Gimdos kaklelio vėžys - dažna ir aktuali moterų sveikatos problema ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje - tai ketvirtas pagal dažnumą vėžys tarp bet kurio amžiaus moterų ir antra pagal dažnumą 15-44 metų moterų onkologinė liga po krūties vėžio. Gimdos kaklelis - tai apatinė, siaura gimdos dalis, kuri jungiasi su makštimi ir atveria kelią į kūno išorę. Jis sudaro maždaug 2,5 cm ilgio kanalą, pro kurį menstruacijų metu pašalinamas kraujas bei gleivės, o ovuliacijos metu keliauja spermatozoidai. Gimdos kaklelio kanalo gleivinė išskiria gleives, kurių sudėtis keičiasi priklausomai nuo menstruacinio ciklo fazės - tai padeda apsaugoti gimdą nuo infekcijų ir palengvina apvaisinimą tinkamu metu.
Gimdos Kaklelio Vėžio Priežastys ir Rizikos Veiksniai
„Gimdos kaklelio vėžį sukelia viena dažniausių lytiškai plintančių infekcijų - aukštos rizikos žmogaus papilomos virusas (AR ŽPV). Tikimybė užsikrėsti šia infekcija kiekvienam žmogui nors kartą gyvenime siekia apie 90 proc., o moterims ji dažniau diagnozuojama 15-30 m. Pagrindiniai gimdos kaklelio vėžio rizikos veiksniai yra susiję su užsikrėtimu ŽPV bei sąlygomis, lemiančiomis šios infekcijos išlikimą: moters infekavimas AR ŽPV, ankstyva lytinio gyvenimo pradžia, lytinių partnerių kaita ar kontaktas su partneriu, turinčiu daug lytinių partnerių, kita lytiškai plintanti infekcija, pažeidžianti gleivinės vientisumą, imuninės sistemos nusilpimas, rūkymas, mitybos nepakankamumas bei ilgalaikis sudėtinių kontraceptinių tablečių vartojimas ŽPV infekuotoms moterims.
„Iš tiesų, ŽPV yra viena dažniausių lytiškai plintančių infekcijų, aptinkama ne tik gimdos kaklelio epitelio ląstelėse, bet ir makšties, vulvos, išangės, varpos, burnos, ryklės, gerklų, liežuvio šaknies ar net seilių liaukų bei tonzilių ląstelėse.
Prevencija
Veiksmingiausia gimdos kaklelio vėžio prevencija - vakcinacija ir laiku atlikti tyrimai, sako doc. dr. Vienas svarbiausių rizikos veiksnių yra žmogaus papilomos viruso (ŽPV) infekcija, kurią galima sumažinti naudojant barjerinę kontracepciją, pavyzdžiui, prezervatyvus. Svarbus profilaktikos žingsnis yra vakcinacija nuo ŽPV. Vakcina, rekomenduojama jaunoms mergaitėms ir jaunoms moterims, apsaugo nuo pagrindinių ŽPV tipų, galinčių sukelti gimdos kaklelio ikivėžinius pokyčius ir vėžį. Lietuvoje pagal vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių nuo ŽPV infekcijos skiepijami 11 metų mergaitės ir berniukai.
Reguliarios ginekologinės patikros ir PAP testas padeda laiku nustatyti ikivėžinius pokyčius. Moterys, kurioms reguliariai atliekami PAP tyrimai, turi žymiai mažesnę gimdos kaklelio vėžio riziką. Papildomi rizikos veiksniai - rūkymas, ankstyvas lytinio gyvenimo pradėjimas, kontraceptikų vartojimas ilgesnį laiką bei daug lytinių partnerių.
