Šiame straipsnyje aptarsime nedarbingumo išmokų, slenkančių darbo grafikų ir susijusių įstatymų aspektus Lietuvoje. Išnagrinėsime darbuotojų teises, darbdavių įsipareigojimus ir pateiksime praktinių patarimų, kaip teisingai apskaičiuoti ir gauti nedarbingumo išmokas.
Darbo Laiko Apskaita ir Grafikai
Darbo kodekso 115 straipsnis reglamentuoja suminės darbo laiko apskaitos įvedimą ir darbo grafikų sudarymą.
Suminė Darbo Laiko Apskaita
Suminė darbo laiko apskaita įvedama esant būtinumui, įvykdžius informavimo ir konsultavimo procedūrą su darbo taryba ir atsižvelgus į darbdavio lygmeniu veikiančios profesinės sąjungos nuomonę.
Darbo (Pamainų) Grafikai
- Darbo (pamainų) grafikai pranešami darbuotojams ne vėliau kaip prieš septynias dienas iki jų įsigaliojimo.
- Jie gali būti keičiami tik nuo darbdavio valios nepriklausančiais atvejais, įspėjus darbuotoją prieš dvi darbuotojo darbo dienas.
- Darbo (pamainų) grafikai turi būti sudaromi taip, kad nepažeistų maksimaliojo penkiasdešimt dviejų valandų per kiekvieną septynių dienų laikotarpį laiko, netaikant šios taisyklės darbui pagal susitarimą dėl papildomo darbo ir budėjimui.
- Darbdavys privalo užtikrinti tolygų darbuotojų keitimąsi pamainomis.
Darbdavys privalo sudaryti darbo (pamainų) grafikus taip, kad kiek įmanoma tolygiau paskirstytų darbuotojo darbo laiką per apskaitinį laikotarpį. Jeigu apskaitinio laikotarpio pabaigoje darbuotojas dėl jam sudaryto darbo laiko režimo nėra išdirbęs bendros viso apskaitinio laikotarpio darbo laiko normos, už neįvykdytą darbo laiko normą jam sumokama pusė priklausančio išmokėti darbo užmokesčio. Dirbant pagal suminę darbo laiko apskaitą, darbo užmokestis mokamas už faktiškai išdirbtą laiką, išskyrus aukščiau minėtus atvejus.
Darbdavys turi teisę per kiekvieną apskaitinio laikotarpio mėnesį mokėti pastovų darbo užmokestį, nepaisydamas faktiškai išdirbtos darbo laiko normos, o galutinį atsiskaitymą už darbą per apskaitinį laikotarpį pagal faktinius duomenis atlikti apmokėdamas už darbą paskutinį apskaitinio laikotarpio mėnesį.
Taip pat skaitykite: Kaip nustatomas neįgalumas sergant išsėtine skleroze ir epilepsija?
Nedarbingumo Išmokos: Kas Svarbu Žinoti?
Netikėta liga - tai ne tik fizinis iššūkis, bet ir finansinis galvosūkis. Kai negalite dirbti, pajamų srautas sustoja, tačiau sąskaitos, įsipareigojimai ir kasdienės išlaidos niekur nedingsta. Būtent todėl ligos išmoka tampa gyvybiškai svarbia finansine pagalve, padedančia išlaikyti stabilumą sunkiu metu.
Kas yra Ligos Išmoka ir Kam Ji Priklauso?
Ligos išmoka - tai valstybinio socialinio draudimo sistemos dalis, skirta kompensuoti prarastas darbo pajamas asmeniui, kuris dėl ligos ar traumos laikinai negali dirbti. Paprastai tariant, tai yra piniginė kompensacija, kurią moka „Sodra“ (Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba) ir, tam tikrais atvejais, darbdavys, kad jūsų finansinė padėtis nedarbingumo laikotarpiu būtų kuo stabilesnė.
Norint gauti ligos išmoką, reikia atitikti kelis esminius kriterijus:
- Būti apdraustam ligos socialiniu draudimu.
- Turėti pakankamą ligos socialinio draudimo stažą (bent 3 mėnesių per pastaruosius 12 mėnesių arba bent 6 mėnesių per pastaruosius 24 mėnesius).
