįgalumo nustatymas padeda žmonėms gauti socialinę paramą ir gydymo paslaugas. 2025 metais neįgalumo nustatymas Lietuvoje remiasi medicinos kriterijų ir ligų sąrašu, kurie įvertina, kiek liga arba sutrikimas riboja žmogaus gebėjimą gyventi savarankiškai ir dirbti.

Neįgalumo lygio vertinimo kriterijai

Vertinant neįgalumo lygį, atsižvelgiama į įvairius aspektus, susijusius su ligos įtaka žmogaus funkcionavimui. Žemiau pateikiami kai kurie iš jų:

Psichikos funkcijos sutrikimai

• Lengvas funkcijos sutrikimas: Vyrauja asteninis sindromas (90%).
• Vidutinis funkcijos sutrikimas: Žymi astenija, charakterio pakitimai, susilpnėjusi atmintis, sulėtėjęs mąstymas (60%).
• Didelis funkcijos sutrikimas: Asmenybės pokyčiai, sumažėjęs savarankiškumas, nesavarankiškas buityje, organiniai smegenų pakitimai (40%).
• Sunkus sutrikimas: Po sunkių galvos smegenų pažeidimų, nesavarankiškas, dėmesio, atminties ir suvokimo sutrikimai (20%).

Autonominės (vegetacinės) sistemos sutrikimai

• Neryškūs: Pasireiškiantys tik ortostatinio streso metu, asmuo gali stovėti >15 min., nesutrikdyta kasdieninė veikla, arterinis kraujo spaudimas gali būti normalus (90%).
• Lengvi ortostatiniai simptomai: >1 kartą per savaitę, pasireiškia ortostatinio streso metu, asmuo gali stovėti >10-<15 min., veikla ribota neženkliai, galimi vienetiniai nualpimai (70%).
• Vidutiniai simptomai: Dažni, ortostatinio streso metu, stovėjimas >5-<10 min., vidutiniškai apribota kasdienė veikla, galimi nualpimai <1 kartą per savaitę (50%).
• Ryškūs simptomai: Stovėjimas >1-<5 min., stipriai apribota veikla, ortostatinė hipotenzija >50 % dienų, nualpimai ar nevengiamas kritimas >1 kartą/sav. (40%).
• Labai ryškūs simptomai: Visą laiką, stovėjimas <1 min., būtinas vežimėlis, dažnos sinkopės, pacientas negali stovėti be pagalbos (25%).

Smegenų pažeidimai su pažintinių funkcijų sutrikimais

• Lengvi: Dalinė motorinė ar lengva anominė afazija (60%).
• Vidutiniai: Pilna motorinė ar dalinė sensorinė afazija (45%).
• Dideli: Pilna sensorinė afazija (35%).
• Sunkūs: Globali afazija (25%).

Smegenų pažeidimai su koordinacijos ir pusiausvyros sutrikimais

• Lengvi: Reikalinga minimali pagalba, reti kritimai (<1 kartą/mėn.), savarankiškai stovi, apsisuka į abi puses (90%).
• Vidutiniai: Reikalinga pagalba einant lygiu keliu, kritimai >1/mėn., Rombergo padėtis 5-10 sek., apsisukimas <4 sek. su kontrole (55%).
• Didelė pagalba: Kritimai >1/sav., Rombergo padėtis <5 sek., apsisukimas >4 sek., reikalinga priežiūra (40%).
• Reikia pagalbinių priemonių: Kritimai >1/dieną, reikalinga žodinė kontrolė (30%).
• Visiškas priklausomumas: Kritimai >1/dieną, visiškas nestabilumas, būtina priežiūra, priemonės (25%).

Taip pat vertinami cerebrinis paralyžius, ekstrapiramidinės sistemos ir judesių sutrikimai, epilepsija, narkolepsija ir nugaros smegenų pažeidimai.

Epilepsija

• Reti priepuoliai: (<1 per 2 mėn.) be pažintinių ar asmenybės pokyčių (90%).
• Vidutinio dažnumo: (1-2 kartus/mėn.), pažintiniai ar asmenybės pokyčiai nežymūs (50%).
• Dažni priepuoliai: (3-4 kartai/mėn.) su kognityviniais arba asmenybės pakitimais (40%).
• Labai dažni: (3-4 kartai/sav.), su aiškiais pažintiniais ar elgesio pakitimais (35%).
• Labai dažni: (>4 kartai/mėn.), sunkūs asmenybės ar pažintiniai sutrikimai (30%).
• Labai dažni generalizuoti priepuoliai: Pasikartojantys kasdien, yra pažintinių ar asmenybės sutrikimų, neefektyvus gydymas (25%).

Išsėtinė sklerozė

Vertinama pagal Kurtzke EDSS skalę:

• EDSS 1-1.5: Nėra negalios (80%).
• EDSS 2-2.5: Lengva negalia, iki 2 FS iš 7 (55%).
• EDSS 3-3.5: Vidutinė negalia, 1 FS sunki arba >2 FS (40%).
• EDSS 4-4.5: Santykinai sunki negalia, reikia pagalbos nueiti >300 m (35%).
• EDSS 5-5.5: Riboja dienos aktyvumą, reikia pagalbos nueiti <300 m (30%).
• EDSS 6-6.5: Reikia lazdos, ramentų arba vežimėlio <20 m (25%).
• EDSS 7-7.5: Vežimėlis, negali vaikščioti, reikalinga pagalba važiuojant (20%).
• EDSS 8-8.5: Visiškai ar dalinai priklausomas, epizodiškai savarankiškas (15%).
• EDSS 9-9.5: Visiškai priklausomas, efektyviai negali bendrauti, valgyti, ryti (10%).

Kitos ligos ir sutrikimai

Neįgalumo lygis taip pat nustatomas atsižvelgiant į periferinės nervų sistemos, neuromuskulinės jungties ir raumenų ligas, miasteniją, demenciją, protinės atsiliekančios raidos sutrikimus, specifinius mišrius raidos sutrikimus ir daugelį kitų ligų.

Taip pat skaitykite: Darbo įstatymai: Nedarbingumas ir slenkantis grafikas

Pavyzdžiui, esant demencijai (F00-F03), vertinant atsižvelgiama į:

1. Dabartinio ligos epizodo trukmę.
2. Paūmėjimų skaičių per pastaruosius 1 metus.
3. Gydymo efektyvumą.
4. Pasiektą remisiją ar jos nebuvimą.
5. Liekamuosius simptomus.
6. Vaistų šalutinį poveikį.

Neįgalumo lygis tokiu atveju gali svyruoti nuo 35% iki 90%.

Žemiau pateikiama lentelė su pavyzdžiais, kaip vertinamas neįgalumas esant įvairioms ligoms:

Ligos pavadinimas	Neįgalumo lygis (%)
Demencijos (F00-F03)	35-90
Protinės atsiliekančios raidos sutrikimai (F70, F71, F72, F73, F78)	25-45
Specifiniai mišrūs raidos sutrikimai (F83), įvairiapusiai raidos sutrikimai (F84)	20-45
Skrandžio neturėjimas, pašalinimas	20-90
Išmatų nelaikymas	40-70
Plonosios žarnos fistulė arba storosios žarnos fistulė	50
Dirbtinė išangė	40
Inkstų ligos	10-90

Būtinas ligonio neuropsichologinis ištyrimas, psichologo ir psichiatro konsultacijos.

Taip pat skaitykite: Traumos ir nedarbingumo sąlygos

Taip pat skaitykite: Biopsijos procedūra

tags: #ar #nedarbingumas #priklauso #turint #issetine #skleroze