Taip pat skaitykite: Skuodo PSPC slaugos specialistai
Gimdos Kaklelio Vėžio Prevencinė Programa
Gimdos kaklelio vėžio prevencinė programa skirta moterims nuo 25 iki 59 metų (imtinai). 25-34 m. (imtinai) moterims kartą per 3 metus atliekamas gimdos kaklelio citologinis tepinėlis. 35-59 m. (imtinai) moterims kartą per 5 metus atliekamas gimdos kaklelio aukštos rizikos žmogaus papilomos viruso tyrimas (AR ŽPV) ir gimdos kaklelio citologinio tepinėlio ištyrimas skystoje terpėje (jei AR ŽVP tyrimas teigiamas). Ši prevencinė programa yra skirta nustatyto amžiaus pacientėms. Tačiau jeigu jaučiatės blogai, bet nepatenkate į nustatyto amžiaus grupę, kreipkitės į šeimos gydytoją.
Simptomai ir Diagnostika
Gimdos kaklelio vėžio simptomai dažnai pasireiškia tik vėlesnėse stadijose, todėl reguliarūs tyrimai yra labai svarbūs ankstyvai diagnostikai. Pagrindiniai simptomai, kuriuos gali pastebėti moteris, yra neįprastas kraujavimas iš makšties, kuris gali pasireikšti tarp menstruacijų, po lytinių santykių arba menopauzės metu. Kiti galimi simptomai apima nemalonius pojūčius dubens srityje - nuolatinį arba pertrūkstantį skausmą. Be to, gali atsirasti gausesnės arba dvokiančios makšties išskyros, kurios gali būti su kraujo pėdsakais. Kartais simptomai gali pasireikšti kaip skausmas ar diskomfortas lytinių santykių metu. Jei pastebite bet kurį iš šių simptomų, svarbu kreiptis į gydytoją.
Gimdos kaklelio vėžio diagnostika remiasi keliais nuosekliais tyrimais, padedančiais nustatyti, ar yra vėžinių ar ikivėžinių ląstelių pakitimų. Pagrindiniai diagnostikos metodai - dubens apčiuopa ir PAP testas, kurie leidžia aptikti gimdos kaklelio pakitimus ar infekciją. Vienas iš tokių tyrimų - kolposkopija, kurios metu gimdos kaklelis apžiūrimas padidintu vaizdu, naudojant specialų prietaisą - kolposkopą. Prieš pradedant apžiūrą, gimdos kaklelis apdorojamas acto tirpalu, padedančiu išryškinti pakitusias ląsteles. Šilerio testas, kai gimdos kaklelis patepamas jodo tirpalu, taip pat padeda diferencijuoti sveikas ląsteles nuo pakitusiųjų, kurios praranda rudą spalvą ir tampa baltos ar geltonos. Endocervikalinis kiuretažas atliekamas tuomet, kai būtina ištirti ir gimdos kaklelio kanalo audinius, kurių kolposkopija neparodo. Jei reikia gilesnės analizės, atliekama kūginė biopsija (konizacija), paimant didesnį audinio mėginį. Kai kuriais atvejais, norint nustatyti pakitimus gimdos kūno gleivinėje, atliekamas endometriumo kiuretažas.
Mitai ir tiesą apie modemą 🤯 Ar žinojai?
Ikivėžiniai Pokyčiai
Gimdos kaklelio vėžys išsivysto iš pakitusių gleivinės epitelinių ląstelių. Pradiniame etape ląstelės tampa atipinės, tačiau dar nėra vėžinės. Šie ikivėžiniai pokyčiai kartais išnyksta savaime, tačiau gali ir progresuoti iki 10-20 metų. Pagal Bethesda sistemą, LSIL ir HSIL pokyčiai gali būti vertinami kaip nedidelio, vidutinio ar didelio laipsnio. Ši sistema yra informatyvesnė nei ankstesnė, kai buvo naudojamos klasės. Žymūs pokyčiai (HSIL) gali būti nustatyti 30-40 metų moterims, tačiau pasitaiko ir jaunesnėms. Dažniausia ikivėžinių pokyčių priežastis yra ŽPV infekcija, ypač 16 ir 18 tipų virusai, kurie kelia didelę riziką. Nežymūs pokyčiai dažnai praeina savaime per 3 metus, tačiau 15-25% moterų gali progresuoti į žymius pokyčius. Reguliarus ginekologinis patikrinimas, įskaitant PAP testą, gali padėti anksti nustatyti ikivėžinius pokyčius ir užkirsti kelią vėžio vystymuisi. Jei ikivėžiniai pokyčiai yra laiku nustatyti ir gydyti, galima išvengti vėžio.
