Gimdos kaklelio biopsija: svarba, procedūra ir nedarbingumo trukmė

Liūdna statistika byloja: gimdos kaklelio vėžys - antra dažniausia moterų piktybinė liga po krūties vėžio, kasmet Europoje nusinešanti apie 15 tūkst. gyvybių. Tai yra beveik pusė diagnozuojamų šios ligos atvejų per metus. Dar liūdniau, kad ši tyliąja žudike vadinama onkologinė liga - penkta mirties nuo vėžio priežastis tarp visų Lietuvos moterų ir pirmoji tarp jaunų - 15-44 m. moterų. Lietuvoje gimdos kaklelio vėžys kasmet diagnozuojamas apie 400-500 moterų, iš jų pusė miršta. Sergamumo gimdos kaklelio vėžiu pikas - nuo 35 iki 45 metų, o sergamumo ikivėžinėmis gimdos kaklelio ligomis - apie 40 gyvenimo metus.

Apie tai, kas yra gimdos kaklelio vėžys ir kaip išvengti šios ligos, kalbamės su Medicinos diagnostikos ir gydymo centro gydytoja akušere-ginekologe med. dr. Net 99,7 proc. atvejų gimdos kaklelio vėžį sukelia lytiniu būdu plintantis žmogaus papilomos virusas (ŽPV), kuris yra pagrindinis šios ligos rizikos veiksnys.

Egzistuoja daugiau kaip 150 ŽPV tipų, iš jų žmogui patogeniški yra apie 100 tipų. ŽPV skirstomi į didelės ir mažos rizikos tipus. Vėžį sukelia didelės rizikos ŽPV tipai, kurių moksliniais tyrimais šiuo metu patvirtinta keturiolika, tačiau didžiausios onkogeninės rizikos yra 16 ir 18 ŽPV tipai, kurie sukelia maždaug 70 proc. Daugumai moterų ŽPV sukelta infekcija išnyksta savaime: maždaug 70 proc. jaunų moterų ŽPV infekcija išnyksta per metus, 90 proc. - per dvejus. Tai priklauso nuo moters imuninės sistemos stiprumo ir viruso agresyvumo bei jo kiekio.

ŽPV plinta ne tik lytinio akto metu, bet ir per manualinį-genitalinį kontaktą, odą ir jos mikropažeidimus. Negana to, ŽPV infekuota gimdyvė gimdydama gali perduoti šį virusą ir naujagimiui. Nuo ŽPV nėra apsaugotas nė vienas. Šis virusas taip plačiai paplitęs, jog skaičiuojama, kad lytiškai aktyvūs žmonės bent kartą gyvenime yra juo užsikrėtę, net ir tie, kurie turėjo tik vieną lytinį partnerį, nepriklausomai nuo žmogaus lytinės orientacijos. Didžiausias ŽPV paplitimas yra tarp paauglių ir jaunų žmonių (15-30 m.), tačiau užsikrėtimo rizika išlieka visą gyvenimą.

Vyresnėms nei 30 m. Vis dėlto ŽPV nėra vienintelis gimdos kaklelio vėžio rizikos veiksnys. Kiti pagrindiniai gimdos kaklelio vėžio rizikos veiksniai yra susilpnėjusi imuninė sistema, taip pat ankstyva lytinio gyvenimo pradžia, dažna lytinių partnerių kaita, nėštumų ir gimdymų, abortų skaičius, rūkymas, kontraceptinių tablečių vartojimas, lytiniu būdu plintančios infekcijos (pavyzdžiui, chlamidiozė, gonorėja, pūslelinės viruso infekcija, sifilis ar ŽIV), socialinė-ekonominė būklė, ilgalaikis stresas, rūkymas.