- Gauti elektroninį nedarbingumo pažymėjimą (e.pažymėjimą).
Kaip Veikia Ligos Išmokų Sistema Lietuvoje?
Ligos išmokos mokėjimas yra padalintas į dvi dalis, kuriose dalyvauja ir darbdavys, ir „Sodra“.
- Pirmosios dvi nedarbingumo dienos: Už pirmąsias dvi kalendorines laikinojo nedarbingumo dienas, sutampančias su darbuotojo darbo grafiku, išmoką moka darbdavys. Jos dydis negali būti mažesnis nei 62,06 % ir ne didesnis nei 100 % darbuotojo vidutinio darbo užmokesčio.
- Nuo trečios dienos: Nuo trečiosios nedarbingumo dienos finansinę naštą perima „Sodra“. Išmoka siekia 62,06 % kompensuojamojo uždarbio dydžio ir mokama už darbo dienas pagal 5 dienų darbo savaitės grafiką.
Ligos Išmokos Skaičiuoklė: Jūsų Asmeninis Finansų Gidas
Ligos išmokos skaičiuoklė yra „Sodros“ oficialiame tinklalapyje esantis internetinis įrankis, leidžiantis greitai ir patogiai apskaičiuoti preliminarią ligos išmokos sumą.
Taip pat skaitykite: Traumos ir nedarbingumo sąlygos
Kodėl Verta Ja Naudotis?
- Finansinis planavimas.
- Sumažėjęs nerimas.
- Mokėjimų patikrinimas.
Kaip Teisingai Naudotis Ligos Išmokos Skaičiuokle?
- Raskite skaičiuoklę „Sodros“ interneto svetainėje.
- Suveskite reikiamus duomenis:
- Nedarbingumo laikotarpis.
- Nedarbingumo priežastis.
- Informacija apie pajamas.
Svarbiausi Veiksniai, Lemianys Išmokos Dydį
- Kompensuojamasis uždarbis (vidutinės draudžiamosios pajamos).
- Ligos trukmė.
- Ligos priežastis.
- Išmokų „grindys“ ir „lubos“ (minimalus ir maksimalus išmokos dydis).
Dažniausiai Pasitaikančios Klaidos ir Kaip Jų Išvengti
- Bruto vs. Neto (visada nurodykite atlyginimą "ant popieriaus").
- Neteisingas laikotarpis (kompensuojamasis uždarbis skaičiuojamas pagal pajamas už 3 paeiliui einančius mėnesius).
- Pamirštamos darbdavio dienos (pirmas dvi dienas apmoka darbdavys).
- Stažo trūkumas (patikrinkite savo socialinio draudimo stažą).
Specialios Situacijos ir Išimtys
- Savarankiškai dirbantys asmenys.
- Ligos išmoka po atleidimo.
- Šeimos nario slauga.
Kaip Apskaičiuojamas Darbo Užmokestis Už Viršvalandžius bei Darbą Švenčių ir Poilsio Dienomis?
Už darbą poilsio dieną, kuri nenustatyta pagal darbo (pamainos) grafiką bei už darbą švenčių dieną mokamas ne mažesnis kaip dvigubas darbuotojo darbo užmokestis. Už viršvalandinį darbą mokamas ne mažesnis kaip pusantro darbuotojo darbo užmokesčio dydžio užmokestis. Už viršvalandinį darbą poilsio dieną, kuri nenustatyta pagal darbo (pamainos) grafiką, ar viršvalandinį darbą naktį mokamas ne mažesnis kaip dvigubas darbuotojo darbo užmokestis, o už viršvalandinį darbą švenčių dieną - ne mažesnis kaip du su puse darbuotojo darbo užmokesčio dydžio užmokestis.