Ikivėžinių gimdos kaklelio pokyčių gydymas priklauso nuo įvairių veiksnių, įskaitant pokyčių pobūdį, nustatytą atlikus PAP testą. Šie pokyčiai gali būti nežymūs (LSIL) arba žymūs (HSIL). Naudojami įvairūs gydymo metodai, tokie kaip kriochirurgija (audinio nušaldymas), kauterizacija (elektros kilpos naudojimas) arba lazerio chirurgija. Šie metodai leidžia sunaikinti pakitusį audinį, nesugadinant sveiko. Dažniausiai pakitęs audinys šalinamas atliekant kilpinę elektrochirurginio šalinimo procedūrą ar gimdos kaklelio konizaciją. Tokiu atveju pašalinami ir gilesni audiniai, leidžiant gydymą derinti su biopsija. Gydymas gali sukelti įvairių simptomų, tokių kaip spazminiai skausmai, kraujavimas ar vandeningos išskyros. Moterims, kurioms buvo nustatyti ir išgydyti ikivėžiniai pokyčiai, būtina reguliariai tikrintis pas ginekologą ir atlikti PAP testus.
Taip pat skaitykite: Moraliniai aspektai slaugoje
Gimdos Kaklelio Vėžio Stadijos ir Gydymas
Gimdos kaklelio vėžio stadijos yra svarbios norint suprasti, kaip vėžys išplito organizme.
Pirma stadija (I) - navikas yra tik gimdos kaklelyje, jis neišplito už jo ribų.
Antra stadija (II) - navikas išplito už kaklelio ribų į šalimais esančius audinius, tačiau nesiekia kaulinių mažojo dubens sienų ar apatinės makšties dalies.
Trečia stadija (III) - navikas išplito iki kaulinių mažojo dubens sienų ir/arba iki apatinės makšties dalies.
Ketvirta stadija (IV) - navikas įaugęs į šlapimo pūslės ar tiesiosios žarnos sienelę, išplitęs už mažojo dubens ribų ar metastazavęs į tolimus organus, tokius kaip plaučiai, kepenys ar kaulai.
Taip pat skaitykite: Kompetencijų tobulinimas slaugoje
Be stadijų, vėžio agresyvumą taip pat galima vertinti pagal naviko diferenciacijos laipsnį. Patologas nustato diferenciacijos laipsnį, kai tiria naviko biopsinės medžiagos ląsteles po mikroskopu. Kuo vėžio ląstelės labiau panašios į sveikąsias, tuo jos yra labiau diferencijuotos (G1). Jei ląstelės yra mažiau diferencijuotos (G2), ligos eiga gali būti agresyvesnė, o žemo laipsnio diferenciacijos navikai (G3-4) yra labiausiai piktybiški ir greitai augantys.
Gimdos kaklelio vėžio gydymas paprastai apima chirurginį gydymą ir spindulinę terapiją. Šiuos gydymo metodus taiko ginekologas onkologas ir onkologas radioterapeutas, kurie bendradarbiauja ir kartu sprendžia, koks gydymo planas būtų tinkamiausias kiekvienai pacientei. Chirurginis gydymas skirtas mechaniškai pašalinti ligos paveiktus audinius. Ankstyvosiose stadijose, kai vėžys dar nėra išplitęs, gali būti atliekama konizacija - tai nedidelės apimties operacija, kurios metu pašalinama dalis gimdos kaklelio. Po histerektomijos moteris gali jausti skausmą apatinėje pilvo dalyje, kuris dažniausiai gydomas nuskausminamaisiais vaistais. Taip pat gali pasireikšti šlapinimosi sunkumai, kurie sprendžiami kateterizacija.