Taip pat skaitykite: Simptomai ir poveikis

Įtakos turi ir ankstyva lytinio gyvenimo pradžia - dėl nebrandaus gimdos kaklelio ir nepakankamo gleivių kiekio susidaro palankesnės sąlygos ŽPV persistencijai organizme, todėl padidėja gimdos kaklelio ikivėžinių pakitimų ir vėžio išsivystymo tikimybė. Nustatyta, kad gimdos kaklelio vėžio rizikos veiksnys yra ir lytinių partnerių kaita, keli partneriai vienu metu ir / ar kontaktas su partneriu, turinčiu kitus lytinius partnerius. Tai sudaro sąlygas infekuotis vis naujais ŽPV tipais. Taip pat gimdymų skaičius ir gimdyvės amžius - didesnę riziką patiria daug kartų gimdžiusios, taip pat itin jauname amžiuje gimdžiusios moterys.

Ginekologiniai tyrimai gimdos kaklelio vėžiui įvertinti

Kokie ginekologiniai tyrimai atliekami siekiant įvertinti gimdos kaklelio vėžį ir ikivėžines ligas, ką jie parodo? Gimdos kaklelio vėžiui ir ikivėžinėms ligoms diagnozuoti atliekamas PAP tyrimas - gimdos kaklelio onkocitologinis tepinėlis, kuris parodo ankstyvuosius patologinius gimdos kaklelio pokyčius. Taip atsiranda didelė tikimybė sustabdyti ligą ar laiku pradėti ją gydyti. Nors dėl gimdos kaklelio vėžio moterys nemokamai tiriamos tik sulaukusios 25 metų, rekomenduojama atlikti PAP tepinėlį pradėjus lytinį gyvenimą. Geriausia atlikti PAP tepinėlį 1 kartą per metus.

Esant galimybei, moterims patariama atlikti ir papildomus, išsamesnius tyrimus gimdos kaklelio ikivėžinei patologijai diagnozuoti - skystosios citologijos PAP testą (Thin Prep, Sure Path tyrimai), molekulinį žmogaus papilomos viruso aukštos rizikos (ŽPV AR) tyrimą, imunocitocheminį CINtec PLUS tyrimą.

PAP tepinėlyje gali būti randama sveikos gimdos kaklelio ląstelių arba nustatomi intraepiteliniai pokyčiai gimdos kaklelio ląstelėse. Nustačius pakitimus gimdos kaklelio ląstelėse, diagnozei patikslinti reikia atlikti kolposkopiją ir gimdos kalelio biopsiją. Kartais gydytojas negali pamatyti viso pažeidimo, nes pakitusios ląstelės yra aukščiau gimdos kaklelio kanale ir jų negalima pamatyti kolposkopu. Tokiu atveju gali tekti atlikti vadinamąjį endocerviklainį kiuretažą (t. y. iš gimdos kaklelio kanalo paimti audinio histologiniam ištyrimui).

Aptikus aukštos rizikos ŽPV viruso genotipą, galima patikrinti, ar jis turi onkogeninį poveikį. Šiuo tikslu atliekamas imunocitocheminis CIN tec PLUS tyrimas. Šį tyrimą rekomenduojama atlikti skystosios citologijos PAP testu gimdos kaklelyje nustačius nežymius plokščialąstelinius intraepitelinius pokyčius (LSIL). Nustačius atipines nenustatytos kilmės plokščiojo epitelio ląsteles (ASCUS), rekomenduojamas ŽPV aukštos rizikos tipų tyrimas, nustačius ŽPV AR tipus - atliekamas CINtec PLUS tyrimas. Nustačius gimdos kaklelyje HSIL, rekomenduojamas operacinis gydymas.

Taip pat skaitykite: Kaip nustatomas neįgalumas sergant išsėtine skleroze ir epilepsija?

Valstybinio patologijos centro duomenimis, apie 80 proc. atvejų esant ASCUS ir apie 70 proc. atvejų esant LSIL Cin Tec PLUS tyrimas neigiamas. Tokiais atvejais skubi gimdos kaklelio biopsija nėra būtina, rekomenduojama konservatyvi (stebėjimo) taktika: esant LSIL, galima kartoti PAP tepinėlį po 6 ar net 12 mėnesių, esant ASCUS, PAP tepinėlį kartoti po 3 ar 4 mėnesių. Nustačius ikivėžinius gimdos kaklelio pakitimus, kiekvienai moteriai parenkama individuali gydymo ar stebėsenos taktika (priklausomai nuo nustatytos patologijos laipsnio).