DK 139 straipsnio 2 dalis nustato, jog darbuotojo darbo užmokestį sudaro:
- bazinis (tarifinis) darbo užmokestis (valandinis atlygis arba mėnesinė alga, arba pareiginės algos pastovioji dalis);
- papildoma darbo užmokesčio dalis, nustatyta šalių susitarimu ar mokama pagal darbo teisės normas ar darbovietėje taikomą darbo apmokėjimo sistemą;
- priedai už įgytą kvalifikaciją;
- priemokos už papildomą darbą ar papildomų pareigų ar užduočių vykdymą;
- premijos už atliktą darbą, nustatytos šalių susitarimu ar mokamos pagal darbo teisės normas ar darbovietėje taikomą darbo apmokėjimo sistemą;
- premijos, darbdavio iniciatyva skiriamos paskatinti darbuotoją už gerai atliktą darbą, jo ar įmonės, padalinio ar darbuotojų grupės veiklą ar veiklos rezultatus.
Taigi, darbo užmokestį sudaro ne tik bazinis darbo užmokestis (pareiginis atlyginimas ar valandinis įkainis), bet ir mokėjimai (priedai, priemokos ir kt.) pagal įmonėje patvirtintą ar darbo sutartyje numatytą darbo apmokėjimo sistemą, todėl apskaičiuojant darbuotojo darbo užmokestį už darbą poilsio ir švenčių dienomis, įskaičiuojamos visos užmokesčio dalys, numatytos DK 139 straipsnio 2 dalyje.
Siekiant apskaičiuoti konkretaus darbuotojo mėnesio (pvz., lapkričio) darbo užmokesčio dydį (valandinį) apmokėjimui už darbą švenčių ar poilsio dieną, bazinio darbo užmokesčio suma yra dalinama iš darbuotojo to mėnesio darbo laiko normos (apskaičiuotos pagal darbuotojo darbo sutartyje nustatytą savaitinę darbo laiko normą t. y. 40 val., jeigu darbo sutarties šalys nėra sulygusios dėl ne viso darbo laiko ar darbuotojui nėra teisės aktais nustatytas sutrumpintas darbo laikas). Jeigu darbo sutarties šalys yra sulygusios dėl priedo (premijos), tokiu atveju reikėtų vertinti ar priedas (premija) priklauso nuo darbuotojo darbo rezultatų. Jeigu priedas (premija) yra skirta už darbo rezultatus - priedas (premija) yra dalijama iš faktiškai tą mėnesį dirbto laiko; jeigu priedo (premijos) dydis nepriklauso nuo darbuotojo darbo rezultatų ir išdirbtų tą mėnesį valandų, ši suma dalijama iš darbuotojo darbo laiko normos.
Atkreiptinas dėmesys į tai, jog apskaičiuojant darbuotojo darbo užmokestį už viršvalandinį darbą, turi būti įtraukiamas darbuotojo pagrindinis darbo užmokestis ir visi apmokėjimai tiesiogiai susiję su atliekamu darbu (pvz., tą mėnesį išmokėti priedai, priemokos ar premijos už atliktą darbą).
Taip pat skaitykite: Biopsijos procedūra
Kasmetinės Atostogos: Darbuotojo Teisės ir Darbdavio Įsipareigojimai
Darbo kodekse nurodytas nepertraukiamos trukmės atostogų laikotarpis, dėl kurio panaudojimo abiem darbo santykių šalim kyla pareiga. Taigi darbuotojas turi pareigą pasinaudoti nurodytos trukmės kasmetinėmis atostogomis, o darbdavys - užtikrinti, kad šias atostogas darbuotojas panaudotų.
Kokia Kasmetinių Atostogų Nepertraukiama Trukmė?
Bent viena iš kasmetinių atostogų dalių negali būti trumpesnė kaip dešimt darbo dienų arba ne mažiau kaip dvylika darbo dienų, jeigu darbuotojas dirba šešias darbo dienas per savaitę). Jeigu darbo dienų per savaitę skaičius yra mažesnis arba skirtingas, atostogų dalis negali būti trumpesnė kaip dvi savaitės. Likusios kasmetinės atostogos suteikiamos taip, kaip iš anksto nustatoma kasmetinių atostogų eilėje arba susitariama šalių susitarimu.
Kaip Ilgai Galima Kaupti Kasmetines Atostogas?