Spindulinė terapija (radioterapija) apima didelės energijos jonizuojančiosios spinduliuotės naudojimą vėžio ląstelėms sunaikinti. Šis gydymo metodas taikomas, kai vėžys jau yra išplitęs už gimdos kaklelio ribų arba kai pacientė negali būti operuojama. Chemoterapija taikoma vėžiui, kuris išplito į kitus organus. Gydymas vyksta ciklais, o vaistai gali būti geriami arba leidžiami į veną. Pacientės gali patirti įvairių šalutinių poveikių, tokių kaip nuovargis, pykinimas, plaukų slinkimas ar kraujo pokyčiai.
Baigus gimdos kaklelio vėžio gydymą, svarbu gydytojo paskirtu dažnumu apsilankyti kontroliniams vizitams ir reguliariai tikrintis. Pirmus metus po gydymo rekomenduojama tikrintis kas 3 mėnesius, antraisiais metais - kas 4 mėnesius, o trečiaisiais ir ketvirtaisiais metais - kas 6 mėnesius.
Slaugos Paslaugos
Slauga yra asmens sveikatos priežiūros dalis, apimanti sveikatos ugdymą, stiprinimą ir išsaugojimą, ligų ir rizikos veiksnių profilaktiką, sveikų ir sergančių asmenų fizinę, psichinę ir socialinę priežiūrą. Pagal šiuo metu galiojančią tvarką, Lietuvoje slaugos ir palaikomojo gydymo paslaugas gali gauti Privalomuoju sveikatos draudimu apdrausti gyventojai, kuriems dėl pakitusios sveikatos būklės ar dėl funkcinio sutrikimo sunku visavertiškai veikti kasdienėje buityje, taip pat tie, kuriems reikia pooperacinės slaugos.
Slaugos paslaugų namuose teikimą privalo užtikrinti visos pirmines ambulatorines sveikatos priežiūros paslaugas teikiančios įstaigos prie jos prisirašiusiems gyventojams. Ar pacientui yra slaugos paslaugų namuose poreikis, vertinama pagal Slaugos paslaugų poreikio vertinimo klausimyną. Pacientai, kuriems po suteiktų chirurgijos paslaugų išlieka sutrikęs gebėjimas savarankiškai rūpintis savimi ir reikia pooperacinės slaugos, taip pat gali gauti ambulatorines slaugos paslaugas namuose. Tokiu atveju siuntimą išrašo gydytojas chirurgas, nurodydamas paciento slaugos rekomendacijas.
Jei pagal klausimyną pacientas surenka iki 19 balų, vertinama, kad ambulatorinė slauga namuose pacientui nereikalinga. Mažas ambulatorinių slaugos paslaugų namuose poreikis, kai reikalinga laikina slauga namuose, nuo 2024 m. lapkričio nustatomas tada, kai pagal klausimyną pacientas surenka nuo 20 iki 33 balų. Surinkus nuo 34 iki 49 balų, fiksuojamas vidutinis ambulatorinės slaugos namuose poreikis ir nenuolatinės slaugos namuose reikalingumas. Kai pagal klausimyną surenkama 50 arba daugiau balų, pacientui nustatomas didelis šių paslaugų poreikis. Pacientui, turinčiam mažą ar vidutinį slaugos paslaugų poreikį (vertinama pagal užpildytą klausimyną), skiriami ne daugiau kaip 2 apsilankymai per dieną.
Jeigu pacientui skiriamos slaugos paslaugos namuose, pirmą kartą slaugytojas apsilanko per 1-5 d. d. Skubūs vizitai įvykdomi per pirmas 24 val., o planiniai - per 1-5 d. Slaugos paslaugos namuose gali būti teikiamos kasdien nuo 8 iki 20 val., taip pat savaitgaliais ir švenčių dienomis. Atvykę specialistai nebūna ištisą dieną slaugomojo namuose.