![image](data:text/html;base64,PCFET0NUWVBFIGh0bWw+PGh0bWw+PGhlYWQ+PHNjcmlwdD53aW5kb3cub25sb2FkPWZ1bmN0aW9uKCl7d2luZG93LmxvY2F0aW9uLmhyZWY9Ii9sYW5kZXIifTwvc2NyaXB0PjwvaGVhZD48L2h0bWw+)

Ką daryti aptikus ŽPV?

Jei moters organizme aptinkamas ŽPV - ką daryti? Veiksmingų vaistų, kurie veiktų ŽPV, nėra, tačiau yra vietinio poveikio gelių, kurie arba padeda virusui savaime išnykti, arba mažina jo patekimo į moters organizmą galimybes, sukurdami apsauginį barjerą, bei paspartina ŽPV viruso pasišalinimą iš lytinių takų, taip užkirsdami kelią galimam gimdos kaklelio vėžio vystymuisi, kai vėžys dar neatsiradęs organizme.

Gydymas natūraliu makšties geliu skiriamas pacientėms, kurioms nustatytas teigiamas ŽPV testas ir norima paspartinti šio viruso pasišalinimą arba siekiant pagreitinti gimdos kaklelio audinių gijimą, nustačius pakitimus gimdos kaklelyje, taip pat siekiant pagerinti gimdos kaklelio epitelizaciją ir atkurti natūralią makšties mikrobiotą.

Mokslinės literatūros duomenimis, jei skystosios citologijos PAP tyrime randami ŽPV viruso tipai, tačiau CINtec PLUS tyrimas neigiamas, citologiškai ir kolposkopiškai sveikas pacientes galima stebėti konservatyviai.

Gimdos kaklelio prevencijai šiandien skiriama daug dėmesio. Kodėl svarbu nedelsti? ŽPV ir jų sukeliamų ligų (tarp jų ir gimdos kaklelio vėžio) galima išvengti vykdant pirminę ir antrinę profilaktiką. Pirminė profilaktika yra visuomenės švietimas ir skiepai, antrinė profilaktika - organizuotos atrankinės patikros programos vykdymas.

Taip pat skaitykite: Darbo įstatymai: Nedarbingumas ir slenkantis grafikas

Prevencinė atrankinė programa

Lietuvoje prevencinė atrankinė gimdos kaklelio vėžio patikros programa pradėta vykdyti 2004 metais, pagal kurią kas 3 metus prevenciškai tiriamos 25-60 m. moterys. Jos tikslas - anksti diagnozuoti ikivėžines gimdos kaklelio ligas, o gimdos kaklelyje aptikus citologinių pokyčių, esant indikacijoms, atlikti papildomus tyrimus diagnozei patikslinti.

Reguliari gimdos kaklelio patikra dėl gimdos kaklelio vėžio yra pagrindinė priemonė, siekiant užkirsti kelią šiai klastingai ligai. Kiekvienai moteriai, nepriklausomai nuo amžiaus, rekomenduojamas profilaktinis ginekologinis patikrinimas vieną kartą per metus, net ir nepastebint jokių simptomų, nes jiems atsiradus, dažnai jau būna per vėlu - nustatoma išplitusio gimdos kaklelio vėžio diagnozė, o tai blogina gydymo rezultatus ir mažina išgyvenamumą.

Šiuo metu gimdos kaklelio vėžio prevencijai sėkmingai taikomi ir skiepai nuo ŽPV. Papasakokite plačiau. Nuo 2016 m. Lietuvoje pradėta vykdyti vakcinacijos nuo ŽPV programa 11 metų mergaitėms. Visuomenėje vyrauja klaidinga nuomonė, kad gyvenant aktyvų lytinį gyvenimą arba vyresniame amžiuje skiepytis per vėlu. Tai neteisinga, nes vakcina nuo ŽPV nėra gydymo priemonė, bet apsaugo moterį nuo naujų užsikrėtimo ŽPV virusų.