Darbo kodekse numatyti apribojimai dėl kasmetinių atostogų kaupimo trukmės. Praėjus trejiems metams, kai darbuotojas įgijo teisę į visos trukmės kasmetines atostogas, tačiau jomis nepasinaudojo, atostogos tarsi nubraukiamos, t. y. jis praranda teisę pasinaudoti jomis arba gauti piniginę kompensaciją už jas, kaip tai nurodyta Darbo kodekse. Visgi yra išimčių. Išlyga - tie atvejai, kai darbuotojas faktiškai negalėjo pasinaudoti atostogomis.
Kada ir Kokiais Atvejais Suteikiamos Kasmetinės Atostogos?
Darbo kodekse nustatyta, kad už pirmuosius darbo metus visos kasmetinės atostogos paprastai suteikiamos išdirbus bent pusę darbo metams tenkančių darbo dienų skaičiaus.
Specialistė pažymi, kad už antrus ir vėlesnius darbo metus darbuotojas gali pasinaudoti kasmetinėmis atostogomis arba gauti kompensaciją už jas tais kalendoriniais metais, kai prasidėjo darbuotojo darbo metai, už kuriuos suteikiamos kasmetinės atostogos, ir, jiems pasibaigus, dar trejus kalendorinius metus.
Ar Darbuotojo Prašymas Priimti Jį Į Darbą, Suteikiant Kasmetines ar Kitų Rūšių Atostogas, Yra Reikalingas?
Lietuvos Respublikos darbo kodekse nėra reglamentuota, jog prieš sudarant darbo sutartį, darbuotojas turi pateikti darbdaviui prašymą priimti jį į darbą. Taigi darbuotojo prašymas priimti jį į darbą nėra privalomas, kadangi priėmimas į darbą išreiškiamas bendra šalių valia - sudarant darbo sutartį.
Tuo tarpu rašytiniai prašymai dėl kasmetinių atostogų privalomi (DK 25 straipsnio 2 dalis), išskyrus atvejus, kai darbovietėje sudarytas ir patvirtintas kasmetinių atostogų suteikimo grafikas. Pažymėtina, jog teisė darbuotojui į iš anksto suderintas kasmetines atostogas atsiranda vien tik šalių susitarimo dėl iš anksto sudaryto kasmetinių atostogų grafiko pagrindu ir joks papildomas darbuotojo prašymas dėl jų nėra reikalingas.
Ar Reikalingas Darbuotojo Sutikimas Tuo Atveju, Jeigu Jis Dirba Nekintančios Darbo Dienos (Pamainos) Trukmės ir Darbo Dienų Per Savaitę Skaičiaus Darbo Laiko Režimu (toliau - Nekintantis Režimas) ir Darbdavys Keičia Jo Darbo Laiką?
Pažymėtina, kad darbuotojo rašytinis sutikimas turi būti gaunamas visais atvejais, jeigu keičiama darbuotojui taikomo darbo laiko režimo (nurodyto Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau - DK) 113 straipsnio 2 dalyje) rūšis, pavyzdžiui, iš nekintančio režimo keičiama į individualų darbo laiko režimą.
Tuo atveju, jeigu darbo laiko režimo rūšis nesikeičia (išlieka nekintantis režimas), tačiau darbuotojo darbo laikas (t. y. darbo dienos pradžia, pabaiga ir pan.) yra nustatytas darbo sutartyje, prieš jį keičiant turi būti gaunamas darbuotojo rašytinis sutikimas DK 45 straipsnyje nustatyta tvarka, kadangi šios sąlygos tampa šalims privalomos, kai dėl jų susitariama.
Jeigu darbuotojo darbo laikas nenustatytas darbo sutartyje, jis gali būti keičiamas darbdavio vidaus norminiu teisės aktu (pavyzdžiui, įsakymu, nekeičiant režimo rūšies) ir darbuotojo sutikimas nėra privalomas.
Ar Darbdavys Privalo Mokėti Už Pirmas 2 Darbuotojo Nedarbingumo Dienas?
Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo (toliau - Įstatymas) 9 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad turintiems darbo ar tarnybos santykius apdraustiesiems asmenims, tapusiems laikinai nedarbingiems šio įstatymo 5 straipsnio 2 dal...
tags: #nedarbingumas #esant #slenkanciam #grafikui