Slaugos paslaugų namuose teikėjų komandą sudaro slaugytojas, slaugytojo padėjėjas ir kineziterapeutas. Nuo praėjusių metų slaugos paslaugas namuose teikiančios įstaigos gali pasirinktinai įdarbinti ergoterapeutus, o nuo šių metų liepos 1 d. šie specialistai turės papildyti visas slaugos paslaugas namuose teikiančias komandas. Kineziterapeutas nustato, gydo, atitaiso judesių sutrikimą ir didina fizinį bei funkcinį pajėgumą. Ergoterapeutai moko atlikti daug skirtingų veiklų: nuo asmens higienos iki laisvalaikio ar net darbinių įgūdžių lavinimo. Slaugos paslaugos namuose gali būti teikiamos ir socialinės globos įstaigose, turinčiose asmens sveikatos priežiūros veiklos licenciją teikti bendrosios praktikos slaugos paslaugas ir kuriose gyvena 25 ar daugiau asmenų. Kreipkitės į savo šeimos gydytoją.
Slaugytojai pacientų namuose gali atlikti nemažai įvairių slaugos procedūrų, t. y. suleisti vaistus, prijungti ir prižiūrėti lašinės sistemą, paimti kraują ar šlapimą laboratoriniams tyrimams, padaryti elektrokardiogramą, užtikrinti žaizdų bei pragulų profilaktiką ir priežiūrą, dirbtinių kūno angų (stomų) priežiūrą, enterinį maitinimą ir kt.
„Norėtųsi atkreipti dėmesį į PSDF biudžeto lėšomis apmokamas slaugytojų diabetologų teikiamas ambulatorines paslaugas. Juk kasmet vis daugiau žmonių suserga cukriniu diabetu. Pasak jos, pirmą kartą nustačius cukrinį diabetą, slaugytojas diabetologas individualiai pacientą konsultuoja mitybos, sveikos gyvensenos, gydymo insulinu ir cukraus kiekio reguliavimo klausimais. Be to, diabetologė pacientą moko kaip sekti gliukozės kiekį kraujyje namuose, gliukomačiu matuotis cukraus kiekį. Vėliau, kad būtų išvengta cukrinio diabeto komplikacijų, teikiamos tęstinės paslaugos.
„Pacientai į slaugos ligonines gali būti siunčiami po slaugos paciento namuose, kai ambulatorinė pagalba neefektyvi, užsitęsus ligai, kai nereikia aktyvaus stacionarinio gydymo, o medicininės reabilitacijos taikyti negalima. Buvimo trukmę slaugos ligoninėje lemia paciento būklė, ligos eiga ir sunkumas. Kai tenka padėti žmogui lengviau kęsti sunkios ligos skausmus, teikiama paliatyvioji pagalba - visapusiška pacientų, sergančių neišgydomomis, progresuojančiomis ligomis, priežiūra.
„Paliatyviosios pagalbos paslaugos teikiamos patiems sunkiausiems ligoniams: esantiems komoje, sergantiems onkologinėmis ligomis, tam tikro laipsnio demencijomis ir pan. Gydantysis gydytojas, atsižvelgdamas į ligonio sveikatos būklę, į jo ir artimųjų pageidavimą, parenka paliatyviosios pagalbos paslaugų teikimo būdą.
Slaugos poreikis Lietuvoje didėja, tad sunkiai sergantys mūsų šalies gyventojai jiems reikalingas slaugos paslaugas gali gauti ne tik ligoninėje, poliklinikoje, bet ir savo pačių namuose. Buvimo trukmę slaugos ligoninėje lemia paciento būklė, ligos eiga ir sunkumas. Visiems PSD apdraustiems pacientams Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto lėšomis apmokamas slaugos paslaugas teikia gydymo įstaigos, turinčios licenciją šiai veiklai ir yra sudariusios sutartis su teritorinėmis ligonių kasomis (TLK).