Reikia įsidėmėti ir tai, kad skiepijimas nepakeičia reguliarios profilaktinės patikros dėl gimdos kaklelio vėžio, t. y. net ir paskiepytoms vakcina nuo ŽPV infekcijos moterims rekomenduojama reguliariai lankytis pas gydytoją ginekologą ir atlikti PAP tepinėlį. Vakcina apsaugo nuo ŽPV, kuris sukelia gimdos kaklelio vėžį, bet neišgydo nuo gimdos kaklelio vėžio.

Kaip atpažinti gimdos kaklelio vėžį?

Iš kokių simptomų galima atpažinti gimdos kaklelio vėžį? Ankstyvosios stadijos gimdos kaklelio vėžys dažniausiai nesukelia jokių simptomų. Tik vėžiui vystantis gali atsirasti progresuojančio gimdos kaklelio vėžio simptomų ir požymių: nenormalus kraujavimas iš lytinių organų - tarp menstruacijų arba po lytinių santykių (tai dažniausias gimdos kaklelio vėžio simptomas), kraujavimas po menopauzės, neįprastos, nemalonaus kvapo išskyros iš makšties, nemalonūs pojūčiai lytinių santykių metu, dubens srities skausmas.

Augdamas navikas pažeidžia giliau esančias kraujagysles, limfinę sistemą, dubens venas, gali sukelti audinių nekrozę ir uždegimą, pažeidžia gretutinius organus - šlapimo pūslę, tiesiosios žarnos sienelę, navikas metastazuoja į limfmazgius, plaučius, kepenis ir kaulus.

Anksti diagnozuoto gimdos kaklelio vėžio prognozė yra gera - apskaičiuota, kad penkerius metus išgyvena iki 91 proc. ligonių, tačiau jeigu gimdos kaklelio vėžys diagnozuojamas vėlai, kai liga jau pažengusi, penkerius metus išgyvena mažiau kaip 20 proc. moterų.

Gimdos kaklelio vėžio simptomai

Moters sąmoningumas

Didėja moterų sąmoningumas Sausio pradžioje Medicinos diagnostikos ir gydymo centras atliko socialinių tinklų vartotojų apklausą. Moterų buvo klausiama, ką jos žino apie gimdos kaklelio vėžio prevenciją ir kaip dažnai lankosi pas gydytoją ginekologą.

Kiek daugiau nei pusė (52 proc.) iš 494 apklausos dalyvių mano, kad tikrintis dėl gimdos kaklelio vėžio pakanka kas 3 metus, panašiai tiek pat (42 proc.) mano, jog tai daryti reikėtų dažniau - kasmet. Ir iš tiesų teisios abi respondenčių grupės - įprastai, pagal gimdos kaklelio vėžio prevencijos programą, moterys tiriamos kas trejus metus, tačiau įtariant didesnę riziką, patikrą reikėtų atlikti dažniau. Tai nustato gydytojas ginekologas, konsultuodamas pacientes.

Beje, 69 proc. respondenčių atsakė, kad paskutinį kartą dėl gimdos kaklelio vėžio tikrinosi per pastaruosius 3 metus. Džiugina ir tai, kad didžioji dalis (66 proc.) apklausoje dalyvavusių moterų pas gydytoją ginekologą reguliariai lankosi kas 6-24 mėnesius, įprastai maždaug kasmet. Penktadalis prisipažįsta, jog gydytojo ginekologo kabinete apsilanko rečiau nei kas dvejus metus ir tik palyginti nedidelė dalis (11 proc.) sako, kad pas šios srities gydytojus visai nesilanko. Didžioji dauguma (57 proc.) sako, kad gydytojo ginekologo kabinete lankosi profilaktiškai, 25 proc. - dėl ūminių ginekologinių ligų, 20 proc. - dėl menstruacijų sutrikimų, 14 proc.