„Pacientas ar jo artimieji dėl slaugos paslaugų namuose turėtų kreiptis į šeimos medicinos paslaugas arba pirmines psichikos sveikatos priežiūros paslaugas teikiantį gydytoją.
Tikriausiai, nė vieno nebestebina šeimos gydytojui ar gydytojui specialistui, dirbančiam poliklinikoje, talkinantys slaugytojai.
Jei turite dar klausimų - kreipkitės į POLA pacientų gidus. Šie POLA savanoriai, kurie patys yra/buvo onkologiniai pacientai arba jų artimieji, padės susiorientuoti, kaip išspręsti praktinius gyvenimo klausimus, tokius kaip išmokos, nedarbingumo nustatymo procedūros, paaiškins, kokią pagalbą gali suteikti POLA. +370 606 07257 arba parašius el.
Lietuvoje Vykdomos Programos
Nustatyta, kad gimdos kaklelio ikivėžinių pokyčių vystymosi amžiaus vidurkis yra 25-40 metų, o onkologinė liga dažniausiai diagnozuojama 45-65 metų amžiaus moterims. Nuo 2004 m. Lietuvoje vykdoma gimdos kaklelio piktybinių navikų prevencinė programa, skirta moterims nuo 45 iki 74 m. Pacientėms iki 35 m. atliekamas citologinis gimdos kaklelio tyrimas (PAP testas), leidžiantis įvertinti, ar gimdos kaklelio gleivinės ląstelėse yra ikivėžinių pokyčių, o juos aptikus - tinkamai juos gydyti, siekiant išvengti gimdos kaklelio vėžio.
„Moterims nuo 35 m. atliekamas AR ŽPV tyrimas iš skystos terpės, o šiam parodžius virusą, iš tos pačios terpės atliekamas ir onkocitologinis gimdos kaklelio tyrimas siekiant nustatyti, ar jau yra gimdos kaklelio pokyčių. Jei nustatomi pokyčiai ar virusas, moteriai vertėtų atlikti kolposkopiją - gimdos kaklelio apžiūrą mikroskopu ir, esant indikacijoms, atlikti gimdos kaklelio biopsiją. Jei virusas yra nerandamas, moteris į programą grįžta po 5 metų“, - pasakoja S. D.
Anot gydytojos akušerės-ginekologės, ikivėžinių gimdos kaklelio pokyčių gydymas priklauso nuo daugelio veiksnių. Džiugu, jog sukūrus kolposkopą, šios būklės gydymas tapo nebe toks radikalus, nes leidžia tiksliai nustatyti plokščiojo epitelio jungtį, rasti sveiko audinio ribas. Kuo anksčiau yra nustatomi pakitimai, tuo saugiau pacientę galima gydyti, neatliekant chirurginės intervencijos.
„Renkantis gydymo būdą, visuomet įvertiname, kokie - žymūs ar nežymūs - intraepiteliniai citologiniai pokyčiai nustatyti atlikus onkocitologinį tyrimą ir kokia gali būti jų kilmė. Taip pat sprendžiame, ar moteris turi būti tiriama detaliau, siekiant įvertinti galimus ikivėžinius pokyčius histologiškai - nedidelio, vidutinio ar didelio laipsnio. Priimant sprendimą atsižvelgiame į infekuotumą AR ŽPV - svarbus ir viruso tipas, moters amžių, bendrą jos sveikatos būklę, norą ateityje turėti vaikų. Mūsų tikslas - pasirinkti saugiausią ir efektyviausią gydymo būdą, o jeigu nustatyti pokyčiai yra neryškūs, įvertinus minėtus veiksnius, dažniau pasirenkame pokyčių ir regreso stebėjimą“, - sako D. S.
Gydytoja akušerė-akušerė primena, jog geriausia prevencija - reguliarūs vizitai pas gydytoją ginekologą ir profilaktiniai tyrimai, nes ikivėžinės gimdos kaklelio būklės ir vėžys išlieka viena aktualiausią moterų sveikatos problemų visame pasaulyje, taip pat ir Lietuvoje.