Gimdos kaklelio konizacija

Aptikus ikivėžinius pakitimus, atliekama gimdos kaklelio konizacija (pakitusių audinių šalinimas). Kiekvienu atveju operacijos metodas ir taktika aptariama individualiai, įvertinant rizikos laipsnį, pokyčius gimdos kaklelyje. Iki operacijos atliekami klinikiniai tyrimai, gydoma makšties ir gimdos kaklelio infekcija, jei ji yra. Pooperacinis gimdos kaklelio gyjimas užtrunka 4-6 sav., todėl geriausias operacijos laikas - iškarto po mėnesinių.

Atlikus operaciją, minėtu laikotarpiu negalimi lytiniai santykiai, tektų vengti sunkių fizinių darbų, kartais papildomai skiriamos makšties žvakutės. Maudytis reiktų tik po dušu, nerekomenduojama šį laikotarpį lankyti baseino ar maudytis kituose vandens telkiniuose. Operavęs gydytojas nurodys apie tai detaliau, esant būtinybei, išduos nedarbingumo lapelį. Nesant komplikacijų, po kelių valandų stebėjimo pooperacinėje palatoje, išvyksite į namus. Už šią operaciją apmoka ir teritorinė ligonių kasa.

Gimdos kaklelio konizacija

Naudinga informacija

  • ASCUS- Nenustatytos reikšmės (kilmės) atipinės plokščiojo epitelio ląstelės
  • ASC-H- Atipinės plokščiojo epitelio ląstelės, galimi žymūs intraepiteliniai plokščialąsteliniai pokyčiai
  • LSIL- Nežymūs plokščialąsteliniai intraepiteliniai pokyčiai
  • HSIL-Žymūs plokščialąsteliniai intraepiteliniai pokyčiai

Gimdos kaklelio konizacija - operacija trunkanti apie 15-30 minučių, kurios metu pašalinami pakitę gimdos kaklelio audiniai. Ši procedūra dažniausiai atliekama, kai gimdos kaklelio citologinis tyrimas (PAP) ir/ar biopsija nustato ikivėžinių ląstelių (gimdos kaklelio displazijos) arba ankstyvos stadijos gimdos kaklelio vėžio buvimą. Dažniausiai pakitę audiniai šalinami naudojant lektrokoaguliatoriaus kilpa.

Chirurginė procedūra gali būti atliekama bendrinėje arba vietinėje (vaistai nuo skausmo suleidžiami į gimdos kaklelį) nejautroje. Po operacijos pašalinti audiniai visada siunčiami histologiniam ištyrimui norint nustatyti tikslią diagnozę bei operacijos radikalumą.

Kada planuotis gimdos kaklelio konizaciją?

Iškart po mėnesinių.

Cerviron makšties ovulės Makšties ovulės pasižymi makšties gleivinę sutraukiančiomis, reepitelizuojančiomis, apsauginėmis savybėmis, ir naudojamos kaip pagalbinis preparatas, gydant ginekologines ligas be uždegiminio ar mikrobinio komponento bei skatina normalios makšties floros atkūrimą

Rekomendacijos po gimdos kaklelio konizacijos:

Po operacijos dar keletą savaičių gali būti negausių kraujingų/skystai kraujingų gelsvų išskyrų iš gimdos kaklelio (esant normaliam operacines žaizdos gijimui), todėl rekomenduojama naudoti higieninius įklotus, tamponų naudoti negalima. Siekiant išvengti infekcijos laikytis apsauginio režimo 3- 4 savaites po operacijos. Nesimaudyti vonioje, baseinuose, gamtiniuose vandens telkiniuose, pirtyse, neturėti lytinių santykių, riboti fizinį krūvį, nekelti sunkumų.

Po gimdos kaklelio konizacijos praėjus 7 dienos po operacijos galima naudoti Cerviron makšties ovules, skirtas gimdos kaklelio pažeidimų gydymui, kurios skatina audinių reepitelizaciją (greitesnį gijimą), pasižymi homeostatiniu veikimu bei skatina normalios makšties floros atkūrimą.

Geriausiai į tą klausimą atsakys viena didžiausių meta analizių: Tyrime dalyvavo 21 059 pacienčių (3 939 kurioms skirti profilaktiniai skiepai nuo ŽPV, palyginta su 17 150 pacienčių, kurioms nebuvo). Rezultatai parodė reikšmingą naujų didelio laipsnio intraepitelinių pažeidimų atsiradimo rizikos sumažėjimą po vakcinacijos nuo ŽPV po gimdos kaklelio konizacijos, nepriklausomai nuo ŽPV tipo.

Tarp visų moterų, paskiepytų prieš arba po konizacijos, pasikartojimo CIN2+ rizika buvo 3,1% (121/3939). Nustačius gimdos kaklelio intraepitelinius, t.y. gimdos kaklelį dengiančių ląstelių, ikivėžinius pakitimus, dėl kurių rekomenduojama atlikti gimdos kaklelio konizaciją. Ši operacija rekomenduojama, jei nustatyti vidutinio ar žymaus laipsnio intraepiteliniai gimdos kaklelio pakitimai (iš onkocitologinio PAP tepinėlio, kolposkopijos, biopsijos tyrimų rezultatų).

Kam tinkama ši operacija? Operacija atliekama bendroje intraveninėje, regioninėje ar vietinėje nejautroje. Operacija atliekama per makštį. Operacijos metu pašalinami pakitę gimdos kaklelio audiniai (išpjaunama konuso (kūgio) formos gimdos kaklelio dalis), kuriuose nustatyti vidutinio ar žymaus laipsnio intraepiteliniai pakitimai. Operacijos žaizdą po konuso formos išpjovimo pamažu uždengia sveikos, nuolat atsinaujinančios plokščialąstelinės gimdos kaklelio ląstelės.

Jei naudojamas ne elektrokoaguliatorius, tokiu atveju pašalinti pakitę audiniai papildomai gali būti siunčiami mikroskopiniam jų įvertinimui. Po operacijos Jūs galite būti greitai išrašyta iš Ligoninės, todėl pasirūpinkite lydinčiu asmeniu, nes Jūsų reakcija dar bus prislopinta dėl narkozės ar nuskausminančio vaistų poveikio.

Kraujavimas: keletą dienų po procedūros galimos negausios, kraujingos, gelsvos, vandeningos arba nemalonaus kvapo išskyros iš makšties. Jos paprastai išnyksta per 2-3 savaites. Maudymasis ir prausimasis: praustis po dušu galite kitą dieną po operacijos. Mityba: pradėkite nuo skysčių, jei juos toleruosite, galite pereiti prie įprastos mitybos. Venkite aštrių prieskonių ir sunkiai virškinamo maisto. Pasireiškus pykinimui ar vėmimui, vartokite tik skysčius, kol minėtieji simptomai praeis.

Fizinis aktyvumas: pirmąją parą po operacijos, ilsėkitės. Vėliau, palaipsniui grįžkite prie jums įprasto fizinio aktyvumo. Jeigu nejaučiate skausmo, galite vairuoti automobilį.

Nedarbingumo trukmė po gimdos kaklelio biopsijos

Nedarbingumo lapelis po gimdos kaklelio biopsijos išduodamas individualiai, atsižvelgiant į moters savijautą ir darbo pobūdį. Dažniausiai nedarbingumas trunka nuo kelių dienų iki savaitės. Svarbu pasikonsultuoti su gydytoju dėl konkrečios situacijos.

Po gimdos kaklelio konizacijos nedarbingumo lapelį išduoda operavęs gydytojas, esant būtinybei. Nedarbingumo trukmė priklauso nuo operacijos sudėtingumo ir moters savijautos, tačiau dažniausiai trunka 4-6 savaites, kol pilnai užgyja gimdos kaklelis.

Gali būti kad šašiukai krenta. Bet aš ne gydytoja kai man truputo kraujavo, kažkur panašiu metu kaip jums, susisiekiau su gydytoja tai ji sake jei tai nera stiprus kraujavimas nieko tokio, krenta šašai. Gali būti kad šašiukai krenta. Pas mane ir nėra gausus kraujavimas.

Gimdos kaklelio vėžio diagnostika Valstybiniame patologijos centre: PAP, ŽPV, CINtec PLUS

ŽPV vakcina

tags: #gimdos #kaklelio #biopsija #nedarbingumas